Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1594-661/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-12-05Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaPapildoma nutartis · 2017-12-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
2A-1594-661/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36425-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas (pran.), Laima Gerasičkinienė, Asta Pikelienė
Atsakovas
Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1594-661/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36425-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Balsių valda“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl palūkanų priteisimo ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas UAB „Balsių valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 22 670,96 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014-06-25 priėmė sprendimą, kuriuo taikė restituciją – įpareigojo atsakovą UAB „Balsių valda“ grąžinti valstybei 3,13 ha valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 5,6369 ha žemės sklypą Kryžiokų k., Vilniaus m. sav., ir priteisė iš valstybės atsakovui UAB „Balsių valda“ 3 033 994 Lt. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-07-28. Ieškovo teigimu, valstybė geranoriškai nevykdė teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės, todėl UAB „Balsių valda“ 2014-10-15 kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovo nurodyta, kad piniginė prievolė pagal teismo sprendimą buvo vykdoma praleidžiant įvykdymo terminą: 2014-12-30 mokėjimo nurodymais pervesta 242 267,15 Eur, 22 723,99 Eur ir 3 494,64 Eur, 2015-01-28 – 434 430,03 Eur, 2015-04-09 – 175 789,59 Eur. Skolininkas daugiau kaip septynis mėnesius nesumokėjo teismo sprendimu priteistos pinigų sumos, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o netenkinus prašymo atmesti ieškinį – sumažinti priteistinų palūkanų sumą. Atsakovas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybės atstovė minėtoje byloje, nevengė vykdyti teismo sprendimo, tačiau dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Nacionalinės žemės tarnybos finansinės padėties, negalėjo jo įvykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 2 dalį Nacionalinė žemės tarnyba yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra valstybės biudžeto lėšų, skirtų Nacionalinei žemės tarnybai, asignavimų valdytoja. Vadovaudamasi asignavimų valdytojo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos –2014–2016-ųjų metų strateginiu veiklos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-812, Nacionalinė žemės tarnyba teismų sprendimų, nutarčių, įsakymų ir nutarimų pagrindu priteistų sumų išmokėjimui tretiesiems asmenims ir žyminio mokesčio mokėjimui naudoja priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ įgyvendinti skirtas lėšas. Šiame strateginiame veiklos plane Nacionalinės žemės tarnybos priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ 2014, 2015 bei 2016 metams buvo suplanuota tik po 868 862 Eur kasmet. Atsižvelgdama į tai, kad 2014 metų patvirtintame valstybės biudžete nebuvo numatytos aptariamam teismo sprendimui įvykdyti reikalingos lėšos, taip pat į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba kasmet dalyvauja apie 2000–3000 įvairių administracinių bei civilinių bylų, todėl nuolat vykdomi mokėjimai iš priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ skirtų lėšų, kurių likutis nuolat mažėja, 2014 metais įvykdyti teismo sprendimo ir iš karto tik jam įsiteisėjus sumokėti 3 033 994 Lt (878 705,40 Eur) Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo objektyvių galimybių. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama atidėti teismo sprendimo įvykdymą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-433-196/2015 paliko galioti Kauno apygardos teismo 2014-12-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014, kuria buvo nutarta netenkinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014-11-03 prašymo atidėti Kauno apygardos teismo 2014-06-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 įvykdymą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimu Kauno apygardos teismas pripažino negaliojančiu sandorį nuo jo sudarymo momento, pagal kurį ieškovas įsigijo žemės sklypo (unikalus Nr. 0101/0115:38) dalį bei pritaikė dvišalę restituciją, t. y. ieškovui iš valstybės priteisė 878 705,40 Eur sumą, o valstybės nuosavybėn grąžino nurodyto žemės sklypo dalį. Atsakovo teigimu, valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį įregistruotos tik 2014-11-11, taigi ieškovas daugiau kaip 6 metus naudojosi valstybei grąžintinu turtu ir gavo naudą iš turto naudingųjų savybių, todėl būtų neteisinga priteisti ieškovo prašomas palūkanas vien dėl to, kad valstybė dėl objektyvių priežasčių visą teismo sprendimu priteistą pinigų sumą sumokėjo pavėluotai. Atsiliepime į ieškinį papildomai pažymėta, kad ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas pažeidžia CK 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, todėl toks ieškovo reikalavimas taip pat yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovo UAB „Balsių valda“ naudai 22 670,96 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 22 670,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1180 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis remiasi atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad atsakovas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, turėjo galimybę kreiptis dėl biudžeto patikslinimo (padidinimo) dar 2014 metais, tačiau to nepadarė, taigi atsakovas nesiėmė maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas – atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2126-910/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Balsių valda“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Nagrinėjamu atveju Ieškovas nėra išreiškęs sutikimo dėl vieno atsakovo pakeitimo kitu, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindų Vilniaus miesto apylinkės teismui savo iniciatyva (ex officio) pakeisti vieną atsakovą kitu, juo labiau kai nagrinėjamoje byloje nėra siekiama apginti viešąjį interesą.Apeliantas skundą grindžia tuo, jog Nacionalinė žemės tarnyba dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimo, todėl skundžiamas sprendimas, kuriuo Ieškovės reikalavimas dėl 22 670,96 Eur palūkanų už teismo sprendimo nevykdymą priteisimo, laikytinas nepagrįstu. Skundžiamu sprendimu priteista pinigų suma yra gana didelė, todėl, sumokėjus tokio dydžio pinigų sumą, nukentėtų viešasis interesas, o Ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Netoleruotina situacija, kai dėl vieno asmens teisių gynimo nukentėtų kitų asmenų interesai, tai būtų nesuderinama su teisingumo bei sąžiningumo principais.Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Ieškovas civilinėje byloje prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismui tenkinus tokį ieškinio reikalavimą, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, buvo pažeista Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti skaičiuoti palūkanas nuo jau priskaičiuotų palūkanų, taip pat būtų pažeistas šalių lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principas, kuriuo siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų balansą.Ieškovas UAB „Balsių valda“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais. Ieškovas taip pat nurodė, kad apeliaciniame skunde taip pat išsakyta abejonė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir be pagrindo savo iniciatyva pakeitė vieną atsakovą (Finansų ministeriją) kitu (Nacionaline žemės tarnyba). Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad šis prieštaravimas buvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismo posėdžio metu teismas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos teisininkui išsamiai paaiškino, kad šioje byloje teismas pakeitė ne atsakovą, o atsakovo atstovą, todėl atsakovo atstovo nurodytos teisės normos šiuo atveju negali būti taikomos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Kolegija, atsižvelgdama į ieškovo paaiškinimus dėl tinkamo atsakovo atstovo, sprendžia, jog ieškovas neprieštaravo atstovo pakeitimui ir šiuo atveju ginčo nėra.Byloje iš esmės kilo ginčas dėl palūkanų už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo, taikant restituciją, ieškovui iš atsakovo priteista 878 705,40 Eur (3 033 994 Lt), įsiteisėjimo iki šios piniginės prievolės įvykdymo. Ieškovas rėmėsi tuo, kad išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje teismui pripažinus negaliojančiu sandorį ir pritaikius restituciją valstybė geranoriškai neįvykdė piniginės prievolės ir teismo sprendimu UAB „Balsių valda“ priteistos sumos nesumokėjo daugiau kaip septynis mėnesius, todėl už tęstinį piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą privalo sumokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.Pagal formuojamą teismų praktiką pripažįstama kreditoriaus teisė pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007), jeigu atsakovas reikalauja taukyti ieškinio senatį. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Balsių valda“ turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas jau po Kauno apygardos teismo priimto 2014-06-25 sprendimo.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas savo esme yra reikalavimas priteisti įstatymo nustatyto dydžio kompensacines palūkanas, kaip minimalius nuostolius, patirtus ieškovo dėl to, jog atsakovas vėlavo įvykdyti piniginę prievolę, nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Tokiu atveju, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą pripažintinas pagrįstu (CK 6.210, 6.261 straipsniai).Apeliantas ieškovo prašymą priteisti palūkanas prašo atmesti iš esmės remdamasis tuo, kad įvykdyti teismo sprendimą iš karto tik jam įsiteisėjus valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl lėšų stygiaus neturėjo objektyvių galimybių.LITEKO duomenimis Lietuvos Apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-433-196/2015 Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prašymą atidėti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 dalies dėl 3 033 994,00 Lt priteisimo atsakovui UAB „Balsių valda“ iš valstybės įvykdymą kitiems biudžetiniams metams, t. y. 2015 biudžetiniams metams ir 2016 biudžetiniams metams vykdymą. Nurodė, kad dėl atsakovo finansavimo ypatybių, didelės priteistos sumos, atsakovas neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą 2014 metais. Be to, atsakovas net ir 2015 metais negalės pilnai įvykdyti teismo sprendimo, kadangi 2015 metų biudžeto projekte sprendimu priteista lėšų suma nebuvo planuojama, nėra galima pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ 2015 metams skirtų asignavimų – 3 000 000,00 Lt. Kadangi teismo sprendimu priteista labai didelė suma 3 033 994 Lt, o Nacionalinė žemės tarnyba, būdama biudžetinė įstaiga, planuoja savo biudžetą funkcijoms žemės administravimo ir tvarkymo srityje atlikti, naudoja joms įgyvendinti skirtas biudžeto lėšas, tarp jų ir teismų sprendimais priteistas mokėti lėšas, šiuo metu nėra galimybių sumokėti sprendimu priteistos sumos. Minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Apeliacinis teismas konstatavo, kad jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad byla yra nagrinėjama nuo 2009 metų, sprendimas priimtas 2014 m. birželio 25 d. (įsiteisėjo 2014 m. liepos 28 d.), atsakovui UAB „Balsių valda“ vykdomasis raštas išduotas 2014 m. spalio 1 d., t.y. praėjus daugiau nei dviems mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tai teismo nuomone rodo atsakovo siekį išsiieškoti priteistas lėšas suteikiant laiko apeliantui geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bylą teisme nagrinėjant penkerius metus, ir tikėtinai teismo sprendimui būsiant palankiam ieškovui (Vilniaus generalinei prokuratūrai) bei taikius restituciją, įvykdyti prievolei (sumokėti atsakovui priteistą sumą) bent būtų stengęsis prievolę vykdyti teikdamas motyvuotus prašymus kitiems biudžetiniams metams formuojamam biudžeto projektui dėl asignavimų padidinimo, teikdamas teismui deklaratyvų paaiškinimą, kad nei 2014, nei 2015 metais, atsižvelgiant į apelianto finansavimo ypatumus, jis teismo priteistos sumos sumokėti atsakovui negali. Kauno apygardos teismo sprendimas yra priimtas dar 2014 m. birželio 25 d., o apelianto biudžetiniai metai prasideda atitinkamų metų sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d., taigi, apeliantas ne tik kad turėjo galimybę teikti paraišką dėl kitų metų apelianto biudžete skiriamų lėšų, konkrečiai tikslinėms „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ išlaidoms, bet ir kreiptis dėl biudžeto patikslinimo/padidinimo dar einamaisiais, t. y. 2014 metais. Pažymėtina, kad po teismo sprendimo priėmimo praėjo devyni mėnesiai, tame tarpe trys mėnesiai 2015 metų (apelianto prašymas buvo atidėti mokėjimą iki 2015 - 2016 m.), tačiau, nepateikta įrodymų, kad apeliantas, patvirtindamas savo ketinimus kuo operatyviau įvykdyti sprendimą, jau yra sumokėjęs nors dalį priteistos sumų, t. y. būtų įvykdęs bent dalį teismo sprendimo. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas nesiima maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteista 878 705,40 EUR (3 033 994,00 Lt) suma, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia išieškotojo teises. Lietuvos Apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-433-196/2015 priimtas procesinis sprendimas turi prejudicinės reikšmės šioje byloje. Taigi, minėtoje byloje jau buvo konstatuota, jog nėra jokių objektyvių aplinkybių atidėti ginčo sumos išmokėjimą. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Kai byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės įvykdymo terminą, nesant įrodymų, jog tokios prievolės įvykdyti nebuvo objektyvių galimybių, ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas (CK 6.210, 6.261 straipsniai).Atsakovas taip pat pareiškė prašymą sumažinti priteistinų palūkanų dydį, jeigu jos būtų priteistos, tačiau nenurodė aplinkybių, dėl kurių palūkanų dydis turėtų būti sumažintas, taip pat neįvardijo, iki kokio dydžio palūkanos turėtų būti mažinamos. Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti įstatymu nustatyto dydžio – 5 proc. – palūkanas, laikomas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia (CK 6.261 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydį, nes jis nevertintinas kaip aiškiai per didelis. Kolegija taip pat laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentu, jog buvo pažeista Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti skaičiuoti palūkanas nuo jau priskaičiuotų palūkanų.Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos už teismo priteistą sumą, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2005-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai ieškovui priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 22 670,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto nutarties (sprendimo) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo pridėti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl kolegija atsisako juo priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. sausio 30 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasLaima GerasičkinienėAsta Pikelienė