Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-2126-910/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
2-2126-910/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
UAB „Balsių valda“
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Algis Petrulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2126-910/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36425-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Balsių valda“ atstovui advokatui Algiui Petruliui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal UAB „Balsių valda“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Balsių valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 22 670,96 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2014-06-25 priėmė sprendimą, kuriuo taikė restituciją – įpareigojo atsakovą UAB „Balsių valda“ grąžinti valstybei 3,13 ha valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 5,6369 ha žemės sklypą Kryžiokų k., Vilniaus m. sav., ir priteisė iš valstybės atsakovui UAB „Balsių valda“ 3 033 994 Lt. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-07-28. Ieškovo teigimu, valstybė geranoriškai nevykdė teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės, todėl UAB „Balsių valda“ 2014-10-15 kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovo nurodyta, kad piniginė prievolė pagal teismo sprendimą buvo vykdoma praleidžiant įvykdymo terminą: 2014-12-30 mokėjimo nurodymais pervesta 242 267,15 Eur, 22 723,99 Eur ir 3 494,64 Eur, 2015-01-28 – 434 430,03 Eur, 2015-04-09 – 175 789,59 Eur. Skolininkas daugiau kaip septynis mėnesius nesumokėjo teismo sprendimu priteistos pinigų sumos, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o netenkinus prašymo atmesti ieškinį – sumažinti priteistinų palūkanų sumą. Atsakovo nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybės atstovė minėtoje byloje, nevengė vykdyti teismo sprendimo, tačiau dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Nacionalinės žemės tarnybos finansinės padėties, negalėjo jo įvykdyti. Atsakovo pabrėžta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 2 dalį Nacionalinė žemės tarnyba yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra valstybės biudžeto lėšų, skirtų Nacionalinei žemės tarnybai, asignavimų valdytoja. Vadovaudamasi asignavimų valdytojo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos –2014–2016-ųjų metų strateginiu veiklos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-812, Nacionalinė žemės tarnyba teismų sprendimų, nutarčių, įsakymų ir nutarimų pagrindu priteistų sumų išmokėjimui tretiesiems asmenims ir žyminio mokesčio mokėjimui naudoja priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ įgyvendinti skirtas lėšas. Šiame strateginiame veiklos plane Nacionalinės žemės tarnybos priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ 2014, 2015 bei 2016 metams buvo suplanuota tik po 868 862 Eur kasmet. Atsižvelgdama į tai, kad 2014 metų patvirtintame valstybės biudžete nebuvo numatytos aptariamam teismo sprendimui įvykdyti reikalingos lėšos, taip pat į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba kasmet dalyvauja apie 2000–3000 įvairių administracinių bei civilinių bylų, todėl nuolat vykdomi mokėjimai iš priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ skirtų lėšų, kurių likutis nuolat mažėja, 2014 metais įvykdyti teismo sprendimo ir iš karto tik jam įsiteisėjus sumokėti 3 033 994 Lt (878 705,40 Eur) Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo objektyvių galimybių. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama atidėti teismo sprendimo įvykdymą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-433-196/2015 paliko galioti Kauno apygardos teismo 2014-12-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014, kuria buvo nutarta netenkinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014-11-03 prašymo atidėti Kauno apygardos teismo 2014-06-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 įvykdymą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimu Kauno apygardos teismas pripažino negaliojančiu sandorį nuo jo sudarymo momento, pagal kurį ieškovas įsigijo žemės sklypo (unikalus Nr. 0101/0115:38) dalį bei pritaikė dvišalę restituciją, t. y. ieškovui iš valstybės priteisė 878 705,40 Eur sumą, o valstybės nuosavybėn grąžino nurodyto žemės sklypo dalį. Atsakovo teigimu, valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį įregistruotos tik 2014-11-11, taigi ieškovas daugiau kaip 6 metus naudojosi valstybei grąžintinu turtu ir gavo naudą iš turto naudingųjų savybių, todėl būtų neteisinga priteisti ieškovo prašomas palūkanas vien dėl to, kad valstybė dėl objektyvių priežasčių visą teismo sprendimu priteistą pinigų sumą sumokėjo pavėluotai. Atsiliepime į ieškinį papildomai pažymėta, kad ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas pažeidžia CK 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, todėl toks ieškovo reikalavimas taip pat yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, kad teismo sprendimo vykdyti nevengė, tačiau negalėjo to padaryti dėl objektyvių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014-06-25 priėmė sprendimą, kuriuo taikė restituciją: įpareigojo atsakovą UAB „Balsių valda“ grąžinti valstybei 3,13 ha valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 5,6369 ha žemės sklypą Kryžiokų k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. 0101/0115:38, unikalus Nr. 0101-0115-0038), ir priteisė iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovui UAB „Balsių valda“ 3 033 994 Lt (b. l. 5-9). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-07-28.

Valstybei nevykdant teismo sprendimo, ieškovas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir Kauno apygardos teismas 2014-09-30 išdavė UAB „Balsių valda“ vykdomąjį raštą dėl priverstinio 3 033 994 Lt sumos išieškojimo iš valstybės (b. l. 10).

2014-11-03 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė Kauno apygardos teismui prašymą atidėti 2014-06-25 sprendimo dalies dėl 3 033 994 Lt priteisimo iš valstybės atsakovui UAB „Balsių valda“ vykdymą, kurio 2014-12-08 nutartimi teismas netenkino (b. l. 47-52).

Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-26 nutartimi Kauno apygardos teismo 2014-12-08 nutartį paliko nepakeistą (b. l. 41-46).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui nagrinėjamoje byloje UAB „Balsių valda“ 2014-12-30 mokėjimo nurodymu Nr. 02-14-374 pervedė 22 723,99 Eur, 2014-12-30 mokėjimo nurodymu Nr. 2284 – 3 494,64 Eur, 2014-12-30 mokėjimo nurodymu Nr. 4644972 – 242 267,15 Eur, 2015-01-28 mokėjimo nurodymu Nr. 5019516 – 434 430,03 Eur ir 2015-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 1 – 175 789,59 Eur (b. l. 12-16).

Ieškovas UAB „Balsių valda“ už praleistą atsiskaityti terminą nuo 2014-07-29 atsakovui apskaičiavo 5 proc. dydžio palūkanas, iš viso – 22 670,96 Eur, kurias ieškiniu prašo priteisti (b. l. 11).

Dėl 22 670,96 Eur palūkanų priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo, taikant restituciją, ieškovui iš atsakovo priteista 878 705,40 Eur (3 033 994 Lt), įsiteisėjimo iki šios piniginės prievolės įvykdymo. Ieškovas remiasi tuo, kad išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje teismui pripažinus negaliojančiu sandorį ir pritaikius restituciją valstybė geranoriškai neįvykdė piniginės prievolės ir teismo sprendimu UAB „Balsių valda“ priteistos sumos nesumokėjo daugiau kaip septynis mėnesius, todėl už tęstinį piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą privalo sumokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo, kai ieškovas reikalauja taikyti restituciją ir grąžinti jam turtą, o ieškovas įpareigojamas sumokėti sumas atsakovui, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, teismui taikant dvišalę restituciją, ieškovas, iš kurio dėl restitucijos taikymo priteisiamos atitinkamos pinigų sumos, tampa skolininku, o atsakovas, kuriam šios sumos priteisiamos, – kreditoriumi, ir juos sieja piniginė prievolė. Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė. Taigi procesinės palūkanos gali būti priteisiamos ir iš ieškovo, kai, taikant dvišalę restituciją, jis pats tampa atsakingas už pinigų sumos grąžinimą atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad restitucijos prievolės atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas, laikytina, kad šiuo atveju procesinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo atsakovui tam tikrą pinigų sumą įsiteisėjimo momento. Tokiu atveju skaičiuojant procesines palūkanas nuo atsakovui priteistos sumos ieškovas yra skatinamas įvykdyti teismo sprendimą, atsakovui yra kompensuojami jo patiriami nuostoliai, jei ieškovas nevykdo savo piniginės prievolės, o tai atitinka nurodytas procesinių palūkanų paskirtis. Išdėstytų motyvų pagrindu kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; kt.).

Teismų praktikos analizė pratvirtina, kad pripažįstama kreditoriaus teisė pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007), jeigu atsakovas reikalauja taukyti ieškinio senatį.

Aptartų kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Balsių valda“ turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas jau po Kauno apygardos teismo priimto 2014-06-25 sprendimo.

Kartu pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas savo esme yra reikalavimas priteisti įstatymo nustatyto dydžio kompensacines palūkanas, kaip minimalius nuostolius, patirtus ieškovo dėl to, jog atsakovas vėlavo įvykdyti piniginę prievolę, nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas.

Įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą pripažintinas pagrįstu (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

Atsakovas ieškovo prašymą priteisti palūkanas prašo atmesti iš esmės remdamasis tuo, kad įvykdyti teismo sprendimą iš karto tik jam įsiteisėjus valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl lėšų stygiaus neturėjo objektyvių galimybių.

Dėl šių atsakovo argumentų pažymėtina tai, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis remiasi atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui teismo posėdžio metu buvo suteikta galimybė pildyti bylos medžiagą papildomais įrodymais, tačiau tokia savo teise atsakovas nepasinaudojo (2017-01-12 teismo posėdžio garso įrašas (00:07:45-00:07:49; 00:16:59-00:26:11). Be to, iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo iš valstybės, taikant restituciją, UAB „Balsių valda“ priteista 878 705,40 Eur (3 033 994 Lt) suma, įsiteisėjo 2014-07-28, tuo tarpu valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba dėl teismo sprendimo dalies vykdymo atidėjimo į teismą kreipėsi tik 2014-11-03. Minėta, Kauno apygardos teismas 2014-12-08 nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl priteistos sumos vykdymo atidėjimo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-26 nutartimi Kauno apygardos teismo 2014-12-08 nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, turėjo galimybę kreiptis dėl biudžeto patikslinimo (padidinimo) dar 2014 metais, tačiau to nepadarė, taigi atsakovas nesiėmė maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovui atstovaujanti institucija nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad objektyviai nebuvo galimybių gauti papildomus asignavimus iš biudžeto įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti arba kad buvo kitų konkrečių objektyvių priežasčių, dėl kurių įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta piniginė prievolė buvo įvykdyta gerokai vėluojant (CPK 12, 178 straipsniai).

Pabrėžtina, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kai byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės įvykdymo terminą, nesant įrodymų, jog tokios prievolės įvykdyti nebuvo objektyvių galimybių, ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

Atsakovas taip pat pareiškė prašymą sumažinti priteistinų palūkanų dydį, jeigu jos būtų priteistos, tačiau nenurodė aplinkybių, dėl kurių palūkanų dydis turėtų būti sumažintas, taip pat neįvardijo, iki kokio dydžio palūkanos turėtų būti mažinamos. Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti įstatymu nustatyto dydžio – 5 proc. – palūkanas, laikomas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia (CK 6.261 straipsnis). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydį, nes jis nevertintinas kaip aiškiai per didelis.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2011-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011).

Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

Pabrėžtina, kad procesinės palūkanos, skaičiuojamos už teismo priteistą sumą, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2005-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005).

Išdėstytų motyvų pagrindu, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 22 670,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 680 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 1180 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 684 Eur žyminio mokesčio, tačiau turėjo sumokėti 680 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškovui grąžintina 4 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 270, 301 straipsniais, teismas

nutarė:

patenkinti ieškovo UAB „Balsių valda“ (juridinio asmens kodas 301491103) ieškinį.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927), ieškovo UAB „Balsių valda“ (juridinio asmens kodas 301491103) naudai 22 670,96 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 22 670,96 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimties eurų 96 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1180 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui UAB „Balsių valda“ (juridinio asmens kodas 301491103) 4 Eur (keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-10-05 mokėjimo dokumentu Nr. 182.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė