Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-433-196/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
2-433-196/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01281-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, B. D., K. G., Č. G., J. G., Ž. M.-Č
Ieškovas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-433-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01281-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 116.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, B. D. (B.D.), K. G., K. G., Č. G., J. G., Ž. M.-Čiučelienei, V. Š., T. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Balsių valda“, Latvijos įmonei AS „Reverta“ (buvęs pavadinimas AS Parex banka) dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų dalių panaikinimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir juo patvirtinto detaliojo plano panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių ir hipotekos lakštų dalių pripažinimo negaliojančiais, hipotekos registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „TeleTower“, Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A., G. Č. ir antstolis R. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų dalių panaikinimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir juo patvirtinto detaliojo plano panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių ir hipotekos lakštų dalių pripažinimo negaliojančiais, hipotekos registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu, patenkinęs ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį: panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 01-1719 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui B. D.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 1,565 ha valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 5,6369 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 01-1721 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui K. G.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 1,565 ha valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 5,6369 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančia 2003 m. balandžio 30 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini), patvirtintos Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės G. Š., sudarytos tarp B. D., K. G., V. Š. ir Ž. M., dalį dėl 3,13 ha valstybinės reikšmės miško žemės, patenkančios į 5,6369 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančia 2008 m. sausio 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini), patvirtintos Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro D. T., sudarytos tarp V. Š., T. Š., Ž. M.-Čiučelienės ir UAB „Balsių valda“, dalį dėl 3,13 ha valstybinės reikšmės miško žemės, patenkančios į 5,6369 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu dalį įkeitimo, t. y. 2008 m. vasario 28 d. hipotekos lakšto, patvirtinto Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro notarės A. A., dalį dėl 5,6369 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įkeitimo AB „Parex bankas“, ir panaikino šios hipotekos dalies registraciją; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą UAB „Balsių valda“ grąžinti valstybei 3,13 ha valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 5,6369 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš valstybės atsakovui UAB „Balsių valda“ 3 033 994,00 Lt. Teismas taip pat iš dalies - dalyje dėl 3,13 ha ploto valstybei grąžintino miško, patenkančio į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 30-124 „Dėl sklypo buvusiame Kryžiokų kaime detaliojo plano tvirtinimo“ bei juo patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, todėl jis 2014 m. liepos 28 d. įsiteisėjo. Atsakovo UAB „Balsių valda“ prašymu 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl jam iš valstybės priteistų 3 033 994,00 Lt išieškojimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prašymą atidėti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 dalies dėl 3 033 994,00 Lt priteisimo atsakovui UAB „Balsių valda“ iš valstybės įvykdymą kitiems biudžetiniams metams, t. y. 2015 biudžetiniams metams ir 2016 biudžetiniams metams vykdymą. Nurodė, kad dėl atsakovo finansavimo ypatybių, didelės priteistos sumos, atsakovas neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą 2014 metais. Be to, atsakovas net ir 2015 metais negalės pilnai įvykdyti teismo sprendimo, kadangi 2015 metų biudžeto projekte sprendimu priteista lėšų suma nebuvo planuojama, nėra galima pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ 2015 metams skirtų asignavimų – 3 000 000,00 Lt. Kadangi teismo sprendimu priteista labai didelė suma 3 033 994 Lt, o Nacionalinė žemės tarnyba, būdama biudžetinė įstaiga, planuoja savo biudžetą funkcijoms žemės administravimo ir tvarkymo srityje atlikti, naudoja joms įgyvendinti skirtas biudžeto lėšas, tarp jų ir teismų sprendimais priteistas mokėti lėšas, šiuo metu nėra galimybių sumokėti sprendimu priteistos sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos prašymą ieškovas nurodė sutinkantis su atsakovo prašymu atidėti 2014 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo sprendimo įvykdymą.

Atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovas UAB „Balsių valda“ nurodė nesutinkantis su tokiu prašymu, prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas. Sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, būtina vertini abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat kitas aplinkybes. Atsakovas UAB „Balsių valda“ nurodė, kad dėl to, jog atsakingos valstybės institucijos nepagrįstai atkūrė nuosavybės teisę į valstybinės reikšmės miško žemę pradiniams žemės savininkams, nuo 2009 metų, kai buvo iškelta ši civilinė byla, jis nuolat patiria didelius nuostolius. UAB „Balsių valda“ 5,6369 ha žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), įsigyti paėmė kreditą iš AB „Parex bankas“, ketino vystyti nekilnojamojo turto projektą, padarė detalųjį planą, kuriuo žemė buvo padalinta į 46 gyvenamosios paskirties žemės sklypus ir ketino juos parduoti bei iš gautų lėšų atsiskaityti su banku, žemės sklypo pardavėjais ir kitais kreditoriais. Tačiau dėl iškeltos civilinės bylos, žemės sklypo savininko disponavimas žemės sklypu ir bet koks jo vystymas ar pajamų gavimas buvo sustabdytas. Dėl šios civilinės bylos UAB „Balsių valda“ iki šiol jau ilgiau kaip šešerius metus negali atsiskaityti su banku ir kitais kreditoriais. Nors UAB „Balsių valda“ turtinė padėtis yra labai sudėtinga, dėl šios civilinės bylos bendrovė ir jos akcininkai patyrė didelių nuostolių, tačiau būdami atsakingi ir rūpestingi, ėmėsi visų veiksmų, kad galėtų laiku įvykdyti teismo sprendimą ir grąžinti valstybei laisvą nuo areštų žemės sklypo dalį. Tuo tarpu valstybės institucijos atsisakė bendradarbiauti ne tik pinigų sumokėjimo klausimu, bet ir žemės sklypo dalių atskyrimo klausimu. Nors idealioji žemės sklypo dalis grąžinta valstybei, tačiau realiosios dalys neatskirtos, atskiri žemės sklypai nesuformuoti. Tam, kad bendrovė galėtų disponuoti likusia žemės sklypo dalimi, kitam žemės savininkui - valstybei nebendradarbiaujant, visus atskyrimo veiksmus privalo atlikti savo sąnaudomis ir lėšomis. Reikšdama prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl lėšų išmokėjimo, nuo 2014 m. birželio 25 d. žinodama apie Kauno apygardos teismo priimtą sprendimą, byloje dalyvavusi Nacionalinė žemės tarnyba nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų skirta pakankamai asignavimų šiam sprendimui įvykdyti, ji nėra informavusi savo asignavimo valdytojo - Žemės ūkio ministerijos, kad priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ 2015 metams bus reikalinga daugiau negu 3 000 000,00 Lt lėšų. Taip pat apie tai nebuvo informuota ir Finansų ministerija, nustatanti maksimalius asignavimų limitus. Prašyme Nacionalinė žemės tarnyba remiasi tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-10-03 nutarimu pritarė Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2015 metų, 2016 metų, 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektams ir nusprendė juos pateikti Seimui. Tačiau atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba nepateikia jokių įrodymų, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritardama šiems projektams, žinojo apie Kauno apygardos teismo sprendimo privalomą vykdymą, kad atitinkamos valstybės institucijos, sudarančios ir ruošiančios minėtų įstatymų projektus, buvo Nacionalinės žemės tarnybos ar Žemės ūkio ministerijos informuotos apie tokių asignavimų poreikį. Tam buvo pakankami laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. nuo 2014 m. liepos 28 d. Nacionalinė žemės tarnyba, prisiėmusi teismo sprendimo vykdymą, jos valstybės tarnautojai, atsakingi už sprendimų vykdymą, poreikio biudžeto asignavimams formavimą, veikė aplaidžiai nerūpestingai ir laiku neinformavo atsakingų institucijų dėl realaus lėšų poreikio priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“. Neveikė apskritai, kol negavo antstolio raginimo įvykdyti teismo sprendimą, nes kitu atveju bus pradėtas išieškojimas priverstine tvarka. Gavusi antstolio pranešimą, Nacionalinė žemės tarnyba nesivargina vykdyti teismo sprendimą, o naudodamasi sprendimo vykdymo atidėjimo institutu, be jokio pagrindo siekia atidėti sprendimo vykdymą net iki 2016 metų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė. Teismo nuomone, kurią susiformavo atsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos prašymą ir šio atsakovo atstovo paaiškinimus teismo posėdyje nagrinėjant prašymą, šis atsakovas, atstovaujantis valstybę, nevykdė teismo sprendimo ir nesiėmė priemonių, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas kaip įmanoma greičiau tik todėl, kad CPK 284 straipsnyje numatyta galimybė prašyti atidėti sprendimo vykdymą, kada sprendimui išieškoti iš valstybės mokėtinas sumas reikalingos sumos nenumatytos valstybės biudžete.

Teismas įvertinęs atsakovo UAB „Balsių valda“ sunkią turtinę padėtį, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos neveikimą, t.y. nesiėmimą priemonių, kad teismo sprendimas dėl 3 033 994 Lt priteisimo iš valstybės atsakovui UAB „Balsių valda“ būtų kaip įmanoma greičiau įvykdytas, netenkino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymo atidėti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 įvykdymą kitiems, t.y. 2015 biudžetiniams metams ir 2016 biudžetiniams metams. Netenkinus atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymo, panaikino šio atsakovo prašymu taikyta laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328 sustabdymą (CPK 149 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti, priimti naują nutartį ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams, t.y. 2015 ir 2016 metams, bei palikti taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo įvykdymo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo visapusiškai neįvertino jog apeliantas negalėjo įvykdyti teismo sprendimo dėl objektyvių priežasčių.

2. Pirmos instancijos teismo sprendimo vykdymui 2014 m. biudžete lėšų nebuvo numatyta, o 2014 – 2016 metams suplanuota po 3 000 000,00 Lt kasmet, todėl realiai įvykdyti teismo sprendimą apeliantas jokių galimybių neturėjo nei sprendimui įsiteisėjus, nei gavus vykdomąjį raštą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra apelianto skundą prašo tenkinti. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo ar apeliantas bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, ar tai neišbalansuos valstybės biudžeto, ar apeliantas, įvykdęs teismo sprendimą bus pajėgus vykdyti kitas jam priskirtas funkcijas.

Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą atsakovas UAB „Balsių valda“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas, žinodamas apie galimą bylos baigties rezultatą, per penkerius mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, kad sprendimas realiai būtų buvęs pradėtas vykdyti, o atsakovui pateikus antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą pasinaudojo sprendimo vykdymo atidėjimo institutu, akivaizdžiai siekdamas vilkinti teismo sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria apelianto prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą 2015, 2016 biudžetiniams metams netenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą bei apelianto atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų bei neatsižvelgė į vykdytinu teismo sprendimu iš atsakovų priteistos sumos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su išdėstytais argumentais pažymi, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovas teigdamas, jog jo turtinė padėtis sąlygoja prašymo, atidėti teismo sprendimo vykdymą dviejų metų laikotarpiui, tenkinimą, turėjo įrodyti tokio prašymo pagrįstumą, pateikdamas teismui visus jo manymu būtinus, finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto pateiktus įrodymus apie jo finansinę padėtį, jo elgesį ir pastangas siekiant kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas priėmė sprendimą neatsižvelgęs į turimą informaciją. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad byla yra nagrinėjama nuo 2009 metų, sprendimas priimtas 2014 m. birželio 25 d. (įsiteisėjo 2014 m. liepos 28 d.), atsakovui UAB „Balsių valda“ vykdomasis raštas išduotas 2014 m. spalio 1 d., t.y. praėjus daugiau nei dviems mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tai teismo nuomone rodo atsakovo siekį išsiieškoti priteistas lėšas suteikiant laiko apeliantui geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą.

Apelianto teigimu, netenkinus prašymo atidėti sprendimo vykdymą, jo finansinė padėtis neadekvačiai pablogės, neliks lėšų kitų teismo sprendimų vykdymui. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo būtina atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus, todėl tik abstraktūs teiginiai dėl finansinės padėties suprastėjimo, patvirtintame biudžete nesant reikiamos sumos, savaime nesudaro pagrindo sprendimo vykdymui atidėti. Apeliantas teigia, jog sprendimo vykdyti nevengia, o nevykdo dėl objektyvių priežasčių, tačiau šių teiginių realumą patvirtinančių įrodymų nepateikta. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad apeliantas teismo sprendimo nevykdo ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl apelianto neveikimo.

Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad bylą teisme nagrinėjant penkerius metus, ir tikėtinai teismo sprendimui būsiant palankiam ieškovui (Vilniaus generalinei prokuratūrai) bei taikius restutuciją, įvykdyti prievolei (sumokėti atsakovui priteistą sumą) bent būtų stengęsis prievolę vykdyti teikdamas motyvuotus prašymus kitiems biudžetiniams metams formuojamam biudžeto projektui dėl asignavimų padidinimo, teikdamas teismui deklaratyvų paaiškinimą, kad nei 2014, nei 2015 metais, atsižvelgiant į apelianto finansavimo ypatumus, jis teismo priteistos sumos sumokėti atsakovui negali. Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismo sprendimas yra priimtas dar 2014 m. birželio 25 d., o apelianto biudžetiniai metai prasideda atitinkamų metų sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d., taigi, apeliantas ne tik kad turėjo galimybę teikti paraišką dėl kitų metų apelianto biudžete skiriamų lėšų, konkrečiai tikslinėms „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ išlaidoms, bet ir kreiptis dėl biudžeto patikslinimo/padidinimo dar einamaisiais, t. y. 2014 metais. Pažymėtina, kad po teismo sprendimo priėmimo praėjo devyni mėnesiai, tame tarpe trys mėnesiai 2015 metų (apelianto prašymas buvo atidėti mokėjimą iki 2015 - 2016 m.), tačiau, nepateikta įrodymų, kad apeliantas, patvirtindamas savo ketinimus kuo operatyviau įvykdyti sprendimą, jau yra sumokėjęs nors dalį priteistos sumų, t. y. būtų įvykdęs bent dalį teismo sprendimo. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas nesiima maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteista 878 705,40 EUR (3 033 994,00 Lt) suma, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia išieškotojo teises. Pastebėtina, kad apeliantas taip pat turi teisę prašyti leisti sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis, bet šios savo teisės dėl neaiškių priežasčių nerealizuoja.

Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto nutarties (sprendimo) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išsakytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas