Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST ieškinį atsakovui A. T. (A. T.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

10. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2022 m. spalio 21 d. su pradine kreditore sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-22027069. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2023 m. kovo 2 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu, apie tai 2023 m. kovo 3 d. pranešimu informavo atsakovą. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

14. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad 2 900 Eur vartojimo kreditas atsakovui suteikiamas 120 mėn. laikotarpiui už 7,85 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės jai sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teismo vertinimu, atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjos, naudai priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021).

15. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo kredito davėjų teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti kredito davėjai (o nutraukus sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kredito davėjai pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2032 m. spalio 15 d.), galėjo tikėtis gauti 7,85 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai apskaičiavo 7,85 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2032 m. spalio 15 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto kredito grąžinimo grafike, nenurodydamas ir neatsižvelgdamas į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju).

16. Teismo vertinimu, kredito davėjai už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 2 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2032 m. spalio 15 d.) galėjo tikėtis gauti 7,85 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2023 m. kovo 15 d. – 5 393,37 Eur; nuo 2023 m. balandžio 17 d. – 5 346,46 Eur; nuo 2023 m. gegužės 15 d. – 5 299,55 Eur; nuo 2023 m. birželio 15 d. – 5 252,64 Eur; nuo 2023 m. liepos 17 d. – 5 205,73 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 5 158,82 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. – 5 111,91 Eur; nuo 2023 m. spalio 16 d. – 5 065 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 15 d. – 5 018,09 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 15 d. – 4 971,18 Eur; nuo 2024 m. sausio 15 d. – 4 924,27 Eur; nuo 2024 m. vasario 15 d. – 4 877,36 Eur; nuo 2024 m. kovo 15 d. – 4 830,45 Eur; nuo 2024 m. balandžio 15 d. – 4 783,54 Eur; nuo 2024 m. gegužės 15 d. – 4 736,63 Eur; nuo 2024 m. birželio 17 d. – 4 689,72 Eur; nuo 2024 m. liepos 15 d. – 4 642,81 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. – 4 595,90 Eur; nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. – 4 548,99 Eur; nuo 2024 m. spalio 15 d. – 4 502,08 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 15 d. – 4 455,17 Eur; nuo 2024 m. gruodžio 16 d. – 4 408,26 Eur; nuo 2025 m. sausio 15 d. – 4 361,35 Eur; nuo 2025 m. vasario 17 d. – 4 314,44 Eur; nuo 2025 m. kovo 17 d. – 4 267,53 Eur; nuo 2025 m. balandžio 15 d. – 4 220,62 Eur; nuo 2025 m. gegužės 15 d. – 4 173,71 Eur; nuo 2025 m. birželio 16 d. – 4 126,80 Eur; nuo 2025 m. liepos 15 d. – 4 079,89 Eur; nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. – 4 032,98 Eur; nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. – 3 986,07 Eur; nuo 2025 m. spalio 15 d. – 3 939,16 Eur; nuo 2025 m. lapkričio 17 d. – 3 892,25 Eur; nuo 2025 m. gruodžio 15 d. – 3 845,34 Eur; nuo 2026 m. sausio 15 d. – 3 798,43 Eur; nuo 2026 m. vasario 17 d. – 3 751,52 Eur; nuo 2026 m. kovo 16 d. – 3 704,61 Eur; nuo 2026 m. balandžio 15 d. – 3 657,70 Eur; nuo 2026 m. gegužės 15 d. – 3 610,79 Eur; nuo 2026 m. birželio 15 d. – 3 563,88 Eur; nuo 2026 m. liepos 15 d. – 3 516,97 Eur; nuo 2026 m. rugpjūčio 17 d. – 3 470,06 Eur; nuo 2026 m. rugsėjo 15 d. – 3 423,15 Eur; nuo 2026 m. spalio 15 d. – 3 376,24 Eur; nuo 2026 m. lapkričio 16 d. – 3 329,33 Eur; nuo 2026 m. gruodžio 15 d. – 3 282,42 Eur; nuo 2027 m. sausio 15 d. – 3 235,51 Eur; nuo 2027 m. vasario 15 d. – 3 188,60 Eur; nuo 2027 m. kovo 15 d. – 3 141,69 Eur; nuo 2027 m. balandžio 15 d. – 3 094,78 Eur; nuo 2027 m. gegužės 17 d. – 3 047,87 Eur; nuo 2027 m. birželio 15 d. – 3 000,96 Eur; nuo 2027 m. liepos 15 d. – 2 954,05 Eur; nuo 2027 m. rugpjūčio 16 d. – 2 907,14 Eur; nuo 2027 m. rugsėjo 15 d. – 2 860,23 Eur; nuo 2027 m. spalio 15 d. – 28 13,32 Eur; nuo 2027 m. lapkričio 15 d. – 2 766,41 Eur; nuo 2027 m. gruodžio 15 d. – 2 719,50 Eur; nuo 2028 m. sausio 17 d. – 2 672,59 Eur; nuo 2028 m. vasario 15 d. – 2 625,68 Eur; nuo 2028 m. kovo 15 d. – 2 578,77 Eur; nuo 2028 m. balandžio 18 d. – 2 531,86 Eur; nuo 2028 m. gegužės 15 d. – 2 484,95 Eur; nuo 2028 m. birželio 15 d. – 2 438,04 Eur; nuo 2028 m. liepos 17 d. – 2391,13 Eur; nuo 2028 m. rugpjūčio 16 d. – 2344,22 Eur; nuo 2028 m. rugsėjo 15 d. – 2 297,31 Eur; nuo 2028 m. spalio 16 d. – 2 250,40 Eur; nuo 2028 m. lapkričio 15 d. – 2 203,49 Eur; nuo 2028 m. gruodžio 15 d. – 2 156,58 Eur; nuo 2029 m. sausio 15 d. – 2 109,67 Eur; nuo 2029 m. vasario 15 d. – 2 062,76 Eur; nuo 2029 m. kovo 15 d. – 2 015,85 Eur; nuo 2029 m. balandžio 16 d. – 1 968,94 Eur; nuo 2029 m. gegužės 15 d. – 1 922,03 Eur; nuo 2029 m. birželio 15 d. – 1 875,12 Eur; nuo 2029 m. liepos 16 d. 1 828,21 Eur; nuo 2029 m. rugpjūčio 16 d. – 1 781,30 Eur; nuo 2029 m. rugsėjo 17 d. – 1 734,39 Eur; nuo 2029 m. spalio 15 d. – 1 687,48 Eur; nuo 2029 m. lapkričio 15 d. – 1 640,57 Eur; nuo 2029 m. gruodžio 17 d. – 1 593,66 Eur; nuo 2030 m. sausio 15 d. – 1 546,75 Eur; nuo 2030 m. vasario 15 d. – 1 499,84 Eur; nuo 2030 m. kovo 15 d. – 1 452,93 Eur; nuo 2030 m. balandžio 15 d. – 1 406,02 Eur; nuo 2030 m. gegužės 15 d. – 1 359,11 Eur; nuo 2030m. birželio 17 d. – 1 312,20 Eur; nuo 2030 m. liepos 15 d. – 1 265,29 Eur; nuo 2030 m. rugpjūčio 16 d. – 1 218,38 Eur; nuo 2030 m. rugsėjo 16 d. – 1 171,47 Eur; nuo 2030 m. spalio 15 d. – 1 124,56 Eur; nuo 2030 m. lapkričio 15 d. – 1 077,65 Eur; nuo 2030 m. gruodžio 16 d. – 1 030,74 Eur; nuo 2031 m. sausio 15 d. – 983,83 Eur; nuo 2031 m. vasario 17 d. – 936,92 Eur; nuo 2031 m. kovo 17 d. – 890,01 Eur; nuo 2031 m. balandžio 15 d. – 843,10 Eur; nuo 2031 m. gegužės 15 d. – 796,19 Eur; nuo 2031 m. birželio 16 d. – 749,28 Eur; nuo 2031 m. liepos 15 d. 702,37 Eur; nuo 2031 m. rugpjūčio 18 d. – 655,46 Eur; nuo 2031 m. rugsėjo 15 d. – 608,55 Eur; nuo 2031 m. spalio 15 d. – 561,64 Eur; nuo 2031 m. lapkričio 17 d. – 514,73 Eur; nuo 2031 m. gruodžio 15 d. – 467,82 Eur; nuo 2032 m. sausio 15 d. – 420,91 Eur; nuo 2032 m. vasario 17 d. – 374 Eur; nuo 2032 m. kovo 15 d. – 327,09 Eur; nuo 2032 m. balandžio 15 d. – 280,18 Eur; nuo 2032 m. gegužės 17 d. – 233,27 Eur; nuo 2032 m. birželio 15 d. – 186,36 Eur; nuo 2032 m. liepos 15 d. – 139,45 Eur; 2032 m. rugpjūčio 16 d. – 92,54 Eur; nuo 2032 m. rugsėjo 15 d. – 45,63 Eur; nuo 2032 m. spalio 15 d. – 0,00 Eur. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

17. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama. Tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu draudimo priimti blogesnį sprendimą principas nėra pažeidžiamas, nes įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo.

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 990 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 85,11 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 11 centų) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2023 m. kovo 2 d.), 146,51 Eur (viena šimtą keturiasdešimt šešis eurus ir 51 centą) Sutarties sudarymo mokesčio, 42,75 Eur (keturiasdešimt du eurus ir 75 centus) administravimo mokesčio, 293,79 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 79 centus) delspinigių; 7,85 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2032 m. spalio 15 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto kredito grąžinimo grafike (nuo 2023 m. kovo 15 d. – 5 393,37 Eur; nuo 2023 m. balandžio 17 d. – 5 346,46 Eur; nuo 2023 m. gegužės 15 d. – 5 299,55 Eur; nuo 2023 m. birželio 15 d. – 5 252,64 Eur; nuo 2023 m. liepos 17 d. – 5 205,73 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 5 158,82 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. – 5 111,91 Eur; nuo 2023 m. spalio 16 d. – 5 065 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 15 d. – 5 018,09 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 15 d. – 4 971,18 Eur; nuo 2024 m. sausio 15 d. – 4 924,27 Eur; nuo 2024 m. vasario 15 d. – 4 877,36 Eur; nuo 2024 m. kovo 15 d. – 4 830,45 Eur; nuo 2024 m. balandžio 15 d. – 4 783,54 Eur; nuo 2024 m. gegužės 15 d. – 4 736,63 Eur; nuo 2024 m. birželio 17 d. – 4 689,72 Eur; nuo 2024 m. liepos 15 d. – 4 642,81 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. – 4 595,90 Eur; nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. – 4 548,99 Eur; nuo 2024 m. spalio 15 d. – 4 502,08 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 15 d. – 4 455,17 Eur; nuo 2024 m. gruodžio 16 d. – 4 408,26 Eur; nuo 2025 m. sausio 15 d. – 4 361,35 Eur; nuo 2025 m. vasario 17 d. – 4 314,44 Eur; nuo 2025 m. kovo 17 d. – 4 267,53 Eur; nuo 2025 m. balandžio 15 d. – 4 220,62 Eur; nuo 2025 m. gegužės 15 d. – 4 173,71 Eur; nuo 2025 m. birželio 16 d. – 4 126,80 Eur; nuo 2025 m. liepos 15 d. – 4 079,89 Eur; nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. – 4 032,98 Eur; nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. – 3 986,07 Eur; nuo 2025 m. spalio 15 d. – 3 939,16 Eur; nuo 2025 m. lapkričio 17 d. – 3 892,25 Eur; nuo 2025 m. gruodžio 15 d. – 3 845,34 Eur; nuo 2026 m. sausio 15 d. – 3 798,43 Eur; nuo 2026 m. vasario 17 d. – 3 751,52 Eur; nuo 2026 m. kovo 16 d. – 3 704,61 Eur; nuo 2026 m. balandžio 15 d. – 3 657,70 Eur; nuo 2026 m. gegužės 15 d. – 3 610,79 Eur; nuo 2026 m. birželio 15 d. – 3 563,88 Eur; nuo 2026 m. liepos 15 d. – 3 516,97 Eur; nuo 2026 m. rugpjūčio 17 d. – 3 470,06 Eur; nuo 2026 m. rugsėjo 15 d. – 3 423,15 Eur; nuo 2026 m. spalio 15 d. – 3 376,24 Eur; nuo 2026 m. lapkričio 16 d. – 3 329,33 Eur; nuo 2026 m. gruodžio 15 d. – 3 282,42 Eur; nuo 2027 m. sausio 15 d. – 3 235,51 Eur; nuo 2027 m. vasario 15 d. – 3 188,60 Eur; nuo 2027 m. kovo 15 d. – 3 141,69 Eur; nuo 2027 m. balandžio 15 d. – 3 094,78 Eur; nuo 2027 m. gegužės 17 d. – 3 047,87 Eur; nuo 2027 m. birželio 15 d. – 3 000,96 Eur; nuo 2027 m. liepos 15 d. – 2 954,05 Eur; nuo 2027 m. rugpjūčio 16 d. – 2 907,14 Eur; nuo 2027 m. rugsėjo 15 d. – 2 860,23 Eur; nuo 2027 m. spalio 15 d. – 28 13,32 Eur; nuo 2027 m. lapkričio 15 d. – 2 766,41 Eur; nuo 2027 m. gruodžio 15 d. – 2 719,50 Eur; nuo 2028 m. sausio 17 d. – 2 672,59 Eur; nuo 2028 m. vasario 15 d. – 2 625,68 Eur; nuo 2028 m. kovo 15 d. – 2 578,77 Eur; nuo 2028 m. balandžio 18 d. – 2 531,86 Eur; nuo 2028 m. gegužės 15 d. – 2 484,95 Eur; nuo 2028 m. birželio 15 d. – 2 438,04 Eur; nuo 2028 m. liepos 17 d. – 2391,13 Eur; nuo 2028 m. rugpjūčio 16 d. – 2344,22 Eur; nuo 2028 m. rugsėjo 15 d. – 2 297,31 Eur; nuo 2028 m. spalio 16 d. – 2 250,40 Eur; nuo 2028 m. lapkričio 15 d. – 2 203,49 Eur; nuo 2028 m. gruodžio 15 d. – 2 156,58 Eur; nuo 2029 m. sausio 15 d. – 2 109,67 Eur; nuo 2029 m. vasario 15 d. – 2 062,76 Eur; nuo 2029 m. kovo 15 d. – 2 015,85 Eur; nuo 2029 m. balandžio 16 d. – 1 968,94 Eur; nuo 2029 m. gegužės 15 d. – 1 922,03 Eur; nuo 2029 m. birželio 15 d. – 1 875,12 Eur; nuo 2029 m. liepos 16 d. 1 828,21 Eur; nuo 2029 m. rugpjūčio 16 d. – 1 781,30 Eur; nuo 2029 m. rugsėjo 17 d. – 1 734,39 Eur; nuo 2029 m. spalio 15 d. – 1 687,48 Eur; nuo 2029 m. lapkričio 15 d. – 1 640,57 Eur; nuo 2029 m. gruodžio 17 d. – 1 593,66 Eur; nuo 2030 m. sausio 15 d. – 1 546,75 Eur; nuo 2030 m. vasario 15 d. – 1 499,84 Eur; nuo 2030 m. kovo 15 d. – 1 452,93 Eur; nuo 2030 m. balandžio 15 d. – 1 406,02 Eur; nuo 2030 m. gegužės 15 d. – 1 359,11 Eur; nuo 2030m. birželio 17 d. – 1 312,20 Eur; nuo 2030 m. liepos 15 d. – 1 265,29 Eur; nuo 2030 m. rugpjūčio 16 d. – 1 218,38 Eur; nuo 2030 m. rugsėjo 16 d. – 1 171,47 Eur; nuo 2030 m. spalio 15 d. – 1 124,56 Eur; nuo 2030 m. lapkričio 15 d. – 1 077,65 Eur; nuo 2030 m. gruodžio 16 d. – 1 030,74 Eur; nuo 2031 m. sausio 15 d. – 983,83 Eur; nuo 2031 m. vasario 17 d. – 936,92 Eur; nuo 2031 m. kovo 17 d. – 890,01 Eur; nuo 2031 m. balandžio 15 d. – 843,10 Eur; nuo 2031 m. gegužės 15 d. – 796,19 Eur; nuo 2031 m. birželio 16 d. – 749,28 Eur; nuo 2031 m. liepos 15 d. 702,37 Eur; nuo 2031 m. rugpjūčio 18 d. – 655,46 Eur; nuo 2031 m. rugsėjo 15 d. – 608,55 Eur; nuo 2031 m. spalio 15 d. – 561,64 Eur; nuo 2031 m. lapkričio 17 d. – 514,73 Eur; nuo 2031 m. gruodžio 15 d. – 467,82 Eur; nuo 2032 m. sausio 15 d. – 420,91 Eur; nuo 2032 m. vasario 17 d. – 374 Eur; nuo 2032 m. kovo 15 d. – 327,09 Eur; nuo 2032 m. balandžio 15 d. – 280,18 Eur; nuo 2032 m. gegužės 17 d. – 233,27 Eur; nuo 2032 m. birželio 15 d. – 186,36 Eur; nuo 2032 m. liepos 15 d. – 139,45 Eur; 2032 m. rugpjūčio 16 d. – 92,54 Eur; nuo 2032 m. rugsėjo 15 d. – 45,63 Eur; nuo 2032 m. spalio 15 d. – 0,00 Eur); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 558,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST, juridinio asmens kodas 304478449.