Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutartimi numatytų delspinigių priteisimo.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės (nuomotojos) UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2021 m. vasario 22 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų prievolę. 2021 m. birželio 16 d. atsakovas raštu informuotas apie reikalavimo perleidimą ir kad privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovas per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, į siunčiamus pranešimus nereagavo. Atsakovas ieškovei yra skolingas 1 057,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

Dėl delspinigių priteisimo

10. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo už akių dalimi, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutartimi numatytų delspinigių priteisimo. Teigia, kad teismas, remdamasis silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.

12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovo priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ir į tai, kad susidarė pernelyg didelės, akivaizdžiai neprotingos netesybos, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Kaip matyti, VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, pagal kurias pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nustatant, kokia delspinigių suma laikytina pagrįsta ir pakankama, gali būti remiamasi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKĮ nuostatose nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

13. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

14. Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta atsakovo pareiga mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo diena nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Minėtos nuostatos pagrindu apeliantė tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo priteisti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y. 951,99 Eur.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procento už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

17. Apeliaciniame skunde pagrįstai pažymima, jog šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

18. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; kt.).

19. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino, vadovaudamasis pirmuoju netesybų mažinimo pagrindu (aiškiai per didelės netesybos).

20. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos delspinigių dydžio klausimu, teisingai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ir pagrįstai sprendė, jog susidarė pernelyg didelės, akivaizdžiai neprotingos netesybos, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutartimi nustatytą 0,5 procento delspinigių dydį sumažino iki 0,05 procento. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir aiškiai per didele apimtimi.

22. Sprendimu už akių nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis už kiekvieną uždelstą dieną, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisiškai pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių suma yra beveik tokio paties dydžio kaip ir prašomos priteisti skolos suma, kas akivaizdžiai pažeidžia vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 0,05 procento delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.

23. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Konstatavus, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o skundžiama teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo teisėta ir pagrįsta, nėra jokio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos delspinigių dydžio klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

25. Apeliacinį skundą atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.