- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-853-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00048-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- V. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko,
apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Č. (V. Č.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 16 d. priimtą nutarimą Nr. 93-358 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014 m. spalio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. spalio 10 d., bausmės pabaiga – 2018 m. spalio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 93-358 nutarta nuteistajam V. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuteistajam neatlikus 2 metų 4 mėnesių 28 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2016 m. gegužės 12 d.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga yra nepakankama, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Č. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga yra pakankama ir akivaizdi (sumažėjo nuo 24 iki 16 balų), dėl ko yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Mano, kad padaryto nusikaltimo pobūdį įvertina tik teismas skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį. Tuo tarpu BVK 157 straipsnio 2 dalis aiškiai reglamentuoja kokią bausmės dalį privalu atlikti siekiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pabrėžė, kad pataisos įstaigoje mokosi staliaus specialybės, užsiėmimai vyksta nuo 9 iki 15.30 val., dėl ko fiziškai neturi galimybės dirbti. Lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti. Atkreipė dėmesį, kad paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, todėl jų vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Č. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Č. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. gegužės 10 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. Č. priklauso žemos rizikos grupei – 16 balų iš 168 galimų, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui išimtinai teigiama linkme. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę V. Č. net 5 kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, iš jų 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tuo tarpu vienkartinio, trumpalaikio pobūdžio nuteistojo pozityvaus elgesio apraiškos negali būti sureikšminamos, o lygtinio paleidimo taikymo galimybė neturėtų tapti vienintele nuteistojo pozityvaus elgesio įkalinimo įstaigoje priežastimi. Juolab, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis daugiau kartų pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, nei buvo paskatintas už pozityvų elgesį.
Teigiama nuteistojo elgesio korekcija taip pat verčia abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, jog nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nors supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes problemas. Taigi priešingai nuteistojo skundo argumentams jo mąstymas ir elgesys pagrįstai pripažintas veiksniu galinčiu sąlygoti jo pakartotinį nusikalstamumą. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis vis dar nesugeba tinkamai tvarkyti savo turimų lėšų ir gaunamų pajamų, per daug išlaidauja, siekia tiesioginio atlygio, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos už kurią, nuteistasis atlieka bausmę pobūdį, visa tai kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasiryžimu lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors Socialinio tyrimo išvados rengimo metu nuteistasis teigė, jog narkotinių medžiagų nėra vartojęs, tačiau iš nuosprendžio pagal kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę matyti, jog pastarasis aiškindamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teigė vartojantis narkotines medžiagas savo reikmėms. Akivaizdu, jog V. Č. atskirais atvejais pasirenka pateikti apie save tą informaciją, kuri jam yra naudingesnė, kas vertinant nuteistojo asmenybės pokyčius nerodo jo geranoriškumo, kuris padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Tai, kad V. Č. pataisos namuose tęsia profesinį mokymąsi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių nuobaudų ir pan., rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nepaisant to, minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką ir taikyti jam įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Skunde nurodomi nuteistojo argumentai dėl pozityvių darbinių planų laisvėje taip pat nėra pakankami, kad skundžiama nutartis būtų panaikinta ir jam būtų taikytas lygtinis paleidimas. Aukštesniojo teismo abejonių dėl nepakankamos V. Č. elgesio korekcijos neišsklaido ir sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys vertinimo metodiką nuo 24 iki 16 balų. Juolab, kad duomenų pagrindžiančių kokie teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai lėmė nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimą, pateiktoje medžiagoje nėra.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog V. Č. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pakankamą pagrindą tikėtis nuteistojo teigiamo ir pozityvaus elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 16 d. priimtą nutarimą Nr. 93-358 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.