Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. Č. (V. Č.) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties, kuria trims mėnesiams buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 1-99-300/2014 V. Č. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), t. y. tuo, kad 2013 metais Šiaulių mieste neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kitiems kaltinamiesiems, tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nėra susijęs.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimu (patikslintu 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu) ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos V. Č. nuosavybės teisės į turtą: 1. Butą su rūsiu 4,73 kv. m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – uždraudžiant V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) disponuoti šiuo turtu; 2. Pinigus, 1 vnt. 500 litų nominalo banknotą, 58 vnt. po 200 litų nominalo banknotus, 11 vnt. po 100 litų nominalo banknotus, 2 vnt. po 50 litų nominalo banknotus, 14 vnt. po 20 litų nominalo banknotus, 5 vnt. po 10 litų nominalo banknotus, 2 vnt. po 20 zlotų nominalo banknotus, 1 vnt. 50 eurų nominalo banknotą, 2 vnt. po 20 eurų nominalo banknotus, 2 vnt. po 10 eurų nominalo banknotus, 1 vnt. 20 svarų nominalo banknotą, 3 vnt. po 10 svarų nominalo banknotus, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą – uždraudžiant V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valdyti, naudoti ir disponuoti šiuo turtu. Tu pačiu nutarimu (patikslintu 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu) buvo laikinai apribotos ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nuosavybės teises į turtą: automobilį „Mercedes Benz“, S320, pagamintą 2001 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant S. G. disponuoti šiuo turtu.

Skunde kaltinamasis nesutinka ir su jam taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu piniginėms lėšoms, rastoms jo bute. V. Č. tvirtinimu, pinigai priklauso jo draugei E. S., kuri pateikė dokumentus apie darbo užmokestį ir parodė, kad už sutaupytus pinigus ketino įsigyti automobilį, todėl nėra pagrindo manyti, kad pinigai yra susiję su nusikalstamomis veikomis, jiems negali būti taikomi jokie apribojimai.

Kaltinamojo teigimu, byloje nepagrįstai pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. G. asmenine nuosavybės teise priklausančiam, už gaunamą darbo užmokestį įsigytam automobiliui, kuris niekaip nėra susijęs su nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Č. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V. Č. gali būti taikomas turto konfiskavimas. Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos, V. Č. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu – psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimu. Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, kaltinamojo ir liudytojų parodymų bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus nuosprendį. Taip pat tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima daryti išvadą dėl pas V. Č. bute rastų grynųjų pinigų gavimo aplinkybių. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamojo turtui, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl galimo turto konfiskavimo įvykdymas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. Č. turtui – pinigams, galimai gautiems iš nusikalstamos veikos, taikomas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. Kaltinamojo skundo argumentas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo jo patėvio S. G. automobiliui, pažymėtina, kad ši procesinė prievartos priemonė pastarajam taikoma nepažeidžiant BK 72³ straipsnio nuostatų dėl išplėstinio turto konfiskavimo, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams.

BPK 151 straipsnio nuostatų prasme, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į kaltinamojo V. Č. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (sunkūs nusikaltimai), laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai neišnyko.

Kaltinamojo V. Č. skunde teisingai nurodyta, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi nepagrįstai pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas jo butui su rūsiu, kadangi šis apribojimas jau buvo panaikintas prokuroro nutarimu. Ši klaida buvo ištaisyta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi, pašalinant dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, todėl naikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo V. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį, patikslintą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.