- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 1N-95/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00048-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- V. Č.
- Pareiškėjas
- S. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. Č. (V. Č.) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, kuria pašalinta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamojo V. Č. turtui – butui su rūsiu ir palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties likusi dalis, kuria trims mėnesiams buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo V. Č. turtui – pinigams ir pareiškėjo S. G. turtui – automobiliui.
Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 1-99-300/2014 V. Č. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), t. y. tuo, kad 2013 metais Šiaulių mieste neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis.
Be to, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kitiems kaltinamiesiems, tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nėra susijęs.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi trims mėnesiams, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. Č. turtui: butui su rūsiu, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, ir pinigams, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti šiuo turtu. Skundžiama nutartimi taip pat buvo trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. G. turtui – automobiliui „Mercedes Benz“, S320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant S. G. disponuoti šiuo turtu.
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi buvo ištaisyta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartyje padaryta klaida, pašalinant laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. Č. turtui: butui su rūsiu ir paliekant tik nuosavybės teisės apribojimo pratęsimą trims mėnesiams kaltinamojo V. Č. turtui – pinigams ir S. G. turtui – automobiliui „Mercedes Benz“.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. Č. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį. Kaltinamasis skunde nurodo, kad nesutinka su laikinu nuosavybės teisės apribojimo pratęsimu trims mėnesiams jo bute rastiems pinigams ir S. G. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui. Nurodo, kad jo bute rastos piniginės lėšos, kurioms tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas, priklauso ne jam, o jo draugei E. S., kuri pateikė dokumentus apie darbo užmokestį ir parodė, kad už sutaupytus pinigus ketino įsigyti automobilį, todėl nėra pagrindo manyti, kad pinigai yra susiję su nusikalstamomis veikomis. Kaltinamojo teigimu, byloje nepagrįstai pratęstas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. G. asmenine nuosavybės teise priklausančiam, už gaunamą darbo užmokestį įsigytam automobiliui, kuris niekaip nėra susijęs su jam inkriminuojama nusikalstama veika.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. Č. skundas atmetamas.
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi pagrįstai buvo ištaisyta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartyje padaryta klaida, pašalinant laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimą kaltinamajam V. Č. priklausančiam butui su rūsiu. Taip pat pagrįstai paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. Č. turtui – pinigams ir jo patėvio S. G. turtui – automobiliui „Mercedes Benz“.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V. Č. gali būti taikomas turto konfiskavimas. Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos, V. Č. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu – psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimu. Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, kaltinamojo ir liudytojų parodymų bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus nuosprendį. Taip pat tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima daryti išvadą dėl pas V. Č. bute rastų grynųjų pinigų gavimo aplinkybių. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl galimo turto konfiskavimo įvykdymas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. Č. turtui – pinigams, galimai gautiems iš nusikalstamos veikos, taikomas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. Kaltinamojo skundo argumentas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo jo patėvio S. G. automobiliui, pažymėtina, kad ši procesinė prievartos priemonė pastarajam taikoma nepažeidžiant BK 72³ straipsnio nuostatų dėl išplėstinio turto konfiskavimo, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams.
BPK 151 straipsnio nuostatų prasme, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į kaltinamojo V. Č. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (sunkūs nusikaltimai), laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigus negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai neišnyko.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad ja yra patikslinta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis, pašalinant dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo V. Č. turtui – butui su rūsiu. Tačiau skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje neteisingai nurodoma taisomos nutarties data (ne 2014 m. birželio 2 d., o 2014 m. gegužės 30 d.). Atsižvelgiant į tai, kad iš bylos dokumentų matyti, kad būtent 2014 m. gegužės 30 d. teisiamojo posėdžio metu buvo sprendžiamas prokuroro prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, o jokia kita nutartis tą dieną priimta nebuvo, klaidingai nurodyta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties data skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties aprašomojoje dalyje vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida, nekeičianti sprendimo esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo V. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.