Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. patikslintą pareiškimą (toliau - pareiškimas) dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – R. S., R. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas po savo senelės J. A. mirties, 2014 m. sausio 14 d., nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepriėmė palikimo. Pareiškėjo motinos R. V. tėvai buvo J. A. ir J. A.. Pareiškėjo motina R. V. vienturtė, pareiškėjo seneliai J. A. ir J. A. daugiau vaikų neturėjo. Pareiškėjo motina R. V. susilaukė dviejų vaikų, tai pareiškėjo R. V. ir dukros R. S.. Pareiškėjo senelė J. A. 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarė dovanojimo sutartį. Minėta sutartimi J. A. dovanojo R. V. 139/278 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, turintį 2,7800 ha., bendro ploto, adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesenai sužinojo, kad jo senelei J. A. priklausė dar viena žemė sklypo dalis, tai 99/199 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, turintį 1,1990 ha., bendro ploto, adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai, jog pareiškėjo senelei priklausė dar viena žemės sklypo dalis, sužinojo atsitiktinai, kai kiti šio žemės sklypo bendraturčiai norėjo savo žemės sklypo dalis parduoti. Kadangi parduodant sklypo dalis būtina informuoti pirmumo teise kitus bendraturčius, visiškai atsitiktinai paaiškėjo, kad 99/199 dalis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). priklauso mirusiam asmeniui – pareiškėjo senelei. Nei pareiškėjas, nei jo motina, nei pareiškėjo sesuo nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais į notarą dėl palikimo priėmimo po senelės J. A. mirties. Terminas palikimui priimti suėjo 2014 m. balandžio 15 d. Terminas praleistas dėl visiškos techninės klaidos. Nurodė, kad tuo metu, kai 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarė dovanojimo sutartį, nei J. A., nei pareiškėjas nesuprato, kad dovanojimo sutartis sudaroma tik dėl vieno žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo senelė, kiti giminaičiai pagrįstai laikė, kad J. A. dovanoja R. V. visą turimą žemę, tame tarpe ir gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu ir tai, kad pareiškėjui dovanojamas ne butas ar namas, o žemės sklypas, kuris yra tuščias, todėl pareiškėjas nesuprato ir nežinojo, kad jam padovanota tik 139/278 dalis, žemės sklypo, bet ne ir kita 99/199 dalis, žemės sklypo dalis. Tuo metu 2010 metais visi pagrįstai manė, kad J. A., tiesiog padovanojo pareiškėjui R. V. visą jai priklausančią žemę. Pareiškėjas yra karininkas, ilgą laiką atliekantis karinę tarnybą, nei jis, nei jo giminaičiai nėra teisininkai ir nėra gerai susipažinę su palikimo priėmimo teisinėmis procedūromis ir terminais. Pareiškėjas žmogiškai ir natūraliai manė, kad senelei padovanojus žemės sklypą, jam nėra būtinybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po J. A. mirties. Pareiškėjas nenumanė, kad palikėjos turtą apima ir dar vienas žemės sklypas. Pareiškėjas nurodė, kad visus teisinius reikalus tvarkytis dėl palikimo kliudė ir Lietuvoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvena Vilniaus mieste, jo senelės J. A. žemės sklypai yra kitoje savivaldybėje - Ukmergės rajone, todėl pareiškėjo galimybės tvarkyti teisinius reikalus, susijusius su jo senelės nekilnojamuoju turtu, buvo labai apribotos. Atkreipė dėmesį, kad nepriėmus palikimo nukentės, tiek pačio pareiškėjo turtiniai interesai, tiek ir kitų bendraturčių interesai. Pareiškėjui nepaveldėjus 99/199 dalių, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti šio sklypo bendrataučiai R. A. ir Z. A. negali atlikti jokių veiksmų su jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, kadangi šiai dienai 99/199 dalys žemės sklypo priklauso mirusiam asmeniui. Pareiškėjas mano, kad yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo senelės J. A. mirties, priimti.

Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. S., R. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą visiems pranešta tinkamai. Byloje yra suinteresuotų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo senelė J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2014 m. sausio 14 d.

Iš 2021 m. liepos 21 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. A. sutuoktinis J. A. mirė 1992 m. liepos 30 d., vaikai – R. V.

Pareiškėjas pateikė gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nustatyta, kad pareiškėjo tėvai yra R. V. ir R. V. (J. A. dukra). R. V. taip pat turi dukrą R. S.

2010 m. rugsėjo 17 d. dovanojimo sutartimi J. A. padovanojo pareiškėjui R. V. 139/278 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, turintį 2.7800 ha. bendro ploto, adresas: (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1) R. A. (50/199 dalis); 2) J. A. (99/199 dalis); 3) Z. A. (50/199 dalis).

Pareiškėjas po savo senelės mirties į notarą dėl paveldimo turto nesikreipė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad 2002 m. spalio 17 d. J. A. buvo sudariusi testamentą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų testamentų registre nėra įregistruota.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, kaip antros eilės įstatyminis įpėdinis, praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo senelės J. A. mirties – 2014 m. sausio 14 d. Terminas palikimui priimti po J. A. mirties baigėsi 2014 m. balandžio 15 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu išklausius pareiškėjo atstovės paaiškinimų, spręstina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, suklydimo. Pareiškėjas nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido dėl žmogiško apsirikimo, t. y. buvo įsitikinęs, kad senelė jam padovanojo visą turėtą žemę, taip pat manė, kad žemės sklypas yra vientisas, o ne sudarytas iš dviejų atskirų dalių. Taip pat svarbias priežastis sudaro ir tai, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo paveldėjimo santykius reglamentuojančių teisės normų, termino praleidimą sąlygojo ir nepalanki padėtis šalyje (COVID-19), apribojimai ir tarp pareiškėjo bei turto atsiradimo vietos esantis atstumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjas elgtųsi nesąžiningai. Atvirkščiai, iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų akivaizdu, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas būtent dėl teisės normų neišmanymo, žmogiško suklydimo, o pareiškėjui sužinojus teisės normų esmę ir pasekmes, jis aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių teises įgyvendinti kuo operatyviau. Pažymėtina, kad termino palikimui priimti pratęsimui neprieštaravo ir valstybę atstovaujanti įstaiga – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat ir kiti pirmos ir antros eilės įpėdinai – pareiškėjo sesuo R. S. ir pareiškėjo motina R. V..

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, R. V. atnaujintinas terminas palikimui po senelės J. A. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis, siekdamas priimti palikimą po senelės J. A. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, pagal palikimo buvimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. sausio 14 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.