Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė E. K., patikslinusi ieškinį dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, teismo prašo: nekilnojamąjį turtą padalinti sekančiai:

- 0,1515 žemės sklypą (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 265.40 kv. m. gyvenamąjį namą (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 104.552,00 EUR, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Nukrypstant nuo šalių lygių dalių principo, ieškovei priteisti 2/3 nekilnojamojo turto (69.701,33 eurų) vertės, atsakovui priteisti 1/3 (34.850,67 eurų) nekilnojamojo turto vertės. Iš ieškovės atsakovui priteisti 34.850,67 eurų kompensaciją už nekilnojamąjį turtą sumokant šią kompensaciją atsakovui per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

- Kilnojamąjį turtą šalims padalinti pagal 2019 m. birželio mėn. 21 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą.

4. Ieškovė reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo grindžia tuo, kad šalys nesugyvena, dažnai pykstasi, barniai, nuolatinis fotografavimas, filmavimas, pokalbių įrašinėjimas ir kitas netinkamas atsakovo elgesys kenkia nepilnametei dukrai. Be to, ieškovės teigimu, anksčiau priimtame teismo sprendime konstatuota, kad toks situacijos namuose ir šeimos narių fiksavimas yra perdėtas ir gali turėti įtakos ieškovės bei vaikų nuotaikoms bei psichologiniam klimatui namuose, kadangi per ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį nustatyta, kad abu sutuoktiniai nelinkę ieškoti kompromisų ir yra nenuolaidūs, o atvirkščiai yra linkę kaupti nuoskaudas. Todėl ieškovės įsitikinimu, nekilnojamasis turtas negali būti dalinamas natūra, o paskiriamas tik jai asmeninės nuosavybės teise, priteisiant iš ieškovės piniginę kompensaciją, kurią išmokėti būtų galima per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, priteisus ieškovei nekilnojamąjį turtą, ieškovė prašo nustatyti jai nuosavybės teisę į 2/3 nekilnojamojo turto, o 1/3 (34.850,67 eurų) išmokėti atsakovui kompensaciją per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovės teigimu, atsakovas, siekdamas galimai gauti didesnę dalį kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė savo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje yra nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 156 000 eur. Ieškovės nuomone, tai dvigubai didesnė vertė, nei pagal masinį VĮ Registrų Centras vertinimą, kas rodo atsakovo bandymą gudrauti. Todėl ieškovė užsakė Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinį tyrimą pas teismo ekspertą J. U., kuris yra įrašytas į LR teismo ekspertų sąrašą (LR Teisingumo ministro 2009-05-29 įsakymas „Dėl įrašymo į LR teismo ekspertų sąrašą, Nr. IR -169“). Pagal šio ekspertinio tyrimo išvadą „nekilnojamojo turto, namų valdos: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 0,1515 ha ploto ir jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 265,40 m2 ploto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020-02-21 datai, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu yra 104.552,00 eur. Tokią nekilnojamojo turto vertę ieškovė prašo taikyti dalinant nekilnojamąjį turtą, ar priteisiant kompensaciją už jį.

atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: lengvasis automobilis „VW Passat“, 1000,00 eur vertės; nešiojamas kompiuteris „HP‘, 550,00 eur vertės; žoliapjovė „Viking“, 600,00 eur vertės; trimeris „Stiga“, 300,00 eur vertės; televizorius „Samsung“, 370,00 eur vertės; plaukų džiovintuvas, 25,00 eur vertės; plaukų tiesintuvas, 50,00 eur vertės; elektrinis grąžtas, 100,00 eur vertės; automobilio raktų komplektas, 80,00 eur vertės; kavos aparatas „Kenwood“, 100 eur vertės; virtuvės elektriniai prietaisai (mikseris, skrudintuvė, mėsmalė), 200,00 eur vertės; televizoriaus priedėlis, 20,00 eur vertės; filmavimo kamera, 200,00 eur vertės; plaukų kirpimo mašinėlė, 70,00 eur vertės. Bendra atsakovui atitenkančio kilnojamojo turto vertė yra 3 665 eur; priteisti atsakovui 1 820,00 eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamo turto dalį ir šios kompensacijos išmokėjimui skirti 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

8. Atsakovas byloje yra pateikęs turto vertintojo M. K. atkliktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje yra nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 156 000 eur. Atsakovas nurodo, kad ieškovės iniciatyva samdytas J. U. turi teismo eksperto kvalifikaciją, tai šioje vietoje pasisakant visų pirma, atsakovo teigimu, teismų praktikoje įrodomoji galia nėra skirstoma pagal tai ar ekspertas yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ar ne, kadangi tokiu atveju turto rinkos vertė yra nustatoma ne pagal teismo pavestą ekspertizę, o pačių šalių iniciatyva, dėl ko visų šalių pateikti įrodymai turi vienodą galią, ir, antra, atsakovo iniciatyva atliktą turto rinkos vertės nustatymą taip pat atliko turto vertintojas, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Todėl ieškovės su tuo susiję argumentai, kad reikėtų remtis kaina, kuri nustatyta būtent jos eksperto, yra visiškai nepagrįsti, kadangi tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateiktos rinkos vertės nustatymo išvados yra pateiktos ekspertų, kurie abu yra įtraukti į teismo ekspertų sąrašą.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą atsakovo nuomonę, atsakovas prašo teismo vadovautis turto vertintojo M. K. atlikta ginčo turto vertinimo ataskaita, kurioje yra nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 156 000 eur.

13. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė nurodo, kad byloje yra pateiktas 2018 m. balandžio 3 d., nutarimas, kuriame nurodyta, kad buvo pradėta teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), kuri nutraukta nenustačius, jog M. K. nesirūpina vaikais ar kitais veiksmais naudoja savo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams. Atsakovo nuomone, minėtas nutarimas patvirtina, kad jokio teisės pažeidimo atsakovas nepadarė ir minėtas nutarimas taip pat negali būti, kaip pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo.

15. Atsakovas pripažįsta, kad tuo metu, t.y. 2017-12-21 su ieškove aiškinosi tarpusavio nesutarimus, tačiau tai vienintelis atvejis, ir daugiau tokių atvejų nėra buvę. Be to, atsakovas pabrėžia, kad, kaip jau minėjo, šalys ir po to gyveno bendrai, t.y. 2017-12-24 kartu šventė Šv.Kūčias, bei atsakovas su vaikais vykdavo poilsio, dėl ko minėta aplinkybė, atsakovo nuomone, taip pat negali sudaryti pagrindo nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo.

16. Atsakovas pažymėjo, kad nors ieškovė ir kalba apie kažkokias tai tariamas baimes, tačiau tam nėra jokio pagrindo, ką parodo ir tai, kad per visą skyrybų procesą ir po to iki pat šios dienos jokių incidentų nebuvo. Atsakovas taip pat pažymėjo ir tai, kad atsakovo ir vaikų santykiai iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo buvo geri - atsakovas nuolatos su vaikais kur nors vykdavo, ką įrodo ir byloje esančios fotonuotraukos. Atsakovo teigimu, ieškovė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė 2018-03-21 ir dar po to atsakovas 2018-04-08 su dukra vyko į Druskininkus, tačiau atsakovui 2018-04-24 pateikus atsiliepimą į ieškovės ieškinį, staiga vaikai nebenorėjo su atsakovu bendrauti. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad tam jokios priežasties iš atsakovo pusės nebuvo, kadangi atsakovas neatliko, o ir teismas nenustatė, kad atsakovas būtų atlikęs po to kokius nors netinkamus veiksmus nukreiptus prieš vaikų interesus, dėl ko po to vaikams staiga būtų atsiradusi kokia nors baimė ar dėl to nenoras bendrauti su atsakovu. Ieškovė dėsto aplinkybes apie tai, kad atsakovas kažkada ankščiau yra kalbėjęs apie tariamą nusižudymą (bandymą kartis), tačiau atsakovas įsitikinęs, kad jeigu ir būtų buvę minėtos aplinkybės, tai niekaip negalėtų būti susiję su vaikų nenoru bendrauti su atsakovu ar kokia nors jų baime, kadangi su vaikais buvo nepertraukiamai bendraujamas ir su jais leidžiamas laisvalaikis iki bylos dėl santuokos nutraukimo. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas daro išvadą, kad to priežastis yra ieškovės netinkama įtaka vaikams, juos nukreipiant prieš atsakovą, tikslu savo interesų patenkinimui.

17. Atsakovo nuomone, jokių konfliktiškų santykių tarp ieškovės ir atsakovo nėra, šalys nekonfliktuoja ir tai tėra tik pačios ieškovės ieškinyje nurodytos deklaratyvios frazės, kurios nėra pagrįstos.

18. Sprendžiant klausimą dėl turto padalinimo būdo, atsakovas nurodo, kad nėra pagrindų nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo bei nėra pagrindo nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei rodo ir tai, kad ieškovė yra nepajėgi išmokėti kompensacijos atsakovui, taip pat ji yra nepajėgi mokėti ir bankui paskolos įmokų bei palūkanų, kurių per visą laiką nemokėjo ir nemoka ir šiuo metu. Teismo posėdžio metu pateiktas ieškovės tėvo rašytas garantinis raštelis, jog jis padovanos dukrai iki 40000 eurų, nėra tinkamas rašytinis įrodymas, pagrindžiantis ieškovės galimybes sumokėti už nekilnojamąjį turtą kompensaciją.

19. Atsakovas taip pat pasisakė dėl ieškovės patikslintu ieškiniu papildomai pareikšto reikalavimo, kad dalijant turtą būtų nukrypta nuo lygių dalių principo ir ieškovei būtų priteista 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalis. Atsakovas nesutikdamas su šiuo reikalavimu, nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą nukrypti nuo lygių dalių principo motyvuoja tuo, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Atsakovas teigia, kad ieškovė naudojasi vaikais siekdama sau turtinės naudos, ką labai aiškiai ir parodo jos pastarasis reikalavimas, kadangi jokio objektyvaus pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra ir tokiu būdu ieškovė siekia tik materialinės naudos. Atsakovo nuomone, dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko išlaikymo prievolės kreditorius yra pats vaikas, o ne tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, jog su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai nėra ta aplinkybė, kuri leistų nukrypti nuo lygių dalių principo.

23. Atsakovo nuomone, minėtų atsakovo asmenių pinigų panaudojimą bendro turto sukūrimui įrodo į bylą pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas, kuriuo rėmėsi ir teismas, priteisdamas 3065 eur sumą, iš kurio matyti, kad atsakovo asmeniniai pinigai buvo panaudoti namo įrengimui (židiniui įsigyti sumokta 7670 Lt (2221,39 eur), iš jų 6000 Lt (1737,72 eur) sumokėta 2008-10-15 per banką ir 1670 Lt (483,67 eur) sumoka 2008-10-15 grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį Nr. 081015 (orderis pateiktas su atsakovo 2019-03-13 pareiškimu), 2008-10-23 sumokėta 2000 Lt (579,24 eur) avansas už plyteles, 2008-10-24 sumokėta 1772 Lt (513,21 eur) avansas už plyteles, 2008-10-24 sumokėta 2000 Lt (579,24 eur) už dažymo darbus, 2008-10-27 sumokėta 985 Lt (285,28 eur) už dažymo darbus, 2008-11-04 sumokėta 739,67 Lt (214,22 eur) suma už dažus, likusieji pinigai kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo buvo naudojami atsiskaitymui grynaisiais pinigais.

27. Trečiasis asmuo SEB bankas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo į patikslintą ieškinį negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

28. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodė, kad byloje sprendžiamas šalių santuokoje įgyto turto dalybų klausimas, nesusijęs su vaikų teisėmis, todėl ieškinio ir priešieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.

29. Liudytoja L. G., ieškovės motina, nurodė, kad apie jokius atsakovo motinos dovanotus pinigus niekada nebuvo žinoma, atsakovo nurodoma suma – 20000 litų buvo bendri ieškovės ir atsakovo pinigai, o ne dovanoti atsakovo motinos. Liudytojos nuomone, apie tai, jog atsakovas jokių dovanotų pinigų neturi, o naudoja savo ir ieškovės šeimos pinigus buvo visiems žinoma.

33. Ieškovė, vykdydama teismo nustatytų trūkumų šalinimą, pateikė patikslintą ieškinį (klaidingai įvardintą „Patikslintu apeliaciniu skundu“), kuriuo teismo prašo: 0,1515 žemės sklypą (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 265.40 kv. m. gyvenamąjį namą (adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 104.552,00 eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Nukrypstant nuo šalių lygių dalių principo, ieškovei priteisti 2/3 nekilnojamojo turto (69.701,33 eurų) vertės, atsakovui priteisti 1/3 (34.850,67 eurų) nekilnojamojo turto vertės. Iš ieškovės atsakovui priteisti 34.850,67 eurų kompensaciją už nekilnojamąjį turtą sumokant šią kompensaciją atsakovui per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kilnojamąjį turtą šalims padalinti pagal 2019 m. birželio mėn. 21 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą. Nekeisti kreditorinių įsipareigojimų prieš bendrą kreditorių AB SEB banką (po santuokos nutraukimo) tolimesnį jų vykdymą (pagal būsto kredito sutartį) paliekant solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, tačiau po nekilnojamojo turto padalinimo tarp šalių, šalys šią pareigą pasiskirsto tarpusavyje - pareiga šią prievolę vykdyti nustatoma ieškovei. Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

34. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, išdėstė savo nuomonę dėl dalijamo nekilnojamo turto vertės ir padalijimo būdo, palaikė savo priešieškinyje nurodytus reikalavimus.

Nekilnojamojo turto balansas ir vertė

35. Šalys, nurodydamos dalintino nekilnojamo turto vertę, remiasi kiekvienas savo pateiktomis nekilnojamojo turto vertinimo išvadomis, kuriose ieškovės pateiktos išvadoje nurodoma turto vertė - 104552,00 eur, atsakovo pateiktoje turto vertinimo išvadoje – 156000 eur. Esant tokiam kainų skirtumui, šalys nesusitarė dėl nekilnojamojo turto rinkos kainos, kiekviena nurodydama, kad jų ekspertai paskaičiavo teisingai, skirti teismo ekspertizę nepageidavo.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgytas ir dalintinas kilnojamas turtas: alpinariumas 100 eur vertės; televizorius „LG“, 200,00 eur vertės; televizoriaus spintelė, 100,00 eur vertės; rūbų pakaba, 15,00 eur vertės; dulkių siurblys „Daison‘V - 100,00 eur vertės; šaldytuvas „Samsung“, 400,00 eur vertės; indaplovė, 400,00 eur vertės; garų rinktuvas, 300,00 eur vertės; orkaitė, 250,00 eur vertės; dujinė viryklė, 200,00 eur vertės; virtuvės plautuvė, 30,00 eur vertės; virtuvės vandens maišytuvas, 30,00 eur vertės; dvigulė miegamojo lova, 400,00 eur vertės; virtuvės komplektas, 1500,00 eur vertės; virtuvės stalas „Sala“, 400,00 eur vertės; virtuvės baro kėdės 4 vnt. po 40,00 eur, bendra vertė 160,00 eur; vonios kambario spintelės 2 vnt. po 30,00 eur, bendra vertė 60,00 eur; vonios kambario kriauklė, 30,00 eur vertės; vonia, 200,00 eur vertės; kalėdinė plastiko eglutė, 50,00 eur vertės; lauko šiltnamis, 400,00 eur vertės; skalbinių džiovyklės 2 vnt. po 30,00 eur, bendra vertė 60,00 eur, nešiojamas kompiuteris „HP‘, 550,00 eur vertės; žoliapjovė „Viking“, 600,00 eur vertės; trimeris „Stiga“, 300,00 eur vertės; televizorius „Samsung“, 370,00 eur vertės; plaukų džiovintuvas, 25,00 eur vertės; plaukų tiesintuvas, 50,00 eur vertės; elektrinis grąžtas, 100,00 eur vertės; automobilio raktų komplektas, 80,00 eur vertės; kavos aparatas „Kenwood“, 100 eur vertės; virtuvės elektriniai prietaisai (mikseris, skrudintuvė, mėsmalė), 200,00 eur vertės; televizoriaus priedėlis, 20,00 eur vertės; filmavimo kamera, 200,00 eur vertės; plaukų kirpimo mašinėlė, 70,00 eur vertės, lengvasis automobilis „VW Passat“, 300,00 eur vertės.

38. Atsakovas ginčija tik ieškovės ieškinyje nurodyto ir atsakovui priskirto kilnojamojo turto egzistavimą. Atsakovas teigia, kad ieškinyje nurodomo turto jis neturi, jo nevaldo ir juo nesinaudoja, taip pat ir negali įrodyti, ar toks turtas iš viso egzistuoja. Ginčo dėl kilnojamojo turto vertės, nurodytos ieškinyje, tarp šalių nėra, todėl kilnojamasis turtas vertintinas ieškinyje nurodytomis vertėmis.

alpinariumas 100 eur vertės; televizorius „LG“, 200,00 eur vertės; televizoriaus spintelė, 100,00 eur vertės; rūbų pakaba, 15,00 eur vertės; dulkių siurblys „Daison‘V - 100,00 eur vertės; šaldytuvas „Samsung“, 400,00 eur vertės; indaplovė, 400,00 eur vertės; garų rinktuvas, 300,00 eur vertės; orkaitė, 250,00 eur vertės; dujinė viryklė, 200,00 eur vertės; virtuvės plautuvė, 30,00 eur vertės; virtuvės vandens maišytuvas, 30,00 eur vertės; dvigulė miegamojo lova, 400,00 eur vertės; virtuvės komplektas, 1500,00 eur vertės; virtuvės stalas „Sala“, 400,00 eur vertės; virtuvės baro kėdės 4 vnt. po 40,00 eur, bendra vertė 160,00 eur; vonios kambario spintelės 2 vnt. po 30,00 eur, bendra vertė 60,00 eur; vonios kambario kriauklė, 30,00 eur vertės; vonia, 200,00 eur vertės; kalėdinė plastiko eglutė, 50,00 eur vertės; lauko šiltnamis, 400,00 eur vertės; skalbinių džiovyklės 2 vnt. po 30,00 eur, bendra vertė 60,00 eur, nešiojamas kompiuteris „HP‘, 550,00 eur vertės; žoliapjovė „Viking“, 600,00 eur vertės; trimeris „Stiga“, 300,00 eur vertės; televizorius „Samsung“, 370,00 eur vertės; plaukų džiovintuvas, 25,00 eur vertės; plaukų tiesintuvas, 50,00 eur vertės; elektrinis grąžtas, 100,00 eur vertės; automobilio raktų komplektas, 80,00 eur vertės; kavos aparatas „Kenwood“, 100 eur vertės; virtuvės elektriniai prietaisai (mikseris, skrudintuvė, mėsmalė), 200,00 eur vertės; televizoriaus priedėlis, 20,00 eur vertės; filmavimo kamera, 200,00 eur vertės; plaukų kirpimo mašinėlė, 70,00 eur vertės,, automobilis Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eur vertės. Bendra kilnojamojo turto vertė yra 8450 eur.

Atsakovo M. K. asmeninės lėšos - 5 792 eur, motinos dovana, ir 920,12 eur atkurtų indėlių, sumos investuotos į bendrą sutuoktinių turtą.

Nekilnojamojo turto padalinimas

40. Šalys nesutaria dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo. Ieškovė prašo teismo, atsižvelgti į tai, kad ieškovė lieka gyventi kartu su nepilnamete dukra, dėl atsakovo konfliktinio elgesio prašo turto nedalinti natūra, o palikti visą ieškovei, įpareigojant ją atsakovui sumokėti kompensaciją. Atsakovas nesutinka su tokia ieškovės pozicija, nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad dėl atsakovo elgesio neįmanoma gyventi viename name. Atsakovas teigia, nors ieškovė ir kalba apie kažkokias tai tariamas baimes, tačiau tam nėra jokio pagrindo, ką parodo ir tai, kad per visą skyrybų procesą ir po to iki pat šios dienos jokių incidentų nebuvo. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovas grįžęs į namus tariamai rėkia ant ieškovės nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kad yra neprognozuojamas, tačiau, atsakovo teigimu, to iš tiesų nėra ir tai tiesiog ieškovės išgalvotos aplinkybės, siekiant įtikinti teismą, kad egzistuoja subjektyvios aplinkybės, dėl ko nekilnojamasis turtas turėtų būti priteistas ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas pažymėjo, kad jokių konfliktiškų santykių tarp ieškovės ir atsakovo nėra, šalys nekonfliktuoja ir tai tėra tik pačios ieškovės ieškinyje nurodytos deklaratyvios frazės, kurios nėra pagrįstos.

41. CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveiktos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant šią normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009); vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).

42. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).

43. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). 44. Ieškovė prašo skirti jai visą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į tai, kad ji viena augina dukrą, o atsakovas, remdamasis įstatyme įtvirtinta nuostata, prašo teismo turtą dalinti lygiomis dalimis. Dalinant santuokoje įgytą turtą, teismas atsižvelgia į abiejų šalių interesus, vadovaujasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas vadovaujasi sutuoktinių lygių dalių principu taip pat neatsižvelgiant į aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Įstatymas numato galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d.). LR CK 3.123 str. nustatyti atvejai, kada teismas, dalindamas turtą, gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Viena iš nurodytų aplinkybių – nepilnamečių vaikų interesai, kuo ir remiasi ieškovė. Tačiau, teismo nuomone, tai, kad su ieškove lieka gyventi vaikas, nėra svarbi aplinkybė, lemianti turto padalinimą nelygiomis dalimis. Kitos svarbios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principų, ieškovė nurodė, kad dėl subjektyviaus pobūdžio aplinkybių – atsakovo nesugyvenamo būdo ir dėl to kylančių problemų su nepilnamete dukra, jos saugia augimo ir vystymosi aplinka. Atsakovas kategoriškai nesutinka su šia ieškovės nurodyta nuomone. Atsakovas pažymėjo, kad jokių konfliktiškų santykių tarp ieškovės ir atsakovo nėra, šalys nekonfliktuoja ir tai tėra tik pačios ieškovės ieškinyje nurodytos deklaratyvios frazės, kurios nėra pagrįstos. Negalimumą nekilnojamą turtą priteisti ieškovei sąlygoja ir tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra silpna: ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog ji nepajėgi sumokėti reikiamą žyminio mokesčio sumą, todėl neaišku, kokiu būdu ieškovė sugebėtų sumokėti atsakovui kompensaciją, juolab vykdyti prievolę kreditoriui.

48. Naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nenustato, nes to neprašė nei ieškovė, nei atsakovas ir įsiteisėjus sprendimui buvę sutuoktiniai taps bendrosios dalinės nuosavybės turėtojais ir jeigu dėl namo bei žemės sklypo valdymo, naudojimo nesusitars, naudojimosi tvarką bus galima nustatyti Civilinio kodekso ketvirtos knygos normų pagrindu.

49. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, iskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pasisakyta, jog “įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti <...>. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti <...>. Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

50. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad dalintinas kilnojamasis turtas, kurio dalį jau yra pasiėmęs atsakovas, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodo kilnojamųjų daiktų, skirtinų jai ir atsakovui sąrašą. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės nurodytų daiktų sąrašu, teigia, kad atsakovas pareiškia, kad ieškovė nepagrįstai įtraukia turtą ir jį prašo priskirti atsakovui, kurio atsakovo žinioje nėra. Atsakovas pareiškia, kad jo žinioje nėra turto, kurį ieškovė priskyrusi patikslintame ieškinyje, dėl to nesutinka, kad minėtas turtas būtų priteistas atsakovui, kadangi negalima priteisti to ko nėra. Todėl su pastaruoju ieškovės reikalavimu atsakovas nesutinka, kadangi priešingu atveju atsakovui būtų priteista tai, ko nėra ir ko jis neturi. Atsakovas jokių daiktų nėra pasiėmęs ir name negyvena, net rakto neturi, nes ieškovė yra pakeitusi spynas. Visi daiktai yra likę ieškovės žinioje. Su kilnojamaisiais daiktais, kuriuos nori pasilikti ieškovė po santuokos nutraukimo atsakovas sutinka. Taip pat sutinka kad jai liktų ir kiti kilnojamieji daiktai, kuriuos ieškovė nori priskirti atsakovui, jeigu jie egzistuoja, kadangi atsakovas į namus nepatenka ir faktinės padėties patikrinti negali. Automobilio VW Passat, 1997 metų laidos techninis stovis yra labai prastas, dėl ko jo vertė yra ne daugiau kaip 300 Eur. Atsakovas įsitikinęs, kad nekilnojamąjį turtą, išskyrus automobilį, dėl kurio nėra ginčo, palikti ieškovei, kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį atsakovas nereikalauja.

51. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teigimą, kad dalis kilnojamųjų daiktų yra pas atsakovą. Dėl kilnojamojo turto (toliau turto) padalinimo tarp šalių taip pat liko ginčas. Ieškovė tvirtina, kad turto dalį yra pasiėmęs atsakovas ir ją prašo paskirti jam (1-14 p. patikslinto ieškinio), atsakovas nesutinka, kad yra pasiėmęs dalį turto ir nesutinka jog jis būtų dalinamas bei skiriamas jam.

52. Įrodymų, kad turtą jo nepadalinus pasiėmė atsakovas, byloje nėra. Vien įrašo administracinio pažeidimo bylos protokole (nutarime), kad atsakovas žoliapjovę išvežė remontuoti, o televizorių iš miegamojo perneš į kitą kambarį šiai aplinkybei nustatyti nepakanka. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokio kilnojamo turto jie santuokoje neįgijo, jį pardavė, padovanojo ar jo valdymo neteko dėl nenugalimos jėgos (gaisro, vagystės ir pan.). Teismas daro išvadą, kad šis turtas buvo įgytas santuokoje, atsižvelgia į aplinkybę, kad atsakovas neigia tokio turto pasiėmimą, o ieškovė tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl visą ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą palieka ieškovei. Teismas vertina jog nešiojamas kompiuteris yra reikalingas nepilnamečiams vaikams ir jo nedalina.

57. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašo: nekeisti kreditorinių įsipareigojimų prieš bendrą kreditorių AB SEB banką (po santuokos nutraukimo) tolimesnį jų vykdymą (pagal būsto kredito sutartį) paliekant solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, tačiau po nekilnojamojo turto padalinimo tarp šalių, šalys šią pareigą pasiskirsto tarpusavyje - pareiga šią prievolę vykdyti nustatoma ieškovei. Atsakovas sutinka, kad po turto padalinimo abi šalys liktų solidariai atsakingi bankui.

59. Bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

60. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi tuo atveju, kai sutuoktinis ima paskolą su kito sutuoktinio sutikimu, tokia sutuoktinių prievolė laikoma solidariąja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019).

62. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti jam kompensaciją arba sumažinti priteistiną iš jo kompensaciją ir jo motinos dovanotais pinigais 20 000 Lt, kas atitinka 5792 eur sumą, kurie buvo padovanoti jam asmeniškai ir buvo panaudoti namo įrengimui: židiniui įsigyti, sumokėta už plyteles, dažymo darbus, už dažus). Atsakovas teigia, kad CK 3.98 str. 3 d. numato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Minėto straipsnio 4 d. numato, kad kompensacija sumokama kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.118 str. 3 d., numato, kad prieš sudarant dalintino turto balansą, visų pirma sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiekvienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Todėl atsakovas turi teisę prašyti, kad jam būtų kompensuota jo panaudotos asmeninės lėšos, panaudotos bendro turto sukūrimui, kurios sudaro 6712,12 eur (5792 eur dovanoti pinigai + 920,12 eur atkurto indėlio pinigai) sumą.

64. Taip pat atskovas teigia, kad jam buvo atkurta 3177 Lt (920,12 eur) indėlių, minėti pinigai buvo panaudoti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) įsigyti. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja L. G., apklausta anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-174-399/2019. Ieškovė įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, nepateikė.

66. Atsakovas nurodo, kad iš dalijamo turto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio Karaliaučiaus g. 52, Marijampolė, yra kilęs ir kreditorinis įsipareigojimas, AB SEB bankui (2008-06-20 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pabaigos terminas 2028-06-19, paskolos suma – 200 000 Lt). Ieškovė niekada neprisidėjo prie kredito (paskolos) dengimo ir paskolą visuomet mokėjo atsakovas, nors šalių pareigą prieš kreditorių yra solidari. Atsakovui kaip solidariam skolininkui vienam vykdant minėtą pareigą, atsakovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta už kitą solidarų skolininką įvykdyta prievolės dalis, t.y. šiuo atveju pusė sumokėtos paskolos su palūkanomis sumos.

67. CK 6.9 str. numato, kad solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Ieškovė Kredito įmokų bei palūkanų nemokėjo bei nemoka ir nuo bylos dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlimo dienos, nors faktiškai ir naudojasi namu, kuriam ir yra paimtas kreditas. Pradiniu ieškiniu atsakovas prašė priteisti atsakovui pusė jo sumokėtų kredito įmokų ir palūkanų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2019 m. kovo 20 d., tačiau kadangi ieškovė ir toliau per visą laiką kredito įmokų ir palūkanų nemokėjo, atsakovas patikslina šioje dalyje savo reikalavimą, prašydamas papildomai priteisti ir pusę jo sumokėtų įmokų bei palūkanų iki 2019-12-20.

68. Viso atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2019-12-20 yra sumokėjęs 3158,99 eur kredito įmokų ir palūkanų, dėl ko šioje dalyje prašo iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 1579,49 eur kompensacijos sumą.

71. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad ieškovė nesant jokio pagrindo, nepagrįstai manipuliuodama vaikais siekia savo interesų patenkinimo, nesuvokdama, kad tokiu savo elgesiu daro žalos vaiko psichologiniam vystymuisi. Vietoje to, kad ieškovė stengtųsi kuo mažiau vaikus įtraukti į turto padalijimo procesą ir vaikus kiek įmanoma nuo to apsaugoti, ji elgiasi priešingai vaikus nuteikinėdama prieš atsakovą. Todėl toks ieškovės elgesys nelaikytinas tinkamu.

72. Atsakovas nurodė, kad jis nesupranta tokio ieškovės prašymo. Atsakovas nesiekia ir nedaro jokios neigiamos įtakos vaikams ir Lietuvoje būna pakankamai retai. Ieškovė su vaikais bendrauti ir matytis neleidžia, vaikus yra akivaizdžiai nuteikusi prieš atsakovą. D. rugpjūčio mėn. jau bus 18 metų ir jis bus pilnametis, M. liepos mėnesį sukako 16 metų, ji taip pat pakankamai suaugusi ir tuoj savarankiškai spręs savo gyvenimą, todėl manipuliuoti vaikais iš esmės ieškovei siekiant savo asmeninių tikslų nėra pagrįsta. Atsakovas nemano, kad yra pagrindas skirti ekspertizę vaikams ir vaikus dar labiau traumuoti. Todėl su tokia ekspertize atsakovas nesutinka.