Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorei E. P., nukentėjusiajai E. K., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1976-04-28 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis Vokietijoje „(duomenys neskelbtini)“,vedęs, deklaruojamoji gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

Nustatė:

M. K. nežymiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinės E. K. sveikatą: 2016 m. gegužės 17 d. apie 07.25 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia E. K. apkabino rankomis iš nugaros pusės bei suėmė už rankų riešų bei traukė rankas į šalis, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. K. nubrozdinimus kairio dilbio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku žmona atvyko nuvežti vaikus į mokyklą, nes sugedo jo mašina. Žmona tą naktį nakvojo pas tėvus, tuo metu jie nebendravo, pykdavosi. Jis nukentėjusios paprašė mašinos dokumentų ir vaikų gimimo liudijimų dėl pasų. Nukentėjusioji išlipo iš mašinos, atidarė bagažinę, ten buvo rankinukas. Išėmė automobilio dokumentus, tačiau vaikų gimimo liudijimų nedavė. Dėl to kilo konfliktas, jis visais būdais bandė atimti iš žmonos rankinę ir taip atliko jam inkriminuotus veiksmus. Dėl padaryto nusikaltimo galisi, šiuo metu su nukentėjusiąja susitaikęs, atsiprašė. Prašė teismo nutraukti bylą.

Nukentėjusioji E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dienos rytą gavo žinutę, kad reikia vaikus nuvežti į mokyklą. Nakvojo su vienu sūnumi pas tėvus. Su sūnumi ir savo tėvu A. G. atvyko paimti vaikų. Kaltinamasis kieme vedžiojo šunį. Ji automobilyje laukė vaikų. Kaltinamasis priėjo prie mašinos, paprašė vaikų gimimo liudijimų ir automobilio dokumentų. Ji išlipo iš mašinos, paėmė iš bagažinės rankinę ir mašinos dokumentus atidavė. Kaltinamajam pasakė, kad gimimo liudijimų neturi, pažadėjo atvežti. Kaltinamasis norėjo atimti rankinę ir spaudė ją apkabinęs iš nugaros pusės, dėl ko ji jautė skausmą, dėl to jai buvo apdraskyta ranka. Šiuo metu su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo žentas. Dukra su anūku D. K. nakvojo pas jį namuose. Įvykio dienos rytą kaltinamasis paskambino, kad reikia dar du vaikus iš namų nuvežti į mokyklą. Jis kartu su nukentėjusiąja nuvyko į žento namus. Priėjęs žentas dukters paprašė dokumentų. Dukra nuėjo prie bagažinės. Per langą matė, kad žentas ją apkabinęs neša, nori paimti rankinę. Jis pats bandė sudrausminti kaltinamąjį. Įvykį matė ir vaikai. Buvo iškviesta policija. Dukra buvo strese.

Motyvuojamoji dalis

Kaltės ir faktinių aplinkybių patvirtinimui pateikta rašytine bylos medžiaga:

Nepilnamečio liudytojo I. K. apklausos vaizdo medžiaga ir jos metu surašytu protokolu, iš kurių matosi, kad į kiemą (duomenys neskelbtini), atvažiavo mama su seneliu broliu D. K.. Mama turėjo jį su broliu ir sese M. nuvežti į mokyklą. Jis su M. išėjo į kiemą, nes pamatė, kad mama jau laukia kieme, ir įsėdo į automobilį. Prie automobilio atėjo tėtis ir paprašė mamos paduoti dokumentus. Mama su tėčiu nuėjo prie bagažinės. Mama atidarė bagažinę. Nematė, ar mama kažką padavė tėčiui. Tėtis paprašė mamos duoti gimimo liudijimus, o ji sakė, kad neturi. Jis atsisukęs žiūrėjo į automobilio galą, kur buvo tėvai ir matė, kaip tėtis iš bagažinės išėmė rankinuką. Mama norėjo jį atimti. Kažkuriuo momentu tėtis apkabino mamą per pilvą ir bandė išplėšti rankinuką. Iš automobilio išlipo senelis ir pasakė, kad iškvies policiją. Tada tėtis paleido mamą(b. l. 47).

Analogiški parodymai užfiksuoti ir nepilnamečių D. K. ir M. K. apklausų vaizdo įrašuose bei jų metu surašytuose protokoluose(b.l.48,49).

2016-05-17 protokole-pareiškime fiksuojama, kad 2016-05-17 apie 07.25 val. E. K. kartu su tėvu A. G. atvyko į jos vyrui M. K. priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), kad nuvežtų jų vaikus M. K., D. K. ir I. K. į mokyklą. Ji stovėjo prie automobilio galo, priėjo M. K. ir ją stipriai apkabino, pradėjo stumdyti, kadangi ji nedavė vaikų gimimo liudijimų. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą (b.l. 7-8).

2016-05-17 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuojama, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas stovi dešinėje gatvės pusėje. Namas yra mūrinis, dviejų aukštų (b.l. 10-13).

2016-05-17 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto fiksuojama, kad pranešėja E. K. paaiškino, kad sukonfliktavo su savo vyru M. K., konflikto metu vyras ją suėmė už pečių ir bandė ištraukti rankinuką. Jį išplėšė, dėl ko ji jautė fizinį smurtą. Smurtas pasireiškė tuo, kad M. K. ją suėmė už pečių ir rankų, bandydamas išplėšti rankinuką, taip sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat smurtas pasireiškė įvairiais grasinimais. M. K. teigė, kad jis savo žmonos neapkabino ir neplėšė rankinuko, o tik laikė už rankinuko. M. K. elgėsi ramiai, jokia prievarta nebuvo naudota (b.l. 14-16).

Specialisto išvadoje Nr. G 358/2016(09) fiksuojama, kad E. K. konstatuoti nubrozdinimai kairio dilbio srityje. E. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kietais bukabriauniais ar aštriabriauniais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. E. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-05-17, šešiais poveikiais. E. K. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 27).

Kaltinamajam teismo posėdžio metu pilnai pripažinus savo kaltę ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas konstatuoja, kad M. K. kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Neginčijamai įrodyta, jog 2016-05-17 M. K. smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė sutuoktinės E. K. sveikatą ir ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Kaltinamojo įvykdyta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.3d.).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis neteistas, dirba, charakterizuojamas gerai, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiąja, žala nepadaryta. Visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų. Anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo, todėl vadovaujantis LR BK 38 str., jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, neskirtinos.

Teismas vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 303 str. 4 d.,304-305 str., 307 str.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (LR BK 38 straipsnis).

Baudžiamąją bylą Nr.1-501-416/2016 M. K. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika