- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-174-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8869-772/2019 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei M. D. dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 682,57 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2016-06-01 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika įsipareigojo pagal pateiktą individualų projektą („Vieno buto gyvenamojo namo (7.1) (duomenys neskelbtini). Statybos projektas Nr. 2016/01) pastatyti gyvenamąjį namą, atliekant statybos, statybos organizavimo ir priežiūros darbus. Vykdant statybos rangos sutartimi numatytus darbus, ieškovas atsakovės prašymu prijungė statomą gyvenamąjį namą prie gamtinių dujų tinklo. Už gyvenamojo namo prijungimą prie gamtinių dujų tinklo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovei 2016-07-11 išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. D2A4606872. Atsakovė šią sąskaitą perdavė ieškovui, kuris savo lėšomis 2016-07-11 ją apmokėjo ir apie tai informavo atsakovę. Nei informavus apie išankstinės sąskaitos apmokėjimą, nei nutraukus statybos rangos sutartį, atsakovė 682,57 Eur ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė M. D. su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad žemės sklypą ji įsigijo gerokai didesne nei rinkos vertė kaina, kadangi tarp ieškovo ir atsakovės buvo sutarimas, kad į sklypo kainą patenka ir visų komunikacijų įrengimas ieškovo lėšomis. Šią aplinkybę patvirtina faktas, jog tame pačiame sklype ieškovas pradėjo statybos darbus, su atsakove 2016-06-01 pasirašius statybos rangos sutartį bei jos 3.4.2 p. numačius rangovo pareigą – visas komunikacijas (elektros, vandentiekio, nuotekų, dujotiekio) atvesti iki sklypo ribos. Vykdant statybos darbus atsakovė ieškovui yra sumokėjusi daug daugiau, nei jis yra patyręs išlaidų. Ieškovas sąskaitą Nr. D2A4606872 apmokėjo 2016-07-11, todėl, net ir esant ginčui dėl atliktų darbų, ieškovas vienareikšmiškai patvirtino, kad atsakovė iki 2016-09-09 yra už viską atsiskaičiusi. Laikotarpiu nuo 2016-09-25 iki 2016-10-12, kuomet 2016-10-13 buvo surašytas defektacijos aktas, ieškovas nepateikė jokių sąskaitų, medžiagų atitikties deklaracijų ir kitų duomenų, patvirtinančių ieškovo išlaidas. Ieškovas nereiškė atsakovei jokių pretenzijų, reikalavimų ar raginimų dėl 2016-07-11 sąskaitos Nr. D2A4606872 apmokėjimo. Pats ieškovas nėra pagrindęs daugiau nei 21 520 Eur išlaidų, lėšų gautų iš atsakovės, todėl reikalavimas dėl 682,57 Eur skolos už gyvenamojo namo prijungimą prie gamtinių dujų tinklo yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino.
4. Esant ginčui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu tik remiantis kitais pateiktais įrodymais, teismas kaip prejudiciniu faktu rėmėsi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-59-759/2018 nurodytais teisiniais faktais kaip daugumos užsakovo (atsakovės) ir rangovo (ieškovo) teisinių santykių vertinimo aspektų.
5. Teismas vertino, kad ieškovas galėjo įgyti pagrįstą lūkestį, jog atsakovė, turėdama sutartinę pareigą jam ir sutartinę prievolę dujų tiekėjui, sumokės jam už trečiojo asmens ESO pateiktą sąskaitą už suteiktą paslaugą – gyvenamojo namo prijungimą prie gamtinių dujų tinklo, kadangi pagal statybos rangos sutartį iš jos kylanti nurodyta mokėjimo prievolė nėra priskirta rangovui. Teismas pripažino, kad būtent ieškovas, teikdamas atsakovei apmokėti ginčo sąskaitą sutarties 3.4.2. p., esamo įsipareigojimo nepažeidė.
6. Teismas pažymėjo, kad, atsakovės iniciatyva šalims anksčiau termino nutraukus sutartinius santykius, atsiradusios pasekmės tenka atsakovei. Užsakovė rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, pripažino, kad gamtinės dujos yra tiekiamos į gyvenamąjį namą. Mokėjimo dokumentuose yra užfiksuota, kokio dydžio išlaidas patyrė rangovas užsakovės prašymu. Atsakovė nepasinaudojo galimybe reikšti ieškovui pretenzijas dėl darbų trūkumų ir netinkamo lėšų panaudojimo. Atsakovė teiginių, kad nebuvo tinkamai informuota apie jos vardu ESO išrašytą išankstinę sąskaitą, niekuo nepagrindė. Atsakovės argumentą, kad ieškovas galėjo sumokėti iš savo lėšų ar iš jam išmokėtų sumų, teismas pripažino nepagrįstu, nes rangovui tokia prievolė pagal sutarties 2.1 ir 3.4.2. punkto nuostatas nekyla. Užsakovo elgesį teismas vertino kaip atsisakymą priimti jam skirtą mokėjimo dokumentą pagal šalių 2016-06-01 sudarytą sutartį be teisėto pagrindo, todėl sprendė, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės įvykdymo atveju. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovas nėra perdavęs jai visos reikiamos dokumentacijos, kad gautų norimas pajamas ir tai yra paties ieškovo rizika. Atsakovė jos nurodomų aplinkybių ir ieškovo kaltės dėl to neįrodė ir nepagrindė leistinais įrodymais.
7. Galimybių nustatyti tikruosius ginčo susitarimo šalių ketinimus formuluojant 6 sutarties punktą teismui nepavyko, todėl vadovavosi kasacinio teismo praktika, aiškinant pastarąjį punktą pažodinio sutarties aiškinimo taisykle kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Teismas pripažino, kad šiame analizuojamame punkte nėra ieškovo įsipareigojimo atsakovei iš savo lėšų sumokėti ESO, todėl sprendė, jog sutarties sudarymo momentu ieškovas įsipareigojo veikti pagal suteiktus įgaliojimus už užsakovę prieš trečiuosius asmenis dėl atsakovei suteiktinų paslaugų, už kurias ji pati turės susimokėti. Teismas pažymėjo, kad sutarties 3.2.1. punkte kalbama apie užsakovo įsipareigojimą rangovui už tinkamai atliktus ir perduotus darbus, šiuo atveju pats ieškovas jokių darbų pagal šį punktą atsakovei neatliko, o paslaugas jai suteikė trečiasis asmuo ESO, kuris ir pateikė užsakovei apmokėti ginčo sąskaitą. Įvertinęs, kad sutarties projekto ir sutarties 3.4.2. punkto formuluotė įtvirtinta išimtinai atsakovės iniciatyva, teismas konstatuoja, jog kitaip aiškinti statybos rangos 2016-06-01 sutarties 3.4.2. punkto nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė M. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus – ieškovo ieškinį Vilniaus miesto teismui ir kartu su ieškiniu pateiktus atliktų darbų aktus ir 2019-11-29 teismo pranešimą apeliantei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė tvirtina, kad teismas, esant skirtingam šalių faktinių aplinkybių aiškinimui, netinkamai jas vertino. Nurodo, kad pats dujotiekio įvedimas nuo sklypo ribos buvo apmokėtas apeliantės. Atsakovė nesutinka, kad ji tą pačią dieną būtų buvusi ieškovo informuota apie šios sąskaitos apmokėjimą ir kad ieškovas būtų reikalavęs kompensuoti už apmokėjimą patirtas išlaidas. Teismas nesiaiškino besikeičiančių ieškovo pozicijų dėl rangos sutarties 3.4.2. punkto, kuriuo ieškovas įsipareigojo atvesti komunikacijas iki sklypo ribos. Vilniaus regiono Ukmergės teisme civilinėje byloje ieškovas ieškinio reikalavimo dėl šios skolos nereiškė, tai įrodo, jog apeliantė galiojančios ir vykdytinos prievolės ieškovo atžvilgiu net neturėjo.
8.2. Teismas neįvertino, kad ieškovas turėjo atvesti komunikacijas iki sklypo ribos, apmokėdamas 2016-07-11 sąskaitą už dujų įvedimą, tai ir padarė, apmokėjo už dujų įvedimą iki apeliantės sklypo ribos. Jokių kitų paslaugų, susijusių su dujomis, ieškovas neapmokėjo, be to, ieškovas suprato, kad buvo įsipareigojęs atvesti dujas iki sklypo ribos už atsakovės mokamą1500 Eur mokestį per mėnesį. Apeliantė teigia, kad teismas visiškai nevertino to, jog ieškovas mokėjimus už dujas atliko iš gautų avansinių mokėjimų, ir netyrė, ar visas lėšas ieškovas panaudojo pagal rangos sutartį.
8.3. Teismas remdamasis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-05 sprendimo motyvuose padarytomis išvadomis, kaip prejudiciniu faktu, neatsižvelgė į tai, kad išnagrinėtoje byloje darbai buvo atlikti po rangos sutarties nutraukimo, be to, šioje byloje buvo spręstas padarytos žalos, kaip kompensacijos apeliantei atlyginimo klausimas, taigi, nebuvo atliktas sutarties aiškinimas dėl ieškovo pareigos savo lėšomis atvesti dujas. Ieškovas Vilniaus regiono apylinkės teisme pripažino faktą, kad iš apeliantės gautų apmokėjimų jis privalėjo savo lėšomis atvesti ir apmokėti už dujas.
8.4. Apeliantė mano, kad teismas privalėjo remtis tik rangos sutartimi ir iš to kilusių šalių tarpusavio prievolių vertinimu ir negalėjo savavališkai atlikti kitokio vertinimo, o teismo išvados ir faktinių aplinkybių analizė atlikta visiškai ignoravus apeliantės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus byloje. Teismas nenustatinėjo aplinkybių, kodėl ieškovas byloje nepagrindė 21 520,96 Eur sumos panaudojimo kitiems rangoms darbams, ir kodėl iš šios sumos ieškovas neatliko mokėjimo ESO už dujas. Teismas nevertino, kad ieškovo su ESO tiesiogiai nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Rangos sutarties 3.4.2 p. nustatė ieškovo pareigą atvesti dujas, tik jam to negalėjus padaryti savo vardu, susitarimą su ESO sudarė apeliantė, tačiau visos mokestinės prievolės kaip ir darbų organizavimas išliko ieškovo diskrecijai.
8.5. Rangos sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl ieškovo kaltės, tai patvirtina ir prejudicinę galią turintis teismo sprendimas. Ieškovo vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose, kuriuos apeliantė prašo pridėti prie bylos, įrašytas tas pats mokestis „Lesto“ už dujų įvedimą. Apeliantė ieškovui reiškė pretenzijas tiek dėl atliktų darbų trūkumų, reikalaujant juos šalinti, specialistų pagalba sudarė defektavimo aktus, reiškė reikalavimus atsiskaityti už atliktus darbus, perduoti jai visą dokumentaciją, kad pagrįstų išlaidas ir darbo sąnaudas.
8.6. Apeliantė nesutinka su teismo atliktu 6 sutarties punkto aiškinimu taikant pažodinę sutarties aiškinimo taisyklę, nes rangos sutarties 6 p. ir 3.4.2 p. nuostatos aiškiai nustato, kad rangovas įsipareigojo atvesti visas komunikacijas iki sklypo ribos, taip pat ir dujotiekio. Duomenų, tvirtinančių darbų atlikimo eigą ir tvarką, byloje nepateikta, todėl teismas negalėjo daryti išvados, kad ieškovas neatliko ginčo atveju jokių darbų, nes viską darė ESO. Teismas panaudojęs lingvistinį aiškinimą pernelyg susiaurino sutarties 3.2.1. punkto nuostatas, o nepagrindus kitokio sutarties 3.4.2 p. turinio ir prasmės nebuvo pagrindo teigti dėl nepagrįstumo ar neteisėtumo ir padarinių netaikymo ieškovui. Teismas nepasisakė dėl Vilniaus regiono apylinkės teisme pateikto proceso garso įrašo, kuriuo ieškovas pasisakė dėl prisiimtos prievolės ir jos esmės. Be to, apeliantė mano, kad teismas neįvertino ir kitų apeliantės pateiktų argumentų, paneigiančių ieškovo reikalavimo pagrįstumą.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje kilo ginčas dėl skolos už gyvenamojo namo prijungimą prie gamtinių dujų tinklo priteisimo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
12. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė į bylą teikia naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos: ieškovo ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, ieškovo su ieškiniu pateiktus atliktų darbų aktus bei 2019-11-29 teismo pranešimą apeliantei. Teikiami įrodymai, apeliantės teigimu, pagrindžia jos poziciją, kad į 2016-06-30 sumokėtų avansinių mokėjimų apimtį patenka mokestis už dujų įvedimą, kurio ir reikalaujama iš apeliantės. Naujų įrodymų pateikimo būtinybė apeliantei iškilo susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais bei gavus Vilniaus apygardos teismo pranešimą dėl naujo ieškovo reikalavimo, kuriuo taip pat prašoma priteisti už dujų įvedimą. Tai reiškia, kad apeliantė neturėjo galimybės pirmosios instancijos teisme pateikti šių įrodymų.
13. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
14. Apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikti dokumentai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors nauji įrodymai ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, šiuo atveju jų vėlesnis priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsakovo teikiami nauji įrodymai priimtini į bylą ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šie rašytiniai dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad. atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
16. Byloje nustatyta, kad šalys 2016-06-01 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika įsipareigojo pagal pateiktą individualų projektą („Vieno buto gyvenamojo namo (7.1) (duomenys neskelbtini). Statybos projektas Nr. 2016/01) pastatyti gyvenamąjį namą, atliekant statybos, statybos organizavimo ir priežiūros darbus. Statybos rangos sutarties 3.4.2 punkte numatytas rangovo įsipareigojimas visas komunikacijas (elektros, vandentiekio, nuotekų, dujotiekio) ribos atvesti iki sklypo (1 t., 3–6 b. l.). Vykdant statybos rangos sutartimi numatytus darbus, ieškovas atsakovės prašymu organizavo statomo gyvenamojo namo prijungimą prie gamtinių dujų tinklo, kurį atliko AB „Energijos skirstymo operatorius“. Už gyvenamojo namo prijungimą prie gamtinių dujų tinklo AB „Energijos skirstymo operatoriui“ atsakovei 2016-07-11 išrašytą išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. D2A4606872 apmokėjo ieškovas (1 t., 7 b. l.). 2016-07-11 išankstinio apmokėjimo sąskaitoje Nr. D2A4606872 nurodoma apmokėti 682,57 Eur suma yra už naujo dujų vartotojo prijungimo paslaugą objektui – gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., 8 b. l.). Atliktų darbų akte laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-10-13 nurodyta 773,92 Eur suma yra mokestis už dujų įvedimą (1 t. 157 b. l.).
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kitoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-59-759/2018 yra pasisakyta dėl daugumos užsakovo (atsakovų) ir rangovo (ieškovo) teisinių santykių vertinimo aspektų, todėl teismas pagrįstai šiuos teisinius faktus pripažino prejudiciniais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas yra iš rangos teisinių santykių dėl apmokėjimo už dujų tiekėjo suteiktas paslaugas.
18. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.
19. Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas R. J. savo ieškinio reikalavimus grindžia atsakovės M. D. prievole apmokėti jo, kaip rangovo, patirtas išlaidas susijusias su dujų tiekėjui sumokėta 682,57 Eur suma už atsakovę už gyvenamojo namo prijungimą prie gamtinių dujų tinklo.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad ginčas byloje kilo dėl apmokėjimo už gyvenamojo namo prijungimą prie gamtinių dujų tinklo, o ne, kaip teismą bando įtikinti apeliantė, už rangovo įsipareigojimą pagal rangos sutarties 3.4.2. punktą atvesti dujas iki sklypo ribos. Apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra kreipęsis Vilniaus apygardos teismą dėl 63 917,11 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus iš užsakovų priteisimo (1 t. 160–161 b. l.). Prie ieškinio pridėtame atliktų darbų akte laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-10-13 nurodyta, kad užsakovų skola yra ir 773,92 Eur suma kaip mokestis už dujų įvedimą (1 t. 157 b. l.). Taigi, šiuo atveju skola už dujų atvedimą iki sklypo ribos pagal rangos sutarties 3.4.2. punktą, kaip ir atsakovės nurodomos 21 520,96 Eur sumos už atliktus statybos darbus sumokėjimas, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, ir apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų apeliaciniame skunde nurodytais aspektais plačiau nepasisako.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad už gyvenamojo namo prijungimą prie gamtinių dujų tinklo ieškovas AB „Energijos skirstymo operatoriui“ apmokėjo 682,57 Eur sumos atsakovei 2016-07-11 išrašytą išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. D2A4606872. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, ginčo atveju atsakovė veikė kaip vartotoja ir tai nepaneigia jos sutartinės prievolės dujų tiekėjui. Šiuo atveju apeliantė neginčija ir neįrodinėja, kad gyvenamojo namo prijungimo prie gamtinių dujų tinklo darbai yra neatlikti ar atlikti netinkamai. Akivaizdu, kad gamtinės dujos į atsakovės gyvenamąjį namą yra tiekiamos, taigi, apeliantė rangovo apmokėtu darbo rezultatu naudojasi. Byloje nesant įrodymų apie atsakovės 682,57 Eur sumos dujų tiekėjui, ar ieškovui sumokėjimą, užsakovė yra skolinga 682,57 Eur sumą, kurią rangovas jos vardu sumokėjo dujų tiekėjui AB ,,Energijos skirstymo operatoriui“. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys tenkintas pagrįstai.
22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iš esmės pritariant teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atmetus atsakovės apeliacinė skundą bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.