Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Mariaus Dobrovolskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei L. K., tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. K. (E. K.), uždaroji akcinė bendrovė „Silver star agencies“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei L. K., tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. K., uždaroji akcinė bendrovė „Silver star agencies“, dėl skolos priteisimo.Pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas, priteista atsakovei L. K. iš ieškovo E. J. 1200 Eur atstovavimo išlaidų, priteista trečiajam asmeniui E. K. iš ieškovo E. J. 100 Eur atstovavimo išlaidų ir iš E. J. valstybės naudai priteista 21,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.2018 m. balandžio 4 d. atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė liudytojo I. K. išlaidų atlyginimo klausimo. Teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje Nr.e2-8422-838/2017 2016 m. balandžio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovo prašymas buvo tenkintas ir buvo iškviestas liudytojas I. K.. Į teismo posėdį, vykusį 2016 m. birželio 7 d., liudytojas I. K. atvyko ir po teismo posėdžio, teismui išėjus priimti procesinio sprendimo, pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad liudytojas I. K. patyrė 385,01 EUR išlaidų, susijusių su atvykimu iš Belgijos į teismo posėdį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose ir grįžimu atgal. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas I. K. buvo kviestas į teismo posėdį ieškovo atstovo iniciatyva, iš ieškovo E. J. buvo priteista 385,01 EUR suma liudytojui I. K.. Atsakovė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio nuostatomis prašė priimti papildomą sprendimą, išsprendžiant liudytojo I. K. išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovas E. J. 2018 m. balandžio 23 d. pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė pateiktą prašymą dėl papildomo sprendimo atmesti. Nurodė, kad ieškovo atstovas prašė pirmosios instancijos teismo iškviesti kitą liudytoją dėl sandorio sudarymo aplinkybių (pinigų sumokėjimo ir kt.) išsiaiškinimo, tai yra atsakovės vyrą ir uždarosios akcinės bendrovės „Silver star agencies“ tuometinį vadovą I. K.. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu tenkino ieškovo atstovo prašymą iškviesti I. K. liudytoju, tačiau neišsiaiškino, kas užtikrins liudytojo dalyvavimą teismo posėdyje, nenustatė preliminaraus su liudytojo iškvietimu susijusių išlaidų dydžio ir neįpareigojo ieškovo sumokėti teismo nustatyto dydžio avanso už liudytojo I. K. iškvietimą. Ieškovas nurodo, kad, žinodamas tokias aplinkybes, dėl ekonomiškumo ieškovas nebūtų prašęs iškviesti minėto liudytojo į teismo posėdį, o būtų pasinaudojęs teise prašyti teismo apklausti kitą liudytoją, nors dėl jo apklausos teismas būtų privalėjęs nusišalinti. Ieškovo nuomone, tokiu būdu teismas, pažeisdamas civilinio proceso eigą reglamentuojančias taisykles, nepasvertai greitai iškvietė į apklausą liudytoją I. K., vėliau nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą atlyginti šio liudytojo patirtas išlaidas ir tokiu būdu atėmė iš ieškovo galimybę tinkamai apsispręsti, ar remtis kitų liudytojų parodymais, siekiant nustatyti ieškinio reikalavimų pagrindimui reikšmingas aplinkybes. Teigia, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors prašymą apklausti liudytoją pateikė ieškovo atstovas, tačiau iš anksto nesumokėjo užstato, kadangi teismas nenustatė užstato (avanso) dydžio ir neįpareigojo atsakovo jo sumokėti. Esant šiai aplinkybei, ieškovo teigimu, darytina išvada, jog liudytojas buvo iškviestas teismo iniciatyva, todėl liudytojo išlaidos turėjo būti apmokėtos iš valstybės biudžeto. Nurodo, kad byloje nesant duomenų apie tai, kad liudytojo I. K. išlaidos yra realios, pagrįstos oficialiais ir patvirtintais dokumentais, ir atsižvelgiant į tai, kad liudytojui I. K. buvo atlygintos pagrįstos išlaidos iš valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka, tokias išlaidas priteisti iš ieškovo E. J. priimant papildomą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu tenkino atsakovės prašymą ir priteisė iš ieškovo E. J. 385,01 EUR išlaidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdį, liudytojui I. K..Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaidų priteisimo konstatavo, kad 2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu (civilinė byla Nr. e2-1128-838/2016) ieškovo atstovo prašymas dėl liudytojo I. K. iškvietimo buvo tenkintas. Garso įraše girdėti, kad atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad liudytojas gyvena ir dirba užsienyje (Belgijoje), galbūt galėtų už mėnesio atvykti liudyti į teismą. Tai išgirdęs ieškovas savo prašymo dėl šio liudytojo iškvietimo neatsisakė, vietoj jo kito liudytojo neprašė kviesti. Į teismo posėdį, vykusį 2016 m. birželio 7 d., liudytojas I. K. atvyko ir po teismo posėdžio, teismui išėjus priimti procesinio sprendimo, pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo. Teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi įpareigojo ieškovą iki 2016 m. birželio 17 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 385,01 EUR bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovo atstovui advokatui Mantui Liugui nutartis buvo išsiųsta per EPP, tačiau įpareigojimas nėra įvykdytas iki šiol. Nustatytu terminu 2016 m. birželio 9 d. nutarties ieškovas neskundė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad liudytojas I. K. patyrė 385,01 EUR išlaidų, susijusių su atvykimu iš Belgijos į teismo posėdį ir grįžimu atgal. Kadangi nustatytu terminu užstato ieškovas nebuvo įmokėjęs, teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nutraukdamas bylą priteisė liudytojui I. K. išlaidas, susijusias su atvykimu į teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad kelionės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, užsakymuose aiškiai nurodytos mokėtinos už kelionę pirmyn ir atgal sumos, lėktuvo bilietų ar kitų įrodymų liudytojui faktiškai atvykus į teismo posėdį reikalauti nebuvo būtina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, prašymas priimti papildomą teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas yra tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1825-901/2018 panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas neteisingai aiškina ir taiko procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių išlaidų priteisimo ir (ar) paskirstymo klausimus, nes sprendimas iškviesti liudytoją buvo priimtas, pažeidžiant CPK 90 straipsnyje nustatytą liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros išlaidų paėmimo iš šalių tvarką. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepasisakė dėl teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios turėjo įtakos sprendimo dėl liudytojo I. K. iškvietimo į teismo posėdį priėmimui. Teismas neįvertino aplinkybės, kada buvo pateiktas liudytojo prašymas dėl išlaidų atlyginimo, ir neįvertino liudytojo turėtų atvykimo išlaidų pagrįstumo.Apeliantas nurodo, kad 2016 m. kovo 23 d. įvykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovas nurodė, kokias aplinkybes svarbu nustatyti vertinant atsakovės nesąžiningus veiksmus, tai yra kokios buvo patalpų pardavimo kitam asmeniui faktinės aplinkybės, kokia tikroji sumokėta kaina, sąlygos ir pan., ir kad šias aplinkybes galima bus nustatyti tik apklausus konkrečius liudytojus byloje. Bylą nagrinėjusi teisėja informavo proceso šalis, kad ji vieną iš prašomų apklausti liudytojų (asmenį, kuris nusipirko parduodamas patalpas) asmeniškai pažįsta ir turėtų nusišalinti, jeigu šis asmuo būtų apklausiamas teisme. Kad nebūtų vilkinamas procesas ir būtų išnaudotos kitos galimos įrodinėjimo priemonės, ieškovo atstovas prašė teismo iškviesti kitą liudytoją ir apklausti dėl sandorio sudarymo aplinkybių (pinigų sumokėjimo ir kt.), t. y. atsakovės vyrą ir uždarosios akcinės bendrovės „Silver star agencies“ tuometinį vadovą I. K.. Atsakovė nurodė, kad I. K. būna Lietuvoje, todėl turi galimybę sudalyvauti teismo posėdyje. Teismas 2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu tenkino ieškovo atstovo prašymą iškviesti I. K. kaip liudytoją, tačiau neišsiaiškino, kas užtikrins liudytojo dalyvavimą teismo posėdyje, nenustatė preliminaraus su liudytojo iškvietimu susijusių išlaidų dydžio ir neįpareigojo ieškovo sumokėti teismo nustatyto dydžio avanso už liudytojo I. K. iškvietimą. Apeliantas teigia, kad, žinodamas tokias aplinkybes, dėl ekonomiškumo ieškovas nebūtų prašęs iškviesti minėto liudytojo į teismo posėdį, o būtų pasinaudojęs teise prašyti teismo apklausti kitą liudytoją, nors dėl jo apklausos teismas būtų privalėjęs nusišalinti.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas teismas, pažeisdamas civilinio proceso eigą reglamentuojančias taisykles, nepasvertai greitai iškvietė į apklausą liudytoją I. K., vėliau nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą atlyginti šio liudytojo patirtas išlaidas ir tokiu būdu atėmė iš ieškovo galimybę tinkamai apsispręsti, ar remtis kitų liudytojų parodymais, siekiant nustatyti ieškinio reikalavimų pagrindimui reikšmingas aplinkybes.Apeliantas nurodo, kad nors prašymą apklausti liudytoją pateikė ieškovo atstovas, tačiau iš anksto nesumokėjo užstato, kadangi teismas nenustatė užstato (avanso) dydžio ir neįpareigojo atsakovo jo sumokėti. Esant šiai aplinkybei darytina išvada, jog liudytojas buvo iškviestas teismo iniciatyva, todėl liudytojo išlaidos turėjo būti apmokėtos iš valstybės biudžeto. Tuo tarpu suma, kurią teismas sumoka liudytojui, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, išieškoma į valstybės biudžetą šio Kodekso 96 straipsnyje nustatyta tvarka.Apeliantas teigia, kad realių liudytojo I. K. patirtų išlaidų įrodymų byloje nėra pateikta (pavyzdžiui, bankinio mokėjimo nurodymai, pinigų priėmimo kvitai ir pan.). Be to, prašyme nurodoma, kad išlaidos turėtų būti atlyginamos uždarajai akcinei bendrovei „Almarina“, todėl tikėtina, jog išlaidas bilietams galėjo patirti ne pats I. K., o minėta bendrovė ar kitas su civiline byla nesusijęs asmuo.Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo E. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovui buvo gerai žinoma, kad I. K. gyvena ir dirba Belgijoje.Atsakovė teigia, kad ieškovas prašymą iškviesti liudytoją pateikė teismo posėdžio metu ir tuomet turėjo galimybę išsiaiškinti visas jo atvykimo aplinkybes, tačiau to nepadarė. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo, nustatė, kad 2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu (civilinė byla Nr. e2-1128-838/2016) ieškovo atstovo prašymas dėl liudytojo I. K. iškvietimo buvo tenkintas. Garso įraše girdėti, kad atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad liudytojas gyvena ir dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)), galbūt galėtų už mėnesio atvykti liudyti į teismą. Tai išgirdęs ieškovas savo prašymo dėl šio liudytojo iškvietimo neatsisakė, vietoj jo kito liudytojo neprašė kviesti. Į teismo posėdį, vykusį 2016 m. birželio 7 d., liudytojas I. K. atvyko ir po teismo posėdžio, teismui išėjus priimti procesinio sprendimo, pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo. Teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi įpareigojo ieškovą iki 2016 m. birželio 17 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 385,01 EUR bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovo atstovui advokatui Mantui Liugui nutartis buvo išsiųsta per EPP, tačiau įpareigojimas nėra įvykdytas iki šiol. Nustatytu terminu 2016 m. birželio 9 d. nutarties ieškovas neskundė, todėl įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą papildomą sprendimą dėl liudytojo išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.Apeliacijos dalykas - ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomą sprendimą priteisė iš ieškovo liudytojui I. K. jo patirtas atvykimo išlaidas.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. balandžio 28 d. pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Mantas Liugas pateikė prašymą dėl liudytojo I. K. iškvietimo, kuris teismo buvo patenkintas. Ieškovo atstovas iki teismo posėdžio pabaigos savo prašymo dėl šio liudytojo iškvietimo neatsisakė (garso posėdžio įrašo 48.05–55.25 min.). Į teismo posėdį, vykusį 2016 m. birželio 7 d., liudytojas I. K. atvyko (2016 m. birželio 7 d. teismo posėdžio pažyma) ir pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo (2016 m. birželio 7 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi įpareigojo ieškovą iki 2016 m. birželio 17 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 385,01 EUR avansą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovo atstovui advokatui Mantui Liugui nutartis buvo išsiųsta per EPP. Įrodymų apie įvykdytą įpareigojimą ar šios nutarties apskundimą byloje nėra. Nustatyta, kad liudytojas I. K. patyrė 385,01 EUR išlaidų, susijusių su atvykimu iš Belgijos į teismo posėdį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose ir grįžimu atgal. Liudytojo I. K. kelionės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, užsakymuose aiškiai nurodytos mokėtinos už kelionę sumos (2016 m. birželio 7 d. prašymas su priedais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu dėl to, kad teismo sprendimas iškviesti liudytoją buvo priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 90 straipsnyje nustatytą liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros išlaidų paėmimo iš šalių tvarką, ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kada buvo pateiktas liudytojo prašymas dėl išlaidų atlyginimo, ir neįvertino liudytojo turėtų atvykimo išlaidų pagrįstumo. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasvertai greitai iškvietė į apklausą liudytoją I. K., vėliau nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą atlyginti šio liudytojo patirtas išlaidas ir tokiu būdu atėmė iš ieškovo galimybę tinkamai apsispręsti, ar remtis kitų liudytojų parodymais, siekiant nustatyti ieškinio reikalavimų pagrindimui reikšmingas aplinkybes.Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Kai šio Kodekso ar kitų įstatymų numatytais atvejais teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę, atlieka įvykio vietos apžiūrą, šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto. Avansas sumokamas į teismo sąskaitą. Nustatant avanso dydį, atsižvelgiama į būsimų išlaidų dydį. Jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs (CPK 90 straipsnio 3 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (bendroji bylinėjimosi išlaidų taisyklė ,,pralaimėjęs moka“). Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog galutinai bylinėjimosi išlaidos yra paskirtomis priimant galutinį teismo procesinį sprendimą.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad liudytojas I. K. liudyti buvo iškviestas ieškovo atstovo iniciatyva (2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 48.05–55.25 min.), todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog šis liudytojas buvo kviečiamas liudyti teismo iniciatyva. Tuo pagrindu, bylą nagrinėjant atsiradusios bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstomos tarp šalių.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė užstato (avanso) dydžio ir neįpareigojo jo sumokėti. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi buvo įpareigotas iki 2016 m. birželio 17 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 385,01 EUR bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovo atstovui advokatui Mantui Liugui nutartis buvo išsiųsta per EPP, todėl akivaizdu, kad liudytojas buvo iškviestas ieškovo atstovo iniciatyva ir teismas po posėdžio, įvykusio 2016 m. birželio 7 d., į kurį atvyko I. K., nedelsiant, tai yra 2016 m. birželio 9 d., priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieškovą sumokėti 385,01 EUR į teismo depozitinę sąskaitą. Kolegijos vertinimu, tai jog, pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartį priėmė po to, kai liudytojas I. K. jau buvo apklaustas, jo kelionės išlaidų kaip bylinėjimosi išlaidų esmės ir paskirties nekeičia ir įtakos galutinai sprendžiant išnagrinėjus bylą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą neturėjo. Be to, civilinio proceso įstatymas (CPK 101 straipsnio 3 dalis) numato teismo teisę, bet ne pareigą atsisakyti atlikti procesinį veiksmą, kurio atlikimo užtikrinimui turėjo būti sumokėtas užstatas. Apelianto nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasvertai greitai iškvietė į apklausą liudytoją I. K., vėliau nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą atlyginti šio liudytojo patirtas išlaidas ir tokiu būdu atėmė iš ieškovo galimybę tinkamai apsispręsti, ar remtis kitų liudytojų parodymais, siekiant nustatyti ieškinio reikalavimų pagrindimui reikšmingas aplinkybes, laikomi nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl jam turėjo būti žinomos procesinės liudytojo iškvietimo savo iniciatyva teisinės pasekmės, tai yra jog liudytojas gali pateikti reikalavimą sumokėti atvykimo į teismo posėdį ir kitas išlaidas. Kadangi liudytojas buvo iškviestas ieškovo atstovo iniciatyva, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą sumokėti avansą CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, liudytojo patirtos kelionės išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (bilietų užsakymuose aiškiai nurodytos mokėtinos už kelionę pirmyn ir atgal sumos, lėktuvo bilietų ar kitų įrodymų liudytojui faktiškai atvykus į teismo posėdį).Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė civilinio proceso teisės normų, kurios įtakojo teisėto ir pagrįsto papildomo sprendimo priėmimą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą papildomą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei nepateikus įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.