Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. D. ir J. D. ieškinį atsakovui O. M. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nebuvo išspręstas nukentėjusiojo I. D. civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teisė pareikšti civilinį ieškinį nukentėjusiojo motinai išaiškinta 2016-04-23 ( baudžiamosios b. l. 16).

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2d.). Žala padaryta dėl tyčinių, neteisėtų atsakovo veiksmų, tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.263 str. 1, 2d.). Atsakovas dirba, mokosi, neturi nekilnojamojo, kilnojamo turto ( b.l. 38, 56,57, baudžiamosios b. l. 66), yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl gali atlyginti neturtinę žalą ieškovui. Bylos įrodymais, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtinta, kad nukentėjusiojo/ieškovo I. D. atžvilgiu padarytas apysunkis nusikaltimas - plėšimas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į LR Vyriausybės nustatytą minimalią algą, į bendrą Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį, į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, LR Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, žalą padariusio asmens turtinę padėtį. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes, nes teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nukentėjusiojo atstovei J. D. buvo įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą - t.y. kreiptis į teismo medicinos specialistą ( baudžiamosios b. l. 17), nukentėjusysis pas teismo medicinos specialistą, siekiant jį apsaugoti nuo papildomos psichologinės traumos, nenuvyko. Todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Ieškinyje nurodyta, kad I. D. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kakle, rankų ir galvos plaukuotosios dalies nubrozdijimų, patinimų. Neabejotina, jog ieškovas I. D. dėl nusikalstamų, fizinių, brutalių veiksmų prieš jį patyrė išgąstį, baimę, stresą, dvasinius pergyvenimus, juto fizinį skausmą, bejėgiškumą, nusivylimą, prarado turtą, nors šis turtas jo artimųjų pastangomis ir buvo rastas nusikalstamos veikos padarymo dieną. Dėl dalyvavimo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose I. D. jautė nerimą ir įtampą, o tai nepilnamečiui turi neigiamą poveikį. Todėl I. D. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Ieškovas iki šiol vengia lankytis įprastose vietose, vienas važinėtis dviračiu, jo manymu, vėl gali kilti grėsmė būti apiplėštam, sumuštam. Byloje nenustatyta, kad ieškovui I. D. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto ( kaklo suspaudimo, nustūmimo nuo dviračio, kelio, rankų ir galvos sumušimo) ilgesniam laikui sutriko sveikata, liko liekamųjų reiškinių. Sunkių padarinių nukentėjusiojo sveikatai nenustatyta. Baudžiamosiose bylose, kuriose nuteistas O. M., išnagrinėtose Kauno apylinkės teisme, nepilnamečiui nukentėjusiajam ir suaugusiai nukentėjusiajai priteista po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( baudžiamosios bylos Nr.N1-1622-954/2017, N1-255-926/2017( nuosprendis neįsiteisėjęs)). Šioje byloje atsakovas sutiko atlyginti ieškovui 600 Eur neturtinę žalą. Teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, priteistas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Lt iki 22000 Lt ( LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-57/2008, 2K-82/2008, 2K-540/2009, 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-259/2012). Įvertinus visas aplinkybes, konstatuojama, kad dėl nusikaltimo metu patirtų išgyvenimų bei prarasto turto nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, bei į tai, kad nukentėjo nepilnametis, kaltininkas nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat buvo nepilnametis, iš atsakovo priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Išdėstytos nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Todėl ir dėl šios priežasties atsakovui su prašymu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, spręstina, kad ir dėl to išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai (CPK 284 str.).

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas pripažįsta, kad išimtinių sąlygų, sudarančių prielaidas atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, nagrinėjamu atveju nesama. Ieškovo įstatyminė atstovė nesutiko su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu. Atsakovas paaiškino, kad I. D. ne vienintelis asmuo, kuris nukentėjo nuo jo ir jo bendrininkų veiksmų, žalą reikia atlyginti ir kitiems nukentėjusiesiems, tačiau tai nėra išimtinės skolos išdėstymo aplinkybės. Todėl atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą netenkintinas.

Atsakovo atstovas pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas šioje byloje - 445 Eur ( b.l. 48-51), todėl laikytina, kad prašo priteisti. Išlaidos neviršija Teisingumo ministro nustatytų Rekomendacijų, pakeistų 2015-03-19 ministro įsakymu Nr.1R-77, patvirtintų Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2016-03-16 raštu Nr.141. Ieškinį patenkinus iš dalies ( 60 %), proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88 str. 1d. 6p., 93 str. 2d., 98 str. 1, 2 d.). Ieškovas nepilnametis, savarankiškų pajamų neturi, todėl šios išlaidos priteisiamos iš jo atstovės motinos.

Pašto išlaidos šioje byloje 8,70 Eur. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje atleistas ( CPK 83 str. 1d. 4 p.), atsakovas šioje byloje nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos gavimo. Todėl valstybei iš atsakovo O. M. priteistinas 18 Eur žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ir 5,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų( CPK 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 3 p., 92 str., 93 str. 2d., 96 str.). Iš ieškovo atstovės motinos J. D. valstybei priteistina 3,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo O. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ieškovui I. D., a.k(duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės motinos J. D., a.k(duomenys neskelbtini) 600 ( šešių šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo O. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 18 ( aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio ir 5,22 ( penkis eurus ir 22 euro ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,48 ( tris eurus ir 48 euro ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš J. D., a.k. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 178 ( vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.