- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-2137-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02772-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- J. D., I. D.
- Atsakovas
- O. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. D. ir J. D. ieškinį atsakovui O. M. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo O. M. ieškovui I. D. 2 000 Eur, o ieškovei J. D. – 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Teismo posėdyje ieškovė J. D. atsisakė reikalavimo priteisti jai 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o I. D. reikalavimą sumažino nuo 2 000 Eur iki 1 000 Eur. Nurodė, kad ieškovas I. D. žalą patyrė dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (b. l. 59-62).
Priteisė iš atsakovo O. M. ieškovui I. D., atstovaujamam įstatyminės atstovės motinos J. D., 600 ( šešių šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimą.Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo O. M. 18 Eur žyminio mokesčio ir 5,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Priteisė valstybei iš J. D. 3,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Priteisė iš J. D. atsakovui O. M. 178 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad O. M. buvo įtariamas pagal BK 180 str. 1d. tuo, kad jis 2016-04-23, apie 20.30 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – dviratį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 380 Eur, panaudojo nukentėjusiojo I. D. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia abejomis rankomis suėmė jo kaklą, smaugė, o po to, nustūmęs nuo dviračio, juo nuvažiavo, taip minėtą dviratį pagrobdamas ir padarydamas I. D. motinai J. D. 380 Eur turtinę žalą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir nepilnametis įtariamasis O. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Teismas sprendė, kad atsakovas dirba, mokosi, neturi nekilnojamojo, kilnojamo turto, yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl gali atlyginti neturtinę žalą ieškovui. I. D. atžvilgiu padarytas apysunkis nusikaltimas - plėšimas. Teismas sprendė, kad neabejotina, jog ieškovas I. D. dėl nusikalstamų, fizinių, brutalių veiksmų prieš jį patyrė išgąstį, baimę, stresą, dvasinius pergyvenimus, juto fizinį skausmą, bejėgiškumą, nusivylimą, prarado turtą, nors šis turtas jo artimųjų pastangomis ir buvo rastas nusikalstamos veikos padarymo dieną. Dėl dalyvavimo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose I. D. jautė nerimą ir įtampą, o tai nepilnamečiui turi neigiamą poveikį. Teismas sprendė, kad I. D. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nenustatyta, kad ieškovui I. D. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto ilgesniam laikui sutriko sveikata, liko liekamųjų reiškinių. Sunkių padarinių nukentėjusiojo sveikatai nenustatyta. Baudžiamosiose bylose, kuriose nuteistas O. M., išnagrinėtose Kauno apylinkės teisme, nepilnamečiui nukentėjusiajam ir suaugusiai nukentėjusiajai priteista po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje atsakovas sutiko atlyginti ieškovui 600 Eur neturtinę žalą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, bei į tai, kad nukentėjo nepilnametis, kaltininkas nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat buvo nepilnametis, iš atsakovo priteisė 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pripažino, kad išimtinių sąlygų, sudarančių prielaidas atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, nagrinėjamu atveju nesama. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. D. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-928-722/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 72-77).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:
teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai išsiaiškino ir pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Asmeniui priteistas žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas, patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Šiuo atveju tikslinga vadovautis LAT 2008-09-21 teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29. Išnagrinėtoje byloje trūksta išsamesnės neturtinės žalos padarinių analizės, nes žala padaryta smurtiniu nusikaltimu prieš nepilnametį I. D., kuris nusikalstamos veikos metu neturėjo 16 m. Atsakovas, nors ir būdamas nepilnametis, spėjo atlikti ir daugiau nusikalstamų veikų, už kurias buvo teisiamas. Neturtinės žalos atlyginio dydžio nustatymui svarbi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, tačiau atlygintinos žalos dydis nemažinamas, kai žala padaryta tyčia. Teismas I. D. padarytos neturtinės žalos dydį vertino pagal atsakovo nurodytą žalos dydį; liudytojos R. R. parodymų vertinimas nepriimtinas, nes liudytoja yra atsakovo motina, todėl jos parodymai yra subjektyvaus pobūdžio, ji kalba už atsakovą, neturėdama patvirtinimo, kad atsakovo atsiprašymas buvo, pats atsakovas atsiliepime nenurodo, kad yra atsiprašęs nepilnamečio I. D.; teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš ieškovės, aiškiai atsakovui suteikė privilegijuotą padėtį procese. Byloje esančioje atsakovo advokato pateiktoje sąskaitoje faktūroje klientu nurodomas atsakovas, tačiau pinigai už advokato pagalbą mokėti R. R., o sprendime nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui O. M., nors jis nėra mokėjęs už paslaugas ir mokėjimo pavedime tai nėra nurodyta.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo (b. l. 82-85).
Dalyje dėl J. D. apeliacinio skundo pareiškimo apeliacinį procesą nutraukti;Dalyje dėl I. D. naudai surašytų apeliacinio skundo motyvų ir reikalavimų apeliacinį procesą nutraukti;Priimti nutartį ir nustatyti apeliantei J. D. terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti; t. y. pateikti apeliacinį skundą su nurodyta ginčijama suma;Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-928-722/2017 palikti nepakeistu, o apeliantės J. D. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias pagrįsiu atskirai iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
J. D. apskritai prarado teisę teikti savo apeliacinį skundą, kadangi 2017-05-10 teismo posėdžio metu ji žodžiu atsisakė reikalavimo priteisti jai 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neaišku, kodėl toks apeliacinis skundas priimtas, kadangi bylos dalis pagal J. D. apeliacinį skundą nutraukta; nors J. D. yra I. D. įstatyminė atstovė, tačiau apeliacinį skundą parengė tik dėl savęs. Teismas, priėmęs apeliacinį skundą, pažeidė CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą. J. D. atsisakė ne tik savo reikalavimo, bet, kaip I. D. įstatyminė atstovė, 1 000 Eur neturtinės žalos savo sūnaus naudai. Apeliacinės instancijos teismas turi vadovautis CPK 316 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priimti nutartį ir nustatyti J. D. terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti – apeliaciniame skunde ginčijamos sumos nurodymui; nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas, vertindamas nepilnamečiui I. D. padarytą neturtinės žalos dydį, jį vertino pagal atsakovo nurodytą žalos dydį, nuodugniai neištyręs ir neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, nukrypo nuo proceso rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principų, atsakovui suteikiant privilegijuotą padėtį procese. Teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, ypač dėl neturtinės žalos atlyginimo, objektyviai įvertino atlygintinos žalos dydį. Pati J. D. 100 proc. atsisakė savo reikalavimo ir I. D. reikalavimą sumažino 1 000 Eur, t. y. 50 proc.; J. D. nepagrįstai suabejojo atsakovo atsiprašymo realumu. Ieškovo buvo atsiprašyta. Pats O. M. 2017-05-10 atsiprašė J. D. teismo posėdyje. Atsakovas atsiprašė, pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, kas reiškia, kad O. M. šalino savo jėgomis žalą dėl jo padaryto nusikaltimo; motyvai dėl nepagrįstai atsakovo naudai priteistų 178 Eur bylinėjimosi išlaidų prieštarauja tiek faktinėms bylos aplinkybėms, tiek įstatymo reikalavimams. Jokių tapačių bylinėjimosi išlaidų teismui pateikta nebuvo, o 2017-03-08 atsakovo motinos R. R. mokėjimo pavedime advokato E. M. kontorai mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokama už atstovavimą O. M. civilinėje byloje. Be to, ieškovams ieškinio pareiškimas šioje civilinėje byloje nesuteikė jokių privilegijų išvengti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, numatyto CPK 93 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo
Atsakovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį procesą nutraukti, nes apeliantė J. D. savo reikalavimo dalyje yra atsisakiusi ieškinio, o apeliacinį skundą surašė tik nuo savęs (sūnaus I. D. neįtraukė į apeliantus), ir tuo pačiu prašo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - pateikti skundą su nurodyta ginčijama suma.
Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliaciniame skunde apeliantu nėra įrašytas I. D., o apeliaciniame skunde nėra nurodyta ginčijama suma bei skundo reikalavimas suformuluotas nevisiškai aiškiai. Tačiau, atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį, į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teisme (J. D. paaiškinimus ir kt.), teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra pakankamai aiškus, jo esmė yra aiški. Pažymėtina, jog formalūs apeliacinio skundo trūkumai netrukdo nagrinėti apeliacinį skundą ir nesudaro pagrindo nustatyti terminą šiems trūkumams šalinti, nes tai tik prailgins bylos nagrinėjimo laiką, didins bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra paduotas I. D. įstatyminės atstovės J. D., nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo priteista iš atsakovo ne 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o tik 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo I. D.. Ginčijama suma yra 400 Eur. Pažymėtina, kad J. D., būdama nepilnamečio I. D. įstatyminė atstovė, turi teisę ir pareigą atstovauti (ginti) savo nepilnamečio sūnaus interesus (CPK 38 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 4 str. 7 p.).
Dėl neturtinės žalos dydžio
Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti ieškovui I. D. 1 000 Eur neturtinės žalos dydį (pagal teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį) iki 600 Eur.
Nustatyta, kad atsakovas O. M. buvo įtariamas pagal LR BK 180 str. 1 d. tuo, kad jis 2016-04-23, apie 20.30 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – dviratį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 380 Eur, panaudojo ieškovo I. D. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia abejomis rankomis suėmė jo kaklą, smaugė, o po to, nustūmęs nuo dviračio, juo nuvažiavo, taip minėtą dviratį pagrobdamas ir padarydamas I. D. motinai J. D. 380 Eur turtinę žalą. 2016 m. birželio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės G. R. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir nepilnametis atsakovas O. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. 2016 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo nutartimi prokurorės G. R. nutarimas patvirtintas, ikiteisminis tyrimas O. M. pagal BK 180 str. 1d. nutrauktas, jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. 2016 m. liepos 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nukentėjusiojo I. D. atstovės pagal įstatymą J. D. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties atmestas. Dviratis tą pačią pagrobimo dieną buvo surastas ir grąžintas J. D.. Atsakovas prisipažino atėmęs dviratį iš I. D..
Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nuodugniai neištyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, nukrypo nuo teisminės praktikos, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Nustatydamas piniginės kompensacijos už neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, praradimus dydį, teismas, neperžengdamas šių ribų, vertina individualios bylos aplinkybes ir atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: jos pasekmes (žalingus padarinius), šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, būdamas nepilnametis, pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė dviratį (380 Eur vertės) iš nepilnamečio I. D.. Sužalojimai I. D. nenustatyti. Dviratis rastas ir grąžintas tą pačią dieną. Duomenų apie kokius nors sveikatos sutrikimus, atsiradusius dėl nusikalstamos veikos, I. D., byloje nėra. Atsakovas turto neturi, šiuo metu įsidarbinęs ir dirba. Atsakovas, nagrinėjamu laikotarpiu, yra padaręs daugiau analogiškų grobimų, už kuriuos yra nuteistas ir įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nukentėjusiems priteista po 400 Eur neturtinės žalos (b. bylos Nr. N1-1622-954/2016, Nr. N1-255-926/2017). Kasacinio teismo praktikoje, tokio pobūdžio bylose, taip pat priteisiamos panašaus dydžio sumos (1 000 Lt; 700 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis baudž. byloje Nr.2K-259/2012; 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudž. byloje Nr. 2K-139-895/2017). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo I. D. priteista 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tiek teisminę praktiką.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, jog iš jos atsakovui priteistos jo patirtomis bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas – 178 Eur. Apeliantė teigia, kad, jeigu pralaimėjusi šalis tiek materialiniuose, tiek ir procesiniuose ginčo santykiuose elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, tokia šalis, nepaisant bylos pralaimėjimo fakto, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Šalies išlaidų atlyginimą už suteiktas teisines (advokato) paslaugas reglamentuoja CPK 98 straipsnis, kuriame nurodyta, jog šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šiame straipsnyje nenumatyta, kad, dėl kokiu nors priežasčių (pralaimėjusios šalies apdairus ir rūpestingas elgesys ir pan.), gali būti nepriteisiamos šios pagrįstos išlaidos laimėjusiai šaliai. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 178 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės.
Nesuprantami apeliantės argumentai dėl du kartus į advokato E. M. sąskaitą faktūrą įrašytos 20 Eur sumos, kurios apmokėtos atskiru pavedimu ir dėl taikos sutarties projekto. Kaip matyti iš pateiktos sąskaitos faktūros (b. l. 49), kurioje detalizuotos suteiktų paslaugų kainos, į ją yra įtrauktos dvi sumos po 20 Eur, kurios yra apmokėtos atskirais mokėjimais, kas nėra draudžiama. Bylos nagrinėjimo eigoje, šalis gali atlikti mokėjimus už jai suteiktas teisines paslaugas tiek dalimis, tiek sumokant visą sumą iš karto. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog sąskaitoje faktūroje yra paskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos už taikos sutarties projektą, kurio byloje nėra (sąskaitoje faktūroje to nematyti).
Apeliantė nepagrįstai kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui O. M., teikdama, jog jis nėra mokėjęs už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad būtent O. M. yra proceso šalis – atsakovas, todėl pagrįstai jam yra priteistos šios išlaidos, nors už jį advokatui yra sumokėjusi jo motina. Įstatyme nėra draudimo apmokėti kito asmens sąskaitas.
Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. 4,69 Eur (CPK 96 str.)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,69 Eur (keturis eurus 69 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.