- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1503-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08518-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-14801-1088/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei G. P. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – AB „NEO Finance“) ieškiniu prašė prašo priteisti iš atsakovės G. P. 2 799,24 Eur negrąžintą kredito dalį, 275,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 27 d.), 23,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto 2 799,24 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 907,15 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,90 Eur sutartines palūkanas nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. gegužės 27 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 112 Eur žyminį mokestį, 200 Eur už teisinę pagalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės G. P. ieškovei AB „NEO Finance“ 2 799,24 Eur negrąžintą kreditą, 220,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1 907,15 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nurodė, kad pagal kad pagal 2019 m. gegužės 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė suteikė atsakovei 3 000 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti ne tik suteiktą kreditą, bet taip pat sumokėti 2 074,20 Eur palūkanas ir 1 753,80 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. pranešimu informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. gegužės 18 d. sutartis bus nutraukta. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad įvykdė prievolę ar jos dalį ieškovei.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 799,24 Eur negrąžinta kredito dalis.
5. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl 275,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos ir 23 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 2 799,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020), nurodė, kad vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. gegužės 18 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 14 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 18 d.), t. y. už 124 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 220,72 Eur (2 799,24 x 23 proc. / 360 d. x 124 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimą dėl 275,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 220,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Reikalavimą dėl 23 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 2 799,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė.
6. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl 1 907,15 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta Sutarties 1.28 ir 5.3 punktuose. Kadangi vartojimo kredito gavėja netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 1 907,15 Eur tarpininkavimo mokestį (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1059-480/2020).
Šalies argumentai
7. Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašė priteisti 6,90 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. sausio 14 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kadangi iš atsakovės priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, teismas ieškovės reikalavimo priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
9. Teismo vertinimu, sprendimu atmestus procentine išraiška išreikštą ieškinio reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo, tiksliai apskaičiuoti patenkinto ir atmestų reikalavimų proporcijas neįmanoma. Todėl teismas laikė, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 90 procentų. Tenkinus 90 procentų ieškinio reikalavimų, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 280,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (312,00 Eur x 90 proc., CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė „NEO Finance“, AB prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti NEO Finance, AB iš atsakovės G. P. 259,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-05-18); pakeisti sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti NEO Finance, AB iš atsakovės G. P. 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2799,24 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-05-13); pakeisti sprendimą dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti NEO Finance, AB iš atsakovės G. P. 6,00 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-01-14, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-05-18); pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti NEO Finance, AB iš atsakovės G. P. 312,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme; priteisti NEO Finance, AB iš atsakovės G. P. 23,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 799,24 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-05-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškinys teismui buvo pateiktas 202 m. gegužės 27 d., t. y. praėjus vos dvejoms dienoms nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Per tokį trumpą laiko tarpą apeliantė neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu ir pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų pakeisti ieškinio reikalavimai bei jų motyvai, suderinti su naujuoju precedentu. Iki 2020-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika, todėl ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškinys dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos bei mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįstas ir tenkintinas. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir nepasiūlė ieškovei įvertinti aktualius išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus.
10.2. Nagrinėjamu atveju teismas ex officio turėjo teisę ieškovės prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 799,24 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taip pat išaiškinta, kad minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, ieškovei priteisiant 259,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020-05-18 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 799,24 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-05-13) bei 23,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 799,24 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-05-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
10.3. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas argumentuodamas tuo, kad iš atsakovės priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovo prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t y. jas apima. Tai yra du atskiri reikalavimai. Kintama tarpininkavimo mokesčio dalis nepagrįstai lyginama su netesybomis, kurios apima ir kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir ieškovės naudai priteistinos abi sumos. Atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą precedentą, teismo sprendimas nurodytoje dalyje turėtų būti pakeistas, priteisiant ieškovei prašomas 6,00 Eur sutartines (kompensuojamąją funkciją atliekančias) palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-01-14 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-05-18).
10.4. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas materialinis reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, ieškovei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.5. Pateikiant apeliacinį skundą buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovės ir už apeliacinio skundo surašymą buvo patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
19. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas iš dalies ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir atmesti reikalavimai dėl 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo bei 6,90 Eur sutartinių palūkanų priteisimo.
20. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal tarp ieškovės NEO Finance, AB, ir atsakovės G. P. 2019 m. gegužės 3 d. šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį ieškovė suteikė atsakovei 3 000 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 753,80 Eur tarpininkavimo mokestį (su nuolaida), 2 074,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 23 procentai). Atsakovei netinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. gegužės 18 d. sutartį nutraukė ir teisme pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 799,24 Eur negrąžintą kreditą, 275,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 27 d.), 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 2 799,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 907,15 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,90 Eur sutartines palūkanas, nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. sausio 14 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
22. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal nusistove?jusia? praktika? Europos Sa?jungos teise?s normos is?ais?kinimas, kuri? pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, i?gyvendindamas Sutarties de?l Europos Sa?jungos veikimo 267 straipsniu jam suteikta? kompetencija?, paais?kina ir patikslina s?ios normos prasme? ir apimti?, kaip ji turi arba ture?jo bu?ti suprantama ir taikoma nuo i?sigaliojimo momento. Remiantis tuo darytina is?vada, kad taip is?ais?kinta? norma? teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, kurie atsirado ir kurie buvo nustatyti pries? priimant sprendima? de?l pras?ymo is?ais?kinti, jei, be to, i?vykdytos sa?lygos, leidz?ianc?ios kompetentinguose teismuose pareiks?ti ies?kini? de?l s?ios normos taikymo (1980 m. kovo 27 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), 61/79, EU:C:1980:100, 16 punktas, 2000 m. vasario 10 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), C?50/96, EU:C:2000:72, 43 punktą; 2015 m. rugse?jo 29 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), C-276/14, EU:C:2015:635, 44 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog analogiškos principinės pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3109-340/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1067-232/2020, 2020 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1089-232/2020; (duomenys neskelbtini) Teismo precedento galia: retrospektyvumo problema. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo leidinys „Dabarties iššūkiai teismams, užtikrinant žmogaus teises“, 2018, p. 9-12), nurodant, jog teisės normos išaiškinimą, paaiškinantį ir patikslinantį šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento, teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo priėmimo; tokiu būdu teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo.
23. Tokiu atveju, Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stinei teise?ju? kolegijai 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civiline?je byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitus ankstesnę praktiką, kurioje buvo teigiama, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių pagrįstai vadovautasi pateiktu išaiškinimu, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stinės teise?ju? kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų paaiškinimų dėl ginčo atveju aktualių CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalių, CK 6.872 straipsnio 2 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies normų prasmės taikymui, priešingai negu teigia ieškovė, neturi įtakos precedento suku?rimo, ies?kinio pateikimo, sutarties sudarymo laikas bei iki s?io precedento galiojusi Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo praktika, teisiniams santykiams, atsiradusiems iki sprendimo už akių priėmimo, išaiškintas normas turint taikyti taip, kaip jos turėjo būti suprantamos nuo įsigaliojimo momento.
24. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais ir užtikrindamas proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Nenustačius ieškovei termino ieškinio trūkumams pašalinti bei nepasiūlius patikslinti ieškinį, teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei 23 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimas ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia ginčo dalyką, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
27. Šiuo atveju byla išnagrinėta ieškiniu apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose, ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, kuriuose ieškovė laikytina stipresniąja sutarties šalimi, ieškovė naudojosi kvalifikuota teisine (advokato) pagalba, ieškinys pateiktas 2020 m. gegužės 28 d., t. y. po aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovės prašymu priimtas sprendimas už akių, byla išnagrinėta 2020 m. liepos 10 d., kai po kasacinio teismo pakeistos teismų praktikos buvo praėjęs pusantro mėnesio laikas. Siejant šiuos faktus su CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalies pareiga sąžiningai naudotis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir domėtis nagrinėjamos bylos eiga, darytina išvada, jog ieškovė turėjo galimybę ieškinį atitinkamai patikslinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų tuo tikslu nesiėmė. Nesant CPK reglamentuotų pagrindų teismui veikti aktyviai, peržengiant byloje pareikštų reikalavimų ribas, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pažeidė proceso ekonomiškumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis, 17 straipsnis, 21 straipsnis).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-4-611/2020, yra pažymėjusi, jog palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Taigi tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme.
29. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog priteistas šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 5.3 punkte ir šios sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (tarpininkavimo mokestis), viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, įstatymų nuostatų nepažeidė. Apeliantės argumentai dėl netapačių mokėjimo (pelno) ir kompensacinių palūkanų sąvokų nevertintini kaip šiuo atveju nereikšmingi (pirmosios instancijos teismas jų nesutapatino).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų bei įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstai vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybei nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.