Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei G. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, jog prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – 2019 m. gegužės 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K095223234 bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, duomenų apie kredito suteikimą, 2020 m. balandžio 15 d. raginimo vykdyti sutartį, 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą - vertinimą, nustatė, kad pagal 2019 m. gegužės 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K095223234 ieškovė suteikė atsakovei 3 000,00 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti ne tik suteiktą kreditą, bet taip pat sumokėti 2 074,20 Eur palūkanas ir 1 753,80 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. pranešimu informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. gegužės 18 d. sutartis bus nutraukta. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad įvykdė prievolę ar jos dalį ieškovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovė nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 799,24 Eur negrąžinta kredito dalis.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 275,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos ir 23 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 2 799,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Sutarties 5.2 punktas nustato atsakovės pareigą, be kita ko, mokėti palūkanas. Pagal Sutartį, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei; skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (Sutarties 1.15 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra nutraukta. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. gegužės 18 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 14 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 18 d.), t. y. už 124 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 220,72 Eur (2 799,24 x 23 proc. / 360 d. x 124 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 275,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 220,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Reikalavimas dėl 23 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 2 799,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetamas.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 1 907,15 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta Sutarties 1.28 ir 5.3 punktuose, pagal kurį vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas, specialiosios sąlygos); 1,2 proc. per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų (Sutarties bendrosios dalies 5.3.2. punktas, specialiosios sąlygos). Nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Kadangi vartojimo kredito gavėja netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, iš jos ieškovei priteisiama 1 907,15 Eur tarpininkavimo mokesčio (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1059-480/2020).

Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašo priteisti 6,90 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. sausio 14 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Šios palūkanos atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių, kylančių skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, kompensavimo funkciją. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Įvertinus tai, kad iš atsakovės priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, ieškovės reikalavimas priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkinamas.

Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu atmestas procentine išraiška išreikštas ieškinio reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo, tiksliai apskaičiuoti patenkinto ir atmestų reikalavimų proporcijas neįmanoma. Todėl teismas laiko, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 90 procentų. Ieškovė patyrė 312,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 112,00,00 Eur žyminis mokestis bei 200 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 280,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (312,00 Eur x 90 proc., CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) 2 799,24 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 24 ct) negrąžintą kreditą, 220,72 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų 72 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 1 907,15 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septynių eurų 15 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280,80 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.