- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- 2YT-47477-863/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-asis policijos komisariatas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-asis policijos komisariatas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).
Antstolė I. B. 2016 m. lapkričio 3 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2016 m. lapkričio 4 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (c. b. l. 5-7) nurodo, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas reikšmingas skundžiamo patvarkymo požiūriu, kadangi skundžiamas patvarkymas nagrinėjamu atveju apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo teigimu, šioje nutartyje konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.
Antstolė patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo (c. b. l. 2-4) nurodo, kad vykdo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato nutarimus Nr. 12N-1126231-11 ir Nr. 12N-1125104-11 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato naudai. Antstolė 2016 m. spalio 19 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo bei patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose. Nurodo, kad CPK 739 straipsnyje nurodytos piniginės lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, tačiau vykdomosiose bylose nėra duomenų apie nurodytų lėšų nurašymą ar gavimą, todėl nėra pagrindo panaikinti lėšų arešto. Pažymi, kad jeigu nurašytos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, skolininkas per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos turi teisę antstolei pateikti nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, kurios tokiu atveju skolininkui būtų grąžintos per 5 darbo dienas. Antstolė pažymi, kad 2016 m. spalio 19 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo pagrindu gali būti atskaitomos lėšos tik iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, be to, minėtame patvarkyme nurodyti išskaitų dydžiai – 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateikė išaiškinimą dėl tvarkos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų, o nagrinėjamu atveju faktinė situacija skiriasi, kadangi išieškojimas antstolės patvarkymu vykdomas tik iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-asis policijos komisariatas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. lapkričio 29 d., 10.00 val. (c. b. l. 8-9). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 10) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0011/11/09270 ir Nr. 0011/11/09216 nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 12N-1125104-11 dėl 200 Lt (57,92 Eur) baudos ir 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 12N-1126231-11 dėl 50 Lt (14,48 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato naudai (v. b. Nr. 0011/11/09270 l. 1, 7; v. b. Nr. 0011/11/09216 l. 1, 3). Antstolė, vykdydama vykdomuosius dokumentus, be kitų procesinių dokumentų, 2016 m. spalio 19 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-319169, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. Nr. 0011/11/09216 l. 59). Antstolė 2016 m. spalio 19 d. taip pat priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-319170 (v. b. Nr. 0011/11/09216 l. 57).
Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Skolininkas, skųsdamas antstolės veiksmus, nurodo, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA. Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio (tokių duomenų nėra nei vykdomojoje byloje, jų nepateikė ir pareiškėjas), tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo cituojamojoje nutartyje pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad jie yra aktualūs ir šioje nagrinėjamojoje byloje, todėl teismas jais remiasi.
Antstolė I. B. 2016 m. spalio 19 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S1-319170 nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 72,40 Eur skolą ir 265,80 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 338,20 Eur priklausančių/gautinų į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja Kybartų pataisos namai. Antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA). Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, antstolė pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms. Esant šioms aplinkybėms, antstolės 2016 m. spalio 19 d. patvarkymas Nr. S1-319170 pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2147-803/2016; 2016 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2130-803/2016; 2016 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1477-560/2016).
Paminėtina, kad 2016 m. spalio 19 d. antstolė taip pat priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-319169, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Šis patvarkymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Būtent pagal nurodytą patvarkymą turi būti išieškoma iš pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių iš artimųjų gaunamų lėšų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis pirmiau įvardyta kasacinio teismo nutartimi, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. B. skundas dėl antstolės I. B. veiksmų tenkintinas – naikintinas antstolės I. B. 2016 m. spalio 19 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S1-319170 ir antstolė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasi įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų patenkinti.
Panaikinti antstolės I. B. 2016 m. spalio 19 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S1-319170.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei I. B. vykdomąsias bylas Nr. 0011/11/09270 ir Nr. 0011/11/09216.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.