- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- e2A-386-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00297-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „ZGO“
- Ieškovas
- individualios įmonės „CEZIS“
- Kategorijos
- 2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „ZGO“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-77-477/2022 pagal ieškovės individualios įmonės „CEZIS“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „ZGO“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „CEZIS“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „ZGO“ 834,90 Eur skolą už atliktus darbus ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove 2020 m. spalio 5 d. sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo į atsakovės objektą pateikti medžiagas ir atlikti darbus, t. y. sumontuoti šilumos siurblį ir radiatorių atsakovės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Visi atliktinų darbų klausimai buvo derinami išimtinai tik su atsakovės atstovu E. Z.. Atsakovė įsipareigojo apmokėti už ieškovės faktiškai atliktus darbus (neįskaitant medžiagų) pagal konkretų faktą (susitarimo metu šalys sutarė, kad preliminari atliktinų rangos darbų (neįskaitant medžiagų) kaina yra 1 000 Eur. Šalys sutarė, kad darbų pradžia 2020 m. spalio 16 d., o pabaiga 2020 m. lapkričio 3 d., ieškovei už atliktus darbus bus apmokėta juos pilnai užbaigus, o galutinė darbų kaina bus apskaičiuota pagal konkretų faktą (t. y. nuo realiai objekte atliktų darbų), tačiau neviršijant pradinės numatytos 1 000 Eur kainos. Atsižvelgiant į sudarytą susitarimą ir faktiškai įvertinus atsakovės objektą (darbų apimtį), susitarimo pagrindu buvo paskaičiuotas medžiagų poreikis, vėliau reikalingos medžiagos pristatytos į objektą. Atsakovė už į objektą pateiktas ir naudotas medžiagas ieškovei apmokėjo pilnai, todėl šioje apimtyje ieškovė atsakovei reikalavimo nereiškia. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, nes atsakovė piktybiškai ir nepagrįstai vengia su ieškove atsiskaityti. Ieškovė atsakovės objekte atliko darbus, kurie išdėstyti medžiagų ir darbų perdavimo akte Nr. 20210512. Pilnai užbaigus sulygtus darbus paaiškėjo, kad galutinė darbų kaina pagal konkretų atliktų darbų faktą sudaro šiek tiek mažiau nei buvo tarp šalių sutarta, tačiau atsakovė net ir šią mažesnę kainą sumokėti nepagrįstai atsisako.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės VŠĮ „Zgo“ 834,90 Eur skolą, 2 187,50 Eur už suteiktas advokato paslaugas, 217,80 Eur ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos sudarymo išlaidas ir 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio ieškovės IĮ „Cezis naudai.
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vienos 2020 m. spalio 5 d. tarp šalių sudarytos žodinės rangos sutarties sąlygos, o būtent dėl atliktų šilumos siurblio ir radiatoriaus sumontavimo darbų kainos. Šalys neginčijo, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė rangos sutartis ir kitų šios sutarties sąlygų. Atsakovė atsiliepime atsikirtinėjo į ieškinį nurodydama, jog ieškovės atlikti montavimo darbai yra nekokybiški ir atlikti nesilaikant sutarties sąlygų, tačiau priešinių reikalavimų ieškovei šioje byloje nepareiškė. Neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, teismas šioje byloje vertino ir pasisakė tik dėl atliktų šilumos siurblio ir radiatoriaus sumontavimo darbų kainos pagrįstumo.
5. Teismas nustatė, kad byloje prie ieškinio yra pateiktas 2021 m. vasario 17 d. mokėjimo pavedimas Nr. 1977, pagal kurį atsakovė VŠĮ „Zgo“ sumokėjo ieškovei IĮ „Cezis“ 1 113,95 Eur. Iš ieškovės pateiktos 2020 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad atsakovės sumokėta suma sutampa su PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma apmokėjimui – 1 113, 95 Eur. Atsakovė patvirtino, kad sumokėjo ieškovei 2020 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, pretenzijų dėl šios sąskaitos faktūros nereiškė. Apmokėdama minėtą sąskaitą faktūrą, atsakovė su ja sutiko ir tokiu būdu ją akceptavo. Iš nurodytos PVM sąskaitos faktūros turinio teismas nustatė, kad joje yra išvardinta visa eilė medžiagų ir priemonių, kurios, kaip nurodė ieškovė, buvo panaudotos montuojant šilumos siurblį ir radiatorių name, esančiame Birutės g. 17, Zarasų m. Atsikirsdama į ieškinį bei bylos nagrinėjimo metu, atsakovė nereiškė nesutikimo ar pretenzijų dėl ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų medžiagų apimties, kainų ar jų kokybės. Teismas nurodė, kad šioje sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta, kad joje taip pat yra įtraukta darbų, susijusių su šilumos siurblio ir radiatoriaus sumontavimu pagal tarp šalių sudarytą sutartį, kaina. Atsakovė sutiko, kad ieškovė sumontavo pagal tarp šalių sudarytą sutartį šilumos siurblį ir radiatorių, bei patvirtino, kad sumontuoti šildymo įrenginiai veikia. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės kviestas liudytojas V. M. taip pat patvirtino, kad atsakovei priklausančiame name yra sumontuotas šilumos siurblys ir radiatorius, namo šildymo sistema veikia tinkamai. Be to, šis liudytojas parodė, kad ieškovės pateiktoje 2020 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti prietaisai, detalės ir įrenginiai yra naudojami šilumos siurblių ir šildymo sistemų montavime, jų kainos yra pagrįstos, šilumos siurblio ir radiatoriaus sumontavimo darbai gali kainuoti iki 800 Eur.
6. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti liudytojo V. M. parodymais ir bylos nagrinėjimo metu siūlė atsakovei teikti įrodymus, paneigiančius ieškinio reikalavimus, tačiau atsakovė apsiribojo dviejų liudytojų parodymais šioje byloje. Byloje apklaustos liudytojos J. Z. parodymus teismas laikė nepatikimais, nes liudytoja yra tiesiogiai suinteresuota šios bylos baigtimi, be to, apie sudarytos sutarties sąlygas jai tapo žinoma iš jos sutuoktinio E. Z. ir E. Š. telefoninio pokalbio, o dėl tokių aplinkybių ji negalėjo žinoti visų žodinės sutarties sąlygų.
7. Teismas taip pat nurodė, kad parengiamojo teismo posėdžio metu šalys mėgino sudaryti taikos sutartį. E. Z. susipažinęs su ieškovės siūlomomis taikos sutarties sąlygomis, su jomis sutiko iš dalies ir nurodė, kad sutiktų ieškovei sumokėti pagal pareikštą reikalavimą apie 300 Eur. Vėliau savo nuomonę atsakovė pakeitė ir atsisakė sudaryti taikos sutartį. Teismas vertino, kad ši aplinkybė rodo, jog atsakovė netiesiogiai pripažino, kad už šilumos siurblio ir radiatoriaus sumontavimą ieškovei yra skolinga. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad apmokėdama ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą, ji nesigilino į jos turinį, nes pasitikėjo ieškove. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, prisiimdamas įsipareigojimus, o ypač žodinės sutarties pagrindu, ir juos vykdydamas, privalo būti ypatingai atidus ir rūpestingas. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė galėjo nesuprasti ar neteisingai suprasti ieškovės sąskaitos faktūros turinį, teismas byloje nenustatė.
8. Be to, iš prie atsakovės atsiliepimo pridėto susirašinėjimo su ieškove turinio teismas nustatė, kad atsakovė atskirai ir aiškiai buvo informuota apie šilumos siurblio sumontavimo kainą. Teismas nurodė, kad šiuose pranešimuose nekalbama apie šilumos siurblio sumontavimui reikalingų medžiagų ir kitų prietaisų kainą. 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovei rašytame pranešime atsakovė pati yra nurodžiusi, kad sutinka papildomai sumokėti ieškovei 300 Eur prie jau sumokėtų 1 113 Eur ir sudaryti taikos sutartį. Teismas vertino, kad ši aplinkybė paneigia atsakovės argumentus, jog su ieškove buvo susitarta, kad šilumos siurblio montavimo darbus ji atliks ir tam reikalingas medžiagas pateiks už bendrą 1 000 Eur kainą.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės byloje pateikti IĮ „Utenos montuotojai“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Katilų montuotojai“ pasiūlymai yra abstraktūs, juose nėra nurodyta konkretaus šilumos siurblio, koks yra sumontuotas atsakovės objekte, montavimo darbų ir tam reikalingų medžiagų kaina. Nurodytuose pasiūlymuose šilumos siurblio montavimo darbų ir tam reikalingų medžiagų kaina taip pat viršija 1 000 Eur sumą: šilumos siurblio montavimo darbų kaina viename pasiūlyme nurodyta 786 Eur, kitame – 650 Eur. Teismas vertino, jog tai reiškia, kad vien šilumos siurblio montavimo darbų kaina gali svyruoti nuo 650 Eur ir beveik iki 800 Eur, kas iš esmės patvirtina ieškiniu reiškiamo reikalavimo pagrįstumą.
10. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo siūloma atlikti sumontuoto šilumos siurblio darbų ir tam sunaudotų medžiagų vertinimą, tačiau atsakovė atsisakė teikti teismui tokius įrodymus. Ieškovė teismui pateikė UAB „Sistela“ sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad šilumos siurblio montavimo darbų, be tam reikalingų medžiagų, kaina yra apie 700 Eur.
11. Teismas vertino, jog visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už atliktus šilumos siurblio montavimo darbus, todėl ieškinys tenkintinas pilna apimtimi. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi ir žyminio mokesčio išlaidos yra pagrįstos, atitinka rekomendacijose nustatytus advokatams priteistino honoraro dydžius, todėl šios išlaidos ieškovei taip pat priteistinos iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovė VŠĮ „Zgo“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti iš ieškovės IĮ „Cezis“ su šia byla susijusias bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
13. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis turėtų būti panaikintas, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl savo reikalavimą turėjo įrodinėti pati ieškovė, o nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta iš esmės buvo nepagrįstai perkelta atsakovei.
14. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovės kviesta liudytoja, tiesiogiai girdėjusi ieškovės ir atsakovės pokalbį, parodė, kad ieškovės atstovas nurodė, jog darbų ir medžiagų kaina bendroje sumoje bus 1 000 Eur. Nesupranta, kodėl teismas tokius parodymus laikė nepatikimais, kadangi, be kita ko, į bylą buvo pateikti ir kiti įrodymai, kurie tokius duomenis tik pagrindžia.
15. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pateiktus komercinius pasiūlymus, iš kurių matyti, kad tapačių darbų ir medžiagų kaina rinkoje yra gerokai mažesnė, nei nurodyta ieškovės, ir yra artima 1 000 Eur. O konkrečiai – tuo metu, kuomet planavo įsirengti šilumos siurblį, t. y. 2020 m. pradžioje, atsakovė kreipėsi į kelias įmones, t. y. IĮ „Utenos montuotojai“ ir UAB „Katilų servisas“ dėl darbų ir kainos išankstinio suderinimo. IĮ „Utenos montuotojai“ pateiktas pasiūlymas dėl šilumos siurblio montavimo darbų ir medžiagų kainos buvo 1 236 Eur, o UAB „Katilų servisas“ – 1 150 Eur. Tai patvirtina, kad tarp šalių sutarta kaina buvo mažesnė nei pateiktuose pasiūlymuose.
16. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos pateiktą sąmatą, iš kurios matyti, kad bendra atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kaina sudarė 1 310,79 Eur, t. y. ženkliai mažiau nei nurodė ieškovė. Mano, jog visų šių skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis surinktų duomenų visuma įrodo ir leidžia pagrįstai teigti, kad analogiškų darbų su medžiagomis kaina rinkoje buvo 1 000-1 300 Eur.
17. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė nurodė ir pateikė įrodymus apie netinkamai (pavėluotai) atliktus sandarinimo ir kitus darbus.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė IĮ „Cezis“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, kad teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą, t. y. teisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigas, atskleidė ginčo esmę, tinkamai pritaikė materialines bei procesines teisės normas, sprendimą grindė nuosekliai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose, todėl pagrindo keisti priimto teismo sprendimo nėra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės VŠĮ „Zgo” apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl atliktų rangos darbų kainos.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IĮ „Cezis” su atsakove VŠĮ „Zgo” 2020 m. spalio 5 d. sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo į atsakovės objektą pateikti medžiagas ir atlikti darbus, t. y. sumontuoti šilumos siurblį ir radiatorių atsakovės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Už panaudotas medžiagas ir atliktus darbus ieškovė atsakovei apmokėjimui pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CE-RO05332 už panaudotas medžiagas atliekant darbus 1 113, 95 Eur sumai (su 21 proc. PVM), kurią atsakovė 2021 m. vasario 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1977 apmokėjo pilna apimtimi, ir 2021 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CE-RO05611 už atliktus darbus 834,90 Eur sumai (su 21 proc. PVM). Atsakovė pastarosios PVM sąskaitos faktūros apmokėti nesutiko, motyvuodama tuo, kad buvo sutarta, jog šilumos siurblio montavimo darbus ieškovė atliks ir tam reikalingas medžiagas pateiks už bendrą 1 000 Eur kainą, be to ieškovės atlikti montavimo darbai yra nekokybiški ir atlikti nesilaikant sutarties sąlygų. Ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl 834,90 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo, tvirtino, kad atsakovė įsipareigojo apmokėti už ieškovės faktiškai atliktus darbus, buvo sutarta, kad preliminari atliktinų rangos darbų (neįskaitant medžiagų) kaina neviršys 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė priešinių reikalavimų ieškovei šioje byloje nepareiškė, konstatavo, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už atliktus šilumos siurblio montavimo darbus, todėl ieškinį tenkino pilna apimtimi. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame skundžiamą sprendimą iš esmės kvestionuoja įrodymų vertinimo aspektu, taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą.
Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo
23. Atsakovė apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, neatsižvelgė į atsakovės kviestos liudytojos, tiesiogiai girdėjusios ieškovės ir atsakovės pokalbį, parodymus, neatsižvelgė į atsakovės pateiktus komercinius pasiūlymus, iš kurių matyti, kad tapačių darbų ir medžiagų kaina rinkoje yra gerokai mažesnė, nei nurodyta ieškovės, ir yra artima 1 000 Eur, neatsižvelgė į pateiktą sąmatą, iš kurios matyti, kad bendra pateikta medžiagų ir atliktų darbų kaina sudarė 1 310,79 Eur, neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė nurodė ir pateikė į bylą įrodymus apie netinkamai (pavėluotai) atliktus sandarinimo ir kitus darbus.
24. Kasacinis teismas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis), remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Subjektyviaisiais veiksniais pripažintinas priešiškumas arba konfliktas su kita šalimi, santuokos, giminystės ir pavaldumo santykiai, dėl kurių faktinės aplinkybės interpretuojamos vienos iš šalių naudai, esantys ar menami (ginčijami) įsipareigojimai bei įsisenėjusios nuoskaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, išsamiai išnagrinėjęs visas bylai svarbias aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Skundžiamo sprendimo motyvuose jis iš esmės aptarė visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl byloje esančių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).
27. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę ir pagrįstai nesirėmė atsakovės liudytojos J. Z. parodymais. Ši liudytoja yra atsakovės atstovo E. Z. sutuoktinė, todėl laikytina turinčia tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir nesant pakankamai objektyvia dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Apklausiama 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje liudytoja nurodė buvusi tame pačiame kambaryje ir tiesiogiai girdėjusi (buvo įjungtas telefono garsiakalbis) sutuoktinio E. Z. ir ieškovės atstovo N. Š. telefoninį pokalbį, kurio metu buvo tartasi dėl bendros 1 000 Eur rangos darbų kainos, tačiau ji taip pat nurodė nepamenanti, ką konkrečiai ieškovė už tą pinigų sumą įsipareigojo atlikti. Tokie liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes jie nėra išsamūs, detalūs.
28. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į atsakovės byloje pateiktus komercinius pasiūlymus dėl šilumos siurblio montavimo ir tam reikalingų medžiagų kainos. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuos komercinius pasiūlymus nors ir laikė abstrakčiais (juose nėra detalizuota montavimo darbų ir tam reikalingų medžiagų kaina), tačiau vertino ir sprendė, jog jie nepatvirtina atsakovės teiginių, kad pagal tarp atsakovės ir ieškovės sudarytą žodinę sutartį buvo nustatyta šilumos siurblio montavimo ir tam reikalingų medžiagų bendra 1 000 Eur kaina. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuose komerciniuose pasiūlymuose nurodoma preliminari šilumos siurblio montavimo darbų ir tam reikalingų medžiagų kaina taip pat viršija 1 000 Eur kainą: šilumos siurblio montavimo darbų kaina viename pasiūlyme nurodyta 786 Eur, kitame – 650 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės byloje pateiktų komercinių pasiūlymų turinys iš esmės patvirtina ieškiniu reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, ir kartu paneigia atsakovės apeliacinio skundo teiginius, kad tapačių darbų ir medžiagų kaina rinkoje yra gerokai mažesnė, nei nurodyta ieškovės, ir yra artima 1 000 Eur.
29. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas šioje byloje, taip pat pagrįstai nevertino apeliaciniame skunde akcentuojamos atsakovės į bylą pateiktos lokalinės sąmatos, kadangi ji sudaryta pagal 2021 m. spalio mėn. kainas, pačios atsakovės paaiškinimais, ją sudariusi sąmatininkė, paprašyta atvykti į vietą ir dar kartą, dalyvaujant ieškovės atstovui, atlikti paskaičiavimus, pateikti kvalifikacijos atestatą, šiuos veiksmus atsisakė atlikti. Be to, atsakovės į bylą pateiktos lokalinės sąmatos duomenys prieštarauja kitiems tiek ieškovės, tiek atsakovės byloje pateiktiems įrodymams. Minėtoje atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta šilumos siurblio montavimo darbų kaina nesiekia net 400 Eur, tuo tarpu atsakovės pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose tokių darbų kaina nurodyta 650 Eur ir 786 Eur, o ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2020 m. spalio mėn. kainas ir 2020 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CE-RO05332 nurodytas panaudotas medžiagas, tokių darbų, be tam reikalingų medžiagų, kaina sudaro apie 700 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateiktos lokalinės sąmatos duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad bendra ieškovės pateiktų medžiagų ir atliktų darbų kaina sudarė 1 310,79 Eur.
30. Nors atsakovė atsiliepime atsikirtinėjo į ieškinį nurodydama, kad ieškovės atlikti montavimo darbai yra nekokybiški ir atlikti pavėluotai, o pirmosios instancijos teismas, suteikdamas atsakovei galimybę pateikti į bylą įrodymus dėl darbų kokybės ir pareikšti priešinius reikalavimus ieškovei, net kelis kartus atidėjo teismo posėdžius, tačiau atsakovė priešieškinio ieškovei šioje byloje nepareiškė. Todėl neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai vertino ir pasisakė tik dėl atliktų šilumos siurblio ir radiatoriaus sumontavimo darbų kainos pagrįstumo.
31. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigas. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta buvo perkelta atsakovei. Šiuo atveju ieškovė byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atliktų šilumos siurblio ir radiatoriaus montavimo darbų kaina, neįskaitant 1 113, 95 Eur medžiagų kainos, sudarė 834,90 Eur sumą, kurią atsakovė liko skolinga ieškovei. Atsakovė teigdama, jog buvo sutarta ir ieškovė atliko šilumos siurblio ir radiatoriaus montavimo darbus bei pateikė tam reikalingas medžiagas už bendrą 1 000 Eur kainą, turėjo pagrįsti tai patvirtinančiais įrodymais, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė atsakovei teikti įrodymus, paneigiančius ieškinio reikalavimus, atlikti sumontuoto šilumos siurblio darbų ir tam sunaudotų medžiagų vertinimą, tačiau atsakovė atsisakė teikti į bylą tokius įrodymus.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, t. y. tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės VŠĮ „Zgo” apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės VŠĮ „Zgo” apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Ieškovė IĮ „Cezis” bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šios išlaidos ieškovei taip pat nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.