- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-14
- Bylos Nr.
- e2-98-1206/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02425-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žaneta Škutienė
- Ieškovas
- K. S., R. S.
- Atsakovas
- V. J., A. M.
- Trečiasis asmuo
- A. N., Z. V.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. S. ir R. S. ieškinį atsakovams V. J. ir A. M., tretiesiems asmenims A. N. ir Z. V. dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo, atsakovės A. M. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai K. S. ir R. S. (toliau kartu – ieškovai, arba atskirai – ieškovas ir ieškovė) patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus V. J. ir A. M. pašalinti nuo bendro naudojimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ties gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio tašku Nr. 7, vakarinėje dalyje, atsakovo įrengtus metalinius vartelius per teismo nustatytą terminą, kuris galėtų būti 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną skirti atsakovui V. J. ir atsakovei A. M. po 50 Eur baudą ieškovų K. S. ir R. S. naudai. Priteisti iš atsakovų ieškovų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai, atsakovė A. M. ir tretieji asmenys yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Žemė sklype stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. V. J. gyvena atsakovės A. M. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name.
2. Žemės sklypui buvo parengtas 1999 m. gegužės 28 d. Žemės sklypo planas M 1:500 Sklypo plotas 1802 kv. m, paruoštas A. Ž. įmonės, suderintas Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje. Plane yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Aplink gyvenamąjį namą, kaip ir po namu, nustatyta bendro naudojimo teritorija.
3. A. V. J., atsakovės A. M. prašymu, ant bendro naudojimo žemės sklypo, tarp tvoros ir gyvenamojo namo, vakarinėje pusėje, įrengė metalinius vartelius, atsakovė A. M. juos užrakino, raktą turi tik atsakovai. Taip kitiems namo gyventojams trukdoma naudotis bendro naudojimo žeme ir pateikti į jų gyvenamąjį namą.
4. Ieškovui pašalinus vartelius be atsakovo leidimo, atsakovas kreipėsi į policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2024 m. balandžio 30 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius, jog nepadaryta nusikalstama veika. Atsakovai pakartotinai įrengė ir užrakino vartelius.
Šalies argumentai
5. Ieškovai, siekdami pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis nekilnojamuoju daiktu – bendro naudojimo žeme, kreipėsi į teismą prašydami teismo įpareigoti atsakovus pašalinti nuo bendro naudojimo žemės sklypo atsakovo V. J. įrengtus metalinius vartelius.
Atsiliepimas
6. A. V. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovų ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, varteliai įrengti jo anytos – A. M. prašymu, teisėtai jai priklausančioje teritorijoje. Varteliai pastatyti, kad pašaliniai asmenys nevaikščiotų ir nevažinėtų motociklais jų savavališkai pasidarytu taku pagal gyvenamojo namo šiaurinę ir vakarinę puses, taip sutrumpindami kelią patekimui į (duomenys neskelbtini) gatvę. 2021 metais pastatyti varteliai pradžioje nebuvo rakinami, todėl jie nuolatos būdavo paliekami praviri (neuždaryti). Situacijai nepagerėjus, pašaliniams asmenims ir toliau vaikštant pro gyvenamąjį namą, A. M. nutarė vartelius užrakinti. Šiuo metu varteliai yra rakinami, jie visada būna uždaryti, todėl pašaliniai asmenys nustojo vaikščioti pramintu taku. Visų bendraturčių bendrai naudojamame žemės sklype A. M. sumontavus vartelius pasidarė saugiau laikyti buities rakandus, dviračius ir kitus daiktus. Atsakovo manymu, vartelių įrengimas nepažeidžia jokių ieškovo teisių, kadangi bendrąja nuosavybe atsakovas gali naudotis apeidamas pastatą iš kitos pusės.
7. Atsakovė A. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2024 m. liepos 19 d. UAB „Jomesta“ matininko Viktoro Valentinavičiaus parengtą Žemės naudojimosi tvarkos planą M 1:500 Žemės sklypo plotas 1802 kv. m: Z. V. paskirti atskirai naudotis 130 kv. m sklypo dalimi A, kurios riba plane pažymėta taškais 1-2-3-13-14-1; A. M. paskirti atskirai naudotis 736 kv. m sklypo dalimi B, kurios riba plane pažymėta taškais 3-4-15-18-17-12-13-3; K. S., R. S., A. N. paskirti atskirai naudotis 200 kv. m sklypo dalimi C, kurios riba plane pažymėta taškais 4-5-16-15-4, ir 89 kv. m sklypo dalimi E, kurios riba plane pažymėta taškais 9-10-11-19-9; A. M., K. S., R. S. ir A. N. paskirti bendrai naudotis 647 kv. m sklypo dalimi D, kurios riba plane pažymėta taškais 5-6-7-8-9-19-11-12-17-18-15-16-5. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise idealiosiomis dalimis priklauso: ieškovams K. ir R. S. 3225/18020, tretiesiems asmenims A. M. 10270/18020, A. N. 3225/18020, Z. V. 1300/18020. Šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo aikštelės bendrasavininkiai yra ieškovai K. S. ir R. S., atsakovė A. M. ir trečiasis asmuo A. N. Trečiajam asmeniui Z. V. gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), nepriklauso, jis naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarine dalimi, tokiu būdu praplatinęs privažiavimą prie savo nekilnojamojo turto. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Nekilnojamojo turto dabartiniai bendrasavininkiai gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kiemo įrenginiais, žemės sklypu naudojasi pagal 1999 m. gegužės 28 d. A. Žilio įmonės sudarytą žemės sklypo planą, kurį užsakė tuometiniai savininkai. 1999 m. gegužės 28 d. naudojimosi žemės sklypu planas nėra įregistruotas viešajame registre, todėl dabartiniai turto bendrasavininkiai neprivalo jo laikytis. Pagal 1999 m. gegužės 28 d. planą žemės sklypo vakarine dalimi, 1999 m. gegužės 28 d. plane plotas pažymėtas indeksais 1 ir 2, dabar naudojasi atsakovė A. M.. A. M. 2021 metais ant savo naudojamo žemės sklypo dalies (pažymėtos indeksu 1), iš sklypo pietinės pusės pagal (duomenys neskelbtini) gatvę, užsitvėrė metalinę tvorą, šalia tvoros prie vakarinės namo dalies, ties tašku Nr. 7, pastatė metalinius vartelius ir užtvėrė praėjimą į gatvę pagal gyvenamojo namo vakarinę sieną. Iš pradžių varteliai nebuvo rakinami, tačiau ne tik ieškovų, bet ir svetimų asmenų jie būdavo nuolatos paliekami neuždaryti (atviri). Vartelius atidarydavo ir palikdavo atvirus nuolatos pro gyvenamojo namo šiaurinę ir vakarinę puses, plane pažymėta indeksu 1-4, savavališkai pasidarytu praėjimo taku vaikštantys, dviračiais ir motociklais važiuojantys, šunis vedžiojantys svetimi asmenys, tuo taku, jei norėdavo patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, praeidavo ir ieškovai, kurie taip pat nuolat palikdavo vartelius pravirus. Dėl to, kad per žemės sklypo bendrojo naudojimo plotą, 1999 m. gegužės 28 d. plane pažymėtą indeksu 1-4, trumpindami kelią iki (duomenys neskelbtini) gatvės nevaikščiotų svetimi ir nepažįstami asmenys, siekdama saugoti visų bendraturčių turtą ir ramybę, A. M. nusprendė vartelius užrakinti spyna. Raktus nuo vartelių A. M. laiko savo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), esant reikalui bet kuris bendraturtis gali pasiskolinti iš jos raktus ir jais pasinaudoti, vartelius atsirakinti. A. M. viena su jai padedančiais kartu gyvenančiais asmenimis rūpinasi vakarinės pusės žemės sklypo žaliosios vejos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šienavimu, piktžolių išravėjimu iš tarpų tarp vakarinės pusės betoninių plytelių. Faktinė situacija bendraturčiams daug metų naudojantis žemės sklypu yra susiklosčiusi tokia, kad A. M., jos duktė, jos žentas atsakovas V. J. ir jos anūkė, kartu gyvenantys gyvenamojo namo vakarinėje dalyje pirmame ir antrame aukštuose, naudojasi vakarinėje pusėje esančiomis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais 1 ir 2, taip pat ir pagal vakarinę namo sieną esančio bendrojo naudojimosi ploto, pažymėto indeksais 1-4, sklypo dalimi, žmonių savavališkai pasidarytu taku, einančiu pro namo vakarinę pusę, vaikšto svetimi asmenys ir ieškovai, ieškovai K. ir R. S. ir trečiasis asmuo A. N. naudojasi gyvenamojo namo rytine puse (ieškovai naudojasi patalpomis, esančiomis 2-e aukšte, butas (duomenys neskelbtini), A. N. naudojasi patalpomis, esančiomis l-e aukšte, patalpos (duomenys neskelbtini)), jie naudojasi rytinėje pusėje esančia žemės sklypo, pažymėta indeksais 3, 4 dalimi, taip pat ir pagal rytinę namo sieną esančia rytine bendrojo naudojimo ploto, pažymėto indeksais 1-4, dalimi. A. M. ir su ja gyvenantys asmenys nesinaudoja rytine sklypo puse, trečiasis asmuo A. N. nesinaudoja vakarine sklypo puse, o ieškovai naudojasi tiek visa rytine sklypo puse, tiek ir vakarinėje sklypo pusėje esančiu taku pagal namą (priėjimu prie namo iš vakarų pusės). Trečiasis asmuo Z. V. naudojasi tik vakarine žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Panevėžys, puse, žemės sklypo dalį jis nusipirko 2005 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, jo naudojama žemės sklypo dalis, kurią nusipirkęs jis prasiplatino įvažiavimą į nuosavybės teisėmis valdomą kitą gretimą žemės sklypą, apskritai nebuvo išskirta ir atžymėta 1999 m. gegužės 28 d. plane. Pagal pridedamą 1999 m. gegužės 28 d. planą bendram naudojimui skirto žemės ploto išskyrimas leidžia žemės sklype nuosavybės teisėmis gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą turintiems bendraturčiams patekti į sklype esantį ūkinį pastatą, kiemo aikštelę, užtikrina gyventojų nevaržomą patekimą į būstus bei transporto priemonių įvažiavimą į kiemo teritoriją per sklypo rytinėje dalyje esantį įvažiavimą į žemės sklypą, pagal būstų išsidėstymą (pasaulio krypčių atžvilgiu) gyvenamajame name atskirai priskirti naudotis žemės sklypo plotai leidžia bendrasavininkiams nekliudomai naudotis jiems priklausančio nekilnojamojo turto dalimi, atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus.
8. Kadangi tarp bendrasavininkių – ieškovų ir atsakovės A. M. kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, tarp jų susiklostę santykiai yra priešiški jau nuo 2014 metų, nuo tada, kai ieškovas 2014 m. lapkričio 1 d. namų kieme sugriebė A. M. už rankų ir jai įspyrė į kairę koją, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ieškovai gera valia nesutinka atsisakyti naudotis vakarinėje žemės sklypo pusėje greta A. M. naudojamos žemės sklypo dalies esančiu A. M. prižiūrimu takeliu pagal gyvenamąjį namą ir jos įrengtais rakinamais vartais, atsakovė A. M. teismui teikia 2024 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) matininko Viktoro Valentinavičiaus paruoštą planą ir teismo prašo pagal jį nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Su šiame plane nustatyta tvarka sutinka visi žemės sklypo bendrasavininkiai, išskyrus ieškovus. 2024 m. liepos 19 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo plano sprendiniai yra optimaliausi ir labiausiai atitinkantys racionalumo, patogumo bei žemės sklypo naudojimosi kriterijus, atitinka visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, nepažeidžia nei vieno iš jų teisių ir teisėtų interesų, o patvirtinus 2024 m. liepos 19 d. naudojimosi sklypu tvarkos planą bus išspręsti itin konfliktiški atsakovės A. M. ir kartu su ja gyvenančių jai artimų asmenų santykiai su ieškovais K. ir R. S., kadangi K. S. nebeturės preteksto konfliktuoti su A. M. ir atsakovu dėl neva jam reikalingo naudotis takelio, iškloto pagal vakarinę gyvenamojo namo sieną. Kadangi A. M. vartelius prie gyvenamojo namo sienos įsirengė iš vakarinės namo pusės, kurioje yra tik jos ir su ja gyvenančių asmenų butai, greta yra tik jos naudojamo žemės sklypo dalis, ji įsitikinusi, kad įrengti rakinami varteliai vakarinėje namo pusėje niekaip negali trukdyti ieškovams (buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio rytinėje pusėje, gyventojams) naudotis rytine sklypo puse, ir jokiu kitu būdu nevaržo jų teisės naudotis daiktu ir jo naudingomis vartojamomis savybėmis. Savavališkai svetimų asmenų padarytas takas pro gyvenamojo namo vakarinę pusę į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuriuo nori vaikščioti ir ieškovai, trukdė visiems gyvenamojo namo bendrasavininkiams saugiai naudotis turtu, todėl pagrįstai A. M. buvo panaikintas sudarius fizines kliūtis svetimiems asmenims praeiti pro gyvenamojo namo vakarinę pusę ir uždarius šį praėjimą rakinamais varteliais. Visas bendraturčių nuosavybės teisėmis valdomas žemės sklypas nėra pilnai aptvertas tvora, todėl visi bendrasavininkiai prireikus laisvai gali vaikščioti po visą sklypo teritoriją (vakarinę ir rytinę sklypo puses), net ir tuo atveju, jei A. M. įrengti varteliai būna užrakinti. Iš kitos pusės, nėra racionalu ieškovams į (duomenys neskelbtini) gatvę eiti pro gyvenamojo namo vakarinę pusę, kurioje būstus nuosavybės teise turi ir vakarinėje pusėje esančia sklypo dalimi naudojasi tik atsakovė A. M. ir kartu su ja gyvenantys asmenys. Ieškovas, vaikščiodamas pro gyvenamojo namo vakarinę pusę, ieško priežasčių ir galimybių konfliktuoti su vakarinėje namo pusėje gyvenančiais asmenimis ir tokiu būdu trukdo A. M. naudotis jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi.
Atsiliepimas
9. Ieškovai atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad naudojimosi tvarka yra nustatyta, pati atsakovė nurodo, kad žemės sklypo bendraturčiai žemės sklypu naudojasi pagal 1999 m. gegužės 28 d. A. Ž. įmonės sudarytą žemės sklypo planą. Nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri yra nustatyta dar 1999 metais, keisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Civilinių teisinių santykių stabilumas yra viena iš fundamentalių vertybių. Nuo 1999 metų nepasikaitė faktinės aplinkybės taip, kad reikėtų nurodytą tvarką keisti. Savininkų pasikeitimas nėra pagrindas keisti nustatytą naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarką. Nuo 1999 metų nebuvo pastatyta naujų statinių, žemės sklypo pakeitimai nepadaryti. Aplinkybė, kad V. J. savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pastatė vartus ant bendrai naudojamo žemės sklypo dalies, neleidžia padaryti išvados, kad dėl to būtina keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pažymėjo, kad atsakovė pareiškė priešieškinį tik po to, kai pareikalauta pašalinti neteisėtą kiemo statinį – vartelius. Toks atsakovės veiksmas įvertintas ne kaip realiai siekiantis apginti pažeistą teisę, o atsakovės siekis procesinėmis priemonėmis išvengti civilinės atsakomybės. Patenkinus atsakovės reikalavimus, namo bendraturčiai neturėtų priėjimo aplink visa namą, negalėtų remontuoti namo išorinių sienų, jų prižiūrėti, naudotis bendromis išorinėmis sienomis nuo žemės sklypo paviršiaus. Tai esminiai apsunkintų bendraturčių teises į naudojimąsi gyvenamuoju namu. Žemės naudojimosi tvarka nurodyta Žemės sklypo planas M 1:500 Sklypo plotas 1802 kv. m, sudarytame A. Žilio įmonės 1999 m. gegužės 28 d. plane, yra racionali, faktiškai naudojama.
Šalies argumentai
10. Ieškovas K. S. teismo posėdyje paaiškino, kad nemato reikalo keisti nusistovėjusią tvarką. 2021 metais buvo pastatyti varteliai ir tvora. Ieškovas gyveno pastate nuo 2007 metų, t. y. 14 metų ir su šeima naudojosi takeliu iš vakarinės pusės. Iš kitos pusės apėjimas sukeltų nepatogumų visiems šeimos nariams, kurie kasdien naudojasi takeliu. Tvora nesukelia jokių nepatogumų, ji atskiria bendro naudojimo sklypą nuo atsakovų nuosavybės. Ieškovas mano, kad raktų suteikimas nuo vartelių neužtikrintų jo teisės naudotis bendrąja nuosavybe, nes atsakovas gali pakeisti vartelių spyną. Ieškovo teigimu atsakovas nesuteikė ir nesiūlė raktelių ieškovui, nuo pirmos įrengimo dienos jie buvo užrakinti. Dėl Z. V. nuosavybės atskyrimo naujame tvarkos plane M 1:500 ieškovas prieštaravimų neturi ir sutinka, kad planas būtų pakeistas šiuo aspektu. Ieškovo netenkina rytinės dalies paskyrimas jo nuosavybei ir vakarinės dalies paskyrimas atsakovei pagal naują tvarką. Ieškovas nėra matęs pašalinių asmenų vaikštančių pro vakarinę namo pusę ir nepastebėjo, kad dingtų turtas iš bendro naudojimo teritorijos. Ieškovas nesutinka, kad atsakovai nesinaudoja rytine namo puse. Ieškovų interesas panaikinti vartelius yra dėl noro turėti pasiekiamą vakarinę namo pusę, atlikti palėpės remonto darbus, kurios naudojimo tvarka nėra numatyta, atlikti stogo remonto darbus, pasiekti praėjimą – betoninį taką, kurio kitoje pusėje nėra.
11. Ieškovų atstovas advokatas Algimantas Kolpertas teismo posėdžių metu atkreipė dėmesį, kad Registrų centre įregistruotas planas turi numatytą bendraturčių naudojimo tvarką. S. tenkanti žemės sklypo dalis įgyta iš L. L. atitinka pirkimo metu patvirtintą Žilio 1999 m. gegužės 28 d. tvarką, kurioje nurodyta, kad įgyta žemės sklypo dalis pažymėta numeriu 3, t. y. ieškovai pirko sklypą jau su konkrečia naudojimosi tvarka. Jei žemės sklypas yra registruotas su visa žemės sklypo naudojimosi tvarka, atskirai juridinis faktas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos neregistruojamas, o laikomas jau įregistruotu. Nurodė, kad Registrų centro duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nebus nuginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Išraše apie namą, esantį (duomenys neskelbtini), numatyta, kad betono plytelės esančios vakarinėje dalyje kaip ir kitos esančios teritorijoje, yra bendroji dalinė nuosavybė. Tokia tvarka sudaryta, jog visi bendraturčiai turėtų galimybę pasiekti visus bendrai naudojamus namo elementus. Pakeitus naudojimo tvarką, daliai bendraturčių būtų apribota galimybė pasiekti bendro naudojimo turtą ir tai prieštarauja protingumo principams. Nesutinka, kad tvarka nėra nustatyta, nes viešajame registre įregistruotas ne tik planas, bet ir šalių nustatyta privaloma tvarka. Pasikeitę savininkai naudojimosi tvarkos nekeičia, nes savininkai perima prieš tai buvusią privalomą tvarką. Atsakovė prašo nustatyti naują tvarką ir nieko nepasisako apie jau esančią viešajame registre nustatytos tvarkos pakeitimą. Šiuo metu vieno iš bendraturčių teisės pažeistos, nes statyti bet kokį įrenginį, reikalingas visų bendraturčių sutikimas. Ieškovai nedavė sutikimo statyti įrenginį – vartelius, todėl jie privalo būti pašalinti pareiškus negatorinį reikalavimą. Nėra abejonių, kad ieškovai yra bendraturčiai, kad yra nustatyta bendro naudojimo teritorija ir todėl bet koks nesąžiningas įrenginys yra neteisėtas ir turi būti pašalintas. Pabrėžiama, kad varteliai buvo rakinami ir rakteliai buvo pas atsakovę. Ieškovas sutiktų, jog Z. V. nuosavybė turėtų atsispindėti plane, tačiau šiuo atveju toks planas nėra pateiktas, o pateikto plano su bendraturčių nuosavybės keitimu tvirtinti negalima ir privalo būti pakeistas tik M. su V. žemės sklypas, nekeičiant kitų bendraturčių nuosavybės. Atkreipiamas dėmesys, kad tvarkos keitimas pirmiausia turi būti pasiūlytas kitai šaliai ir šiuo atveju pasiūlymas nebuvo pateiktas. Todėl, ieškovų atstovas prašo ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
12. A. V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad santykiai su ieškovu yra konfliktiški. Varteliai saugo teritoriją nuo pašalinių žmonių. Rengiasi apsitverti savo teritoriją, kad nereiktų susitikti su ieškovu, nebūtų smurto. Palaiko priešieškinio reikalavimus, mano, kad ieškovams nėra reikalo vaikščioti pro „vakarinį“ išėjimą, jie gali naudotis kitu išėjimu. Takelį palei vakarinę sieną prižiūri tik atsakovas su šeima, ieškovai prie takelio priežiūros neprisideda. Be to, ieškovai skynė atsakovės darže auginamus pomidorus.
Atsiliepimas
13. Atsakovės A. M. atstovė advokatė J. Č. teismo posėdyje nurodė, kad vakarinėje namo pusėje suklotų plytelių praėjimu, iki sudedant vartelius, naudojosi ne tik namo gyventojai, bet ir kiti miesto gyventojai, praėjimui, važiavimui dviračiu, neretai ir pravažiavimui motorinėmis transporto priemonėmis. Tokia situacija netenkino atsakovės M., kaip gyvenamojo namo dalies savininkės. Atsakovė kreipėsi su priešieškiniu prašant patvirtinti naują naudojimosi tvarką. Tvarka galėjo būti pakeista Z. V. įsigijus nuosavybę, tačiau notaras nepareikalavo tvarkos plano, todėl Z. V. šiuo metu neturi numatytos naudojimosi tvarkos. M. kreipėsi į matininką, kuris padarė teismui pateiktą M 1:500 UAB „Jumestos“ 2024 liepos 19 d. paruoštą matininko Viktoro Valentinavičiaus planą, kuriuo prašoma dalį palikti bendrai naudoti bendrasavininkams t. y. automobilių aikštelę ir priėjimą prie ūkinių pastatų, o likusią nuosavybę prašoma nustatyti taip, kad M. galėtų naudotis pro savo namo dalį einančiu takeliu, kadangi ten yra jos butai ir žemės sklypas, o atsakovams ir kitam bendrasavininkui – A. N. palikti likusią, kitoje pusėje esančią teritorijos dalį. Prašoma palikti jiems naudotis nuosavybe kartu, kadangi jie nepareiškė jokių reikalavimų atskirti savo turtą. Atsakovės atstovės manymu, tai užtikrintų kiek įmanoma didesnę taiką tarp ieškovo ir atsakovų, nes yra pastovūs konfliktai dėl nereikšmingų priežasčių, tokių kaip ieškovo perteklinis vaikščiojimas siekiant sukelti konfliktus. Ieškovas sąmoningai siekia pakenkti atsakovui, tai įrodo ir kreipimasis į policiją prašant nukelti vartelius, siekiant nuolat kelti konfliktus. Toks elgesys tęsiasi nuo 2014 metų, kuomet ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl atsakovo užpuolimo ir nuo to laiko siekia pakenkti atsakovui. Vertinant namo nuotraukas, nėra matyti skirtumo, kuria namo puse galima būtų apeiti, susidarančio kelio skirtumas nėra esminis. Tad, siekiant sumažinti kylančius konfliktus, atsakovės atstovė prašo teismo patvirtinti naują tvarką. 1999 m. planas buvo pasirašytas buvusių savininkų, kurie šiai dienai yra pasikeitę, išskyrus trečiąjį asmenį N. 2007 m. K. S. ir R. S. 2007 m. pirkimo-pardavimo sutartimi nusimatė nekilnojamuoju daiktu tvarką, tačiau ši tvarka negalioja atgaline data ir M., kuri turtą įsigijo dar iki 2007 m. ir tokios tvarkos nepasirašė. Dėl namo remonto pažymi, kad bendrasavininkams priklausančios stogo dalys yra pasiekiamos pro abi namo puses, tad prieiga nėra būtina vakarinėje pusėje. Taip pat sienų remontą šalys atlikinėja savo gyvenamų namų pusėje, todėl ieškovo teiginiai nepagrįsti. 1999 m. įregistruotoje tvarkoje nėra konkrečiai nurodyta, jog šios plytelės yra bendroji nuosavybė. Tad prašoma priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Trečiasis asmuo Z. V. teismo posėdyje paaiškino, kad įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą iš M. Nepavykus rasti kitų žemės sklypo bendrasavininkių, negalėjo prisijungti nusipirktos žemės sklypo dalies prie savo sklypo. Tvora atsitvėrė savo dalį vos įsigijęs dėl gatvės judrumo. Z. V. teigimu, ieškovas niekuomet neatliko jokių remonto darbų, tad ir dabar nesiekia atlikti viso namo remonto. Todėl, Z. V. manymu, varteliai įrengti teisėtai ir pagrįstai ir ieškovo reikalavimas yra paremtas tik principais, nes jis į savo teritoriją ir iš jos gali patekti be kliūčių. Mano, kad vartelių griauti nereikėtų, užtektų palikti juos nerakintus. Jis, kaip kaimynas, mato faktinę situaciją, jog vakarine puse rūpinasi ir tvarko tik M. ir atsakovas. Z. V. sutinka su nauju pateiktu planu M 1:500 UAB „Jumestos“ 2024 m. liepos 19 d. paruoštu matininko Viktoro Valentinavičiaus, kuris atspindi realią situaciją, matosi jo teritorijos dalis.
15. Trečiasis asmuo A. N. teismo posėdyje nurodė, kad jo teisėms neturi įtakos ar bus naudojamasi senąja ar naująja žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi jis nei aikštele, nei ūkiniais pastatais, nei takeliu nesinaudoja ir bet koks sprendimas jo teisių nepažeidžia.
16. Liudytoja V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes gyvena prie judrios gatvės, ten vaikšto daug žmonių, vartelius įrengė, kad nevaikščiotų pašaliniai, dėl saugumo. Įėjimo iš kiemo į namą durys yra sulaužytos, nerakinamos, todėl gali įeiti svetimi asmenys. Vartelių statymo su ieškovais nederino, nes su jais konfliktuoja. Iš pradžių varteliai buvo nerakinami, tačiau ieškovas piktybiškai juos palikdavo atidarytus, todėl vartelius užrakino. Jie naudojasi vakarine sklypo dalimi, o S. – rytine. Pastačius vartelius gyventi tapo saugiau, po sklypą vaikšto tik savininkai. M. visą laiką būna namie, todėl raktą nuo vartų galima bet kada pasiskolinti. Pagal 1999 m. planą buvo 4 savininkai, jie nusistatė naudojimosi tvarką. Iš senų savininkų liko tik N.. M. naudojasi M. nuosavybe, L. nuosavybe. Atsirado naujas savininkas Z. V., kurio situacija 1999 m. plane niekaip neatspindėta, yra tik žodinis susitarimas. Kaimynams (ieškovams) naujos žemės sklypo tvarkos nesiūlė, taikiai dėl naudojimo tvarkos nesitarė, raktų nuo vartelių nesiūlė. Z. V. pirko žemę iš M. dalies, su juo ginčo dėl naudojimo tvarkos nėra.
17. Liudytojas matininkas A. G., pakviestas K. S., teigia, kad 1999 m. žemės sklypo planas yra įregistruotas Registrų centre, žemės sklypo dalys yra nustatytos ir įregistruotos kartu su naudojimosi tvarka, kuri matosi viename bendrame žemės sklypo plane, nes tuo metu Registrų centre viskas būdavo registruojama kartu, atskirai žyma dėl naudojimosi tvarkos nebuvo daroma. Pagal šį planą vakarinėje pusėje takelis yra bendro naudojimo, įsigijusiems asmenims ta tvarka taip pat turėtų būti taikoma. Jo manymu, varteliai neužtikrina saugumo, nes kita pusė neužtverta. Liudytojas teigia, kad įprastai nuosavybėje, kurioje yra keli bendrasavininkai, paliekamas vieno metro plotas bendram naudojimui aplik namą, jei šis nėra visiškai padalintas. Liudytojas sutinka, kad darant naują planą, reikėtų įtraukti naująjį turto savininką. Pažiūrėjus į naują 2024 m. naudojimosi tvarką kyla klausimas dėl takelio, nes pagal seną tvarką bendrai naudojama teritorija apėmė takelį, o pagal naują – prie takelio negali prieiti kiti bendrasavininkiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys atmetamas.
Faktinės aplinkybės
18. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso bylos šalims ir tretiesiems asmenims tokia tvarka: A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2840/18020 žemės sklypo dalių pagal 2012 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 630, K. S. ir R. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3225/18020 žemės sklypo dalys pagal 2007 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DM-1312, A. M. nuosavybės teise priklauso 7430/18020 žemės sklypo dalių pagal 2002 m. sausio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VJ-225, Z. V. nuosavybės teise priklauso 1300/18020 žemės sklypo dalių pagal 2005 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10456, A. N. nuosavybės teise priklauso 3225/18020 žemės sklypo dalys pagal 1999 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8337. Išrašo 7.2. punkte kaip juridinis faktas įregistruota, jog yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.
19. Į bylą yra pateiktas 1999 m. žemės sklypo planas M1:500, sklypo plotas 1802 kv. m, yra paruoštas A. Ž. įmonės 1999 m. gegužės 28 d., patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje (kadastro duomenų nustatymo data 1999 m. rugpjūčio 18 d.). Žemės sklypo plane nurodyta, kad P.-V. M. priklauso 873 kv. m sklypo dalis, A. L. – 284 kv. m. sklypo dalis, L. L. – 322,5 kv. m sklypo dalis, A. N. – 322,5 kv. m sklypo dalis. Tuo pačiu žemės sklypo plane yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: P.-V. M. atskirai naudojasi indeksu 1 pažymėta teritorija, turinčia 617 kv. m ir bendrai – teritorija turinčia 256 kv. m; A. L. atskirai naudojasi indeksu 2 pažymėta teritorija, turinčia 200 kv. m ir bendrai – teritorija turinčia 84 kv. m; L. L. atskirai naudojasi indeksu 3 pažymėta teritorija, turinčia 96,5 kv. m ir bendrai – teritorija turinčia 226 kv. m; A. N. atskirai naudojasi indeksu 4 pažymėta teritorija, turinčia 96,5 kv. m ir bendrai – teritorija turinčia 226 kv. m.
20. Byloje nėra ginčo, kad mirus P.-V. M., jam priklausiusią 873 kv. m. sklypo dalį 2005 m. paveldėjo A. M., L. L. priklausiusią 322,5 kv. m sklypo dalį 2007 m. nusipirko K. S. ir R. S., A. L. priklausiusią 284 kv. m. sklypo dalį 2012 m. nusipirko A. M., 130 kv. m sklypo dalį iš P.-V. M. priklausančios sklypo dalies 2005 m. nusipirko Z. V..
Dėl ieškinio
21. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).
22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 295/1000 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 3225/18020 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, todėl pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga (ieškovai yra turto savininkai) laikoma įrodyta.
23. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas žemės sklypo bendrasavininkių reikalavimas apginti savo, kaip žemės sklypo savininkų, daiktines teises, ir nutraukti ieškovų subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus, nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovai laikosi pozicijos, jog jų naudojimosi žemės sklypo dalimi teisės suvaržymas pasireiškia tuo, kad atsakovai A. M. ir V. J. ant visiems bendrasavininkiams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo savavališkai pastatė vartelius ir juos laiko užrakintus. Dėl šių vartelių atsakovai negali naudotis „vakariniu“ išėjimu. Taigi ieškovai, remdamiesi CK 4.98 straipsniu, pareiškė negatorinį ieškinį, kad būtų pašalinti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį suvaržymai, nesusiję su valdymo netekimu.
24. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas V. J., paprašytas atsakovės A. M., bendrasavininkiams bendrai dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, A. M. 1999 m. žemės sklypo plane nustatyta naudojimosi tvarka priskirtoje teritorijoje pastatė tvorą, o bendrai naudojamoje teritorijoje pastatė rakinamus vartelius, užtveriančius žemės sklypo „vakarinį“ išėjimą. Ieškovai nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu nereiškė pretenzijų dėl pastatytos tvoros, nurodydami, kad pati tvora jų teisių niekaip nepažeidžia, nes yra pastatyta ant žemės sklypo dalies, kuri pagal žemės sklypo naudojimo tvarką yra priskirta atsakovei A. M.. Tačiau ieškovai kategoriškai nesutiko dėl vartelių, trukdančių naudotis „vakariniu“ išėjimu. Tiek atsakovai atsiliepimuose į ieškinį, tiek atsakovas V. J. teismo posėdyje, patvirtino, kad nei dėl tvoros, nei dėl vartelių statymo su ieškovais nesitarė, tvorą ir vartelius pastatė savavališkai, kad į sklypo teritoriją neitų svetimi žmonės, iš sklypo teritorijos nedingtų daiktai. Įvertinus nurodytus rašytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad atsakovai bendrasavininkiams ieškovams, atsakovei A. M. bei tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype su statiniais, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalyje, priskirtoje naudotis visiems bendrasavininkiams bendrai, pastatė ginčo vartelius ir juos užrakino be ieškovų sutikimo.
25. Atsakovai tvirtino, kad nepažeidžia ieškovų teisių, kadangi ieškovai gali vaikščioti per kitą, „rytinį“ praėjimą, taip pat nurodė, kad ieškovai gali bet kada ateiti pas atsakovę A. M. pasiskolinti vartelių raktus.
26. Teismas pažymi, kad savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindas spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus.
27. Nagrinėjamu atveju iš pateikto 1999 m. gegužės 28 d. Žemės sklypo plano matyti, kad į žemės sklypą yra suformuotas vienas įvažiavimas iš rytų pusės, per žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų nuotraukų ir 2024 m. žemės sklypo naudojimo tvarkos plano matyti, kad žemės sklype yra suformuoti du patekimo būdai į sklypą – „rytinis“, kurį sudaro asfaltuotas įvažiavimas ir šalia jo einantis betoninių plytelių takelis, ir „vakarinis“ – betoninių plytelių takelis, vedantis nuo kiemo aikštelės palei vakarinę gyvenamojo namo sieną ir išeinantis į (duomenys neskelbtini). Visi sklypo praėjimai bei įvažiavimas į sklypą yra priskirti bendro naudojimo teritorijai, nei vienas jų nėra kurio nors bendrasavininkio asmeninė nuosavybė, jokia žemės sklypo naudojimosi tvarka nei vienas įėjimas nėra priskirtas išimtinai kuriam nors bendrasavininkiui. Teismo vertinimu, visi bendrasavininkiai, naudodami žemės sklypą pagal paskirtį, turi turėti galimybę į jį pakliūti visais žemės sklype esančiais patekimo būdais. A. V. J. pastačius vartelius, užtvėrusius „vakarinį“ praėjimą, ir juos laikant užrakintus, ieškovai prarado galimybę išeiti į (duomenys neskelbtini) gatvę „vakariniu“ praėjimu. Atsakovų argumentai dėl vartelių paskirties (teritorijos saugumas) ar galimybės bet kada pasiskolinti vartelių raktus iš atsakovės A. M., nepaneigia aplinkybės, kad ieškovai, esant užrakintiems varteliams, neturi galimybės naudotis „vakariniu“ išėjimu. O naudojimasis varteliais pasiimant jų raktus iš atsakovės A. M., atsižvelgiant į tai, kad ieškovų šeimoje gyvena trys asmenys, jie visi turi turėti galimybę atskirai ir nevaržomai išeiti iš namų ir grįžti į namus pro vartelius bet kuriuo paros metu, sukeltų nepatogumų ne tik ieškovams, bet ir pačiai atsakovei, t. y. apsunkintų ieškovų galimybę naudotis nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį.
28. Esant tokiai situacijai vertintina, kad nesant įstatymo pagrindo, nesant bendrasavininkių sutikimo, buvo suvaržytos bendrasavininkių (ieškovų) teisės, nes ieškovams galimybė naudotis žemės sklypu buvo apsunkinta ir apribota – jie nebegali naudotis „vakariniu“ praėjimu (CK 4.98 straipsnis). Įvertinęs išdėstytas aplinkybe, teismas pripažįsta, jog ieškovai įrodė savo teisių pažeidimą, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad elgėsi teisėtai.
29. Kita vertus, teismas pripažįsta ir atsakovų interesą gyventi saugiai, susikuriant tokias sąlygas, kad pašaliniai asmenys nevaikščiotų privačia teritorija ir kad būtų apsaugoti privačioje teritorijoje esantis turtas.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Kiekvienu atveju šie reikalavimai būna detalizuoti, pritaikyti konkrečiai situacijai, kad priimant ir vykdant teismo sprendimą būtų aišku, kokie veiksmai turi būti atliekami ar nuo ko turi būti susilaikoma, kad savininko teisės ir interesai būtų veiksmingai apginti. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą.
31. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai. Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą.
32. Nagrinėjamu atveju, konstatavus ieškovų teisių pažeidimą, reikia įvertinti ne tik tai, kuris – ieškovų (netrukdomiems naudotis visais patekimo į žemės sklypą būdais) ar atsakovų (teritorijos saugumas) interesas yra labiau gintinas, bet ir parinkti tokį teisių gynimo būdą, kuris būtų proporcingas ir užtikrintų visų savininkų galimybę naudotis žemės sklypu pagal paskirtį. Įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdį ir vartelių atliekamą funkciją, užtikrinant protingą pusiausvyrą tarp ieškovų teisės naudotis savo nuosavybe ir atsakovų teisės į nuosavybės apsaugą, teismas konstatuoja, jog įpareigojimas pašalinti vartelius būtų neproporcinga priemonė. Teismas sprendžia, kad ieškovų pažeistų teisių atkūrimas galėtų būti įgyvendintas tenkinant ieškinį iš dalies – sudarius galimybę ieškovams bet kuriuo metu naudotis įrengtais varteliais, t. y. įpareigojant atsakovę A. M., turinčią raktus nuo vartelių, perduoti ieškovams vartelių raktus.
33. Ieškovai taip pat prašo nustatyti, jog atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per 10 kalendorinių dienų terminą, atsakovams būtų skirta 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, baudą sumokant ieškovams.
34. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.
35. Taigi, sprendimo įvykdymo termino nustatymas ir baudos dydžio parinkimas yra teismo teisė ir pareiga, ir teismas nėra saistomas, ar tokį prašymą ieškovas pateikė, ar ne.
36. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, atsakovei A. M. reikalingą laiką pažeidimo pašalinimui, mano, jog 10 kalendorinių dienų terminas sprendimo įvykdymui yra pakankamas, proporcingas ir nepažeis bei nepagrįstai neapribos nei vienos iš šalies teisių ir interesų.
37. Atsakovei A. M. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, atsakovei skirtina 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Teismo nuomone, tokio dydžio bauda bus pakankama skatinimo priemonė atsakovei kuo greičiau imtis priemonių sprendimo įvykdymui.
Dėl priešieškinio
38. Atsakovė A. M. priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2024 m. liepos 19 d. UAB „Jomesta“ matininko Viktoro Valentinavičiaus parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Esminės priežastys, dėl ko prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, yra tai, kad yra pasikeitę beveik visi žemės sklypo savininkai ir 1999 m. nustatyta naudojimosi tvarka jiems neprivaloma, be to, 1999 m. naudojimosi tvarkoje apskritai nepažymėta Z. V. priklausanti žemės sklypo dalis, taip pat dėl to, kad tarp ieškovų ir atsakovų yra susiformavę konfliktiniai santykiai, todėl norima kuo labiau apriboti konflikto pusių bendravimą.
39. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.
40. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įgijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimosi tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
41. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, 19 punktas).
42. Į bylą yra pateiktas 1999 m. žemės sklypo planas M1:500, sklypo plotas 1802 kv. m, yra paruoštas A. Žilio įmonės 1999 m. gegužės 28 d., patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje (kadastro duomenų nustatymo data 1999 m. rugpjūčio 18 d.). Žemės sklypo plane nurodyta, kad P.-V. M. priklauso 873 kv. m sklypo dalis, A. L. – 284 kv. m. sklypo dalis, L. L. – 322,5 kv. m sklypo dalis, A. N. – 322,5 kv. m sklypo dalis. Tuo pačiu žemės sklypo plane yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: P.-V. M. atskirai naudojasi indeksu 1 pažymėta teritorija, turinčia 617 kv. m ir bendrai – teritorija turinčia 256 kv. m; A. L. atskirai naudojasi indeksu 2 pažymėta teritorija, turinčia 200 kv. m ir bendrai – teritorija turinčia 84 kv. m; L. L. atskirai naudojasi indeksu 3 pažymėta teritorija, turinčia 96,5 kv. m ir bendrai – teritorija turinčia 226 kv. m; A. N. atskirai naudojasi indeksu 4 pažymėta teritorija, turinčia 96,5 kv. m ir bendrai – teritorija turinčia 226 kv. m.
43. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad parengtas 1999 m. žemės sklypo planas yra skirtas identifikuoti žemės sklypą, jo ribas, bendraturčių tam tikrą valios išraišką, nustatant naudojimosi sklypu tvarką.
44. Byloje nėra ginčo, kad mirus P.-V. M., jam priklausiusią 873 kv. m. sklypo dalį 2005 m. paveldėjo A. M., L. L. priklausiusią 322,5 kv. m sklypo dalį 2007 m. nusipirko K. S. ir R. S., A. L. priklausiusią 284 kv. m. sklypo dalį 2012 m. nusipirko A. M., 130 kv. m sklypo dalį iš A. M. priklausančios sklypo dalies 2005 m. nusipirko Z. V.
45. Tiek ieškovai, tiek atsakovai procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu patvirtino, kad iki šiol žemės sklypu naudojasi būtent pagal 1999 m. nustatytą naudojimosi tvarką.
46. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Taip užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).
47. Nagrinėjamu atveju Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. 27/6001) 7.2. punktas patvirtina, kad kaip juridinis faktas įregistruota, jog yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka 3225/18020 dalims žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo R. S. ir K. S. 2007 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DM-1312. Dėl kitų žemės sklypo dalių ir žemės sklypo naudojimo tvarkos įregistravimo kitų bendraturčių atžvilgiu jokių juridinių faktų registruota nėra. Taigi, pritartina atsakovės atstovės argumentams, kad 1999 m. nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo privaloma naujiems žemės sklypo bendraturčiams, išskyrus ieškovus, kurie tokį juridinį faktą įregistravo.
48. Nesant bendraturčių susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, patvirtinto notariškai ir įregistruoto viešajame registre, atsakovė turi teisę prašyti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
49. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išsamiai suformuluoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).
50. Kasacinis teismas savo praktikoje yra taip pat pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
51. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. ir R. S. priklauso 29/100 dalys, A. M. – 48/100 dalys, A. N. – 23/100 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 1999 m. žemės sklypo plane, kuriuo iki šiol vadovaujasi tiek ieškovai, tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys, nustatyta, kad visi bendrasavininkiai bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, esančia po gyvenamuoju namu ir apie jį (17,46 m x 27,95 m stačiakampis), po ūkiniu pastatu ir šalia jo (5,43 m x 23,50 m stačiakampis), kiemo aikštele (12,00 m x 13,20 m stačiakampis) ir įvažiavimu į žemės sklypą. Taigi, 1999 m. nustatyta naudojimosi tvarka, nors ir neprivaloma atsakovei bei tretiesiems asmenims, atitinka visų bendrasavininkių teises naudotis tiek sklypo įvažiavimu, tiek „vakariniu“ praėjimu, stovėjimo aikštele, galimybe prieiti tiek prie ūkinio pastato, tiek prie gyvenamojo namo iš visų pusių. Teismo vertinimu, tokia tvarka yra racionali ir patogi, tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė. Atkreiptinas dėmesys, kad šią naudojimosi tvarką pripažino ir ja naudojosi ne tik senieji sklypo bendrasavininkiai, bet ir dabartiniai bendrasavininkiai – ieškovai, atsakovė bei tretieji asmenys.
52. Tuo tarpu atsakovė siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tokiu būdu, kad ieškovai K. S. ir R. S. bei trečiasis asmuo A. N. prarastų galimybę prieiti prie namo iš vakarinės pusės bei galimybe patekti į sklypą „vakariniu“ praėjimu, kadangi visa žemės sklypo dalis, kurios ribas jungia taškai 3, 4, 15, 18, 17, 12, 13, 3, būtų priskirta atsakovei A. M. Tuo pačiu atsakovė A. M. prarastų galimybę prieiti prie namo rytinės sienos, kadangi žemės sklypo dalis, kurios ribas jungia taškai 9, 10, 11, 19, būtų priskirta ieškovams K. ir R. S. bei trečiajam asmeniui A. N.
53. Teismo vertinimu, priešieškinio reikalavimas nustatant tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką apskritai negali būti tenkinamas. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau bendraturčių naudojamos bendrai. Minėta, jog tais atvejais kai žemės sklype, kurio naudojimosi tvarką prašoma nustatyti, yra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, prie bendrai naudojamų statinių bendram naudojimui turi būti paliekama žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams. Šiuo atveju atsakovė ieškovų sąskaita siekia savo interesų patenkinimo, t. y. siekdama neskirti žemės sklypo dalies bendram naudojimui, vakarinę žemės sklypo dalį priskiria savo asmeniniam naudojimui, o rytinę dalį ieškovų ir trečiojo asmens naudojimui, taip apribodama galimybę kitiems bendrasavininkiams prieiti prie bendrai naudojamo gyvenamojo pastato.
54. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad šiuo metu iš žemės sklypo į (duomenys neskelbtini) gatvę veda tik vienas takelis palei vakarinę gyvenamojo namo sieną, takelis yra trijų betoninių plytelių pločio, einantis visiems bendrasavininkiams bendrai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje. Iš rytinės namo pusės joks takelis nėra padarytas. Ieškovas K. S. teismo posėdyje nurodė, kad takelis palei vakarinę namo sieną buvo padarytas dar iki ieškovams nusiperkant dalį žemės sklypo, ieškovo šeima visada išeidama iš namų ir grįždama į namus pėsčiomis naudojasi būtent suformuotu takeliu, niekada nevaikšto pro rytinę namo sieną, nes ten nėra jokių takelių, be to, einant palei rytinę namo sieną gerokai pailgėtų kelias, būtų sunkiau parsinešti pirkinius, vaikui po pamokų ilgesnį kelią reikėtų nueiti su kuprine.
55. Teismo vertinimu, patvirtinus atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, norint ieškovams ir trečiajam asmeniui patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, reikėtų tiesti naują takelį, kas reikštų, jog ieškovai ir trečiasis asmuo, norėdami naudotis turtu pagal paskirtį, patirtų papildomų išlaidų. Be to, vaikščiojimas aplink gyvenamąjį namą pailgintų reikiamą nueiti kelią ir sukeltų papildomų nepatogumų. Aplinkybę, kad ieškovai nuolat naudojasi jau esančiu takeliu patvirtino ir atsakovai. Taigi, atsakovės pasiūlytas žemės naudojimo tvarkos planas ne tik pažeistų ieškovų teises, bet ir apsunkintų gyvenamojo namo bei žemės sklypo dalies praktinį naudojimą.
56. Be to, teismo vertinimu, nustačius atsakovės A. M. siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, A. M. ir su ja gyvenančių asmenų padėtis liktų nepakitusi – jie ir toliau naudotųsi visais patekimo į sklypą būdais (įvažiavimu ir abiem praėjimais), tuo tarpu ieškovų padėtis pablogėtų, kadangi jie netektų galimybės naudotis vienu iš būdų patekti į sklypą – „vakariniu“ praėjimu.
57. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pateiktas 2024 m. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas išbalansuotų jau nusistovėjusią tvarką, jo patvirtinimas pažeistų kelių bendrasavininkių teises, apsunkintų jiems pastatų bei žemės sklypo dalies praktinį naudojimą ir iškreiptų interesų pusiausvyrą.
58. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą, kuris atitiktų racionalumo, patogumo, interesų derinimo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-513/2022). Nagrinėjamu atveju 2024 m. sklypo naudojimosi tvarkos planu atsakovei ir su ja gyvenantiems asmenims yra suteiktas neproporcingas pranašumas lyginant su kitais bendraturčiais bei kartu nėra užtikrintos bendraturčių teisės naudotis turtu racionaliai ir efektyviai. Darytina išvada, kad priešieškinio plano sprendiniai neatitinka visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros.
59. Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo takelis ilgus metus buvo naudojamas visų bendraturčių bendrai, o atsakovų argumentas, kad 2024 m. sklypo naudojimosi tvarkos planu bus išvengta konfliktų, nėra įtikinamas, kadangi tiek ieškovai, tiek atsakovai pagal šį planą vis tiek naudosis ta pačia kiemo aikštele, tuo pačiu „rytiniu“ praėjimu, tuo pačiu įėjimu į gyvenamąjį namą, todėl akivaizdu, kad nuolat susitiks ir bus priversti bendrauti.
60. Atsakovų argumentas, kad 1999 m. žemės sklypo naudojimo tvarkoje nėra išskirta Z. V. priklausanti žemės sklypo dalis, nėra pakankamas, kad būtų tvirtinama žemės sklypo naudojimo tvarka, pažeidžianti bendraturčių interesus.
61. Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
62. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad bendraturčiams pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą būtų išimtinai tenkinami atsakovės ir su ja gyvenančių asmenų interesai kitų bendraturčių sąskaita, iškreipiama bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes prieštarauja naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo instituto prasmei – kai tam tikros nekilnojamojo daikto savybės lemia poreikį daikto dalimi naudotis bendrai, nepriklausomai nuo naudojimosi poreikio intensyvumo, ta daikto dalis privalo būti paliekama bendro naudojimosi, o ne siekiama kitų materialinės teisės institutų, kurie skirti įgyti naudojimosi teisę svetimu daiktu, pagalba naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Todėl atsakovės priešieškinys yra atmetamas.
63. Teismas pažymi, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
64. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato šios taisyklės išimtį, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
65. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro byloje sumokėtas 110 Eur dydžio žyminis mokestis bei 500 Eur, sumokėtų 2024 m. birželio 12 d. už advokato paslaugas. Ieškovams kategoriškai nesutikus su atsakovų siūloma sąlyga perduoti vartelių raktus ieškovams ir bylą šioje dalyje išspręsti taikiai, teismas nukrypsta nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ieškovams priteisiama 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų lygiomis dalimis, po 152,50 Eur iš kiekvieno.
66. Teismas šioje byloje patyrė 198,35 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, valstybei priteisiamos tokia tvarka: iš atsakovų 75 proc. lygiomis dalimis – po 74,38 Eur iš kiekvieno, iš ieškovų 25 proc. lygiomis dalimis – po 24,79 Eur (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Įpareigoti atsakovę A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams K. S. ir R. S. vartelių, esančių bendro naudojimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ties gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio tašku Nr. 7, vakarinėje dalyje, raktus.
Už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną skirti atsakovei A. M. po 10 Eur (dešimt eurų) baudą ieškovų K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 152,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 152,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 74,38 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 74,38 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“.
Priteisti iš ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,79 Eur (dvidešimt keturių eurų 79 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“.
Priteisti iš ieškovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,79 Eur (dvidešimt keturių eurų 79 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.