- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- e2-207-549/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00585-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. B., D. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Viktoras Gecas, Ramūnas Girevičius
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atsakovui A. B. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo bei atsakovo A. B. priešieškinį atsakovei D. B., trečiasis asmuo A. B., dėl piniginės kompensacijos už vaiko išlaikymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. B. ieškiniu atsakovui A. B. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, prašo priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškovės pilnametystės, t. y. nuo 2019-09-14 iki kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą, studijuos aukštojoje mokykloje (mokysis), bet ne ilgiau iki ieškovei sueis 24 metai. Ieškovė nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2012-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-855-588/2012 buvo pakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2007-03-05 nutartimi priteistas išlaikymo dydis ir priteista iš atsakovo A. B. nepilnametės dukters A. B. išlaikymui kas mėnesį po 450,00 Lt iki jos pilnametystės. Ieškovė 2019-09-14 tapo pilnamete, todėl jos tėvo atsakovo A. B. prievolė mokėti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-11-15 sprendimu nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą baigėsi. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Ieškovė A. B. mokosi (duomenys neskelbtini)IV D (12) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškovės mokymosi rezultatai yra itin geri – įvertinimų iš visų mokomųjų dalykų vidurkis siekia yra 9,2 balo. Ieškovė savo vardu neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, negauna reguliarių ir jos pragyvenimo poreikius atitinkančių pajamų. Tačiau iškovė, būdama rūpestinga ir sąžininga, siekdama kiek galima labiau prisidėti prie pragyvenimo poreikiams reikalingų piniginių lėšų gavimo, jau tris metus iš eilės vasaros atostogų metu dirba pagalbinius darbus ir taip gauna nors minimalius darbo užmokesčius, kuriais iš dalies padengia tik dalį jos poreikiams reikalingų lėšų. Ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydama pagal vidurinio ugdymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, papildomiems mokslams po pagrindinio ugdymo, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Ieškovei, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, neabejotinai ir šiuo metu reikalingos lėšos ugdymo priemonių, uniformos ir kitos būtinos aprangos (sportui ir pan.) įsigijimui, taip pat lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Šiuo metu ieškovę visiškai materialiai išlaiko jos motina D. B.: ji moka mokesčius už gyvenamajam būstui teikiamas komunalines paslaugas, aprūpina ieškovę maistu, drabužiais, apavu ir kitaip finansiškai padeda. Taip pat iki pilnametystės pagal minėtą teismo sprendimą ieškovė gavo išlaikymą ir iš savo tėvo atsakovo A. B. – po 138 Eur. Pažymi, kad atsakovo iki pilnametystės teiktas išlaikymas nebuvo savalaikis ir sklandus, todėl buvo kreiptasi dėl priverstinio išieškojimo, taip pat išlaikymo dydis ženkliai atsiliko nuo teismų praktikoje šiai dienai priteisiamų išlaikymų dydžių ir sąlygojo pastovų piniginių lėšų pragyvenimui stygiaus jausmą ieškovei. Ieškovės motina D. B. pati viena dėl sunkios turtinės padėties, neturi galimybių užtikrinti dukters teises ir interesus, nes jos (duomenys neskelbtini) gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro tik 700 Eur; nuosavybės teise valdo gyvenamąjį būstą – dviejų kambarių butą, adr. (duomenys neskelbtini), Palanga, kuriame gyvena dviese su ieškove ir už komunalines paslaugas vidutiniškai į mėnesį moka po 160 Eur, iš kurių ½ išlaidų – 80 Eur – tenka ieškovei. Mama D. B. nuosavybės teise valdo automobilį Audi A3, kuriuo naudojasi ieškovę vežant į mokymosi įstaigas, parduotuves, turgų bei gydymo įstaigas. Nei vienintelis gyvenamasis būstas, nei automobilis nesuteikia pajamų, kurias būtų galima skirti ieškovės išlaikymui. D. B. ieškovės naudai draudžia ieškovės sveikatą nuo nelaimingų atsitikimų, apmoka ieškovės mobiliojo ryšio paslaugas, užtikrina telefono aparatų ir kompiuterinės technikos įsigijimą, ateityje teks apmokėti ne mažiau 320 Eur už ieškovės lankytinus automobilio vairavimo kursus. Ieškovės žiniomis jos tėvas atsakovas A. B. nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Kadangi santuokos nutraukimo metu atsakovas buvo gavęs ženklią piniginę kompensaciją, mano, jog jis jokių kreditų gyvenamajam būstui įsigyti nėra gavęs, todėl jo disponuojamų lėšų nemažina įsipareigojimų bankui vykdymas, nėra žinių ir apie kitus išlaikomus asmenis. Daugiau duomenų apie atsakovo turimą turtą, gaunamas pajamas, įsipareigojimų tretiesiems asmenims dydį ir struktūrą ieškovė neturi, todėl tokius duomenis į bylą turėtų pateikti atsakovas. Mano, kad yra visos būtinos sąlygos išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimui. Ieškovės tėvas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl privalo vykdyti savo pareigą remti materialiai savo pilnametę dukrą, kol ji mokosi mokykloje bei kol mokysis aukštojoje mokykloje, tokiu būdu užtikrinant ieškovės teisę įgyti išsilavinimą. Atsižvelgiant į ieškovės amžių, jos poreikius, inter alia susijusius su mokymosi reikmėmis, jos išlaikymui per mėnesį vidutiniškai būtina skirti ne mažiau 600 Eur, o atsakovas atitinkamai turi mokėti ne mažesnio kaip 300 Eur dydžio išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti arba tenkinti iš dalies, priteisiant 100 Eur dydžio paramą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas nesutinka, jog iškovei yra būtina 300 Eur parama studijų metu, taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad jos mama teikia jai kokią nors paramą. Atsakovo nuomone, ieškovei apskritai nepriklauso išlaikymas, nes ji yra pilnametis asmuo, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalies reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Atsakovas pagal savo pajamas ekonomiškai nėra pajėgus teikti 300 Eur dydžio paramą, o jeigu ieškovei tokia parama reikalinga, ją turi teikti abu tėvai.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. patikslintu priešieškiniu atsakovei D. B., trečiasis asmuo A. B., prašo, patenkinus ieškovės A. B. ieškinį, teismo sprendimu įpareigoti atsakovę D. B. mokėti ieškovui Arūnui 150,00 EUR dydžio piniginę kompensaciją už A. B. teikiamą paramą dukrai A. B.. Nustatyti teismo sprendimu, kad šią 150 EUR dydžio piniginę kompensaciją atsakovė D. B. privalo mokėti ieškovui A. B. periodiškai kiekvieno kalendorinio mėnesio l0 dieną iki materialinės paramos dukrai A. B. teikimo pabaigos.
Priešieškinyje nurodoma, kad dukrai A. B. išlaikymą tėvai turi teikti abu pagal CK 3.192 reglamentavimą, todėl mano, kad jo naudai turi būti priteista periodinė piniginė kompensacija už jo teikiamą paramą pagal teismo sprendimą dukrai A. B.. Kadangi A. B. ir toliau savo ieškinio reikalavimą dėl 300 EUR išlaikymo priteisimo iš tėvo A. B. palaiko, tačiau iš savo mamos D. B. išlaikymo nereikalauja, tai tokiu būdu atsakovo buvusi sutuoktinė ir A. B. mama D. B. privalo jam kompensuoti 1/2 dalį dukrai teikiamo išlaikymo dydžio pagal būsimą teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį atsakovė pagal priešieškinį D. B. prašo jį atmesti, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas klysta manydamas, jog ieškovei A. B. per mėnesį pragyvenimui pakanka 300 Eur dydžio išlaikymo. Ieškiniu ir teisme išnagrinėtinais įrodymais yra pagrįsta, jog minimali išlaikymo suma per mėnesį – 600 Eur. Būtent tokie poreikiai egzistuoja ir būtinos išlaidos A. B. yra patiriamos. Iš atsakovo prašoma priteisti ne visą būtiną A. B. išlaikymo dydį, o tik ½ išlaikymui būtinų išlaidų – 300 Eur/mėn. Todėl, jei atsakovas mokės ieškovei A. B. kas mėnesį po 300 Eur išlaikymą, tai jis mokės tik ½ dalį reikiamo išlaikymo, o likusią dalį moka ir ateityje mokės ieškovės mama D. B.. Tad nesuprantama, kaip atsakovas, pripažindamas lygią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, tuo pačiu priešieškiniu bando šios pareigos atsisakyti. Pagal priešieškinio turinį ir reikalavimus atsakovas siekia lygią tėvų pareigą išlaikyti vaikus padalinti tokiu būdu, kad atsakovas mokėtų 25 proc. reikiamo išlaikymo, o ieškovės mama mokėtų likusius 75 proc. išlaikymo. Tokiam įstatymu reglamentuotos prievolės padalinimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Priešieškinyje atsakovo deklaruojamas neturėjimas galimybių mokėti ieškovei prašomo išlaikymo yra nepagrįstas ir vertintinas, kaip prievolės vengimas. Pažymi, jog atsakovas turi vienam asmeniui gyventi pritaikytą vieno kambario butą, už kurio įsigijimą atsakovas neturi jokių finansinių įsipareigojimų, tokio turto išlaikymo sąnaudos yra nedidelės (duomenų atsakovas net neteikia), atsakovas nenurodė kitų išlaikytinų asmenų, nes jų neturi, nenurodė pagrįstų ir teisėtų išlaidų, nepateikė banko sąskaitų apyvartos duomenų ir kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų atsakovo deklaruojamą blogą finansinę padėtį. Atkreipia dėmesį, jog pagal atsakovo pateikiamus duomenis apie darbo užmokestį, darbo užmokestis didėja. Be to, atsakovas nenurodo, kokias pastangas jis naudoja, kad gautų didesnes pajamas, nei nurodoma su priešieškiniu pridedamoje pažymoje. Duomenų, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negalėtų dirbti geriau apmokamų darbų, nėra. Net ir esamas darbo užmokestis sudaro realiais galimybes atsakovui mokėti ieškovei prašomą išlaikymo dydį – po 300 Eur/mėn.
Ieškovė A. B. (trečiasis asmuo pagal priešieškinį) atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. B. atstovas advokatas Ramūnas Girevičius paaiškino, kad A. B. tėvas A. B. paskutinį kartą pervedė lėšas išlaikymui 2019 m. kovo mėnesį – 140 Eur, balandžio mėnesį – 70 Eur. A. B. baiginėjo mokyklą praktiškai mamos lėšomis, taip pat jai padėjo giminės – dėdė, seneliai. Tam, kad A. B. galėtų sėkmingai baigti mokyklą ir įstoti į aukštąją mokyklą, buvo samdomi repetitoriai, todėl jos metinių pažymių vidurkis – 9,2. Pasiekus tokius rezultatus, A. įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, šiuo metu išvykusi sutarties pasirašymui. Visos išlaidos, susumavus prieduose prie ieškinio nurodytoms būtinoms išlaidoms – maistui, pragyvenimui, rūbams, higienos prekėms, lėšos, skirtos mokymuisi susumavus viršija 600 Eur sumą. Tam, kad A. B. turėtų lėšų mokslo metų pradžiai, ji dirbo tiek praeitą vasarą, tiek ir šią – tik pabaigus laikyti egzaminus, nuo 2020-07-21 įsidarbino UAB „Senolių užeigoje“, kurioje dirbs iki pat 2020-08-31. Paaiškino, kad kadangi mokslai baigti pažangiai, studijos – valstybės finansuojamos, tėvai, būdami darbingi, privalo įstatymo numatytam terminui teikti vaikui išlaikymą. Nurodo, kad A. B. – darbingas, dirba, turi trumpalaikių įsipareigojimų bankui, kurių paskirties nepaaiškina, būstą. Abu vaikai gyveno su motina, išlaikymo suma nebuvo pakeista, mama padarė viską, kad išlaikytų save ir dukrą, kiek galėjo, savo darbu prisidėjo ir A. B.. Smulkiau išlaidų pragyvenimui nebeteikė, nes pagal teismų praktiką 250 – 300 Eur priteisiama neteikiant įrodymų. Prašo priteisti iš A. B. A. B. po 300 Eur kas mėnesį kol ji pažangiai mokysis bet ne daugiau nei sueis 24 metai. Išlaidų už advokato paslaugas priteisti neprašo. Priešieškinį prašo atmesti, nes jis nepagrįstas, teismų praktikos dėl tokio reikalavimo nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) A. B. paaiškino, kad jis teikė lėšas pagal teismo sprendimą dukrai – A. B. išlaikyti, vėliau prasidėjo COVID 19, tad visų pajamos krito. Jis daugiau nei 150 Eur mokėti išlaikymui negali, nes jo darbo laikas nuo ryto iki 18 val. ir jis uždirba 600-700 Eur, o dabar dar mažiau, iš kurių turi susimokėti mokesčius, kreditą, kurį teko imti po to, kai užpylė jo butą, kurį reikėjo sutvarkyti, tad jam lieka nedidelė pinigų suma pragyvenimui. Papildomo darbo dirbti dėl sveikatos stovio negali, nurodo, kad moka dirbti statybinius darbus, tačiau laiko jiems dirbti nėra. Taip pat paaiškino, kad niekas jam finansiškai negali padėti, nes jo mama serga širdies ligomis, sesuo gyvena atskirai. Jis dėl darbo pobūdžio ir sveikatos stovio papildomai dirbti negali. Prašo tenkinti jo priešieškinyje nurodytus reikalavimus – patenkinus A. B. ieškinį jam dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, įpareigoti D. B. mokėti jam ½ dalį nuo jo suteiktos materialinės paramos dukrai A. B. piniginę kompensaciją, mokant periodiškai kas mėnesį iki išlaikymo dukrai A. B. teikimo pabaigos.
Atsakovo A. B. atstovas advokatas Viktoras Gecas teismo posėdyje nurodo, kad su ieškiniu sutikti nėra pagrindo, nes A. B., nors ir suvokia, kad reikia vaiką finansiškai remti, tačiau jo finansinė būklė prasta, jis dėl sveikatos stovio negali dirbti papildomų darbų. Dėl sveikatos stovio duomenų neteikė, nes nežinojo, jog duktė ir D. B. nežino ir nesidomi jo sveikatos stoviu. Jei teismas tenkintų ieškinį, prašo išlaikomą sumą sumažinti iki 150 Eur, nes ieškovė neįrodė iš ko susidaro 600 Eur suma, kuri reikalinga dukters išlaikymui. Taip pat atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis CK 1.349 straipsnio 3 dalimi tai turi būti traktuojam kaip parama. Akcentavo, kad turi būti atsižvelgta į protingumo ribas ir faktines galimybes nustatant paramos dydį vaikui, nes jis pagal ieškinį atiduotų daugiau nei liktų jam. Taip pat prašo, patenkinus ieškinį, tenkinti priešieškinį ir teismo sprendimu įpareigoti D. B. mokėti jam ½ dalies dydžio nuo jo suteiktos materialinės paramos dukrai A. B. piniginę kompensaciją. Nustatyti šios kompensacijos mokėjimą periodiškai kas mėnesį iki išlaikymo dukrai A. B. teikimo pabaigos.
Trečiasis asmuo pagal ieškinį (atsakovė pagal priešieškinį) D. B. paaiškino, kad ji dirba kultūros centre ir jos darbo užmokestis – 700- 800 Eur, iš kurių ji moka mokesčius, skiria išlaikymą dukrai A. B. – duktė pas ją gyvena, ji perka dukrai rūbus, maistą, mokymosi priemones, samdo repetitorius, kad duktė pasiektų aukštus mokymosi rezultatus ir gautų valstybės finansuojamą mokymąsi. Esant aukštiems rezultatams, A. B. ir įstojo į VGTU. Jai teko rūpintis dukters mokslo mokykloje užbaigimu, repetitorių samdymu, todėl ji ėmėsi papildomų darbų –pavadavo valytoją, prekiavo bilietais koncertų metu, jai padėjo finansiškai vyresnysis sūnus, padeda dėdė, duktė pati dirbo ir praėjusią vasarą ir šiemet iškart po valstybinių egzaminų. Be giminių paramos neišgyventų. Parodė, kad jos parama dukrai gerokai viršija 300 Eur sumą, todėl prašo kad ir dukters tėvas prisidėtų 300 Eur suma dukters išlaikymui, nes ši suma adekvati, galimai net nepakankama, nes pagal turimus duomenis – mokestis už bendrabutį, savarankiškas maitinimasis Vilniuje kitos išlaidos bus dar didesnės. Paaiškino, kad A. B. butą įgijo dovanojimo pagrindu, tačiau ten yra ir jos pinigai, darbingas, geba dirbti statybinius darbus, gali dirbti kitus darbus, tačiau nesistengia, plaukia pasroviui. Prašo A. B. ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas. Priešieškinis atmetamas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė A. B., gimusi 2001-09-14, yra A. B. ir D. B. dukra. Ieškovė ieškinio pateikimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (12) klasėje pagal vidutinio ugdymo programą. Jos pažymių vidurkis mokantis III (11) klasėje buvo 9,2. A. B. 2020 m. baigė (duomenys neskelbtini), įgijo vidurinį išsilavinimą, ir įstojo studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovė gyvena kartu su motina D. B.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos išlaidos per mėnesį sudaro apie 600,00 Eur. Ieškovė ketverius metus iš eilės vasaros atostogų metu dirbo: 2017 m. vasarą dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatant minimalų valandinį atlyginimą, 2018 m. vasarą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagalbine padavėja, nustatant 400 Eur mėnesinį atlyginimą, neatskaičius mokesčių, 2019 m. vasarą – (duomenys neskelbtini), padavėjos padėjėja, nustatant 1 MMA atlyginimą, neatskaičius mokesčių, 2020 m. vasara dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, padavėja, nustatant minimalų valandinį atlyginimą. Tačiau ieškovė nuolatinio darbo neturi ir periodinio, nuolatinio atlyginimo ar kitokių pajamų (pašalpų ar kt.), negauna.
Byloje pateikti duomenys apie ieškovo motinos D. B. turtinę padėtį, iš kurių matyti, kad ieškovės motina dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius per mėnesį sudaro apie 726,00 Eur. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, D. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Jos vardu registruotas automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko išrašu nustatyta, kad D. B. moka už telekomunikacijų paslaugas apie 45,00 Eur, gyvybės draudimo įmoką pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį – 23,72 Eur, taip pat už komunalines paslaugas – apie 132,00 Eur per mėnesį. Taip pat, D. B. sumokėjo už dukrą 50,00 Eur stojimo mokestį. Trečiasis asmuo kitų išlaikytinių neturi.
Atsakovas pateikė įrodymus, jog jam nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. VĮ Regitra duomenimis, atsakovas transporto priemonių neturi. Atsakovas dirba UAB „S.“, jo atlyginimas, atskaičius mokesčius yra apie 665,00 Eur. Atsakovas taip pat kas mėnesį moka apie 210,00 Eur įmokas pagal vartojimo kredito sutartį su Bigbank AS. Palangos miesto apylinkės teismo 2012-11-15 sprendimu buvo pakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2006-05-18 nutartimi patvirtintas šalių taikos sutartimi susitartas išlaikymo dydis nepilnametei A. B. ir iš atsakovo priteista po 130,33 Eur (450 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters išlaikymui iki jos pilnametystės. Ieškovės nurodymu, atsakovas teikė po 138 Eur išlaikymą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi.
Dėl išlaikymo (paramos) priteisimo
Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 2.5 straipsnis, 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Vaikų, sulaukusių pilnametystės, paramos teikimo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis).
Priešingai nei nurodo atsakovas atsiliepime, Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra taip pat nurodęs, jog galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, aukštojoje, profesinėje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015). Nagrinėjamoje byloje taip pat turi būti remiamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo sąlygų buvimo, įvertinant paramos pilnamečiam vaikui būtinumą ir tėvų galimybes šią paramą teikti.
Byloje nustatyta, jog ieškovė, pilnametė atsakovo dukra, savarankiškų nuolatinio pobūdžio pajamų, jokio nuosavybės teise priklausančio turto neturi, savęs išlaikyti negali, nes ieškinio pateikimo metu mokėsi gimnazijoje, kurią bylos nagrinėjimo iš esmės metu jau buvo baigusi ir įstojusi į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, todėl privalėjo lankyti pamokas, mokytis. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės mokymosi rezultatus patvirtina, jog ieškovė buvo pažangi mokinė. Ieškovės tikslas baigti gimnaziją ir tęsti studijas universitete turėjo ir turi būti remiamas abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nuo pilnametystės ieškovė gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė nuolatinio darbo neturi, tačiau ketverius metus vasaros atostogų metu ji dirbo įvairiose darbovietėse, gaudama minimalius atlyginimus. Taigi, ieškovė, dirbdama laisvu nuo mokslų laiku, dėjo pastangas pati pasirūpinti mokymuisi būtinomis lėšomis, tačiau tokios pajamos nėra pastovios ir pakankamos pragyvenimui visus metus, todėl nėra galimybės daryti išvadą, kad jas gavusi ieškovė galėtų pati save išlaikyti. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje, pamokos švietimo įstaigoje vyksta darbo dienomis (dienos metu), ir tai suponuoja išvadą, jog ieškovės galimybės dirbti, nedarant žalos mokymosi procesui, yra ribotos. Šiuo metu ieškovė įstojo studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, todėl jos galimybės savarankiškai užsidirbti lėšų pragyvenimui taip pat bus ribotos. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog ieškovę išlaikė iki pilnametystės, ieškovei tapus pilnamete materialinės paramos besimokančiai dukrai neteikia. Taigi, ieškovė A. B. neturi ir neturėjo turto ar lėšų, kurių pakaktų jos, kaip pilnamečio asmens, besimokančio mokykloje ir studijuojančio aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, būtiniesiems poreikiams patenkinti. Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovei, tiek besimokant pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje, tiek tęsiant studijas aukštojoje mokykloje, yra reikalinga parama, kurią teikti turi pareigą ne tik ieškovės motina, bet ir atsakovas, t. y. ieškovės tėvas, nes tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1016-1092/2019; Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5381-1065/2019; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-299-227/2018, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-777-227/2016).
Išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (2017-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Kiekvienam pilnamečiui asmeniui, besimokančiam mokykloje ar studijuojančiam ir siekiančiam įgyti aukštąjį išsilavinimą, mokymosi (studijų) laikotarpiu materialinė parama yra būtina mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Teismas bylos nagrinėjimo kontekste atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, jog kiekvienas žmogus neišvengiamai patiria būtinąsias išlaidas maistui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, susisiekimo, mobilaus ryšio išlaidoms, turi sumokėti komunalinius mokesčius už būstą. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo (paramos) dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.), kuris bylos nagrinėjimo metu yra 607,00 EUR (neatskaičius mokesčių).
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jos poreikiams per mėnesį būtina išlaidų suma siekia 600,00 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė patiriamų išlaidų būtiniems poreikiams tenkinti jos mamos išleidžiamas sumas, t. y. ieškovei tenkančių išlaidų gyvenamajam būstui išlaikyti, už telekomunikacijų paslaugas, draudimą (200,72 Eur/2 ieškovei tenkanti išlaidų suma = 100,36 Eur per mėnesį). 2020-08-24 trečiasis asmuo sumokėjo 50,00 Eur A. B. stojimo į universitetą mokestį, patyrė 61,42 Eur kelionės išlaidų. Kitų patiriamų išlaidų, būtiniesiems poreikiams tenkinti, kaip antai rūbams, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, sveikatai, repetitoriams, kišenpinigiams nedetalizavo ir įrodymų, patvirtinančių konkretų jos per vieną mėnesį patiriamų išlaidų dydį nenurodė, tačiau, akivaizdu, kad kiekvienam pilnamečiam vaikui, tiek besimokančiam mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą, tiek studijuojančiam universitete, reikalinga protingo dydžio suma būtiniesiems (pvz. maisto, higienos priemonių, mokymosi reikmenų, drabužių įsigijimo) poreikiams tenkinti. Tokia suma turi užtikrinti bent minimalų būtinųjų poreikių patenkinimą. Be to, ieškovė nuo rugsėjo gyvens ir studijuos Vilniuje, todėl išlaidos, be abejonių, išaugs, nes vien gyvenamosios vietos bendrabutyje mažiausia kaina už mėnesį yra 58,00 Eur. Ieškovės nurodyta suma, reikalinga jos išlaikymui, atsižvelgus į ieškovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, yra protinga ir reali, bei neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto minimalaus dydžio būtino išlaikymui sumos.
Atsakovas iš esmės neginčijo, kad ieškovei reikalingas išlaikymas, tačiau atsakovas mano, kad ieškovės reikalaujama suma yra per didelė ir sutinka ieškovei skirti 150,00 Eur paramą per mėnesį, nes jo pajamos nėra didelės, o geriau apmokamo ar papildomo darbo jis negali susirasti dėl sveikatos problemų.
Nustačius, jog pilnamečiui besimokančiam asmeniui reikalinga tėvų parama, tokia parama negali būti priteisiama nesant kitos būtinos sąlygos – realių tėvų galimybių teikti tokią paramą pilnamečiui vaikui. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovės poreikius, bet ir į atsakovo realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą (paramą), jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, įvykdęs pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką – ieškovę, šiuo metu gauna apie 665,00 darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog dėl sveikatos būklės, jis negali dirbti sunkesnių, geriau apmokamų ar papildomų darbų, todėl susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą jo galimybės yra labai ribotos, tačiau teismui jokių medicininių dokumentų, atspindinčių jo dabartinę sveikatos būklę, ar apie jo darbingumo ribojimą jis nepateikė, o ir savo patiriamas išlaidas pagrindė tik iš dalies, pateikdamas įrodymus apie turimą kreditorinį įsipareigojimą, pagal kurį iki 2020-12-15 turi mokėti po 210,32 Eur kas mėnesį mokamų įmokų, bei iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas apie 46,00 Eur mokesčių pagal telefono sąskaitą ir 6,50 Eur UAB „Balticum TV“. Duomenų apie kitus mokamus komunalinius mokesčius, finansinius įsipareigojimus nepateikta. Tačiau atsakovas kitų išlaikytinių neturi, be to, įsipareigojimas kredito įstaigai yra trumpalaikis, o pagal teismų praktiką, įmokų bankui pagal kredito sutartis mokėjimas už įsigytą turtą apskritai nelaikytinas blogą turtinę padėtį patvirtinančiais duomenimis. Atsakovo gaunamos pajamos ne daug mažesnės už trečiojo asmens pajamas, jo turimas būstas mažesnis, todėl išlaidos būsto išlaikymui, pragyvenimui taip pat turėtų būti mažesnės nei trečiojo asmens, kuriam teko ir toliau teks esminė dukros išlaikymo našta, įskaitant kasdienį rūpinimąsi pilnamečiu šalių vaiku, todėl darytina išvada, kad trečiojo asmens ir atsakovo galimybės teikti išlaikymą (paramą) yra vienodos. Taigi, jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovas savo pilnametės dukros išlaikymui (paramai) neturėtų galimybių teikti bent pusės dukros išlaikymui reikalingos sumos, nenustatyta.
Aptartos aplinkybės, vaiko ir jo tėvų šeiminė bei turtinė padėtis, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, prievolių kitiems išlaikytiniams neturėjimas, yra akivaizdūs konstatuoti faktą, kad jis gali teikti šiuo metu neturinčios savarankiškų pajamų ir registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovės prašomą 300 EUR išlaikymą. Skirdamas tokio dydžio pinigų sumą kas mėnesį, jis bus įvykdęs moralinę priedermę paremti ieškovę materialiai, iki ji baigs studijas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, nes vaiko siekis turėti išsilavinimą turi būti remiamas jo tėvų, sudarant sąlygas vaikui įgyvendinti šį tikslą, o ieškovė neturi pakankamo savarankiško pragyvenimo šaltinio, kaip minėta, darbas, už kurį ji gautų savarankišką uždarbį, trukdytų ieškovės mokslams, taigi paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, tuo metu, kai galėjo (nesimokė ir nestudijavo) ieškovė dirbo, todėl egzistuoja poreikis ieškovei gauti išlaikymą. Toks paramos dydis užtikrins bent minimalių ieškovės poreikių patenkinimą.
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų
Atsakovas A. B. patikslintu priešieškiniu prašo, tuo atveju, jeigu bus patenkintas ieškovės A. B. ieškinys, teismo sprendimu įpareigoti atsakovę D. B. mokėti A. B. 150,00 EUR dydžio piniginę kompensaciją už A. B. teikiamą paramą dukrai A. B.. Atsakovo nuomone, abu tėvai dukrai turi teikti vienodą išlaikymą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dukra išlaikymo iš savo mamos nereikalauja, A. B. mama D. B. privalo jam kompensuoti 1/2 dalį dukrai teikiamo išlaikymo dydžio pagal būsimą teismo sprendimą.
Atsakovė pagal priešieškinį D. B. su tokiu atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) A. B. reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad minimali dukros išlaikymo suma per mėnesį yra 600 Eur, o iš atsakovo prašoma priteisti ne visas būtinas A. B. išlaikymo dydis, o tik ½ išlaikymui būtinų išlaidų – 300 Eur/mėn. Tenkinus priešieškinio reikalavimą, atsakovas mokėtų tik 25 proc. reikiamo išlaikymo, o ieškovės mamai tektų teikti likusią 75 proc. išlaikymo dalį, o tokiam įstatymu reglamentuotos prievolės padalinimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Pažymėtina, kad tik tuo atveju, kai vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės A. B. motina D. B., priešingai nei atsakovas A. B., neteikia ieškovei išlaikymo nuo to laiko, kai ji sulaukė pilnametystės, tačiau dar mokėsi gimnazijoje. A. B. gyvena kartu su savo motina, jai priklausančiame bute, ir būtent ji moka už teikiamas komunalines, telekomunikacijų paslaugas, ieškovė savarankiškų, nuolatinio pobūdžio pajamų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, atsakovas išlaikymo teikimą nutraukė ieškovei sulaukus pilnametystės, todėl akivaizdu, jog ieškovė nuo pilnametystės yra visiškai išlaikoma motinos, taigi ji neturi jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš D. B. priteisimo.
Kaip pripažino pats atsakovas, išlaikymą (paramą) turi teikti abu tėvai, tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta, kad abu tėvai privalo vaikui teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje, kurio nuostatos, vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 4 dalimi, taikytinos ir šiuo atveju, įtvirtinta, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl sprendžiant dėl išlaikymo dydžio teismas vertina tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jų galimybes ir pastangas gauti didesnes pajamas (sveikatos būklę, darbingumą), kitiems išlaikytiniams teikiamą išlaikymą, kitas reikšmingas aplinkybes ir vertina ar abiejų tėvų galimybės yra lygiavertės, ar vienas jų gali didesne apimtimi teikti paramą savo vaikui (tiek nepilnamečiui, tiek besimokančiam pilnamečiui).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės A. B. nurodyta suma, reikalinga jos išlaikymui – 600,00 Eur, yra protinga, reali ir užtikrina minimalių ieškovės poreikių patenkinimą. Taip pat teismas pripažino, kad abu tėvai turi vienodas galimybės teikti išlaikymą (paramą) savo dukrai. Todėl, net nežiūrint to, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad to iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, išlaikymo (paramos) našta yra didesnė ir paprastai visas išlaidas yra sudėtinga detalizuoti bei apskaičiuoti, o teikiamas kito tėvų išlaikymas visiškai nekompensuoja patiriamų išlaidų vaikui išlaikyti, teismas pripažino, jog A. B. tėvai gali teikti dukrai vienodo dydžio paramą, todėl iš atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) priteisė tik pusę dukros išlaikymui reikalingos sumos.
Sutiktina su atsakovės pagal priešieškinį argumentais, kad tenkinus priešieškinio reikalavimą, A. B. tėvas A. B. nepagrįstai mokėtų tik 25 proc. reikiamo išlaikymo, o jos motinai D. B. tektų 75 proc. išlaikymo, nors abu tėvai vienodas galimybės teikti išlaikymą (paramą) savo dukrai. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad tėvų galimybės teikti išlaikymą (paramą) savo vaikui yra skirtingos, t. y. vienas iš tėvų gali didesne apimtimi teikti paramą pilnamečiui vaikui, nei kitas tėvas, pvz., motinos turtinė, finansinė padėtis yra žymiai geresnė, nei tėvo, kompensuojant tėvo galimybes, iš jo ir būtų priteisiamas proporcingai mažesnio dydžio išlaikymas (parama), nei jis tektų motinai, o ne konkretaus dydžio piniginė kompensacija, kurią ši privalėtų sumokėti tėvui, tokiu būdu palengvinant jam tenkančią neproporcingą jo turtinei padėčiai išlaikymo (paramos) naštą.
Įvertinus aptartas aplinkybes, Lietuvos teismų formuojamą praktiką, tenkinti A. B. priešieškinio nėra pagrindo, todėl jis atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys iš esmės tenkinamas visiškai, nes iš ieškovo priteisiama visa prašoma išlaikymo suma už visą laikotarpį, o priešieškinis atmetamas, todėl ieškovei A. B. esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo A. B. priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis valstybei (300 EUR x 12 mėn. x 3 % x 75 % = 81,00 EUR) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė išlaidų susijusių su advokato pagalba priteisti neprašė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Atsakovo A. B. pareikštą priešieškinį atmetus, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) D. B. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą išlaikymą (paramą) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct), nuo 2019 m. rugsėjo 14 d., iki ji mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
Atsakovo A. B. priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.