Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-298-463/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-29
Bylos Nr.: eA-298-463/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04083-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Beata Martišienė
Atsakovas: Centrinė projektų valdymo agentūra
Pareiškėjas: Ukmergės rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

29.8Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa

Administracinė byla Nr. eA-298-463/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04083-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 29.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Administracija, įgyvendindama projektą (duomenys neskelbtini), projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-01-0015 (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas) ir 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 20-704 (toliau – ir Sutartis) su Pirkimo laimėtoju – jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų grupe, kurią sudarė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Losrita“ ir UAB „Vilnius Town Group“ (toliau – ir Rangovai). Pareiškėjas visus Pirkimo dokumentus 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė CPVA patikrai, kuri 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 2019/2-8435 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Pareiškėjas paaiškinimus dėl inicijuoto pažeidimo pateikė 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. sausio 9 d. Atlikusi tyrimą CPVA priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principus bei 47 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažeidimas buvo nustatytas dėl Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3.4.3.1 papunktyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Reikalavime, be kita ko, buvo nurodyta, kad tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent vieną neypatingo statinio statybos darbų vadovą (statinių grupės – susisiekimo komunikacijų; statinių pogrupiai – keliai, keliai (gatvės); statinių grupės – negyvenamieji pastatai, statinių pogrupiai – paslaugų paskirties pastatai; statinių grupės – inžineriniai tinklai; statinių pogrupiai – nuotekų šalinimo tinklai, vandentiekio tinklai; statinių grupės – kiti inžineriniai tinklai, statinių pogrupiai – kitos paskirties inžineriniai statiniai), turintį teisę dirbti kultūros paveldo teritorijoje ir turintį darbo patirtį bent viename baigtame objekte (toliau – ir Kvalifikacijos reikalavimas). CPVA nurodė, kad nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas, kaip visuma, buvo neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu, nes buvo įsigyjami ne tik neypatingų statinių statybos darbai, bet ir nesudėtingų statinių statybos darbai, kuriems gali vadovauti ir neatestuoti specialistai. Tokiu būdu buvo nepagrįstai apribota tiekėjų konkurencija, taip pat Pirkime pažeisti ir viešųjų pirkimų principai. Įvertinusi nustatytą pažeidimą CPVA pritaikė 5 proc. finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms (3 192 335,50 Eur). Bendra nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 159 616,78 Eur, iš kurių 147 645,52 Eur sudaro Europos Sąjungos skiriamas finansavimas ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Likusi suma – 11 971,26 Eur yra paties pareiškėjo įnašas.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodė kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjas paaiškino, kad Pirkimo objektą sudarė tiek neypatingi, tiek nesudėtingi statiniai. Neypatingų statinių statybos darbams, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, gali vadovauti tik atestuoti specialistai, todėl Kvalifikacinis reikalavimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nevertino, jog Pirkimo objektas yra kompleksinis ir patenka į kultūros paveldo teritoriją, todėl pareiškėjui siekiant, kad darbai būtų atlikti tinkamai, jis turėjo teisę į Kvalifikacijos reikalavimą. Pareiškėjo teigimu, CPVA pažeidimo tyrimą atliko formaliai, neįvertinusi Pirkimo objektą sudarančių statinių specifikos ir jų statybos procesą reguliuojančių teisės aktų nuostatų. Dalis Pirkimo objekto statinių yra neypatingi, esantys kultūros paveldo teritorijoje, todėl Kvalifikacijos reikalavimas yra pagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad CPVA rėmėsi 2018 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidime Nr. LRS-07-180803-00018 (toliau – ir Leidimas) pateikta informacija apie statinių kategorijas, kuriame nurodyta, kad bus naujai statomi penki neypatingi statiniai (4 vnt. apšvietimo tinklų (duomenys neskelbtini) bei 1 vnt. nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini)). Kiti Leidime nurodyti statiniai yra priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai (susisiekimo komunikacijos: gatvės, aikštės, fontanas, inžinieriniai tinklai, vandentiekio tinklai ir kt.), iš kurių 18 statomi naujai, o 1 rekonstruojamas, tačiau nesirėmė techninio projekto (duomenys neskelbtini), projekto Nr. P/01217 (toliau – ir TP) sprendiniais.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad asmuo, norėdamas vadovauti neypatingo statinio statybai arba šio statinio specialiesiems darbams, t. y. eiti statinio statybos arba specialiųjų darbų vadovo pareigas, privalo turėti atestatą. Tuo atveju, jei asmuo papildomai siekia vadovauti statinių, kurie yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos darbams, jis privalo išlaikyti papildomą kvalifikacinį egzaminą. Be kita ko, neypatingo statinio statybos arba specialiųjų statybos darbų vadovas gali vadovauti ir nesudėtingo statinio statybai. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektą sudarė penki neypatingos kategorijos statiniai, kurių statybos darbams gali vadovauti tik atestuoti specialistai, buvo nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas statinio statybos vadovui, kad jis turėtų teisę vadovauti nuotekų šalinimo tinklų ir kitos paskirties inžinerinių statinių (apšvietimo tinklų) statybai, t. y. reikalavimas, kad tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent vieną neypatingo statinio statybos darbų vadovą <...> statinių grupės – inžineriniai tinklai; statinių pogrupiai – nuotekų šalinimo tinklai <...>; statinių grupės – kiti inžineriniai tinklai, statinių pogrupiai – kitos paskirties inžineriniai statiniai, turintį teisę dirbti kultūros paveldo teritorijoje. Pareiškėjas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog reikalavimas tiekėjui turėti atestuotą neypatingo statinio statybos darbų vadovą yra neproporcingas Pirkimo objektui. Tai prieštarauja teisiniam reguliavimui, kuriame nurodoma, kad statinio statybos specialiųjų darbų vadovas vadovauja tam tikriems statybos specialiesiems darbams, būdamas techniškais klausimais pavaldus statinio statybos vadovui (STR 1.06.01:2016 4.7 p.), t. y. šis specialistas vadovauja tik tam tikriems darbams, be to, prižiūrimas statinio statybos vadovo, kuris yra skiriamas rangovo ir būtinas vykdant statybos darbus.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas savo išvadomis reikalauja, jog viename statybos objekte būtų du statinio statybos vadovai, kurių vienas vadovautų neypatingų statinių statybai, o kitas nesudėtingų statinių statybai, tačiau tokia situacija teisiškai nėra galima. Rangovas, siekdamas tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, neatsižvelgiant į nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, statybos objekte privalo paskirti tinkamos kvalifikacijos vieną statinio statybos vadovą, priešingu atveju, jis pažeistų statybų procesus reguliuojančius teisės aktus. Specialistas, kuris CPVA siūlomą kvalifikacijos reikalavimą atitiktų, vis tiek negalėtų vadovauti neypatingos kategorijos statinių statybos darbams ir rangovas būtų privalėjęs paskirti aukštesnės kvalifikacijos statinio statybos vadovą, t. y. neypatingų statinių statybos vadovą, kuris kartu vadovautų visam statybos objektui, nes turi būti skiriamas tik vienas statinio statybos vadovas. Pareiškėjas paaiškino, kad nustatant būtent tokį Kvalifikacijos reikalavimą buvo siekiama užtikrinti, jog darbams vadovaus tokią teisę turintis asmuo, t. y. neypatingo statinio statybos darbų vadovas, kuris kartu turi teisę vadovauti nesudėtingų statinių statybai.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjo teigimu, būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga parinkti kompetentingą, patikimą ir pajėgų tiekėją, todėl ji turi teisę, atsižvelgdama į perkamo objekto specifiką, nustatyti atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus. Ši perkančiosios organizacijos pareiga gali būti pažeista nustačius ne tik perteklinius, bet ir nepakankamus kvalifikacijos reikalavimus, dėl kurių parenkamas tiekėjas, kuris nepajėgs įgyvendinti viešojo pirkimo sutarties arba ją įgyvendins netinkamai. Pareiškėjas nurodė, kad CPVA iš esmės paneigė pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos, teisę nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų išrinkti pajėgų tiekėją, kuris sugebėtų įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį.

7. Pareiškėjas nurodė, kad nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas nebuvo pernelyg aukštas, nebuvo reikalaujama, kad siūlomas specialistas būtų atestuotas ypatingos kategorijos statinio statybos vadovu, arba specifinis, nustatant ypač siaurą reikalavimą, kurį objektyviai galėtų tenkinti ypač mažas tiekėjų ratas. Kvalifikacijos reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu, nes jame nėra nurodyta statinių, kurių statybos darbai nebūtų įsigyjami. Pareiškėjo teigimu, siekiant atlikti tokio Pirkimo objekto kompleksinius statybos darbus (naujai statomi 23 statiniai, rekonstruojamas 1 statinys), kurie būtų vykdomi kultūros paveldo vietovėje, nesudėtingų statinio statybos darbų vadovo kvalifikacija būtų buvusi tinkama, jeigu būtų perkamas pavienis nesudėtingas statinys. Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas, kad viešojo pirkimo sutartis būtų įgyvendinta tinkamai, o Pirkimui skirtos lėšos racionaliai panaudotos, į Kvalifikacijos reikalavimą įtraukė ir nesudėtingus statinius (susisiekimo komunikacijas, kurios apima aikštes ir gatves; vandentiekio tinklus, kurie kartu apima ir fontano įrengimą; paslaugų paskirties pastatus) esančius kultūros paveldo teritorijoje, siekdamas, kad jų statybą prižiūrėtų kompetentingas specialistas, turintis patirties vadovauti tokiems statybos darbams. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis bet kuriuo atveju turėjo teisę reikalauti, jog tiekėjas turėtų atestuotą neypatingos statinio statybos vadovą neypatingų statinių statybai.

8. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime neįrodė, kad nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas nebuvo būtinas tinkamam viešojo pirkimo sutarties įgyvendinimui ir ribojo tiekėjų konkurenciją, t. y. buvo diskriminacinis. CPVA, ginčydama Kvalifikacijos teisėtumą, iš esmė rėmėsi vien tik statybų santykius reguliuojančiais teisės aktais, visiškai nenagrinėdama Pirkimo objekto specifikos, kokios neigiamos aplinkybės gali kilti, jeigu tokie asmenys vadovautų tokio kompleksiškumo statybos darbams. Pareiškėjas nurodė, kad, įvertinus Pirkimo objekto specifiką, pareiškėjas nustatė pagrįstą ir proporcingą Kvalifikacijos reikalavimą, dėl kurio nebuvo gauta pretenzijų arba atmestų tiekėjų pasiūlymų.

Atsiliepimas

9. Atsakovas CPVA atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad vertindamas, ar pareiškėjas Pirkimo sąlygose specialistams nustatė pagrįstus ir proporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, rėmėsi Pirkimo sąlygomis, taip pat ir Leidimu, kuriuo remiantis, buvo nustatytos statinių, kuriuose bus atliekami perkami darbai, kategorijos, grupės ir pogrupiai. Atsakovo teigimu, Leidimas nėra panaikintas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad statinių, kuriuose buvo atliekami perkami darbai, kategorijos, grupės ir pogrupiai buvo nustatyti netinkamai. Atsakovas pažymėjo, kad CPVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pirko darbus, kurie buvo atliekami neypatingos ir nesudėtingos kategorijos statiniuose. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad CPVA vertino ne tik statinių kategorijas, grupes ir pogrupius, kuriuose bus atliekami perkami darbai, bet ir perkamų darbų savybes, kurios buvo identifikuotos, remiantis Pirkimo sąlygų 3 priede apibrėžta Technine specifikacija, kurioje pareiškėjas apibrėžė perkamų darbų apimtis, kiekius ir savybes. Nei Techninėje specifikacijoje, nei Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta, kad pareiškėjas perka tvarkomuosius paveldosaugos darbus, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad perkami darbai buvo susiję su vertingųjų savybių išsaugojimu. Pareiškėjas nenurodė, kokie perkami konkretūs darbai yra laikytini tvarkomaisiais paveldosaugos darbais. Pareiškėjo prie skundo pridedami dokumentai patys savaime nepagrindžia, jog nagrinėjamu Pirkimu buvo perkami konkretūs tvarkomieji paveldosaugos darbai. Atsižvelgiant į tai, kad perkami darbai buvo atliekami neypatingos ir nesudėtingos kategorijos statiniuose, o ne kultūros paveldo statiniuose, kurie yra priskirtini prie ypatingos kategorijos statinių, CPVA pagrįstai priėmė išvadą, kad perkami darbai, įvertinus atliekamų darbų savybes, yra nesusiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo keitimu, išsaugojimu, remontuojant kultūros paveldo statinius. Todėl ir Pirkimo laimėtojas, atlikdamas Pirkimo objektu perkamus darbus, privalėjo vadovautis Statybos įstatymu ir su Statybos įstatymu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, o ne Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.

11. Atsakovas nurodė, kad CPVA, vertindama ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo proporcingumą ir pagrįstumą Pirkimo objektui, vadovavosi taip pat ir teisės aktais, reglamentuojančiais nesudėtinguosius ir neypatinguosius statinius. Nesudėtingųjų statinių pagrindiniai skiriamieji bruožai apibrėžti Statybos įstatyme, o detalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (VI skirsnyje), o statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 ir 9 dalimis, buvo priimta išvada, kad vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą, o neypatingųjų ir ypatingųjų statinių vadovų pareigas eiti turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma perkamų darbų buvo atliekami nesudėtingos kategorijos statiniuose, pareiškėjas nepagrįstai Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje statybos vadovui apibrėžė neypatingos kategorijos statinio reikalavimą, nes privalėjo nustatyti nesudėtingos kategorijos statinio reikalavimą, atkreipiant dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 3 ir 4 dalyse buvo nustatytas įpareigojimas tiekėjams turėti specialistus, kuriems būtų suteikta teisė būti neypatingojo statinio specialiųjų darbų vadovu.

12. Dėl skundo argumentų, kad viename statybos objekte negali būti du statinio statybos vadovai, kurių vienas vadovautų neypatingų statinių statybai, o kitas nesudėtingų statinių statybai, atsakovas nurodė, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas nėra susijęs su įpareigojimu turėti du statybos vadovus. Statinio statybos vadovo ir statinio statybos specialiųjų darbų vadovų teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, kurio 15 punkte apibrėžta, kad statinio statybos darbams vadovauja statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, o 30 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovui yra pavaldūs visi statybos darbuose dalyvaujantys bendrųjų (kai jie nėra statinio statybos vadovai) ir specialiųjų statybos darbų vadovai, specialistai ir darbininkai. Pagal minėto reglamento 37 punktą, specialieji statybos vadovai gali veikti tiek savarankiškai, tiek kartu su statinio statybos vadovu. Atsakovas darė išvadą, kad Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje pareiškėjas nepagrįstai nustatė neproporcingą Pirkimo objektui įpareigojimą turėti specialistą, kuriam būtų suteikta teisė būti neypatingo statinio statybos darbų vadovu, nes šiam vadovui turėjo būti nustatytas nesudėtingos kategorijos statinio reikalavimas.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl skirtingai vertinamo Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje nustatyto Kvalifikacijos reikalavimo: tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent vieną neypatingo statinio statybos darbų vadovą (statinių grupės – susisiekimo komunikacijų; statinių pogrupiai – keliai, keliai (gatvės); statinių grupės – negyvenamieji pastatai, statinių pogrupiai – paslaugų paskirties pastatai; statinių grupės – inžineriniai tinklai; statinių pogrupiai – nuotekų šalinimo tinklai, vandentiekio tinklai; statinių grupės – kiti inžineriniai tinklai, statinių pogrupiai – kitos paskirties inžineriniai statiniai), turintį teisę dirbti kultūros paveldo teritorijoje ir turintį darbo patirtį bent viename baigtame objekte, tikslingumo perkamų darbų apimties ir turinio kontekste.

15. Teismas vadovavosi VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

16. Teismas pažymėjo, kad su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste. Teismas vadovavosi VPĮ 47 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymėjo, kad įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).

17. Teismas pažymėjo, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 str. 7 d., Metodika). Teismas vadovavosi Metodikos 8.4, 8.5 punktais ir pažymėjo, kad perkančioji organizacija gali nustatyti kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju pirmiausiai turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą VPĮ kontekste. Įvertinęs byloje pateiktus pareiškėjo vykdyto pirkimo dokumentus, šalių paaiškinimus, teismas pritarė atsakovo pozicijai dėl nustatyto Kvalifikacijos reikalavimo neadekvatumo (aukštesni nei turėtų būti) perkamų darbų turiniui ir jų apimčiai.

18. Iš Leidimo teismas nustatė, kad šiuo dokumentu suteikiama teisė statyti tiek neypatingos kategorijos statinius, t. y. apšvietimo tinklus, kurių paskirtis – elektros tinklų (Inžineriniai tinklai), (duomenys neskelbtini) – lietaus nuotekų tinklus, kurių paskirtis nuotekų šalinimo tinklai (Inžineriniai tinklai), tiek suteikiama teisė statyti nesudėtingos kategorijos naujus statinius: (duomenys neskelbtini) parkas – buitinių nuotekų tinklai, paskirtis – nuotekų šalinimo tinklai (Inžineriniai tinklai); (duomenys neskelbtini) – vandentiekio tinklai, paskirtis – vandentiekio tinklai (Inžineriniai tinklai); pėsčiųjų takai, paskirtis – kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos); (duomenys neskelbtini) – Lietaus nuotekų tinklai, paskirtis – nuotekų šalinimo tinklai (Inžineriniai tinklai); (duomenys neskelbtini) – buitinių nuotekų tinklai, paskirtis nuotekų šalinimo tinklai (Inžineriniai tinklai); grindinis fontanas, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); (duomenys neskelbtini) parkas – lauko tualetas, paskirtis – paslaugų (Negyvenamosios paskirties pastatai); (duomenys neskelbtini) – automobilių stovėjimo aikštelė, paskirtis – kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos); (duomenys neskelbtini) – vaikų žaidimo aikštelė, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); apžvalgos aikštelė Nr. 1, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); apžvalgos aikštelė Nr. 3, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); (duomenys neskelbtini) – pėsčiųjų takai, paskirtis – kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos); lietaus nuotekų tinklai, kurio paskirtis – nuotekų šalinimo tinklai (Inžineriniai tinklai); (duomenys neskelbtini) parkas – vandentiekio tinklai, paskirtis vandentiekio tinklai (Inžineriniai tinklai); apžvalgos aikštelė Nr. 2, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); reklamos paviljonas, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); (duomenys neskelbtini) – automobilių stovėjimo aikštelė, paskirtis – kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos); (duomenys neskelbtini) parkas – pėsčiųjų takai, paskirtis - kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos) bei rekonstruoti nesudėtingos kategorijos statinį – (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos).

19. Teismas darė išvadą, kad dauguma pagal Techninio projekto sprendinius numatytų atlikti darbų yra priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, Todėl Kvalifikacijos reikalavimuose nustatytas reikalavimas tiekėjui pasiūlyti bent vieną neypatingo statinio statybos darbų vadovą, kuris vadovautų taip pat ir darbams, kurie priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai, pagrįstai įvertintas kaip neproporcingas atsižvelgiant į perkamų darbų turinį.

20. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 12 straipsnio 4, 9 dalimis ir pažymėjo, kad vadovauti nesudėtingos kategorijos statinio darbams turi teisę architektas ir statybos inžinierius. Neypatingo statinio statybos darbų vadovu turi teisę būti tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Pareiškėjas Kvalifikacijos reikalavimuose nurodė, kad vadovauti taip pat ir nesudėtingos kategorijos statinio darbams reikalingas asmuo, turintis atestuoto architekto ar atestuoto statybos inžinieriaus kvalifikaciją (pasiūlyti neypatingo statinio vadovą, Statybos įstatymo 12 str. 4 d.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo Kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodyta esminė sąlyga, jog nesudėtingos kategorijos statinio darbams atlikti reikalingas asmuo, turintis neypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikaciją (atestuotas architektas ar statybos inžinierius), pagrįstai pripažinta neproporcinga Pirkimo objektui (nesudėtingos kategorijos darbams).

21. Teismas pažymėjo, kad taikant VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. nustatant kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams bei vertinant jų pagrįstumą ir proporcingumą, ypač svarbu nustatyti Pirkimo objektą. Nagrinėjamu atveju supaprastinto atviro konkurso sąlygų 2.1 punkte Pirkimo objektas apibrėžtas kaip (duomenys neskelbtini) su prieigomis rekonstravimo darbai. Objektas suskirstytas į keturias zonas: (duomenys neskelbtini). Tame pačiame punkte detalizuotos ir numatomų darbų apimtys: bus įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, pravažiavimai, reprezentacinės aikštės, pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, tualetas, informacinis paviljonas, įrengiami teritorijos apšvietimo, teritorijos stebėjimo ir lauko nuotekų tinklai. Atsižvelgęs į Pirkimo objektą ir numatomų darbų apimtį, teismas sutiko su CPVA pozicija, kad šiuo atveju pagal parengtą Techninį projektą turėjo būti atliekami neypatingi ir nesudėtingi tvarkomieji statybos darbai, kurie bus atliekami kultūros paveldo teritorijoje, tačiau perkami darbai nėra tiesiogiai susiję su kultūros paveldo statiniais (jie nerestauruojami, neremontuojant ir pan.). Pareiškėjas nepirko jokių paveldosaugos darbų, o nurodydamas, kad visi darbai (tiek neypatingi, tiek nesudėtingi) dėl jų atlikimo vietos, apimties, sudėtingumo laikytini kaip vienas nedalomas objektas – neypatingi tvarkomieji statybos darbai, dėl ko jiems atlikti reikalingas aukštesnės kvalifikacijos vadovas (neypatingo statinio statybos darbų vadovas), nepagrįstai tokią išvadą grindžia viešojo intereso apsauga.

22. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su darbais, kuriems pirkti buvo skelbtas viešasis pirkimas, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo pateisinti vadovui nustatytą perteklinį kvalifikacijos reikalavimą (dalyje dėl perkamų nesudėtingų darbų), kuris galimai užkirto kelią sąžiningai varžytis tiekėjams, galintiems atlikti nesudėtingus tvarkomuosius darbus ir tiekėjų konkurencijos ribojimą. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų ryšį tarp pirktų darbų ir kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo rengtas tvarkybos darbų projektas, kurio sprendiniais turi būti saugomas kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių autentiškumas ir vertingosios savybės, leidime nėra nurodyta, kad leidimas išduotas atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Nors perkančiajai organizacijai ir paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, pirmiausiai turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai.

Šalies argumentai

23. Nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad sprendimą neskaidyti Pirkimo objekto į neypatingus ir nesudėtingus darbus, o darbus apjungti ir juos kartu laikyti neypatingų statinių statybos darbais lėmė didelė darbų apimtis, sudėtingumas, atsakomybė, tačiau, teismo vertinimu, šių argumentų (priežasčių) pareiškėjas nepagrindė jokiais įtikinamais įrodymais, argumentais. Tokius pareiškėjo argumentus teismas vertino tik kaip subjektyvią nuomonę, nepateisinančią tokio perkamų darbų apjungimo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad negalima tokia situacija, jog viename statybos objekte būtų du statinio statybos vadovai, kurių vienas vadovautų neypatingų statinių statybai, o kitas nesudėtingų statinių statybai. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 15, 30, 37 punktais ir darė išvadą, kad statinio statybos darbams gali vadovauti tiek statinio statybos vadovas, tiek statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, o ir specialiųjų darbų vadovai gali veikti tiek atskirai (savarankiškai), tiek kartu su statinio statybos darbų vadovu. Todėl situacija, kai viename statybos objekte būtų du statinio statybos vadovai, būtų galima. Teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjas nustatė perteklinį kvalifikacijos reikalavimą, kuris buvo perteklinis didžiajai daliai Leidime nurodytų darbų (nesudėtingiems darbams), buvo galimai klaidinantis tiekėjus ir galimai apribojęs galimybę Pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams.

25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog nėra duomenų apie tai, kad kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti konkurse, kiti tiekėjai dėl Pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų nereiškė, savaime nepatvirtina, jog pažeidimas nebuvo padarytas. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismas darė išvadą, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas Kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuoti principai. Teismas darė išvadą, kad Sprendime atsakovas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį, pagrįstai pritaikė 5 proc. finansinę korekciją. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją sumažinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl taikytos finansinės korekcijos mažinimo, todėl finansinės korekcijos skyrimo pagrįstumo aspektu plačiau nepasisakė.

26. Teismas vadovavosi VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, įvertino Sprendimo turinį ir darė išvadą, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis normomis, todėl naikinti Sprendimo kaip nemotyvuoto ir nepagrįsto nėra teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad CPVA tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

III.

27. Pareiškėjas Administracija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad, įvertinus Pirkimo objekto specifiką, CPVA Sprendime padaryta išvada, kad tokiems darbams galėjo vadovauti neatestuotas asmuo, yra nepagrįsta, nes kelia riziką visos Sutarties tinkamam įgyvendinimui. Pareiškėjo teigimu, minimali neatestuoto asmens kvalifikacija, nustatyta teisės aktuose, nebuvo pakankama tinkamam Sutarties įgyvendinimui. Pareiškėjas paaiškina, kad Kvalifikacijos reikalavimo negrindė tuo, jog buvo perkami tvarkomieji paveldosaugos darbai, nes jie Pirkimu nebuvo perkami. Pareiškėjas pažymi, kad svarbu tai, jog Pirkimo objekto statybos darbai atliekami kultūros paveldo teritorijoje ir specialistams, norintiems vadovauti tokiems statybos darbams, yra keliami atitinkami reikalavimai, numatyti statybos procesą reguliuojančiuose teisės aktuose. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime padaryta išvada, jog statinio statybai gali vadovauti keli statinio statybos vadovai, prieštarauja teisiniam reguliavimui, nes statinio statybos darbams pagal vieną rangos sutartį gali vadovauti tik vienas statinio statybos vadovas, kuris, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, būtų privalėjęs turėti atestatą, suteikiantį teisę vadovauti neypatingos kategorijos statinio statybos darbams, todėl CPVA siūloma Kvalifikacijos reikalavimo formuluotė prieštarauja teisiniam reguliavimui, nes neatestuotas nesudėtingų statinių statybos vadovas Pirkimo objekto rangos darbams tiesiog negalėtų vadovauti. Pareiškėjo teigimu, teismas, padaręs išvadą, kad CPVA pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta, neatsižvelgė į menamo pažeidimo padarymo faktines aplinkybes. Jeigu būtų pripažinta, kad viešųjų pirkimų pažeidimas buvo padarytas, finansinė korekcija, vadovaujantis proporcingumo principu, neturėtų būti taikoma, nes pažeidimas yra formalus bei nesukėlė jokių neigiamų finansinių pasekmių Europos Sąjungos biudžetui, arba turėtų būti taikoma žymiai mažesnė finansinė korekcija, nes Pirkimą laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas ir jo pasiūlyta kaina neviršija Pirkimui suplanuotų lėšų.

29. Pareiškėjas pažymi, kad, nors teismas sutiko su Sprendimu, tačiau kartu konstatavo, jog CPVA Sprendimas, nustatantis viso Kvalifikacijos reikalavimo neproporcingumą Pirkimo objektui, negali būti laikomas teisėtu visa apimtimi, t. y. jis yra teisėtas tiek, kiek yra susijęs su nesudėtingų statinių statyba. Kitoje dalyje Kvalifikacijos reikalavimas yra pagrįstas ir proporcingas Pirkimo objektui. Pareiškėjas daro išvadą, kad tokiu būdu teismas vietoje CPVA kvalifikavo padarytą pažeidimą ir nustatė kitokią jo apimtį, nei yra Sprendime. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad visas Kvalifikacijos reikalavimas yra pagrįstas ir proporcingas Pirkimo objektui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nepateikiama argumentų, kodėl CPVA išimtinai rėmėsi tik Leidimo informacija ir visiškai nevertino TP sprendinių, kuriuose apibūdinamas Pirkimo objektas. Pareiškėjas pažymi, kad per klaidą TP buvo nurodyta, jog TP parengtas ypatingo statinio statybai, t. y. aukštesnei kategorijai nei Pirkimo objekto statinių kategorija, tačiau Kvalifikacijos reikalavimas buvo nustatytas atsižvelgiant į faktiškai įsigyjamų statinių kategoriją. Šiuo metu TP yra pakoreguotas, nurodant, kad TP yra parengtas neypatingo statinio statybos darbams. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Pirkimo objektą sudarė penki neypatingos kategorijos statiniai, esantys kultūros paveldo teritorijoje, kurių statybos darbams gali vadovauti tik atestuoti specialistai (Statybos įstatymo 12 str. 4 d.), todėl ir buvo nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas statinio statybos vadovui. Pareiškėjas akcentuoja, kad papildomai buvo nustatyti kvalifikacijos reikalavimai neypatingo statinio specialiųjų darbų vadovams (Pirkimo sąlygų 3.4 p. 2 lentelės 3.4.3.3-4 pap.), kuriuos CPVA laikė pagrįstais ir dėl jų pažeidimas nebuvo nustatytas.

30. Pareiškėjo teigimu, CPVA pozicija, jog pareiškėjas privalėjo nustatyti reikalavimą statinio statybos vadovui, nesiedamas jo su neypatingų statinių kategorija, yra nepagrįsta, nes jei pareiškėjas tokį kvalifikacijos reikalavimą būtų nustatęs, jis būtų pažeidęs VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą įsitikinti, kad tiekėjas pajėgus įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį ir būtų nustatęs beprasmį kvalifikacijos reikalavimą. Pareiškėjas daro išvadą, kad CPVA Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Kvalifikacijos reikalavimas nėra proporcingas Pirkimo objektui ir diskriminavo tiekėjus, nes Pirkimu buvo įsigijimai neypatingų statinių statybos darbai, kuriems turi vadovauti atestuotas neypatingo statinio statybos vadovas. Pareiškėjo teigimu, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, tinkamai pasinaudojo jam VPĮ suteikta diskrecija ir nustatė Kvalifikacijos reikalavimą, kuris leido įsitikinti tiekėjo pajėgumu įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį, ir šios teisės negalima paneigti tik statybos procesą reguliuojančiais teisės aktais. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog CPVA pagrįstai nustatė pažeidimą ir priėmė Sprendimą, nes teismas nevertino Pirkimo objekto specifikos ir ignoravo VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reguliavimą, kuris leidžia perkančiosioms organizacijoms nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, kurie yra svarbūs, siekiant įsitikinti tiekėjo pajėgumu įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį. Pareiškėjas pabrėžia, kad viename statybos objekte gali veikti tik vienas statinio statybos vadovas, kuris vadovauja specialiųjų darbų vadovams. Nustačius CPVA siūlomą kvalifikacijos reikalavimą, jis faktiškai nebūtų taikomas, nes rangovas, vykdydamas darbus, būtų privalėjęs paskirti pareiškėjo Kvalifikacijos reikalavime nurodytą specialistą, t. y. vieną atestuotą neypatingo statinio statybos vadovą, kuris vadovautų viso statinio statybos darbams, nes, priešingu atveju, negalėtų vykdyti neypatingos kategorijos statinių statybos darbų. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad CPVA pritaikyta finansinė korekcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui, nes aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti atitinkamo dydžio finansinę korekciją, buvo įvertintos formaliai, nevertinant realaus jų poveikio Pirkimo vykdymui ir rezultatui, neindividualizuojant atsakomybės, o tiesiog taikant Gairių lentelėje nurodytą dydį, nors pažeidimas, jeigu jis būtų nustatytas, yra visiškai formalus, todėl finansinė korekcija neturėtų būti skiriama arba ji turėtų būti skiriama žymiai mažesnė.

Atsiliepimas

31. Atsakovas CPVA atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, pažymi, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas visa apimtimi, todėl pareiškėjas nepagrįstai aiškina teismo sprendimą, klaidingai nurodydamas, kad teismas iš dalies pripažino, jog dalis ginčijamo Kvalifikacijos reikalavimo yra pagrįsta ir proporcinga Pirkimo objektui. Atsakovas paaiškina, kad, vertinant Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkte nustatytų kvalifikacijos reikalavimų turinį, siekiant įvertinti, ar pareiškėjo keliami reikalavimai specialistams yra proporcingi ir susiję su Pirkimo objektu, būtina nustatyti statinių kategorijas, grupes ir pogrupius, kuriuose bus atliekami perkami darbai. Atsakovas pažymi, kad tai nėra savarankiškas CPVA išsikeltas tikslas, nes šis įpareigojimas yra kildinamas iš VPĮ 47 straipsnio nuostatų, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, išimtinai vadovavosi statybų santykius reguliuojančiais teisės aktais, kartu ignoruodama VPĮ teisinį reguliavimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai pažymi, kad CPVA, vertindama Kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą, rėmėsi tik Leidimu. Atsakovas pažymi, kad Pirkimo objektą pareiškėjas apibrėžė remdamasis Leidimu, o ne Pirkimo sąlygų 5 priedu, nes Pirkimo sąlygų 5 priede yra klaidingai nurodyta ypatingojo statinio kategorija. Atsakovas pabrėžia, kad Leidimas nėra panaikintas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad statinių, kuriuose buvo atliekami perkami darbai, kategorijos, grupės ir pogrupiai buvo nustatyti netinkamai.

33. Atsakovas nurodo, kad CPVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pirko darbus, kurie buvo atliekami neypatingos ir nesudėtingos kategorijos statiniuose. CPVA vertino ne tik statinių kategorijas, grupes ir pogrupius, kuriuose bus atliekami perkami darbai, bet ir perkamų darbų savybes, kurios buvo identifikuotos, remiantis Pirkimo sąlygų 3 priede apibrėžta Technine specifikacija, kurioje pareiškėjas apibrėžė perkamų darbų apimtis, kiekius ir savybes. Nei Techninėje specifikacijoje, nei Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta, kad pareiškėjas perka tvarkomuosius paveldosaugos darbus, todėl atsakovas nepagrįstu laiko pareiškėjo teiginį, kad perkami darbai buvo susiję su vertingųjų savybių išsaugojimu, nes tokie darbai Pirkimo sąlygose nebuvo apibrėžti, o pareiškėjas nenurodė, kokie perkami konkretūs darbai yra laikytini tvarkomaisiais paveldosaugos darbais.

34. Atsižvelgiant į tai, kad perkami darbai buvo atliekami neypatingos ir nesudėtingos kategorijos statiniuose, o ne kultūros paveldo statiniuose, kurie yra priskirtini prie ypatingos kategorijos statinių, CPVA pagrįstai darė išvadą, kad perkami darbai, įvertinus atliekamų darbų savybes, yra nesusiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo keitimu, išsaugojimu, remontuojant kultūros paveldo statinius, todėl Pirkimo laimėtojas, atlikdamas Pirkimo objektu perkamus darbus, privalėjo vadovautis Statybos įstatymu ir su šiuo įstatymu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, o ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šią išvadą patvirtina ir nustatyta aplinkybė, jog prie Pirkimo sąlygų nėra pridėtas tvarkybos projektas, kuriuo remiantis yra atliekami tvarkomieji paveldosaugos darbai. Atsakovo teigimu, tuo atveju, kai kultūros paveldo statinio darbai yra nesusiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo keitimu, išsaugojimu, remontuojant kultūros paveldo statinius, reikia vadovautis Statybos įstatymu ir jį detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais. Atsakovas nurodo, kad statybos darbų, kurie būtų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais atskyrimas yra galimas vertinant konkrečius perkamus darbus, o vien tik nuoroda į Nekilnojamojo kultūros paveldo registro išrašą nepagrindžia, kad nagrinėjamo Pirkimo atveju pareiškėjas pirko konkrečius tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Be to, pareiškėjas pirko darbus, kurie buvo atliekami neypatingos ir nesudėtingos kategorijos statiniuose, o ne kultūros paveldo statiniuose, kurie yra priskirtini prie ypatingos kategorijos statinių. Atsakovas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo pateisinti nustatytą perteklinį ir nepagrįstą Kvalifikacijos reikalavimą, kuris užkirto kelią sąžiningai varžytis tiekėjams, galintiems atlikti tokio pobūdžio darbus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų ryšį tarp atliktų darbų ir kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimo.

Atsiliepimas

35. Atsakovas nurodo, kad CPVA, vertindama Kvalifikacijos reikalavimo proporcingumą ir pagrįstumą Pirkimo objektui, vadovavosi taip pat ir teisės aktais, reglamentuojančiais nesudėtinguosius ir neypatinguosius statinius. Atsižvelgiant į tai, kad buvo perkami elektros tinklų ir lietaus nuotekų tinklų darbai, kurie atliekami neypatingos kategorijos statiniuose, CPVA vertino, kad pagrįstai pareiškėjas Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto 3 ir 4 dalyse apibrėžė neypatingo statinio specialiųjų darbų vadovo reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kiti perkami darbai buvo atliekami nesudėtingos kategorijos statiniuose, todėl šių darbų atlikimui pareiškėjas nepagrįstai Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto 1 dalyje statybos vadovui apibrėžė neypatingos kategorijos statinio reikalavimą, nes privalėjo nustatyti nesudėtingos kategorijos statinio reikalavimą, atkreipiant dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto 3 ir 4 dalyse, atsižvelgiant į tai, kad buvo perkami darbai, atliekami neypatingos kategorijos statiniuose, buvo nustatytas įpareigojimas tiekėjams turėti specialistus, kuriems būtų suteikta teisė būti neypatingojo statinio specialiųjų darbų vadovu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Kvalifikacijos reikalavimas nėra susijęs su įpareigojimu turėti du statybos vadovus.

36. Atsakovas nurodo, kad Pirkimo sąlygose galėjo būti keliami reikalavimai statinio specialiųjų darbų vadovams ir statinio statybos vadovui, todėl, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto 3 ir 4 dalyse buvo nustatytas pagrįstas įpareigojimas turėti specialistus, kuriems būtų suteikta teisė atlikti neypatingojo statinio specialiųjų darbų vadovo pareigas, tačiau, vertinant nustatytą aplinkybę, pagrindžiančią, kad kiti perkami darbai buvo atliekami nesudėtingos kategorijos statiniuose, Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto 1 dalyje pareiškėjas nustatė nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui įpareigojimą turėti specialistą, kuriam būtų suteikta teisė būti neypatingo statinio statybos darbų vadovu, nes šiam vadovui turėjo būti nustatytas nesudėtingos kategorijos statinio reikalavimas. Atsakovas laiko nepagrįstais ir nepaneigiančiais nustatyto pažeidimo pareiškėjo teiginius, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra pateisinamas didele Pirkimo objekto apimtimi, nes pareiškėjas Pirkimą galėjo skaidyti į dalis, ar didele Pirkimo verte, kuri atitinkamai būtų mažesnė, jei pareiškėjas būtų skaidęs Pirkimo objektą į dalis, ar trumpu Pirkimo sutarties įgyvendinimo terminu, kuris buvo vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, dėl kurio konkuravo tiekėjai, teikdami pasiūlymus.

37. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neginčijo Sprendime nustatytam pažeidimui taikytos finansinės korekcijos dydžio, jo proporcingumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, nagrinėtos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, Pirkimo sąlygose nustatydamas nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, ir šiais veiksmais padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl pagrįstai CPVA pareiškėjui taikė finansinę korekciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo pareiškėjui taikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas nustatė perteklinį kvalifikacijos reikalavimą, nurodytą Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje, kuris buvo perteklinis didžiajai daliai Leidime nurodytų darbų (nesudėtingiems darbams), buvo galimai klaidinantis tiekėjus ir galimai apribojęs galimybę Pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

40. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

41. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi, be kita ko, lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas VPĮ normas, yra akcentuota, kad nors perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau ši jos pasirinkimo laisvė nėra neribota ir ji privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, taip pat negali nustatyti perteklinių, neproporcingų, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamų reikalavimų, todėl VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta būtent minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-556/2021).

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

44. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą „Viešųjų pirkimų principai“). Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-248-602/2022).

45. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai, tiekėjo kvalifikacijos tikrinimo reikalavimai, šioje srityje formuojama (minėta ir kt.) teismų praktika patvirtina, kad perkančioji organizacija, turėdama teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, turi taip pat pareigą nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, kurie negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Minėtas reguliavimas įpareigoja perkančiąją organizaciją ir pagrįsti savo teisių ir pareigų tinkamą įgyvendinimą, taigi perkančioji organizacija turėtų pagrįsti, kad konkrečiu atveju nustatyti dalyvių kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neriboja konkurencijos, yra proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas, kurį privalo pateikti perkančioji organizacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-60-525/2022).

46. Pareiškėjui finansinė korekcija skirta atsakovui nustačius, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principus bei 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto 1 dalyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo objektui ir ribojantis tiekėjų konkurenciją.

47. Byloje nustatyta, kad Administracija, įgyvendindama Projektą, 2019 m. liepos 26 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą (atviro konkurso būdu) Pirkimą. Pareiškėjas su Pirkime laimėjusiu tiekėju 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarė Pirkimo sutartį. CPVA, atliekant Pirkimo vertinimą, kilo įtarimas, kad, vykdant Pirkimą, pareiškėjo nustatyti kvalifikacijos reikalavimai galimai yra nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui, dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją, todėl galimai pažeidžiantys VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, skaidrumo, nediskriminavimo principus, todėl buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas.

48. Pagal Projekte atlikto pažeidimo tyrimo rezultatus CPVA 2020 m. lapkričio 10 d. priimtas Sprendimas dėl pareiškėjo vykdyto Pirkimo metu nustatytų VPĮ 17 straipsnio 1 dalies (proporcingumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų) ir 47 straipsnio 1 dalies pažeidimų, kuriuo nustatyta 5 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.

49. Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent vieną neypatingo statinio statybos darbų vadovą (statinių grupės – susisiekimo komunikacijų; statinių pogrupiai – keliai, keliai (gatvės); statinių grupės – negyvenamieji pastatai, statinių pogrupiai – paslaugų paskirties pastatai; statinių grupės – inžineriniai tinklai; statinių pogrupiai – nuotekų šalinimo tinklai, vandentiekio tinklai; statinių grupės – kiti inžineriniai tinklai, statinių pogrupiai – kitos paskirties inžineriniai statiniai), turintį teisę dirbti kultūros paveldo teritorijoje ir turintį darbo patirtį bent viename baigtame objekte. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis Kvalifikacinis reikalavimas buvo perteklinis, buvo galimai klaidinantis tiekėjus ir galimai apribojęs galimybę Pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).

51. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pagrįstai atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas VPĮ įtvirtintą reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones Pirkimui įvykdyti – tiekėjams nustatė neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, kurie nėra minimalūs.

52. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtent tokio turinio Kvalifikacinis reikalavimas buvo būtinas nagrinėjamu atveju. Kaip matyti iš Leidime nurodytų statinių kategorijų ir paskirties, Leidimu suteikiama teisė statyti tiek neypatingos kategorijos naujus statinius, tiek nesudėtingos kategorijos naujus statinius. Leidimu suteikiama teisė statyti šiuos neypatingos kategorijos naujus statinius: apšvietimo tinklus, kurių paskirtis – elektros tinklų (inžineriniai tinklai), ir lietaus nuotekų tinklus, kurių paskirtis nuotekų šalinimo tinklai (inžineriniai tinklai). Tačiau ginčo Kvalifikaciniame reikalavime nurodyta, kad tiekėjas sutarčiai įvykdyti turi pasiūlyti bent vieną neypatingo statinio darbų vadovą ne tik statinių grupėms – inžineriniai tinklai (statinių pogrupiai – nuotekų šalinimo tinklai, vandentiekio tinklai), kas iš esmės atitiktų Leidime nurodytų dalies neypatingų (taip pat dalies nesudėtingų) statinių apimtis. Kaip matyti, Kvalifikaciniame reikalavime nurodytos ir statinių grupės – kiti inžineriniai tinklai (statinių pogrupis – kitos paskirties inžineriniai tinklai), susisiekimo komunikacijų (statinių pogrupis – keliai, keliai (gatvės)) bei negyvenamieji pastatai (statinių pogrupis – paslaugų paskirties pastatai). Tai atitiktų Leidime nurodytiems išimtinai nesudėtingos kategorijos statiniams: automobilių stovėjimo aikštelėms, pėsčiųjų takams, grindiniam fontanui, lauko tualetui, vaikų žaidimų aikštelei, apžvalgos aikštelėms, reklamos paviljonui. Kadangi tai yra nesudėtingos kategorijos statiniai, pareiškėjas nepagrįstai Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto 1 dalyje nurodė reikalavimą tiekėjui pasiūlyti bent vieną neypatingos statinio darbų vadovą, nurodant statinių grupes, atitinkančias nesudėtingus statinius, kuriems Pirkimu perkami darbai. Toks reikalavimas yra akivaizdžiai perteklinis.

53. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl dviejų statinio statybos darbų vadovų skyrimo negalimumo, taip pat argumentai, kad be specialiųjų darbų vadovo turi būti paskirtas ir statinio statybos vadovas, niekaip nėra susiję su Kvalifikacijos reikalavimo atitikties VPĮ nuostatoms vertinimu. Pareiškėjas ginčo Kvalifikaciniame reikalavime neproporcingai nustatė reikalavimus neypatingo statinio statybos darbų vadovui, nurodydamas ir nesudėtingos kategorijos statinių grupes ir pogrupius. Atsakovas konstatavo, kad toks Kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo objektui ir ribojantis tiekėjų konkurenciją. Tačiau tai nereiškia, kad reikalavimas pasiūlyti statybos darbų vadovą Pirkimo sąlygose išvis neturėjo būti nurodytas.

54. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos statybos techninės veiklos pagrindinės sritys: 1) statybiniai tyrimai; 2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra; 3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė; 4) statybos darbai; 5) statinio statybos techninė priežiūra. Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, statinio specialiųjų statybos darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto dalies ekspertizės vadovas, statinio ekspertizės vadovas, statinio dalies ekspertizės vadovas. Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą (Statybos įstatymo 12 str. 9 d.). Statybos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenys, siekiantys eiti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, turi išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką.

55. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir STR 1.02.01:2017) nustato Lietuvos Respublikos ir trečiųjų šalių piliečių ir kitų fizinių asmenų (išskyrus nurodytus šio reglamento 1.2 papunktyje), kurie turi statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir siekia Lietuvos Respublikoje eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, papildymo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką. STR 1.02.01:2017 12 punkte nurodyta, kad pareiškėjas, siekiantis gauti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti reglamento 2.1.1–2.1.20 papunkčiuose nurodytas vadovų pareigas, teikia nustatytos formos prašymą, kuriame, be kita ko, nurodoma statinių grupė (grupės) iš nurodytųjų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017). Ši statinių grupė nurodoma ir kvalifikacijos atestate (25.5.1 p.). STR 1.01.03:2017 5 punkte nustatyta, kad statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, o inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes: susisiekimo komunikacijos; inžineriniai tinklai; hidrotechnikos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 54, 55 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad, atsižvelgiant į statinio kategoriją, yra nustatyti skirtingi reikalavimai vadovams: vadovauti nesudėtingojo statinio statybai turi teisę asmenys, įgiję statybos inžinieriaus išsilavinimą, o neypatingųjų ir ypatingųjų statinių vadovų pareigas eiti turi teisę atestuoti statybos inžinieriai. Be to, nustatant reikalavimus neypatingo statinio statybos darbų vadovui, statinių grupių nurodymas yra svarbus, nes kiekvienai grupei reikalinga turėti kvalifikacijos atestatą. Todėl pareiškėjas, Kvalifikaciniame reikalavime prie neypatingo statinio statybos darbų vadovo nurodydamas statinių grupes, skirtas nesudėtingiems statiniams, neužtikrino, kad tiekėjams būtų nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Pareiškėjas neįrodė, kad jo, kaip perkančiosios organizacijos, teisė nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų išrinkti pajėgų tiekėją, kuris sugebėtų įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį, iš esmės buvo apribota, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai rėmėsi tik Leidimo informacija. Kaip matyti iš Sprendimo, pažeidimo tyrimo metu buvo vertinamos Pirkimo sąlygos. Pareiškėjo teiginiai dėl Pirkimo objekto, apibūdinamo TP sprendiniuose, niekaip nepatvirtina, kad Kvalifikaciniame reikalavime turėjo būti nurodytos neypatingų statinių grupės ir pogrupiai, faktiškai skirti nesudėtingiems statiniams.

57. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad vykdant Pirkimą nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų. Tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytina pirkimo sąlyga yra teisėta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2868-502/2016; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas ir ar buvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo dalis dėl 5 proc. finansinės korekcijos nustatymo yra pakankamai motyvuota, pagrindžiant šią dalį tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniais argumentais, kuriems pritartina, dėl kurių nėra pagrindo spręsti, kad taikyta poveikio priemonė nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga.

59. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų bei pritaikęs reikalingus teisės aktus, padarė teisingą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo. Teismo pareiga pasisakyti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės yra nustatytos, nereiškia, kad turi būti atsakoma į kiekvieną skundo argumentą. Todėl, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ar įrodymų vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą.

60. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėBeata MartišienėDainius Raižys