Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-60-525/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-26
Bylos Nr.: eA-60-525/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00887-2019-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienės, Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas: Asociacija „Šventupiai“
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba

Kategorijos

29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas

Administracinė byla Nr. eA-60-525/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00887-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 32 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Šventupiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Šventupiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas asociacija „Šventupiai“ (toliau – ir Asociacija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. SKP-5 „Dėl paramos gavėjai asociacijai „Šventupiai“ paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra nustatė pažeidimus pareiškėjo įgyvendintame projekte Nr. 17VD-KP-15-1-06779-PR001 „Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos asociacijos „Šventupiai“ narių žemės sklypų dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ (toliau – ir Projektas) vykdytame viešajame pirkime, nurodydama, jog jis pažeidė viešojo pirkimo procedūras, nes įvykdė supaprastinto atviro konkurso „Melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, aiškinamojo stendo įrengimo paslaugų“ pirkimą (toliau – ir Pirkimas), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymų (toliau – ir VPĮ) bei su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų.

3. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros išvada, kad jis Pirkimo dokumentuose nustatė neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai apribojo konkurenciją ir taip pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir proporcingumo principą. Pareiškėjas dėl Agentūros argumentų, kad jis neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), pažymėjo, kad Rekomendacijos nėra privalomos, tai yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, todėl negali būti traktuojamos kaip imperatyvus įpareigojimas ir tuo labiau Rekomendacijų nustatytų galimybių taikymas kitais nei jose nurodomais atvejais, negali būti laikomas pažeidžiančiu šio teisės akto reikalavimus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovavosi jam imperatyviai nustatyta VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tuo tarpu nei Sprendime, nei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadoje (kuria Agentūra rėmėsi Sprendime) nėra pateikiama jokių objektyvių įrodymų bei motyvų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai galėjo sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam dalyviui. Sprendime tik išvardijami Pirkimo sąlygose nustatyti konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai ir pateikiamas VPT vertinimas, atliktas visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjo paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai ir laiku įgyvendinti Projektą, pareigą išsiaiškinti tiekėjų pajėgumą įvykdyti Pirkimo sąlygas, visiškai nesusiejant su Pirkimo kontekstu, nevertinant rinkos dalyvių pajėgumo bei nepateikiant objektyvių įrodymų, kad, esant kitokioms Pirkimo sąlygoms, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų.

5. Sprendime nėra įvardinta, kuo konkrečios Pirkimo sąlygos konkrečiam dalyviui – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Panevėžio melioracija“ buvo palankesnės ar išskirtinės. Sprendime bei VPT išvadoje nėra net užsimenama apie tai, ar konkrečios sąlygos sudarė galimybes konkrečiam tiekėjui laimėti Pirkimą tik dėl to, kad rinkoje daugiau nebuvo dalyvių, kurie jas atitiktų, ir ar nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai apribojo kokiam nors tiekėjui galimybę dalyvauti Pirkime. Sprendime nurodyta, kad pagal Rekomendacijas vienus ar kitus iš minėtų kvalifikacinių reikalavimų rekomenduotina naudoti didesnės vertės pirkimuose ir ilgesnio laikotarpio sutarčių sudarymo atvejais, tačiau tai nepanaikina pareiškėjo teisės šiuos reikalavimus naudoti ir trumpesnės trukmės (bet ne trumpalaikės) sutarties sudarymo bei mažesnės vertės pirkimo atveju. Sprendime nėra įvardijama, kaip vieni ar kiti dydžiai paveikė rinką ir kokios nuo to pasekmės kilo potencialiems dalyviams, t. y. kurių pajėgių rinkos dalyvių galimybės nuo to sumažėjo ar buvo prasčiau vertinamos.

6. Pareiškėjas, atsižvelgęs į darbų pobūdį, jų įvairovę, didelį darbų kiekį ir per kelias vietas išsidėsčiusias faktines jų atlikimo vietas (darbai buvo atliekami trijose skirtingose kadastro vietovėse, esančiuose sklypuose), nežinomas gamtines sąlygas, galinčias nulemti darbų vėlavimą, kurio pareiškėjas negali leisti, nes projektas vykdomas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšomis ir turi aiškų terminą, iki kada turi būti pabaigtas, manė, kad Pirkimo objektas yra specifinis, reikalaujantis iš pareiškėjo pakankamai atsakingo požiūrio į tiekėjų pasiūlymų vertinimą, todėl pagrįstai nustatė tokio pobūdžio kvalifikacinius reikalavimus. Be to, nei vienas viešaisiais pirkimais besidomintis tiekėjas nekvestionavo Pirkimo sąlygų teisėtumo ir proporcingumo. Pastabų nebuvo gauta ir prieš Pirkimą paskelbtai techninei specifikacijai, todėl Asociacija neturėjo jokio pagrindo abejoti nustatytų reikalavimų pagrįstumu.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad net ir aplinkybė, jog kažkuri dalis tiekėjų galbūt savarankiškai negalėtų pateikti pasiūlymo jo vykdomam Pirkimui, nes galbūt neturi ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo atitinkančios technikos ar rodiklių, negali reikšti, jog Asociacijos paskelbti Pirkimo dokumentai yra diskriminaciniai ir ribojantys konkurenciją.

8. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros išvadomis, jog Pirkimo sąlygų 22.19 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas privalo turėti tinkamą techniką, užtikrinančią sutarties įvykdymą, ta dalimi, kurioje nurodomi technikos priemonių skaičiai, yra perteklinis. Vadovaudamasi kitų perkančiųjų organizacijų turima patirtimi, įvertinus riziką, bei atsižvelgus į tai, kad pastaraisiais metais nepalankios oro sąlygos lėmė ne tik sunkesnes žemės ūkio veiklos subjektų veiklos sąlygas, bet ir ribotas galimybes įgyvendinti vandentvarkos projektus, pareiškėjo manymu, jis pagrįstai nustatė reikalavimus techninių priemonių skaičiui. Ištyręs rinkos pajėgumą ir nustatęs, kad yra pakankamai tiekėjų, jis matė pagrįstą būtinybę kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatyti minimalius valdomos technikos vienetus, kurie leistų atlikti darbus ir sėkmingai bei laiku užbaigti Projektą. Nei viena iš institucijų nesigilino, kokia yra šiuos darbus potencialiai galinčių atlikti įmonių rinka ir kokius reikalavimus įmonės atitinka ar neatitinka.

9. Dėl techninės pasiūlymo dalies dokumentų pateikimo kartu su pasiūlymu apimties pareiškėjas nurodė, kad ši sąlyga, kaip ir visos kitos sąlygos, buvo nustatytos, remiantis ilgamete pirkimų vykdymo praktika. Šia sąlyga buvo siekiama įsitikinti, ar tiekėjas realiai suvokia darbų apimtį, įvertino visus darbų kiekį, bei medžiagų poreikį, nes tikslas – iki termino pabaigos tinkamai įgyvendinti Projektą. Pirkimo laimėtoju tapo UAB „Panevėžio melioracija“, su kuria 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pasirašė sutartį Nr. 16/05/30, o ne UAB „Panevėžio hidroplanas“, todėl pagrindo teigti, jog pareiškėjas, užsakydamas priešprojektinį pasiūlymą, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Panevėžio hidroplanas“ dalyvauti Pirkime, kuri nedalyvavo jame, nėra tam jokio pagrindo. Apskritai priešprojektinis pasiūlymas neturėjo jokios įtakos konkurse dalyvavusiam UAB „Panevėžio melioracija“. Dėl aplinkybės, kad UAB „Panevėžio melioracija“, laimėjusi pirkimą, projektuotoja pasisamdė E. B., pareiškėjas negali būti atsakingas. Duomenų, kad pareiškėjas kažkokiu būdu būtų turėjęs įtakos Pirkimo laimėtojui, renkantis projektuotoją, byloje nėra, todėl sąlyga dėl informacijos apie pasirengimą vykdyti rekonstrukcijos darbus, kurią taip pat sudaro ir informacija apie projektinius sprendinius, buvo nustatyta proporcinga ir pagrįstai.

10. Asociacija iki Pirkimo pradžios, kaip to reikalavo VPĮ, viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė techninę specifikaciją, kuria buvo siekiama pristatyti rinkai esminius būsimo pirkimo reikalavimus, todėl Sprendime išdėstyti teiginiai apie viešųjų pirkimų principų pažeidimus bei sąžiningo ūkio subjektų varžymosi ribojimus yra nepagrįsti.

11. Viešųjų pirkimų praktikoje yra įprasta, kad viešojo pirkimo komisijos posėdžiai gali vykti ne tik fiziškai visiems komisijos nariams sėdint patalpoje, bet ir nuotoliniu būdu – VPĮ tam nenustato konkrečios formos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos pirmininko 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo (toliau – ir Komisija), narių valia dėl kiekvieno siūlomo sprendimo yra aiškiai išreikšta protokoluose ir patvirtinta Komisijos narių parašais. Komisijos narių valia dėl šių sprendimų nėra paneigta, todėl visiškai nėra pagrindo teiginiams, kad Komisijos nariai tokių sprendimų nepriėmė. VPĮ neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos narių patiems rengti pirkimo dokumentus bei vertinti pasiūlymus, kadangi dažnai perkančiose organizacijose komisijos nariai ne visuomet turi tam reikiamą kompetenciją. Nagrinėjamu atveju su pirkimus susijusią medžiagą rengti ir teikti siūlomų sprendimų bei dokumentų projektus bei konsultuoti visais su pirkimu susijusiais klausimais buvo pasitelktas ilgametę patirtį įgyvendinant panašaus pobūdžio projektus turintis konsultantas, kuris ir konsultavo Komisiją visais su projekto įgyvendinimu susijusiais klausimais ir padėjo rengti susijusių dokumentų projektus.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjo teigimu, vykdydamas pirkimus, jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nei vienam tiekėjui nesudarė išskirtinių sąlygų laimėti Pirkimą. Nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog pareiškėjas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl Agentūra visiškai nepagrįstai ir neteisėtai taikė didžiausią sankciją. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbai yra atlikti 100 proc., jų atlikimui panaudotos ne didesnės išlaidos, visi darbai atlikti laiku ir kokybiškai, darbai priimti valstybinės komisijos, todėl projekto tikslas buvo 100 proc. pasiektas. Pareiškėjas Pirkimą vykdė remiantis teisės aktų reikalavimais, siekdamas laiku ir tinkamai įgyvendinti jam imperatyviai nustatytą įpareigojimą, todėl, jo manymu, Pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos buvo pagrįstos, proporcingos ir teisėtos.

Atsiliepimas

13. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas skunde apskritai nepasisakė apie aplinkybes, kurias užfiksavo ir nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT). Agentūra yra atsakinga už projektų vertinimą, administravimą, mokėjimo prašymų vertinimą ir kt., tačiau Agentūrai nėra suteikti įgaliojimai atlikti apklausas ir ikiteisminius tyrimus, todėl STT pateikta informacija buvo detaliai išanalizuota ir, kartu įvertinus kitus surinktus įrodymus, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

15. Nors Rekomendacijos nėra privalomos, tačiau turi būti laikomasi bendrųjų viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo). Šiuo atveju nebuvo laikomasi proporcingumo principo, nes Pirkimo objektui buvo keliami tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie dirbtinai ribojo konkurenciją, o kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Pirkimo objektas nebuvo nei ypatingos svarbos, nei specifinio pobūdžio – tokio pobūdžio projektai (melioracijos statinių rekonstrukcija) yra atliekami visoje Lietuvoje jau daug metų.

Atsiliepimas

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde pateikiamais argumentais, kad Agentūra turėjo pateikti įrodymus, jog kitokiomis Pirkimo sąlygomis būtų buvę daugiau tiekėjų. Agentūra, nustatydama pažeidimus, neprivalo daryti rinkos tyrimų. VPT yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti įstaiga, todėl Agentūra pagrįstai atsižvelgė į VPT išvadas ikiteisminiame tyrime. Agentūra rėmėsi nustatytais faktais, kompetentingų institucijų pateikta informacija (VPT ir STT), išanalizavo konkrečią situaciją ir priėmė Sprendimą.

17. NMA laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad „<...> Sprendime nėra įvardinta, kuo konkrečios pirkimo sąlygos konkrečiam dalyviui – UAB „Panevėžio melioracija“ <...>“, kadangi Sprendime aiškiai nurodoma, kad dar prieš Pirkimo paskelbimą pareiškėjas derino Pirkimo dokumentus su UAB „Panevėžio melioracija“. Projektas buvo parengtas iki Pirkimo, kas jau savaime yra pažeidimas. Be to, pareiškėjo argumentai prieštarauja UAB „Panevėžio melioracijos“ direktoriaus pozicijai – šis asmuo (V. B.) nurodė, kad apie Pirkimą jam yra žinoma, ir dar iki Pirkimo pradžios asmenys tarėsi dėl būsimo konkurso. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neva nėra aišku, dėl ko iš anksto buvo susitarta, tačiau pats UAB „Panevėžio melioracijos“ direktoriaus nurodė, kad buvo susitarta dėl darbinio stažo per paskutinius penkerius metus ir kt.

18. Agentūra nurodė, kad ji neginčija būtinybės pasirinkti tinkamus rangovus (paslaugų tiekėjus), tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar nustatomi reikalavimai yra proporcingi. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad kvalifikacinis reikalavimas dėl atitinkamo technikos kiekio turėjimas yra proporcingas. Asociacija nustatė, kad yra būtina turėti iš viso 12 vnt. technikos, kas ne kiekvienam paslaugų tiekėjui yra įmanoma. Pirkimo terminas itin trumpas, o technikos vienetų skaičius itin didelis. Pirkimo sąlygų visuma lemia ne tik tiekėjų apsisprendimą dėl pasiūlymo pateikimo, bet ir pasiūlyme nurodomos kainos apskaičiavimą.

19. Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad darbai turėjo būti atlikti skirtingose vietose, kadangi, įvertinus vietoves – Baibokai, Viržonai, Glitėnai, yra akivaizdu, kad jos nėra viena nuo kitos nutolusios reikšmingu atstumu. Atstumas nuo Baibokų iki Vižonų (kelio danga) sudaro apie 8 km, o nuo Viržonų iki Glitėnų – vos 2 km. Akivaizdu, kad toks atstumas negali būti laikomas reikšmingu atstumu, kad būtų galima reikalauti net 12 vnt. technikos darbams atlikti.

20. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas pripažįsta, kad nesilaikė reikalavimų ir juos pažeidė, bet vis tiek mano, kad turi būti skiriama (nesusigrąžinama) parama. Atsakovo teigimu, Agentūra negali pareiškėjui skirti paramos (jos nesusigrąžinti) dėl jo įsitikinimo, kad neva konkurencija nėra apribota ir nėra pakenkta ES tikslams.

Atsiliepimas

21. Atsakovas kitus pareiškėjo teiginius apie Lietuvoje esantį tiekėjų kiekį ir jų pasiskirstymą vertino kritiškai, kadangi nebuvo pateikta oficiali informacija. Be to, nepriklausomai nuo to, kiek Lietuvoje veikia melioracijos darbus atliekančių įmonių, pareiškėjas negali susitarimais prieš pirkimą sudaryti tokių sąlygų, kad kvalifikaciniai reikalavimai atitiktų konkrečiai vieną tiekėją. Komisijos nariai neatliko savo funkcijų (nedalyvavo posėdžiuose, nerengė Pirkimo dokumentų, nevertino pasiūlymų), o tai yra esminis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo pažeidimas.

22. Atsakovas nurodė, kad ES paramos lėšų paskirstymas yra vykdomas per valstybės institucijas. Šiuo atveju, Agentūra, užtikrindama tinkamą pavestų funkcijų vykdymą, paramos lėšas turi skirti tik tiems pareiškėjams, kurie atitinka keliamus reikalavimus ir vykdydami projektą nepadaro pažeidimų, o nustačius, kad pareiškėjui vis dėlto tam tikrus pažeidimus atliko – inicijuoti tyrimą ir nustačius, kad buvo padaryti pažeidimai – susigrąžinti paramą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo dėstė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir Agentūra atsiliepime į skundą.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VPT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. VPT pažymėjo, kad ji nėra įgaliota aiškinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir 2013 m. sausio 23 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintų sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, todėl nepateikė pozicijos dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

II.

25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo asociacijos „Šventupiai“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog skundžiamą Sprendimą pirmosios instancijos teismas iš dalies grindė „kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo rezultatais“, t. y. kriminalinės žvalgybos informacija, kurios panaudojimas griežtai reglamentuotas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnyje. Šio įstatymo nuostatos nenumato galimybės kriminalinės žvalgybos informaciją naudoti nagrinėjamo pobūdžio administracinėse bylose, taip pat administracinėje procedūroje dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo. Taigi teismas sprendimą grindė neleistinais įrodymais, taip pat tinkamai nevertino tokių įrodymų reikšmės ginčijamam administraciniam sprendimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga – asmenų apklausos protokolais. Nepaneigiant ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų panaudojimo administraciniame procese galimybės, negalima pripažinti, kad tai laikytina baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės nagrinėjamam ginčui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III.

28. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2021 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo asociacijos „Šventupiai“ skundą atmetė.

29. Teismas nustatė, kad pareiškėjas (perkančioji organizacija) 2015 m. rugsėjo 30 d. Agentūrai pateikė paraišką Nr. 17VD-KP-15-1-06779-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) įgyvendinti projektą „Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos asociacijos „Šventupiai“ narių žemės sklypų dalies melioracijos statinių rekonstravimas“. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 7 d. su Agentūra pasirašė paramos sutartį Nr. 17VD-KP-15-1-06779-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Supaprastinto viešojo pirkimo taisyklės pakeistos nauja redakcija 2015 m. lapkričio 7 d. Asociacijos pirmininkės įsakymu. Pirkimą vykdė trijų asmenų Viešojo pirkimo komisija. Pirkimas vykdytas pagal Pirkimo sąlygas, patvirtintas Komisijos 2016 m. vasario 15 d. posėdyje protokolu Nr. 1. Pareiškėjas 2016 m. sausio 22 d. ir UAB „Intechim“ pasirašė Konsultavimo projekto įgyvendinimo klausimais paslaugų sutartį Nr. ES-1. Pareiškėjas CVP IS 2016 m. gegužės 6 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, aiškinamojo stendo įrengimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 174156. Komisija 2016 m. gegužės 18 d. protokolu susipažino su pateiktu pasiūlymu, 2016 m. gegužės 25 d. protokolu pripažino tiekėją tinkamos kvalifikacijos, o 2016 m. gegužės 26 d. atplėšė konkursui pateiktą pasiūlymą (voką) ir pirkimo laimėtoju paskelbė UAB „Panevėžio melioracija“ (pateikto vienintelio dalyvio), su kuria nuspręsta sudaryti Pirkimo sutartį. Komisija 2016 m. gegužės 26 d. nutarė patvirtinti pateikto vienintelio dalyvio UAB „Panevėžio melioracija“ pateiktą pasiūlymą (pasiūlymo vertė 374 947,44 Eur su PVM). Asociacija 2016 m. gegužės 30 d. su Pirkimo laimėtoju UAB „Panevėžio melioracija“ pasirašė sutartį Nr. 16/05/30, pagal kurią rangovas UAB „Panevėžio melioracija“ įsipareigojo atlikti Asociacijos narių žemės sklypų melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbus su techninio projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūros ir aiškinamojo stendo įrengimo paslaugas. Agentūra pareiškėjui pagal 2016 m. liepos 7 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP001 išmokėjo 19 788 Eur paramos sumą už techninio projekto parengimo paslaugas, techninio projekto ekspertizės paslaugas, konsultavimo projekto įgyvendinimo klausimais paslaugas bei projekto viešinimą (aiškinamąjį stendą); pagal 2016 m. spalio 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP002 išmokėjo 128 170,94 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (I dalis), techninės priežiūros paslaugas (I dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (I dalis); pagal 2017 m. liepos 11 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP003 išmokėjo 73 888,22 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (II dalis), techninės priežiūros paslaugas (II dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (II dalis). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP004, pagal kurį prašė išmokėti 74 069,81 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (III dalis), techninės priežiūros paslaugas (III dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (III dalis). Agentūra atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 10 punktu, 2018 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. BRK-5442 (14.5E) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Ministerijai apie pareiškėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti 289 472,22 Eur sankciją (73 590,34 Eur paramos sumą sumažinant pagal mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP004 bei susigrąžinant visą išmokėtą paramos sumą 215 881,88 Eur) pagal mokėjimo prašymus (mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP001; mokėjimo prašymą Nr. 14VD-KP-15-1-06779-MP002; mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP003) susigrąžinimo sankciją). Agentūra, pritarus Ministerijai, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 61 bei 62 punktais, Administravimo taisyklių 188 bei 189 punktais, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 2 punktu, Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką, patvirtinta NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 „Dėl Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Pirkimo sankcijų metodika) 1 priedo lentelės 1.1 eilute, įvertinusi nustatytus pažeidimus (t. y. pareiškėjas pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais sudarė sąlygas laimėti pirkimą konkrečiam tiekėjui, susijusiam asmeniui, t. y. UAB „Panevėžio melioracija“) ginčijamu Sprendimu Asociacijai pritaikė 100 proc. dydžio sankciją už Pirkimo pažeidimus, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, t. y. taikoma 289 472,22 Eur sankcija. Agentūra nustatė, kad pareiškėjo Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai sudarė sąlygas laimėti pirkimą konkrečiam tiekėjui, t. y. UAB „Panevėžio melioracija“. Rengiant pirkimo dokumentus reikalavimai, susiję su techninėmis priemonėmis, buvo derinami su tiekėju UAB „Panevėžio melioracija“. Ši išvada pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – įtariamųjų apklausos duomenimis, VPT pateiktu įvertinimu ir atsakovo atliktu tyrimu. Iš perkančiosios organizacijos pusės dėl derinimo dalyvavo asociacijos „Šventupiai“ pirmininkės ir viešojo pirkimo komisijos pirmininkės E. V. įgaliotas asmuo UAB „Krekenava“ direktorius V. L., Asociacijos konsultantas D. M., dėl derinimo tarpininkavo Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas A. D. ir kt.; Asociacijos konsultantas D. M. rūpinosi tiekėjo UAB „Panevėžio melioracija“ pasiūlymo CVP IS pateikimu, stebėjo duomenis CVP IS, konsultavo.

30. Įvertinęs Pirkimo sąlygų paskelbimo metu galiojusio VPT direktoriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1S-184 patvirtinto Skelbimų teikimo VPT tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 bei 16 punktų nuostatas, teismas nurodė, jog, pateikus VPT skelbimą, jokia dokumentų (ar pirkimo sąlygų turinys atitinka VPĮ nuostatas) patikra nėra atliekama, patikrinama tik paties skelbimo atitiktis, todėl pareiškėjo argumentą, kad VPT patikrino pirkimo sąlygas, o vėliau pakeitė poziciją, atmetė. Tai, kad Pirkimo sąlygos buvo įvertintos NMA 2016 m. rugsėjo 14 d., o gavus informaciją ir pradėjus tyrimą Pirkimo sąlygos buvo iš naujo vertinamos gautos informacijos kontekste, niekaip nepažeidė pareiškėjo teisėto lūkesčių principo. Būtent pareiškėjas yra atsakingas už Pirkimo sąlygų teisėtumą. NMA įtarus, kad galbūt Pirkimo sąlygos buvo derinamos, tokį NMA pozicijos ir vertinimo pasikeitimą teismas laikė pagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, nurodė, jog liudytojų D. M. ir V. L. duoti paaiškinimai teismo posėdyje ir duoti parodymai ikiteisminiame tyrime tam tikrais aspektais skyrėsi. Atsižvelgęs į tai, bei vadovaudamasis teisingumo ir teisėtumo principais, įvertinęs į byloje surinktą rašytinę medžiagą, teismas sprendė, kad visiškai pagrįstai atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Asociacijos asmenų, susijusių su Pirkimu, veiksmai neužtikrino Pirkimo procedūrų objektyvumo ir skaidrumo.

32. Teismas pažymėjo, kad pagal Pirkimo sąlygų 21 punktą darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. sausio 31 d., rangos sutartis pasirašyta 2016 m. gegužės 30 d., o Pirkimas nepriskiriamas didelės vertės pirkimams, todėl šiuo atveju nepagrįstai nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dėl bendrojo (pastovaus) mokumo koeficiento vertinimo, juolab, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pagrįstų tokio kvalifikacinio reikalavimo būtinumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pačio Pirkimo vertė nėra didelė, sutartis nėra ilgalaikė, todėl nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie turėtų būti keliami didelės vertės pirkimams, Paramos sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įgyvendinti, visiškai nepagrįstai apribojo kitų rinkos dalyvių dalyvavimą. Nustatyta, kad Pirkime nedalyvavo daugiau dalyvių, kas tik patvirtino NMA padarytą išvadą, jog pareiškėjas nustatė per aukštus kvalifikacinius reikalavimus mažos vertės pirkimui. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepagrindė objektyvios būtinybės nustatyti ne minimalius, o žymiai didesnius nei rekomenduojami kvalifikaciniai reikalavimus. Argumentai, kad buvo siekiama surasti kvalifikuotą rangovą, niekaip nepagrindė tokių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo. Negalint objektyviai pagrįsti nustatytų aukštesnių reikalavimų, pagrįstai konstatuota, kad Asociacija dirbtinai apribojo konkurenciją, kvalifikaciniai reikalavimai buvo pritaikyti konkrečiam dalyviui, kas lėmė VPĮ nuostatų pažeidimą.

33. NMA nustatė (ginčo dėl šių aplinkybių nėra), kad vietovės, kuriuose buvo atliekami darbai – Baibokai, Viržonai, Glitėnai, nėra viena nuo kitos nutolusios reikšmingu atstumu. Atstumas nuo Baibokų iki Vižonų (kelio danga) sudaro apie 8 km, o nuo Viržonų iki Glitėnų – vos 2 km. Todėl teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad toks atstumas negali būti laikomas reikšmingu atstumu, jog būtų galima reikalauti net 12 vnt. technikos darbams atlikti. Liudytojo D. M. paaiškinimus (pareiškėjo atstovė jais rėmėsi), kad toks technikos skaičius buvo reikalingas tam, kad darbus būtų galima atlikti vienu metu, teismas vertino kritiškai. Rangos sutartis buvo pasirašyta 2016 m. gegužės 30 d., rekonstrukcijos darbus buvo sutarta atlikti iki 2018 m. sausio 31 d, su galimybe terminą pratęsti, taigi nebuvo pagrįstas poreikis darbus atlikti tuo pačiu metu.

34. Dėl nuostatų, nustatančių ūkio subjekto grupės pajėgumų skaičiavimo tvarką, teismas nurodė, jog Pirkimo sąlygų 23 punkte nustatyta, kad jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, Pirkimo sąlygų 1 lentelės 22.1–22.5 ir 22.7 punktuose nustatytus reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, 22.6 punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus ūkio subjektų grupės narys (-iai), atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus pirkimo sutarčiai vykdyti, o Sąlygų 22.8– 22. 21 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu. Atsakovo teigimu, Pirkimo sąlygų 23 punkte nustatyti netikslūs, dviprasmiški reikalavimai, kas vertinama kaip VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas, nes buvo nesivadovauta pareiškėjo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos pirmininko 2015 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2 27 punkto nuostatomis, kad „pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia“. Pareiškėjas šio pažeidimo iš esmės neginčijo ir nurodė, kad šis netikslumas yra formalus, kadangi jokios įtakos Pirkimo rezultatams neturėjo. Tačiau pagal teismų praktiką net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą.

35. Dėl techninės pasiūlymo dalies dokumentų pateikimo kartu su pasiūlymu teismas nurodė, jog pareiškėjas Pirkimo dokumentuose nustatė reikalavimus, kad tiekėjai jau pasiūlymuose pateiktų duomenis, kurie privalomi techniniame projekte. Tačiau projektavimas yra atliekamas Pirkimo sutarties vykdymo metu, o pareiškėjo argumentus, kad šiais reikalavimais buvo siekiama įsitikinti, kad darbai tikrai būtų įvykdyti iki termino pabaigos, teismas vertino kritiškai. Tai, jog tokių reikalavimų nustatymas sietinas su finansinėmis galimybėmis, kas akivaizdu verstų tiekėjus rizikuoti patirti papildomas išlaidas, tačiau negarantuoja laimėti konkursą. Liudytojo D. M. teisminio nagrinėjimo metu išsakyta pozicija, kad tiekėjai turi pasirengę šablonus, prieštaravo pareiškėjo skunde nurodytam argumentui, jog buvo siekiama įsitikinti darbų terminų įvykdymu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pritarė atsakovo išvadai apie viešojo pirkimo konkurso sąlygų parengimą vienam teikėjui ir tiekėjų konkurencijos sumažinimą.

Žemesnės instancijos teismas

36. Dėl sutarties kainos perskaičiavimo galimybės nurodymo sutarties projekte pareiškėjas teigė, kad minėtas reikalavimas yra formalus ir neturi realaus poveikio, nes nuostatos realus veikimas priklauso išimtinai nuo perkančiosios organizacijos nustatyto perskaičiavimo mechanizmo. Teismas pažymėjo, jog Pirkimo sąlygų 4 priede 2.4 papunktyje nustatyta, kad sutarties kaina dėl kainų lygio pasikeitimo, kitų mokesčių pasikeitimo nekeičiama ir neperskaičiuojama. Pirkimo sutarties trukmė buvo nustatyta ilgesnė nei 1 m., todėl, vadovaudamasis VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 18 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 1 dalimi, Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Kainos ir kainodaros nustatymo metodika), 5 ir 33.1 punktais, sprendė, kad atsakovas pagrįstai nustatė pažeidimą.

37. Teismas atkreipė dėmesį, jog liudytojas D. M. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atstovavo pareiškėją teikiant paraišką dėl paramos gavimo, o vėliau, nors ir neturėjo sudarytos rašytinės sutarties su pareiškėju, konsultavo jį ir vykdant Pirkimą. Liudytojas V. L. atstovavo pareiškėją pagal įgaliojimą ir turėjo pasirašęs sutartį su pareiškėju. Šie asmenys patvirtino, kad dalyvavo Komisijos posėdyje atplėšiant vokus. Įvertinęs liudytojų paaiškinimus ir jų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, pareiškėjo paaiškinimus, Komisijos pirmininkės 2018 m. vasario 2 d. duotus parodymus, teismas sprendė, jog nepaisant to, kad šiems asmenims nebuvo suteikta įgaliojimų pareiškėjo vardu priimti sprendimus, jie veikė perkančiosios organizacijos naudai. Taip pat teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo nustatytu pažeidimu, kad pareiškėjo sudaryta Komisija nesivadovavo Asociacijos viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentu, patvirtintu Asociacijos pirmininko 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 2 (toliau – ir Darbo reglamentas), nes Komisija, gavusi įgaliojimus, neatliko šių veiksmų: neparinko pirkimo būdo, neparengė pirkimo dokumentų, neparengė pirkimo sutarties projekto, neatplėšė vokų su pasiūlymais ir jų nenagrinėjo, nevertino, nepalygino pateiktų pasiūlymų. Be to, pareiškėjo pateikta Komisijos dokumentacija, įvertinus Komisijos darbo ypatumus, negali paneigti išvados, jog Komisija buvo sudaryta formaliai, tačiau sprendimus priimdavo, protokolus parengdavo kiti asmenys. Pateikti duomenys ir jų apimtis, įvertinus tai, kad Komisija savo sprendimais turi garantuoti viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi, tačiau šiuo atveju ne tik kad neatliko savo funkcijų pagal nuostatus ir įstatymą, tačiau juos pažeidinėjo, leido teismui spręsti, kad NMA konstatavo paramos panaudojimo pažeidimus, nes nesilaikyta esminių viešųjų pirkimų principų.

38. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra keliamas pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimas už VPĮ nuostatų pažeidimus vykdant Pirkimą. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės administracinės teisės prasme, vykdant Paramos sutarties sąlygas. Vertinant NMA nustatytų pažeidimų pagrįstumą, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turi reikšmės šiai bylai tik ta apimtimi, kuria leidžia patvirtinti ar paneigti padarytus pažeidimus sankcijų taikymo prasme. NMA, konstatuodama paramos panaudojimo pažeidimus, rėmėsi ne pavieniais ikiteisminio tyrimo metu fiksuotais faktais, o jų visuma ir padarė pagrįstas išvadas. Taigi, ikiteisminio tyrimo nutraukimas niekaip savaime nelėmė administracinės procedūros užbaigimo. Teismo įsitikinimu, NMA, gavusi informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagrįstai pradėjo tyrimą ir detaliai įvertinusi pateiktą informaciją, sprendė, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos. NMA, atlikdama patikrinimą, pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktais ir nustatytomis aplinkybėmis, nes atsakovas neturi galimybės atlikti asmenų apklausos. Be to, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bei vertino juos paramos administravimo teisinio reguliavimo, pažeidimų nustatymo ir sankcijų už juos pritaikymo kontekste, bet ir atsižvelgė į VPT pateiktą išvadą. Argumentai apie Projekto visišką įgyvendinimą, teismo įsitikinimu, nėra reikšmingi skiriant sankciją, kuomet nustatoma, jog buvo netinkamai ar neteisėtai panaudotos paramos lėšos.

39. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl sankcijos proporcingumo, teismas nurodė, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai, kuomet buvo sudarytos sąlygos laimėti Pirkimą konkrečiam tiekėjui, niekaip negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Pareiškėjo argumentą, kad atsakovas neįvertino, ar kilo žala, teismas laikė nereikšmingu, nes pačių pažeidimų pobūdis, nors ir neturintis tikslaus finansinio poveikio, gali paveikti finansinius ES interesus. NMA, nustačiusi viešųjų pirkimų pažeidimus, teisėtai ir pagrįstai pasirinko taikytiną sankciją pagal didžiausią iš galimų taikyti sankcijų dydį.

Žemesnės instancijos teismas

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jame nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertintos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos.

IV.

41. Pareiškėjas asociacija „Šventupiai“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

42. Pareiškėjo teigimu, teismas konstatavo, kad Komisija Pirkimo sąlygas patvirtino 2016 m. vasario 15 d. posėdyje protokolu Nr. 1. Atsakovo atstovė patvirtino faktą, kad Pirkimo sąlygų vertinimas jų pateikimo metu buvo atliktas, t. y. minėtoms sąlygoms atsakovas buvo pritaręs ir jas patvirtinęs, jokių parengtų supaprastinto atviro konkurso sąlygų neatitikimų VPĮ reikalavimams nenustatė, dėl ko leido vykdyti Pirkimą pagal patvirtintas sąlygas. Taigi, pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, jog viešojo pirkimo sąlygos neprieštarauja viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo principams, reikalavimai yra aiškūs ir nedviprasmiški. Pareiškėjas, vykdydamas pirkimą pagal sąlygas, kurios buvo įvertintos atsakovo, neturėjo pagrindo abejoti kompetentingos institucijos sprendimais. Kadangi atsakovas iš esmės perrašė VPT išvadą, yra pagrindas manyti, kad jis realiai nevykdė pažeidimo tyrimo, nes neapklausė asmenų, tariamai atlikusių neteisėtus veiksmus, nenustatinėjo ar tarp jų atliktų veiksmų ir tiriamų pažeidimų yra priežastinis ryšys, ar atlikti veiksmai turėjo tiesioginės įtakos viešųjų pirkimų vykdymui, bei kokią yra tokių neteisėtų veiksmų rezultatai, ar buvo apdaryta žala. Atsakovas nepateikė teismui jokių motyvų ir teismo posėdžio metu, kodėl jau kartą vertintos kaip neprieštaraujančios VPĮ nuostatoms pirkimo sąlygos dabar yra vertinamos kitaip, ir kokie ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina būtent pareiškėjo veiksmų neteisėtumą.

43. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 179 punktu, sankcija gali būti taikoma tik tuo atveju, jei nustatoma, jog paramos gavėjas iki paramos skyrimo, projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpių metu neteisėtai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas, tačiau šiuo atveju nei atsakovas, nei teismas taip ir nenustatė, kokias sąlygas ir kokiame etape neteisėtai derino pareiškėjas. Duomenų, jog 2016 m. vasario 15 d. patvirtintos Pirkimo sąlygos buvo keistos ar derintos byloje nėra.

44. Atsakovo sprendimas, kuris priimtas po to, kai jis jau buvo įvertinęs Pirkimo sąlygas, taip pat 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. SBP-0200338 ir 2016 m. lapkričio 17 d. Nr. S-KP-0205137 sprendimais pripažinęs, kad Pirkimas atliktas tinkamai, yra nesuderinamas su teisėtų lūkesčių apsaugos principu.

45. Asociacijai, jos pirmininkei ar Komisijos nariams nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl tariamų viešųjų pirkimų pažeidimų, o ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00007-16 dėl Pirkimo įgyvendinant Projektą 2019 m. liepos 8 d. buvo nutrauktas visų Sprendime minimų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog apeliantas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nepaisant to, jog šios administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu teismas apklausė liudytojus – D. M. ir V. L., kurie teigė, jog jokių Pirkimo sąlygų derinimo veiksmų neatliko ar išskirtinių sąlygų nesudarė, teismas visiškai į tai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, jog šie asmenys neturėjo jokių apelianto ar Komisijos narių suteiktų įgaliojimų. Šių liudytojų veiksmai apsiribojo tik informacijos rinkimu iki paraiškos pateikimo ir konsultacijų teikimu įgyvendinant Projektą, tačiau jokių neteisėtų pavedimų ar neteisėtų veiksmų apeliantas nebuvo davęs.

Šalies argumentai

46. Pareiškėjo teigimu, teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai ir subjektyviai, išskirtinai atsakovo naudai įvertino ginčo šalių pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, nenustatė visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, o tik deklaratyviai teigė, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Be to, teismas visiškai nepagrįstai perkėlė apeliantui įrodinėjimo naštą, jog jis privalėjo įrodyti, kad nederino Pirkimo sąlygų. Priešingai, atsakovas privalėjo įrodyti, kada ir kokias konkrečiai sąlygas pareiškėjas suderino iki sąlygų patvirtinimo, bei kodėl pakartotinai atliekant tų pačių sąlygų vertinimą, atsakovas jas vertino jau kaip pažeidžiančias VPĮ reikalavimus, skaidrumo, lygiateisiškumo principus, o patys reikalavimai yra pertekliniai. Atsakovas nepagrindė Sprendimo objektyviais duomenimis, rėmėsi neleistinais įrodymais - kriminalinės žvalgybos protokolais, o VPT atstovė posėdžio metu nurodė, jog po liudytojų apklausos teismo posėdžio metu, dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių galbūt VPT išvada galėtų keistis. Teismas šių šalių paaiškinimų visiškai nevertino, o laikė pagrįstais atsakovo Sprendime, remiantis VPT išvada, tariamai nustatytais faktais.

Žemesnės instancijos teismas

47. Tai, kad liudytojas D. M. nebendravo su tiekėjais, buvo pasakyta Pirkimo sąlygų projekto pateikimo apeliantui kontekste, o fakto, kad skambino tiekėjui vokų atplėšimo metu, nes matė, kad sistemoje yra įkeltas pasiūlymas, tačiau trūksta tik jo pateikimo, neginčijo. Priešingai, liudytojas patvirtino faktą, jog tai buvo vienintelis pasiūlymas, o jo nesant - nebūtų įvykęs viešasis pirkimas, dėl ko iškiltų grėsmę neįgyvendinti Projektą. Fakto, jog vokų atplėšime dalyvavo kaip pagalbininkas, nes gerai žinojo, kaip tai reikia padaryti, niekas neginčijo, tačiau liudytojo D. M. dalyvavimas vokų atplėšime neturėjo jokios įtakos tiekėjų dalyvavimui ar siekiui dalyvauti konkurse. Nors iš liudytojo apklausos metu pateiktų paaiškinimų tapo aišku, jog jokios Pirkimo sąlygos nebuvo su niekuo derinamos, teismas darė išvadą, jog tai niekaip nepatvirtina, kad jos nebuvo derinamos. Teismas nenustatė kada, kas ir kokiomis aplinkybėmis derino sąlygas. Skundžiamame sprendime teismas darė išvadą, jog liudytojas V. L. atstovavo pareiškėją, tačiau atsižvelgiant į liudytojo duotus paaiškinimus, akivaizdu, jog V. L. buvo informacijos rinkėjas, neturintis jokių Asociacijos atstovavimo įgaliojimų. Liudytojas D. M. neturėjo jokių įgaliojimų veikti pareiškėjo vardu Projekto įgyvendinimo procese, todėl teismo išvada, jog šių asmenų veiksmai neužtikrino Pirkimo procedūrų objektyvumo ir skaidrumo, nepagrįsta.

48. Teismas visapusiškai ir objektyviai nevertino visų faktinių aplinkybių byloje, dėl ko nevertino tos faktinės aplinkybės, jog kvalifikaciniai reikalavimai buvo nustatyti nuo pat pradžių, t. y. nuo 2016 m. vasario 15 d. buvo patvirtinti Pirkimo sąlygose ir, kuriuos jau buvo įvertinęs atsakovas. Pirkimo sąlygos nebuvo niekuo išskirtinės nei tos, pagal kurias nuo 2015 m. buvo vykdomi viešieji pirkimai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgė į kvalifikacinius reikalavimus ir juos nustatė minimaliai tokius, kad įsigytų tokias paslaugas, kurioms būtų racionaliai išnaudotos paramos lėšos ir būtų pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas viešojo pirkimo tikslas. Byloje nėra duomenų, jog Pirkime būtų pageidavę dalyvauti ir daugiau tiekėjų, o į bylą pateiktos 2015–2017 m. analogiškų pirkimų apžvalgos patvirtina faktą, jog pagal analogiškas apelianto vykdyto viešojo pirkimo sąlygas, arba netgi dar griežtesnes, laimėjo visiškai kiti tiekėjai, kas paneigia teismo išvadą, jog pareiškėjas dirtinai apribojo konkurenciją. Teismas nepateikė visiškai jokių pagrįstų motyvų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai galėjo sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam dalyviui, o atsakovas neįrodė, kad rinkos dalyviai buvo nepajėgūs dalyvauti Pirkime ir, esant kitokioms pirkimo sąlygoms, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Be to, nei vienas viešaisiais pirkimais besidomintis tiekėjas nekvestionavo Pirkimo sąlygų teisėtumo ir proporcingumo. Vertinant Pirkimo sąlygas pastabų nebuvo gauta ir iš atsakovo, todėl pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo abejoti nustatytų reikalavimų pagrįstumu.

Šalies argumentai

49. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad jis neginčijo pažeidimo dėl dviprasmiškų ir netikslių reikalavimų, ir pažymi, jog jis nesutinka nei su vienu atsakovo nustatytu pažeidimu ir įrodinėja, jog Pirkimą vykdė nepažeisdamas VPĮ nuostatų. Atsakovo deklaruojamas netikslumas, kuris traktuojamas kaip pažeidimas, yra formalus, kadangi apskritai jokios įtakos pirkimo rezultatams neturėjo, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjas su šiuo pažeidimu sutinka.

50. Pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog UAB „Panevėžio melioracija“ bendradarbiauja su E. B. dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Apie planuojamą vykdyti Pirkimą pareiškėjas buvo paskelbęs jau 2016 m. vasario 23 d., todėl potencialiems Pirkimo dalyviams buvo žinoma, kokia apimtimi jis bus vykdomas, todėl buvo pakankamai laiko jam pasiruošti. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados dėl Pirkimo konkurso sąlygų parengimo vienam teikėjui, siekiant sumažinti tiekėjų konkurenciją, yra visiškai nepagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

51. Teismas, spręsdamas dėl Sprendime konstatuoto VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 85 straipsnio 1 dalies, Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 5 punkto pažeidimo, dėl kainodaros taisyklėse privalomo nustatyti fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimo, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl pareigos nustatyti kainodaros taisykles viešojo pirkimo sutartyje, todėl netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Viešojo pirkimo sutartyje, nesant nustatyto fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimo, dėl to, kad jos nebuvo įtvirtintos pirkimo dokumentuose, kainos perskaičiavimai yra galimi, jei kontrahentai, laikydamiesi VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatų, pakeistų viešojo pirkimo sutartį, joje įtvirtindami sąlygas, kaip bus perskaičiuojama sutarties kaina. Teismo išvada, jog atsakovas pagrįstai konstatavo pažeidimą, padarytą neatsižvelgus į VPĮ reguliavimą. Net jeigu pareiškėjas Pirkimo dokumentuose būtų nustatęs kainos perskaičiavimo galimybę, jis būtų nustatęs pakankamai aukštus pokyčio rodiklius siekdamas iki nulio minimizuoti riziką, kas pagal esmę ir galimą poveikį iš esmės nesiskirtų nuo dabartinės sutarties apimties, kurioje reikalaujamos nuostatos nėra. Pareiškėjo veiksmai, sudarant Pirkimo sutartį, kurioje nėra įtvirtinto fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimo, ir tik nurodant fiksuotą kainą, negali būti kvalifikuojami kaip pažeidžiantys VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą ar Kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatas, nes minėto reikalavimo neįtvirtinimas neturėjo jokio realaus poveikio ir finansinės išraiškos. Šiuo atveju tiekėjai nebuvo ribojami pateikti pasiūlymus, kadangi sudarius pirkimo sutartį fiksuota kaina, yra galimybė ją keisti, jei sutarties keitimui pritars abi šalys ir bus gautas VPT pritarimas.

52. Teismas, konstatuodamas Darbo reglamento pažeidimus, konkrečiai nenurodė, kokius Darbo reglamento punktus pažeidė pareiškėjas. Komisijos darbo VPĮ nereglamentuoja, todėl ji savo nuožiūra parengė Darbo reglamentą. Atsižvelgiant į tai, jog VPĮ nenustato konkrečios viešųjų pirkimų komisijos posėdžių vedimo tvarkos, o Komisijos nariai gyvena skirtinguose miestuose, buvo priimtas sprendimas posėdžius vesti nuotoliniu būdu. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad Komisijos nariai susipažino su parengtais dokumentų projektais, juos vertino ir patvirtino savo parašais. Tam, kad pareiškėjui padėtų įgyvendinti projektą ir vykdyti viešąjį pirkimą buvo sudaryta konsultavimo sutartis su UAB „Intechim“, kurios pagrindu konsultacijas ir dokumentų projektus rengdavo konsultantas D. M. Tai, kad buvo samdomas kvalifikuotas specialistas, teikiantis konsultacijas, jokiu būdu negali būti laikoma Darbo reglamento pažeidimu. Komisijos pirmininkei ir jos nariams nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti konsultantu bei abejoti parengtų projektų atitikimu teisės aktų reikalavimams. Be to, byloje nėra duomenų, kad byloje esantys Komisijos narių pasirašyti protokolai būtų suklastoti. Tai, kad Komisijos narys K. Š. nežinojo, kas parengia protokolus, nesudaro pagrindo teigti, jog protokolai yra suklastotai, o K. Š. pritarimas paneigtas. Teismo išvados, jog sprendimus priimdavo kiti asmenys, nepatvirtina jokia byloje esanti medžiaga.

Atsiliepimas

53. Atsakovas taikė sankciją už tariamus pažeidimus, kurie nėra niekaip kvalifikuoti ir nėra nurodyta kokia sankcija galėtų / turėtų būti taikoma jo atžvilgiu, Sprendime detaliai nepagrindė, kaip ir kokiais motyvais remiantis atsakovo valstybės tarnautojai ar darbuotojai, taikė būtent tokią sankciją.

54. Maksimalios sankcijos paskyrimas turi būti tinkamai motyvuotas, o už tariamus, nereikšmingus ir tik formalius pažeidimus, taikyti maksimalią sankciją nėra teisinga. Maksimali sankcija yra neproporcinga ir prieštaraujanti teisingumo ir sąžiningumo principui. Šiuo atveju nei atsakovas, nei teismas nepateikė jokių motyvų dėl taikytos sankcijos pagrįstumo.

Atsiliepimas

55. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

56. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog NMA neatliko jokio tyrimo. Sprendime yra aiškiai nurodyta, jog NMA atliko pažeidimo tyrimą. Ji yra atsakinga už projektų vertinimą, administravimą, mokėjimo prašymų vertinimą ir kt., tačiau NMA nėra suteikti įgaliojimai atlikti apklausas ir ikiteisminius tyrimus, todėl STT pateikta informacija buvo detaliai išanalizuota ir kartu įvertinus kitus surinktus įrodymus buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. VPT viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti įstaiga, todėl NMA pagrįstai atsižvelgė į VPT išvadas ikiteisminiame tyrime. NMA rėmėsi nustatytais faktais, kompetentingų institucijų pateikta informacija (VPT ir STT), išanalizavo konkrečią situaciją ir tuo pagrindu priėmė Sprendimą. NMA, atlikdama pažeidimo tyrimą, t. y. siekdama visapusiškai bei objektyviai įvertinti įtariamo pažeidimo aplinkybes, išnagrinėjo kiekvieną aplinkybę atskirai bei jų visumą, surinktų įrodymų nuoseklumą, kurie aiškiai bei neprieštaringai įrodo pareiškėjo padarytus pažeidimus.

57. Administravimo taisyklių 11.25 papunktyje nustatyta, kad NMA turi teisę paraiškas administruoti iš naujo ir priimti sprendimus dėl išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo. Gavus naujos informacijos ir pradėjus pažeidimo tyrimą Pirkimo sąlygos buvo vertinamos iš naujo visos surinktos informacijos kontekste. Ikiteisminio tyrimo metu atskleista informacija NMA negalėjo būti žinoma, todėl tik atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi visas naujai paaiškėjusias aplinkybes, NMA galėjo nustatyti Sprendime nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas nebuvo suteikęs rašytinio notarinio įgaliojimo V. L. ir D. M. suderinti sąlygas, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad Pirkimo sąlygos buvo suderintos ir parengtos UAB „Panevėžio melioracijai“. Sprendime aiškiai nurodoma, kad dar prieš Pirkimo paskelbimą pareiškėjas derino Pirkimo dokumentus su UAB „Panevėžio melioracija“. NMA nėra suteikta teisė apklausti asmenis, daryti garso įrašus, todėl ji rėmėsi kompetentingos institucijos pateiktais duomenimis, kur buvo aiškiai matoma, kad susitarimų pagrindu buvo derinti veiksmai prieš Pirkimą. Visi pareiškėjai, teikdami paraiškas prisiima riziką, kad nustačius teisės aktų pažeidimus, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, paramos suma gali būti susigrąžinama. Taigi NMA, gavusi duomenis (paaiškėjus naujoms aplinkybėms) iš STT, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus, todėl, vykdydama savo funkcijas, privalėjo imtis veiksmų ir priimti Sprendimą dėl taikomų sankcijų.

58. NMA pažymi, jog ikiteisminio turimo nutraukimas niekaip nėra susijęs su Sprendime nustatytais pažeidimais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turi reikšmės administracinei bylai, jei leidžia patvirtinti ar paneigti padarytus paramos sutarties pažeidimus sankcijų taikymo prasme.

59. Nors Rekomendacijos nėra privalomos, tačiau turi būti laikomasi bendrųjų viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo). Šiuo atveju nebuvo laikomasi proporcingumo principo, nes Pirkimo objektui buvo keliami tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie dirbtinai ribojo konkurenciją, o kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.

Šalies argumentai

60. Pareiškėjas teigė, kad buvo priimtas sprendimas posėdžius vesti nuotoliniu būdu, tačiau Darbo reglamente nėra numatytas toks posėdžiavimo būdas. Be to, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nuolat keitė poziciją, ar Komisijos nariai buvo susirinkę fiziškai, ar posėdžiai vyko nuotoliniu būdu.

61. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, sankcija už jo padarytus pažeidimus yra nurodyta Metodikoje. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Sprendimu taikyta 100 proc. dydžio sankcija yra numatyta paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra individualizuota ir proporcinga.

62. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ nutarta, kad UAB „Panevėžio melioracija“ 2012–2017 m. organizuotuose viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto ir melioracijos darbams pirkti, derino veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant kainą su kitomis įmonėmis, bei pasidalino viešaisiais pirkimais. Ši aplinkybė taip pat iliustruoja viešųjų pirkimų pažeidimų mąstą ir susitarimų pobūdį analogiškuose pirkimuose ir paslaugos teikėjo – UAB „Panevėžio melioracija“ praktiką.

Atsiliepimas

63. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

64. Ministerijos vertinimu, Agentūra Sprendime išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, sprendimo argumentus ir įrodymus, todėl Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

65. Agentūra yra atsakinga už projektų vertinimą, administravimą, mokėjimo prašymų vertinimą ir kt., tačiau jai nėra suteikti įgaliojimai atlikti apklausas ir ikiteisminius tyrimus. Nepaisant to, Agentūra atliko savarankiškai pažeidimo tyrimą, t. y. išnagrinėjo kiekvieną aplinkybę atskirai bei jų visumą, surinktų įrodymų nuoseklumą, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodo pareiškėjo padarytus pažeidimus. Agentūra, vertindama dokumentus, paraleliai bendravo tiek su STT, tiek su VPT, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančia ir prižiūrinti įstaiga.

Žemesnės instancijos teismas

66. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog tai, kad Pirkimo sąlygos buvo įvertintos Agentūros 2016 m. rugsėjo 14 d., o, gavus informaciją ir pradėjus tyrimą, Pirkimo sąlygos buvo iš naujo vertinamos gautos informacijos kontekste, niekaip nepažeidžia pareiškėjo minimo teisėto lūkesčių principo. Būtent pareiškėjas yra atsakingas už pirkimo sąlygų teisėtumą. Agentūrai įtarus, kad galbūt pirkimo sąlygos buvo derinamos, toks Agentūros pozicijos ir vertinimo pasikeitimas laikomas pagrįstu.

67. Ministerija pažymi, jog, atliekant paramos panaudojimo administravimą, teisės aktai nedraudžia remtis bet kokiais teisėtai gautais duomenimis. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų asmenų kaltei pagrįsti, neduoda pagrindo teigti, kad surinkti ikiteisminio tyrimo metu duomenys nėra vertingi svarstant paramos panaudojimo teisėtumą. Tai, kad nebuvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė Asociacijos pirmininkei ar Komisijos nariams, nereiškia, kad Agentūra ar teismas negalėjo remtis teisėtai gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga, ypač apklausų asmenų protokolais. Teismas bylos nagrinėjimo metu papildomai apklausė pareiškėjo nurodytus liudytojus, ir šių asmenų parodymai tik dar labiau išsklaidė abejones ir leido daryti išvadą, kad iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad Pirkimo sąlygos buvo suderintos ir parengtos UAB „Panevėžio melioracijai“.

68. Būtent pareiškėjas skundžia Agentūros sprendimą ir būtent jis turi teisme įrodyti, kad pažeidimo nebuvo, o ne priešingai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkta įrodymų visuma leido pagrįstai padaryti išvadą, jog pareiškėjas sudarė Pirkimo konkurso sąlygų parengimą vienam teikėjui ir sumažino tiekėjų konkurenciją, Komisijos dokumentacija negali paneigti išvados, jog ji buvo sudaryta formaliai, nesilaikant esminių viešųjų pirkimų principų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Agentūra, gavusi informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagrįstai pradėjo tyrimą ir detaliai įvertinusi pateiktą informaciją sprendė, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos. Ministerija sutinka su teismo išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bei vertino juos paramos administravimo teisinio reguliavimo, pažeidimų nustatymo ir sankcijų už juos pritaikymo kontekste, bet ir atsižvelgė į VPT pateiktą išvadą ir sprendė dėl nustatytų pažeidimų.

69. Agentūros pritaikyta sankcija, Ministerijos vertinimu, yra numatyta paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra individualizuota ir proporcinga.

Atsiliepimas

70. Trečiasis suinteresuotas asmuo VPT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

71. VPT teigia, kad ji nėra įgaliota vertinti NMA priimto Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ji nepasisako, ar Sprendimas, kuris priimtas remiantis VPT išvada, esančia STT atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ir kuriuo pareiškėjui pritaikyta finansinė sankcija, yra priimtas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

72. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SKP-5 „Dėl paramos gavėjai asociacijai „Šventupiai“ paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“.

73. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neatlikus išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai ir subjektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus.

74. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

75. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

76. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, kad netinkamai ir subjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Šiuo aspektu primintina, kad pagal LVAT jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui.

77. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

78. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

79. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, sprendime išdėstė argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, todėl papildomai jų nekartoja.

80. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę ir priėmė sprendimą, jog atsakovas pagrįstai paskyrė sankciją pareiškėjui.

81. Atsakovas yra atsakingas už projektų vertinimą, administravimą, mokėjimo prašymų vertinimą, tačiau jam nėra suteikti įgaliojimai atlikti apklausas ir ikiteisminius tyrimus. Todėl atsakovas, atlikdamas savarankišką pažeidimo tyrimą, turi teisę rinkti (gauti) informaciją iš kitų institucijų, tame tarpe ir iš ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų, bei gautą informaciją vertinti kartu su kitais turimais duomenimis. Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas įvertinti ar pareiškėjo organizuoto pirkimo procedūros atliktos nepažeidžiant Įstatymo nuostatų, pagrįstai pasinaudojo Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktais duomenimis, tame tarpe, prokuroro leidimu, ir su ikiteisminio tyrimo metų gautais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turi reikšmės administracinei bylai, jei jie leidžia patvirtinti ar paneigti padarytus paramos sutarties pažeidimus sankcijų taikymo prasme. Faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų asmenų kaltei pagrįsti, neduoda pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra reikšmingi sprendžiant dėl paramos panaudojimo teisėtumo, nes baudžiamajame ir administraciniame procese sprendžiami skirtingi klausimai. Todėl tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Atsakovo surinkti duomenys leido jam pagrįstai iš naujo įvertinti pareiškėjo organizuoto pirkimo sąlygas ir tai nėra teisėtų lūkesčių principo pažeidimas.

82. Byloje ginčijamame atsakovo 2019m. sausio 18d. sprendime nurodyti konkretūs pareiškėjo padaryti viešojo pirkimo pažeidimai bei juos patvirtinantys įrodymai, kas suponavo sankcijos taikymą pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, jog būtent pareiškėjas ginčija atsakovo 2019m. sausio 18d. sprendimą, būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovo sprendime nurodyti Įstatymo pažeidimai nebuvo padaryti.

83. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas neprivalėjo vadovautis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijomis, kadangi jos tėra rekomendacinio pobūdžio. Su šiuo pareiškėjo teiginiu iš dalies galima sutikti, tačiau pažymėtina, kad Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijų 4 punkte, įtvirtinta, jog, nors perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų kvalifikaciją, privalo atsižvelgti į Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas aplinkybes. Todėl nors Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijos nėra privalomos, tačiau turi būti laikomasi bendrųjų viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo). Nagrinėjamu atveju byloje yra įrodyta, jog pareiškėjas (perkančioji organizacija) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo siekimo.

84. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis (VPĮ 36 straipsnio 1 dalis, 1 dalies 5 punktas), arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

85. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nėra pateikęs patikimų ir įtikinamų duomenų, kad byloje aptariamas pirkimo objektas (melioracijos statinių rekonstrukcija) buvo ypatingos svarbos ar specifinio pobūdžio, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas nepagrįstai pirkimo sąlygose nustatė pernelyg aukštus, neadekvačius pirkimo pobūdžiui ar neproporcingus jo sąlygoms reikalavimus (finansinius rodiklius, turimos technikos vienetus), tuo sukuriant išskirtines sąlygas konkurse dalyvauti vienam dalyviui.

86. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkta įrodymų visuma pagrindžia atsakovo išvadą, kad pareiškėjas sudarė viešojo pirkimo konkurso sąlygas vieno teikėjo interesais bei tuo sumažino tiekėjų konkurenciją.

87. Teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, jog jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikyta sankcija. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 61 punkto bei Administravimo taisyklių 188 punkto nuostatas netinkamai įgyvendinančiam projektą paramos gavėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

88. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 62 punkto ir Administravimo taisyklių 189 punkto nuostatas detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, kurios 2 punkte nustato, kad paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką, patvirtintą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83. Pastarosios metodikos 7 punktas nustato, kad sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, kuri įsigyta pažeidžiant paramos gavėjų pirkimų procedūrų vykdymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus arba pirkimo sutarties vykdymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus.

89. Už Pirkimo pažeidimus, aprašytus 1, 2 bei 3 punktuose, taikytina sankcija, numatyta Pirkimų sankcijų metodikos 1 priedo 1.7 eilutėje („Pirkimo dokumentuose nurodyti ne visi kvalifikaciniai reikalavimai ir (ar) pirkimo sutarties pasirašymo sąlygos arba jie netiksliai apibrėžti“), t. y. taikytina 25 proc. dydžio sankcija, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai.

90. Už Pirkimo pažeidimus, aprašytus 1, 2, 4, 6 bei 7 punktuose, taikytina sankcija, numatyta Pirkimų sankcijų metodikos 1 priedo 1.1 eilutėje „Skelbimo apie pirkimą nepaskelbimas“ (pažeidimo turinys: Pirkimas pradėtas nesilaikant Europos Sąjungos direktyvose), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ar perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse numatytų skelbimo apie pirkimą reikalavimų, įskaitant skaidrumo principo pažeidimus (pvz., sudaromos sąlygos laimėti pirkimą konkrečiam tiekėjui, susijusiam asmeniui), išskyrus 1.2 papunktyje nurodytus atvejus), t. y. taikytina 100 proc. dydžio sankcija, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai.

91. Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos 6 punktas nustato, kad jei nustatomas daugiau nei vienas pirkimo pažeidimas, taikoma didžiausia iš galimų taikyti sankcija.

92. Atsižvelgiant į paminėtas Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos nuostatas bei atsakovo nustatytus viešojo pirkimo pažeidimus, jų pobūdį, vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, konstatuotina, kad byloje ginčijamu sprendimu pareiškėjui pagrįstai pritaikyta 100 proc. dydžio sankcija, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai.

93. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kiurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

94. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas (ABTĮ 40 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo asociacijos „Šventupiai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienės