Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. eA-2383-556/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-10Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
eA-2383-556/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02736-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Atsakovas
VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
Trečiasis asmuo
Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Informatikos
Pareiškėjas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2383-556/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02736-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 29.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) su prašymu, įvardytu skundu, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. liepos 8 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą 16 879,5 Eur išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti.

2. Migracijos departamentas prašymą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas kartu su partneriais įgyvendina 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamą projektą Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0012 „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas“ (toliau – Projektas). Migracijos departamentas (Projekto vykdytojas), Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Informatikos ir ryšių departamentas; Projekto partneris) ir kiti partneriai 2018 m. spalio 23 d. pasirašė partnerystės sutartį Nr. (15/1-3)6K-337 „Dėl sudėtinės elektroninės paslaugos „Atvykstu gyventi į Lietuvą“ kūrimo“. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Turto valdymo ir ūkio departamentas) pagal Informatikos ir ryšių departamento įgaliojimą atliko viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „N.VIS modernizavimo ir integracinės sąsajos su eMIGRIS sukūrimo paslaugos“ (toliau ? ir Pirkimas). Pirkimo objektas – Nacionalinės vizų informacinės sistemos (toliau – ir N.VIS) ir Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) integracinės sąsajos sukūrimo ir N.VIS modernizavimo paslaugos (toliau – Pirkimo objektas). Atlikus Pirkimo procedūras, Informatikos ir ryšių departamentas su Pirkime laimėjusiu dalyviu uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Asseco Lietuva“ (tiekėjas) 2020 m. sausio 31 d. pasirašė paslaugų pirkimo sutartį Nr. 15R-12 (toliau – Paslaugų teikimo sutartis), kurios vertė – 67 518 Eur; išlaidos finansuojamos Projekto lėšomis.

2.2. Atsakovas, įvertinęs Pirkimo dokumentus, nustatė, kad Pirkimo sąlygų 4 dalies „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelėje (toliau – ir Tiekėjų kvalifikacija) 4.1.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, t. y. nepagrįstas šių kvalifikacijos reikalavimų teisėtumas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio nuostatas. Agentūra Sprendimu pritaikė finansinę korekciją ir dalį paslaugų teikimo sutarties sumos (16 879,5 Eur) pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis.

2.3. Sprendimas taikyti sankciją yra neargumentuotas, niekuo nepagrįstas ir subjektyvus, atsakovas nesirėmė nustatytais faktais. Sprendimas taip pat buvo priimtas Agentūrai netinkamai išsiaiškinus įrodymus (Pirkimo dokumentų reikalavimus), neįvertinus Sprendimui priimti reikšmingų įrodymų (Migracijos departamento 2020 m. gegužės 11 d. raštas Nr. 10K-15693), neatsižvelgus į įrodymų visumą. Atsakovas nepagrįstai neoficialiais elektroniniais laiškais gautus pirminius paaiškinimus įvertino atskirai ir izoliuotai, ignoruodamas pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 10K-15693 pateiktus oficialius paaiškinimus. Be to, priimant Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

2.4. Pirkimo sąlygų 4 dalies Tiekėjų kvalifikacija 4.1.1 punkte buvo nustatytas reikalavimas, jog tiekėjas per pastaruosius trejus metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 metus) turi būti tinkamai įvykdęs ne mažiau kaip vieną informacinės sistemos (toliau – IS, sistema) (ar registro) integracijos kūrimo sutartį, kurios metu sukurta (modernizuota) IS (ar registras) turi integracines sąsajas ir duomenų mainai vykdomi ne mažiau kaip su trimis IS ir (arba) registrais (toliau – ir Kvalifikacijos reikalavimas). Numatant šį kvalifikacijos reikalavimą, buvo siekiama užtikrinti, kad tiekėjas turės reikiamą patirtį, t. y. bus sukūręs bent vieną integraciją su egzistuojančia sistema (ar registru); egzistuojanti sistema (ar registras) turi tam tikrą požymį – ne mažiau kaip tris anksčiau sukurtas sąsajas su kitomis IS (ar registrais).

2.5. Pirkimo sąlygų Tiekėjų kvalifikacijos 4.1.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra svarbus apibrėžiant pačių sistemų, kurias reikia modernizuoti (sukurti jų tarpusavio sąsają), savybes – tiek N.VIS, tiek MIGRIS jau turi kitų sąsajų ir vykdo duomenų mainus su įvairiomis sistemomis / registrais. Minėtas reikalavimas buvo keliamas siekiant užtikrinti, kad kuriant N.VIS sąsają su MIGRIS, nebus sutrikdytas anksčiau (iki Pirkimo) sukurtų sąsajų veikimas ir bendras sistemų funkcionalumas.

2.6. Atsakovas klaidingai įvertino kvalifikacijos reikalavimą, manydamas, kad Pirkimo dokumentuose buvo keliamas reikalavimas tiekėjui, kad jis turėtų ne mažesnę kaip trijų integracinių sąsajų sukūrimo patirtį; Pirkimo dokumentuose toks reikalavimas tiekėjui nebuvo keliamas. Pirkimo dokumentuose buvo keliamas reikalavimas, kad tiekėjas turėtų vienos integracinės sąsajos su IS (registru), turinčiu tam tikrą požymį (IS (registras) jau iš anksčiau turi ne mažiau kaip tris sukurtas sąsajas), sukūrimo patirtį. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimuose buvo apibrėžtas sistemos / registro (kurios / kurio integraciją kurdamas tiekėjas įgijo patirtį) požymis (ji turi turėti ne mažiau kaip tris integracines sąsajas su IS ar registrais), o ne rezultatas, kurį tiekėjas turėjo pasiekti (sukurti ne mažiau kaip tris integracines sąsajas su IS ar registrais). Pirkimo dokumentuose numatytu reikalavimu buvo siekiama užtikrinti, kad tiekėjas moka ir gali modernizuoti sistemą, kuri jau turi integracinių sąsajų su kitomis IS (ar registrais), t. y. kad kurdamas sąsają tarp dviejų IS (tai ir yra pirkimo objektas), tiekėjas nepažeistų jau egzistuojančių (anksčiau sukurtų) sąsajų su kitomis IS (registrais). Priimdama ginčijamą sprendimą, Agentūra nepagrįstai nesivadovavo pagrindiniu teisės aiškinimo metodu – lingvistiniu metodu. Pirkimo dokumentuose naudojama formuluotė – veiksmažodžio „turėti“ esamasis yra lygi esamojo laiko veikiamajam dalyviui „turinti“, t. y. tapati formuluotei „turi būti įvykdęs ne mažiau kaip vieną IS (ar registro) integracijos kūrimo sutartį, kurios metu sukurta (modernizuota) sistema, turinti integracines sąsajas ne mažiau kaip su trimis IS ir (arba) registrais“. Net ir įvertinus Pirkimo sąlygų Tiekėjų kvalifikacijos 4.1.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo formuluotę kaip ydingai suformuluotą lietuvių kalbos kultūros (stiliaus) prasme, šis ydingumas nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo padarytas VPĮ pažeidimas. Dar prieš atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas oficialiame 2020 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 10K-15693 paaiškino šio reikalavimo prasmę ir tikslą, potencialiems tiekėjams taip pat nekilo klausimų dėl šio reikalavimo – viešojo pirkimo metu nebuvo gauta tiekėjų paklausimų dėl kvalifikacinių reikalavimų išaiškinimo. Tiekėjo pateiktame vykdytų sutarčių sąraše yra nurodyta, kad tiekėjas turi patirties įgyvendinant vieną sutartį, kurios apimtyje buvo vykdytas sistemos, integruotos su daugiau nei trimis jau veikiančiomis IS (registrais), modernizavimas, tai reiškia, kad tiekėjas kvalifikacinį reikalavimą suprato teisingai. Taigi, tiek Projekto vykdytojas (Migracijos departamentas), tiek Perkančioji organizacija, tiek tiekėjai šį reikalavimą suprato vienodai. Aplinkybė, kad Agentūra šį reikalavimą suprato kitaip, nereiškia, kad buvo padarytas VPĮ pažeidimas.

2.7. Pareiškėjo pozicija atsakovui dėl reikalavimo Tiekėjų kvalifikacijai išaiškinimo buvo pateikta 2020 m. gegužės 8 d. pasitarimo, organizuoto nuotolinėmis vaizdo priemonėmis, metu bei oficialiame 2020 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 10K-15693 iki Sprendimo priėmimo. Migracijos departamento 2020 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 10K-15693, be kita ko, buvo nurodyta, kad Pirkimo sąlygų Tiekėjų kvalifikacijos 4.1.1 punkte nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas suprantamas ir atliekant pasiūlymų vertinimą taikytas kaip reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti patirties kuriant (modernizuojant) sistemą arba vieną sąsają su viena sistema, jau turinčia daugiau nei tris integracines sąsajas su kitomis sistemomis ar registrais, t. y. Pirkimo sąlygose nebuvo keliamas reikalavimas, kad tiekėjas būtų tinkamai įvykdęs nors vieną sutartį, kurios vykdymo metu būtų sukurtos ne mažiau kaip trys sąsajos su ne mažiau kaip trimis išorinėmis sistemos ar registrais, tačiau atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į Migracijos departamento 2020 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 10K-15693 pateiktus paaiškinimus, t. y. neįvertino visų ginčui aktualių įrodymų. Sprendime nėra įvertinti pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 10K-15693 pateikti oficialūs paaiškinimai, jų turinys ir nėra pateikti jokie motyvai, kodėl šie paaiškinimai buvo atmesti.

2.8. Agentūra Sprendime nepagrįstai didelę reikšmę suteikė Migracijos departamento darbuotojo elektroniniame laiške siųstam paaiškinimui. Sprendime minimi Perkančiosios organizacijos (Informatikos ir ryšių departamento) 2020 m. kovo 6 d. ir 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu teikti atsakymai buvo rengti ne Perkančiosios organizacijos (kaip nurodyta Sprendime), o Projekto vykdytojo (Migracijos departamento) darbuotojo. Paaiškinimus dėl Pirkimo dokumentų elektroniniu paštu teikė už Projekto veiklų koordinavimą, tačiau ne už Pirkimo dokumentų rengimą atsakingas Migracijos departamento darbuotojas, t. y. darbuotojas, nedalyvavęs nei rengiant Pirkimo dokumentus, nei vertinant gautus pasiūlymus, todėl jis nebuvo kompetentingas teikti atsakymą į atsakovo paklausimus.

2.9. Migracijos departamentas tiek 2020 m. gegužės 11 d. rašte, tiek prašyme laikosi pozicijos, kad ir N.VIS, ir MIGRIS turi daug sąsajų su kitomis IS (registrais), o tiekėjui pagrįstai buvo keltas reikalavimas, užtikrinantis, kad kuriant N.VIS sąsają su MIGRIS, nebus sutrikdytas anksčiau sukurtų sąsajų veikimas ir IS funkcionalumas. Šis teiginys pagrindžia, kodėl tiekėjams buvo keliami tokie kvalifikaciniai reikalavimai.

2.10. Iš Sprendimo turinio taip pat nėra aišku, kodėl atsakovas Tiekėjų kvalifikacijos 4.1.1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą interpretavo kaip reikalavimo būti sukūrus bent tris integracines sąsajas, nors tiek Informatikos ir ryšių departamentas (Projekto partneris, rengęs Pirkimo dokumentus), tiek Turto valdymo ir ūkio departamentas (institucija, vykdžiusi viešuosius pirkimus, vertinusi tiekėjo pateiktus dokumentus), tiek Migracijos departamentas (Projekto vykdytojas), tiek tiekėjai jį suprato kaip reikalavimą būti sukūrus vieną integracinę sąsają su IS (registru), jau iš anksčiau turinčia ne mažiau kaip tris sukurtas integracines sąsajas su kitomis IS (ar registrais). Toks sprendimas negali būti laikomas motyvuotu ir pagrįstu, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

2.11. Pareiškėjas nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tikslo ir racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, 17 straipsnio 3 dalyje nustatytų draudimų dirbtinai nemažinti konkurencijos, 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kad Perkančiosios organizacijos Pirkime nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, ir 47 straipsnio 7 dalies reikalavimų.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdyje pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė prašymą tenkinti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1. VPĮ 47 straipsnio 7 dalis nustato, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtiną tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 8.4 punktas nustato, kad keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami; Metodikos 8.5 punktas numato, kad pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. Sistemiškai vertinant viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, apibrėžiančias reikalavimus, keliamus tiekėjų kvalifikacijai, matyti, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus (t. y. teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis ir finansinis, techninis ir profesinis pajėgumas). Kvalifikacijos reikalavimais negali būti siekiama kitų tikslų.

5.2. Pareiškėjas iš esmės bando įrodyti kvalifikacijos reikalavimo teisėtumą, ydingai interpretuodamas nustatyto kvalifikacijos reikalavimo turinį perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų nuostatų kontekste, tačiau šiuo atveju yra svarbu tai, kad nustatyto kvalifikacijos reikalavimo teisėtumas turi būti ir pažeidimo tyrimo metu buvo vertinamas visapusiškai, ne tik Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų nuostatų kontekste, bet visų nustatytų faktinių aplinkybių, įskaitant ir tiekėjo pateikto pasiūlymo (kaip tiekėjas nustatytą kvalifikacijos reikalavimą suprato ir pagrindė), pagrindu.

5.3. Nuosekliai ir sistemiškai įvertinus Kvalifikacijos reikalavimo turinio visumą, nustatyta, kad reikalavimas tiekėjui reiškia, jog tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs ne mažiau kaip vieną IS ar registro integracijos kūrimo sutartį, kurios metu sukurta (modernizuota) IS (ar registras) turi integracines sąsajas ir duomenų mainai vykdomi ne mažiau kaip su trimis IS ir (arba) registrais, todėl, priešingai nei nurodė pareiškėjas, prašyme ydingai interpretuojamas nustatyto kvalifikacijos reikalavimo turinys – „Perkančioji organizacija siekė užtikrinti, kad tiekėjas turės reikiamą patirtį, t. y.: bus sukūręs bent vieną integraciją su egzistuojančia sistema (ar registru); egzistuojanti sistema (ar registras) turi tam tikrą požymį – ne mažiau kaip tris anksčiau sukurtas sąsajas su kitomis IS (ar registrais)“. Pirkimo sąlygose pateikta informacija yra aiški ir tiksli, jog bus vertinama tiekėjo patirtis vykdant sutartį, kurios metu sukurta (modernizuota) IS (ar registras) turi integracines sąsajas ir duomenų mainai vykdomi ne mažiau kaip su trimis IS ir (arba) registrais. Taigi, Kvalifikacijos reikalavimas susietas su praeityje tinkamai įgyvendinta būtent integracinių sąsajų kūrimo sutartimi ir siekta įsitikinti būtent tiekėjo integracijų kūrimo patirtimi, t. y. kad sutarties apimtyje kuriant / modernizuojant IS / registrą būtų sukurtos tos IS / registro integracinės sąsajos ne mažiau kaip su trimis kitais IS / registrais.

5.4. Spręsdama dėl kvalifikacijos reikalavimo galimo susiejimo su Pirkimo objektu, Agentūra įvertino visas nustatytas faktines aplinkybes, būtent ir Pirkime tiekėjo pagal kvalifikacijos reikalavimą vykdytų sutarčių sąraše nurodytą 2016 m. gruodžio 2 d. Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) programinės įrangos priežiūros paslaugų sutartį Nr. (6-2)15R-165, kuri yra viešai prieinama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Pagal šios sutarties 2.2 punkto lentelėje detalizuotas paslaugų kainas ir 1 priedo III skyriaus „Reikalavimai IBPS modifikavimui ir priežiūrai“ aprašymą yra akivaizdu, kad teiktos paslaugos, apimančios naujų duomenų mainų integracinių sąsajų sukūrimą su keturiomis kitomis IS ir / arba registrais, t. y. nepaneigiamas faktas, kuris įrodo, kaip būtent tiekėjas suprato ir, grįsdamas atitiktį Kvalifikaciniam reikalavimui, nurodė sutartį, kurios apimtyje buvo kuriamos naujos duomenų mainų integracinės sąsajos su daugiau nei viena kita IS ir / arba registru. Be to, minėta sutartis apima IBPS priežiūros paslaugas, apimančias IBPS modernizavimą bei nuolatinę sistemos priežiūrą, taip pat, pagal Perkančiosios organizacijos pateikiamus užsakymus – naujų integracijų sukūrimą, esamo kodo modifikavimą. Taigi, priešingai nei nurodė pareiškėjas, Pirkimo sąlygose pateikta informacija yra aiški ir tiksli, pagal kurią tiekėjas suprato, jog bus vertinama patirtis vykdant sutartį, kurios metu sukurta (modernizuota) IS (ar registras) turi integracines sąsajas ir duomenų mainai vykdomi ne mažiau kaip su trimis IS ir (arba) registrais, o pretenzijų nepateikimas ar pasiūlymų neatmetimas nereiškia, kad Pirkimas yra teisėtas.

5.5. Agentūra pagrįstai priėmė sprendimą, kad Perkančioji organizacija, nustačiusi Pirkimo objektui nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, kuris dirbtinai ribojo konkurenciją, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių reikalavimus bei neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų laikymosi, kadangi nebuvo galima pagrįsti kvalifikacijos reikalavimo nei ypatinga Pirkimo objekto paskirtimi, nei kitais motyvais, todėl Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad buvo prašoma pateikti daugiau nei buvo būtina.

5.6. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų ir motyvuotų teisinių argumentų, nei vieno įrodymo ar įrodymų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.), kurie leistų spręsti, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

5.7. Agentūra visas procedūras atliko sąžiningai, teisingai, pagal visas taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo pažeistas nei vienas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas principas. Įvertinęs Migracijos departamento padarytą pažeidimą, atsakovas pritaikė 25 procentų finansinę korekciją.

Atsiliepimas

6. Teismo posėdyje atsakovo VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai palaikė Migracijos departamento prašyme išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Atkreipė dėmesį į Projekto apimtį bei svarbumą valstybės lygmeniu.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo Migracijos departamento prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su partneriais įgyvendindamas Projektą, atliko viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „N.VIS modernizavimo ir integracinės sąsajos su eMIGRIS sukūrimo paslaugos“. Pirkimo objektas – Nacionalinės vizų informacinės sistemos ir Lietuvos migracijos informacinės sistemos integracinės sąsajos sukūrimo ir N.VIS modernizavimo paslaugos. Atlikus Pirkimo procedūras, su Pirkime laimėjusia UAB „Asseco Lietuva“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią Projektui tenkanti vertė – 67 518,00 Eur. Agentūrai, atlikusiai Pirkimo dokumentų patikrą, kilo įtarimas, kad Migracijos departamentas, kaip Perkančioji organizacija, vykdydamas Pirkimą ir Pirkimo sąlygų 4 dalyje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelės 4.1.1 punkte nustatęs kvalifikacijos reikalavimą – „Tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 metus) turi būti tinkamai įvykdęs ne mažiau kaip 1 (vieną) informacinės sistemos (toliau – IS) (ar registro) integracijos kūrimo sutartį <...>, kurios metu sukurta (modernizuota) IS (ar registras) turi integracines sąsajas ir duomenų mainai vykdomi ne mažiau kaip su 3 (trimis) IS ir (arba) registrais“, galbūt pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir proporcingumo principus, 3 dalį, ir 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pradėjo pažeidimo tyrimą. Atlikęs tyrimą, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriame nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų), 2 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 47 straipsnio 1 ir 7 dalių pažeidimus. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) nuostatomis, Agentūra pareiškėjui skyrė 25 procentų finansinę korekciją, kuri taikoma visoms prašytoms apmokėti išlaidoms pagal Paslaugų teikimo sutartį. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 16 879,50 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl skirtingai interpretuojamo Pirkimo sąlygų 4 dalyje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelės 4.1.1 punkte nurodyto Kvalifikacijos reikalavimo formuluotės (Kvalifikacijos reikalavimo) turinio. Pareiškėjo teigimu, šis 4.1.1 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas turėtų būti suprantamas taip, kad tiekėjas turi turėti patirties kuriant (modernizuojant) sistemą arba vieną sąsają su viena sistema, jau turinčia daugiau nei tris integracines sąsajas su kitomis sistemomis ar registrais, o Agentūros vertinimu (minėtą reikalavimą vertinant pažodžiui), šis kriterijus suprantamas taip, kad tiekėjas turėtų ne mažesnę kaip trijų integracinių sąsajų sukūrimo patirtį. Prieštaraudamas, Migracijos departamentas nurodė, kad tokia interpretacija nėra teisinga, kadangi Pirkimo sąlygose nebuvo keliamas reikalavimas, kad tiekėjas būtų tinkamai įvykdęs nors vieną sutartį, kurios vykdymo metu būtų sukurtos ne mažiau kaip trys sąsajos su ne mažiau kaip trimis išorinėmis sistemos ar registrais. Pirkimo dokumentuose numatytu reikalavimu buvo tik siekiama užtikrinti, kad tiekėjas moka ir gali modernizuoti sistemą, kuri jau turi integracinių sąsajų su kitomis IS (ar registrais), t. y. kad kurdamas sąsają tarp dviejų IS, tiekėjas nepažeistų jau egzistuojančių (t. y. anksčiau sukurtų) sąsajų su kitomis IS (registrais). Agentūros teigimu, iš ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo formuluotės aiškiai suprastina, kad vertinant tiekėją, bus vertinama jo patirtis vykdant sutartį, kurios metu sukurta (modernizuota) IS turi integracines sąsajas ir duomenų mainai vykdomi ne mažiau kaip su trimis IS ir (arba) registrais, t. y. bus siekiama įsitikinti tiekėjo patirtimi, o būtent, kad sutarties apimtyje kuriant / modernizuojant IS / registrą būtų sukurtos tos IS / registro integracinės sąsajos ne mažiau kaip su trimis kitais IS / registrais.

11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra svarbu nustatyti, ar pagrįsta yra Sprendime padaryta išvada, jog Migracijos departamentas, pažeisdamas VPĮ įtvirtintą reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones Pirkimo objektui pasiekti – tiekėjams nustatė neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, kurie Pirkimo metu lėmė, kad buvo apribotas Pirkime dalyvavusių tiekėjų ratas, t. y. užkirto kelią varžytis didesniam skaičiui tiekėjų.

12. Pacitavęs VPĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas pažymėjo, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas nurodė, kad su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, jog perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko), tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (32 str. 1 d.; pagal galiojantį teisinį reguliavimą VPĮ 47 str. 1 d.). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams iškels perkančioji organizacija, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą.

14. Teismas pažymėjo, kad įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).

15. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 4 dalyje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelės 4.1.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui – „Tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 metus) turi būti tinkamai įvykdęs ne mažiau kaip 1 (vieną) informacinės sistemos (toliau – IS) (ar registro) integracijos kūrimo sutartį <...>, kurios metu sukurta (modernizuota) IS (ar registras) turi integracines sąsajas ir duomenų mainai vykdomi ne mažiau kaip su 3 (trimis) IS ir (arba) registrais“. Agentūra Sprendime konstatavo, kad šis Pirkimo sąlygų „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelės 4.1.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo objektui (vienos IS (N.VIS) modernizuotos funkcijos ir duomenų mainų sąsaja su viena IS – Migracijos IS ir N.VIS modernizavimo paslaugos). Tokią išvadą Agentūra padarė taip pat atsižvelgusi ir į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas: jei tiekėjas tokiu būdu yra bent vieną IS integravęs su išorine IS, tiekėjas gali integruoti ir daugiau IS, nes integravimo principas iš esmės nesikeičia; atitinkamai laikytina, kad toks tiekėjas jau turi įgūdžius atlikti sąsają tarp dviejų IS. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Pirkimo objektas ir yra vienos IS sąsaja su kita išorine IS, todėl, Agentūros nuomone, Pirkimo sąlygų 4 dalyje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelės 4.1.1 punkte tiekėjui nustatytas papildomas kriterijus – būti įvykdžius nors vieną sutartį, kurios vykdymo metu būtų sukurtos sąsajos su ne mažiau kaip trimis išorinėmis informacinėmis sistemomis ar registrais, laikytinas kaip perteklinis ir neproporcingas, atsižvelgiant į Pirkimo objekto turinį.

16. Teismas pažymėjo, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 str. 7 d., Metodika). Metodikos 8 punktas nustato kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principus. Metodikos 8.4 punkte yra įtvirtinta, kad keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui; pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį (Metodikos 8.5 p.). Taigi, bendrąja prasme, perkančioji organizacija gali nustatyti kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju pirmiausiai turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą VPĮ kontekste. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra išaiškinęs, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją.

17. Įvertinęs byloje pateiktus pareiškėjo vykdyto pirkimo dokumentus ir šalių paaiškinimus, teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad iš Pirkimo sąlygų 4 dalyje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelės 4.1.1 papunkčio, kuriame nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui formuluotės suprastina, jog tiekėjas turėtų ne mažesnę kaip trijų integracinių sąsajų sukūrimo patirtį, t. y., kad tiekėjas jau būtų įvykdęs nors vieną sutartį, kurios vykdymo metu būtų sukurtos sąsajos su ne mažiau kaip trimis išorinėmis IS ar registrais. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas – vienos IS (N.VIS) modernizuotos funkcijos ir duomenų mainų sąsaja su išorine IS – Migracijos IS, todėl Pirkimo sąlygose tiekėjui keltas reikalavimas – turėti ne mažesnę kaip trijų integracinių sąsajų sukūrimo patirtį (pagal 4.1.1 punkto formuluotę), pagrįstai buvo įvertintas neproporcingu Pirkimo objekto turiniui.

18. Teismas sprendė, kad iš Pirkimo sąlygų 4 dalyje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelės 4.1.1 papunkčio formuluotės negalima teigti, kad ji turėtų būti suprantama taip, kaip ją aiškina pareiškėjas, t. y., kad tiekėjas turi turėti patirties kuriant (modernizuojant) sistemą arba vieną sąsają su viena sistema, jau turinčia daugiau nei tris integracines sąsajas su kitomis sistemomis ar registrais. Iš šios nuostatos aiškiai suprantama, kad tiekėjui keliamas reikalavimas, jog jis jau būtų sudaręs integracijos kūrimo sutartį <...>, kurios metu, t. y. sutarties vykdymo metu, buvo sukurta (modernizuota) IS (ar registras) turinti integracines sąsajas ir duomenų mainai buvo vykdomi ne mažiau kaip su trimis išorinėmis IS ar registrais. Iš šios nuostatos matyti, kad tiekėjui keliamas reikalavimas, kad būtent sudarytos sutarties metu turėjo būti sukurtos IS / registro integracinės sąsajos ne mažiau kaip su trimis kitais IS / registrais. Įvertinęs Sprendime padarytas išvadas dėl Pirkimo sąlygų 4 dalyje 4 lentelės 4.1.1 punkte nustatytų reikalavimų tiekėjams, teismas pažymėjo, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog minėtame punkte nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui yra neproporcingi pirkimo objektui.

19. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento argumentai, jog nėra duomenų apie tai, jog kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti konkurse, kiti tiekėjai dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų nereiškė, savaime nepatvirtina, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jeigu pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas, vykdant viešuosius pirkimus, negali būti lemiamas dalykas, sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.

20. Teismas pažymėjo, kad Sprendime Agentūra, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį bei į tai, kad Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas, pagrįstai pritaikė 25 procentų finansinę korekciją; aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją sumažinti, nebuvo nustatyta, jų nenurodė ir pareiškėjas. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas iš esmės nekelia ginčo dėl taikytos finansinės korekcijos mažinimo, institucija prašo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą. Atsižvelgęs į tai, teismas dėl finansinės korekcijos skyrimo pagrįstumo aspekto platesnių argumentų nepateikė.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Sprendimo ydingumą įrodinėja taip pat ir kitais argumentais (susirašinėjimas el. paštu, 2020 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 10K-15693 išdėstytų argumentų neįvertinimas), tačiau jie šiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir priimtų išvadų kontekste nesudaro pagrindo Pirkimo sąlygų 4 dalyje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelės 4.1.1 punkto turinio (pagal jo formuluotę) vertinti taip, kaip prašyme įrodinėja Migracijos departamentas. Be to, tiekėjo dalyvavimą pirkime pirmiausia lemia jo atitikimas (įsivertinimas) projekto vykdytojo nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, kaip jie suformuluoti pirkimo sąlygose.

22. Teismas konstatavo, kad Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

III.

23. Pareiškėjas Migracijos departamentas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti: panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą 16 879,50 Eur išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti.

Žemesnės instancijos teismas

24. Aptaręs faktines su Pirkimo vykdymu bei jo įvertinimu susijusias aplinkybes ir priimtą Sprendimą bei jo atliktą teismo įvertinimą, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai vertino faktines aplinkybes ir įrodymus, nesivadovavo lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, ignoravo Migracijos departamento atsiliepime ir posėdžio metu išdėstytus argumentus bei nepateikė jokio jų įvertinimo, todėl priėmė nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas taip pat pažeidė proceso teisės normas ir netinkami įvertinęs esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes, neteisingai išsprendė bylą, o tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.

25. Savo poziciją dėl ginčo esmės pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme. Akcentuoja, kad Pirkimo dokumentuose kaip kvalifikacijos reikalavimas buvo apibrėžtas sistemos (registro), kurios kūrimo (modernizavimo) patirtį turi turėti tiekėjai, ypatybė, o ne rezultatas, kad kurdami (modernizuodami) sistemą (registrą), tiekėjai turėjo sukurti tris integracines sąsajas.

26. Migracijos departamentas pažymi, kad teismas įvertino ne visus jo prašyme nurodytus argumentus, o tiesiog pateikė išvadą, kad iš formuluotės suprastina, jog tiekėjas turėtų ne mažesnę kaip trijų integracinių sąsajų sukūrimo patirtį, t. y., kad tiekėjas jau būtų įvykdęs nors vieną sutartį, kurios vykdymo metu būtų sukurtos sąsajos su ne mažiau kaip trimis išorinėmis IS ar registrais, bei kad iš formuluotės negalima teigti, jog ji turėtų būti suprantama taip, kaip ją aiškina pareiškėjas, tačiau nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kaip padarė tokią išvadą, nenurodė, kuria lietuvių kalbos gramatikos taisykle rėmėsi, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

27. Migracijos departamento nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas klaidingai interpretavo Pirkimo dokumentuose nurodytus tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus, neatsižvelgdamas į lingvistinę, loginę ir sisteminę jų prasmę. Teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus (Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus), padarė nepagrįstą išvadą, kad tiekėjų kvalifikacijai nustatyti reikalavimai (būti įvykdžius sutartį, kurios metu sukurtos sistemos (registro) sąsajos su ne mažiau kaip trimis sistemomis (registrais)) yra neproporcingi pirkimo objektui. Tiekėjų kvalifikacijai nebuvo keliamas toks reikalavimas, taigi ir teismo išvados dėl to, kad keltas reikalavimas yra neproporcingas, yra visiškai nepagrįstos. Be to, teismas sprendime nepateikė argumentų dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo, kuris buvo keltas Pirkimo dokumentuose – t. y. reikalavimo turėti vienos integracinės sąsajos su IS (registru), turinčiu tam tikrą požymį (IS (registras) jau iš anksčiau turi ne mažiau kaip tris sukurtas sąsajas), sukūrimo patirtį.

Šalies argumentai

28. Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat nevertino argumento, jog tiekėjo pateiktame vykdytų sutarčių sąraše yra nurodyta, jog jis turi patirties įgyvendinant vieną sutartį, kurios apimtyje buvo vykdytas sistemos, integruotos su daugiau nei trimis jau veikiančiomis IS (registrais), modernizavimas, tai reiškia, kad tiekėjas kvalifikacinį reikalavimą suprato teisingai. Taigi, tiek Projekto vykdytojas (Migracijos departamentas), tiek Projekto partneris, tiek tiekėjai šį reikalavimą suprato vienodai, o aplinkybė, kad Agentūra šį reikalavimą suprato kitaip, nereiškia, kad buvo padarytas VPĮ pažeidimas.

29. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareiškėjo pareikšto apeliacinio skundo trečiasis suinteresuotas asmuo Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad prie Migracijos departamento apeliacinio skundo prisideda.

Atsiliepimas

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad nuo 2011 m. veikianti Vizų informacinė sistema (toliau – VIS) yra technologinis sprendimas, kuris palengvina trumpalaikių vizų išdavimo procedūrą ir padeda vizų, sienų apsaugos, prieglobsčio ir migracijos institucijoms greitai bei efektyviai patikrinti būtiną informaciją apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems reikia gauti vizą kelionei į Šengeno erdvės valstybes. VIS sujungia valstybių narių konsulatus visame pasaulyje ir visus valstybių narių išorės sienų perėjimo punktus. Šioje sistemoje atliekamas biometrinių duomenų, visų pirma, pirštų atspaudų, sutikrinimas asmenų tapatybės nustatymo ir patikrinimo tikslais. Nuo 2011 m. spalio 11 d. Lietuvoje, kaip ir kitose Šengeno erdvės šalyse, pradėjo veikti VIS, skirta apsikeisti vizų duomenimis tarp valstybių narių. Lietuvos nacionalinės vizų informacinės sistemos paskirtis – sudaryti sąlygas Lietuvai su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis keistis duomenimis apie prašymus išduoti vizą (taip pat ir biometrine informacija), su jais susijusiais sprendimais. N.VIS funkcijos yra užtikrinti duomenų srautus tarp Centrinės vizų informacinės sistemos (C.VIS), Užsieniečių registro (UR), Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos (N.SIS), Policijos informacinės sistemos (POLIS) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos (VSATIS); užtikrinti duomenų srautus tarp kompetentingų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, atliekant konsultacijas dėl prašymų pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 17 straipsnio 2 dalį.

31. Informatikos ir ryšių departamentas pažymi, kad prieiga prie N.VIS duomenų yra ribota. Prieigą turi Migracijos departamentas ir jo Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos skyriai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teritorinės ir specializuotos policijos įstaigos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Muitinės kriminalinė tarnyba ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Šios institucijos gali naudoti N.VIS duomenis tik tiek, kiek joms reikia specifinėms užduotims atlikti.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad N.VIS yra priskiriama prie ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą bei prie ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros (toliau – YSII) pagal Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymą. Tokiai sistemai yra keliami ypatingai aukšti reikalavimai. Vienas iš tokių yra sistemos nepertraukiamas veikimas, t. y, IS turi veikti 7x24 režimu, nepertraukiamai, todėl paslaugų teikėjams kuriantiems / modernizuojantiems tokias sistemas, keliami atitinkami reikalavimai, nurodytas paslaugas turi teikti pakankamos kvalifikacijos paslaugų teikėjai, kad YSII ar IS darbas nebūtų sutrikdytas, perėjimas į modernizuotos sistemos versijas vyktų sklandžiai, be incidentų, tuo labiau, kad N.VIS yra susieta su centrine VIS ir N.VIS sutrikimai galėtų sutrikdyti ne tik centrinės VIS, bet ir Europos Sąjungos šalių migracijos, pasienio apsaugos ir teisėsaugos institucijų veiklą. N.VIS turi integracijas su kitomis informacinėmis sistemomis. N.VIS turi apie 10 integracinių sąsajų, vien su centrine VIS yra keleto tipų integracinių sąsajų, kurių pagalba vykdomi sinchroniniai ir asinchroniniai duomenų mainai.

33. Informatikos ir ryšių departamentas teigia, kad nėra tiesa, jog nagrinėjamame viešajame pirkime nustatytu reikalavimu yra užkertamas kelias konkurencijai, kad tokių tiekėjų nėra daug. Vien Informatikos ir ryšių departamente be UAB „Asseco Lietuva“ galima paminėti daugybę kompanijų, kurios kuria / modernizuoja IS turinčias daugiau ar mažiau integracijų sąsajų su kitomis IS ar registrais, pavyzdžiui, UAB „ATEA“, UAB „INFOSOFT“, UAB „iTree“, UAB „CGI Lithuania“. Viešuosiuose pirkimuose buvo nustatyti panašūs ar net aukštesni reikalavimai paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į IS svarbą ir integracijų skaičių ir sudėtingumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad visi Pirkime nustatyti reikalavimai buvo būtini, proporcingi jo objektui ir kitų potencialių tiekėjų nediskriminavo.

34. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas nepateikia jokių pagrįstų ir motyvuotų teisinių argumentų, naujų aplinkybių ar kitos informacijos, kuris iš esmės keistų ginčijamą atsakovo ar skundžiamą teismo sprendimą, tik deklaratyviai atkartoja pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus, nepateikia nei vieno įrodymo ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad teismo sprendimas buvo priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus šalių įrodymus bei reikšmingas aplinkybes, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad Pirkime nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas; pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra nurodo, kad pareiškėjo pateikti teiginiai yra deklaratyvūs, negrįsti ir nemotyvuoti teisiniais argumentais, jie akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, taikomoms Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems projektams, teismų formuojamai praktikai ir nepaneigia Sprendimo teisėtumo bei jame nustatytų pažeidimų.

36. Atsakovas akcentuoja, kad nustatyto Kvalifikacijos reikalavimo teisėtumas atlikto pažeidimo tyrimo metu buvo įvertintas visapusiškai tiek Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų nuostatų kontekste, tiek ir visų nustatytų faktinių aplinkybių, kontekste. Agentūra teigia, kad Sprendimą pagrindė konkrečiais teisės aktais, jų nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika bei visų nustatytų faktinių aplinkybių, įskaitant ir tiekėjo pateikusio pasiūlymą (kaip tiekėjas nustatytą Kvalifikacijos reikalavimą suprato ir pagrindė), pagrindu.

37. Atsakovas pažymi, kad vertinant Pirkime nustatyto Kvalifikacijos reikalavimo teisėtumą, teismo sprendime taip pat aiškiai akcentuota, jog tiekėjo dalyvavimą pirkime pirmiausia lemia jo atitikimas (įsivertinimas) projekto vykdytojo nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, kaip jie suformuluoti pirkimo sąlygose, ir buvo įvertintas visapusiškai tiek Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų nuostatų kontekste, tiek ir visų nustatytų faktinių aplinkybių, kontekste, bei pagrįstas jo teisėtumas konkrečiais teisės aktais (VPĮ, Metodikos), jų nuostatomis, bei teismų formuojama praktika. Agentūra atkreipia dėmesį, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Pirkimo sąlygose pateikta informacija, kad bus vertinama tiekėjo patirtis vykdant sutartį, kurios metu sukurta (modernizuota) IS (ar registras) turi integracines sąsajas ir duomenų mainai vykdomi ne mažiau kaip su trimis IS ir (arba) registrais, t. y. formuluotė suprastina, kad Kvalifikacijos reikalavimas susietas su praeityje tinkamai įgyvendinta būtent integracinių sąsajų kūrimo sutartimi ir siekta įsitikinti būtent tiekėjo integracijų kūrimo patirtimi, t. y. kad sutarties apimtyje kuriant / modernizuojant IS / registrą būtų sukurtos tos IS / registro integracinės sąsajos ne mažiau kaip su trimis kitais IS / registrais, todėl pareiškėjas neįrodė, kad teismas nesivadovavo lingvistiniu teisės aiškinimo metodu. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas – vienos IS (N.VIS) modernizuotos funkcijos ir duomenų mainų sąsaja su išorine IS – Migracijos IS, Pirkimo sąlygose tiekėjui keltas reikalavimas – turėti ne mažesnę kaip trijų integracinių sąsajų sukūrimo patirtį (pagal Kvalifikacijos reikalavimo formuluotę), pagrįstai buvo įvertintas neproporcingu Pirkimo objekto turiniui. Agentūros nuomone, teismas teisiškai ir motyvuotai įvertino Migracijos departamento vykdyto Pirkimo dokumentus, šalių paaiškinimus, pagrįstai įvertino Kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą ir proporcingumą Pirkimo objekto turiniui bei atitiktį VPĮ normoms. Atsakovas akcentuoja, kad nepriklausomai nuo to, net jei proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ar posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant bylą ir niekaip nekeičia sprendime padarytos išvados, todėl teismas turėjo teisę jų nenagrinėti.

38. Agentūros nuomone, teismas tinkamai teisiškai ir motyvuotai įvertino Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kad ji tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, pasisakė dėl esminių pareiškėjo prašymo argumentų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl negali būti vertinama, kad administracinė byla iš esmės buvo neišnagrinėta.

Atsiliepimas

39. Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas nepateikia nei vieno įrodymo ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog Sprendimas dėl taikytos finansinės korekcijos yra neteisėtas. Anot Agentūros, pareiškėjas neigiamų pasekmių (netinkamų finansuoti išlaidų) siekia išvengti teikdamas argumentus, kurie neturi jokios teisinės reikšmės vertinant VPĮ padarytų pažeidimų nustatymo faktą ir atsakovo pareigą nustatyti pažeidimą bei jį ištaisyti, nustatant netinkamas finansuoti išlaidas.

40. Agentūra pažymi, kad Migracijos departamento įgyvendinamas Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, todėl turi būti taikomi tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės aktai. Europos Parlamento ir tarybos 2013 m. reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 yra nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. Be to, vadovaujantis minėtu reglamentu, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemą, kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir, kuriai pritaria Europos Komisija; valdymo ir kontrolės sistema turi užtikrinti, kad Europos Sąjungos biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. išlaidos, kurios atitinka veiksmų programos taisykles, paramos skyrimo reikalavimus ir yra patirtos nepažeidžiant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Esant Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privalo būti nustatytas pažeidimas bei netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri negali būti deklaruota ir kompensuota iš Europos Sąjungos biudžeto. Lietuvoje valdymo ir kontrolės sistema yra sukurta ir nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir Stebėsenos komiteto patvirtintais dokumentais.

41. Agentūra atkreipia dėmesį, kad ji yra viešojo administravimo subjektas, priimantis asmenų teisėms ir pareigoms poveikį turintį individualų administracinį aktą, ir atsižvelgus į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatose, susisijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar pareiškėjo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, todėl Migracijos departamentas yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą pirkimų atlikimą, o jeigu vykdant pirkimus, jis pažeidė teisės aktus, jo veiksmų neteisėtumas negali būti jokiomis priemonėmis pateisinamas dėl padaryto pažeidimo. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės pareiškėją tiesiogiai įpareigojo nepažeisti viešųjų pirkimų tvarką reguliuojančių reikalavimų, o jeigu jis šių reikalavimų neužtikrina, atlikus pažeidimo tyrimą, yra nustatomos netinkamos finansuoti išlaidos, pritaikant finansinę korekciją, jeigu netinkamų finansuoti išlaidų negalima tiksliai apskaičiuoti.

Atsiliepimas

42. Atsakovas teigia, kad jis nepriėmė jokio sprendimo, kuris turėtų piktnaudžiavimo požymių ir dėl to netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas bei taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Migracijos departamento teises ir teisėtus interesus. Agentūra pažymi, kad apeliacinio skundo motyvuose dėl pritaikytos finansinės korekcijos pareiškėjas tik atkartoja deklaratyvius teiginius, jog VPĮ nuostatos nebuvo pažeistos. Sprendime yra nurodytos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, Pirkimo procedūrų eiga, Migracijos departamento pateikti paaiškinimai, aiškiai konstatuota, kokio pobūdžio VPĮ pažeidimus pareiškėjas padarė, yra pateikti tikslūs ir išsamūs teisiškai pagrįsti argumentai, nėra prieštaravimų dėl taikytos finansinės korekcijos teisėtumo, t. y. administracinis aktas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, o vien tai, kad Migracijos departamentas nesutinka su ginčijamus sprendimus priėmusių institucijų atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokių sprendimų laikyti neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Agentūra pažymi, kad teismas įvertino pažeidimo pobūdį, jo pasekmes (sukeliamą žalą Europos Sąjungos bei nacionaliniam biudžetui). Atsakovo nuomone, Migracijos departamento padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus, jis yra labai sunkus; vien aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo; nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti. Agentūra, įvertinusi visas su pažeidimu susijusias aplinkybes bei vadovaudamasi proporcingumo principu, pritaikyti iš galimų pasirinkti mažesnių, t. y. 10 ar 5 procentų finansinę korekciją, neturėjo teisinio pagrindo. Migracijos departamentas savo veiksmais apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė galimybių Pirkime dalyvauti ir konkurencingus pasiūlymus pateikti tiekėjams dėl ribojančių ir diskriminacinių sąlygų (Pirkime pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas). Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas VPĮ nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu.

43. Agentūra akcentuoja, kad Sprendimas yra pagrįstas tik objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės normomis, o taikoma finansinė korekcija yra motyvuota pagal esamą teisinį reguliavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, tarp šalių kilusio ginčo esmė, ar Tiekėjų kvalifikacijos 4.1.1 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai buvo pagrįsti ir proporcingi Pirkimo objektui, t. y. ar Tiekėjų kvalifikacijos 4.1.1 punkto nuostatos buvo suderinamos su VPĮ 47 straipsnyje išdėstytu teisiniu reguliavimu.

45. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Agentūra pagrįstai konstatavo VPĮ 47 straipsnio nuostatų pažeidimą, minėtą poziciją išsamiai aptardamas (žr. nutarties 13–19 p.).

46. Migracijos departamento pateiktame apeliaciniame skunde iš pricipo kartojami argumentai, kurie buvo pateikti kreipiantis teisminės gynybos, bei akcentuojama, kad Pirkimo dokumentuose kaip kvalifikacijos reikalavimas buvo apibrėžtas sistemos (registro), kurios kūrimo (modernizavimo) patirtį turi turėti tiekėjai, ypatybė, o ne rezultatas, kad kurdami (modernizuodami) sistemą (registrą), tiekėjai turėjo sukurti tris integracines sąsajas (žr. nutarties 25 p.).

47. Pastarosios pozicijos pagrindimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamentas pakankamų argumentų nepateikė. Nėra pagrindo nesutikti su Agentūros atliktu pirminiu aiškinimu dėl Tiekėjų kvalifikacijos 4.1.1 punkte įtvirtintų nuostatų (žr. nutarties 5.3 p.), kurį patvirtino bei išplėtojo pirmosios instancijos teismas (žr. nutarties 18 p.).

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria Agentūros bei pirmosios instancijos teismo atliktam Tiekėjų kvalifikacijos 4.1.1 punkte įtvirtintos nuostatos aiškinimui – kvalifikacijos reikalavimas buvo susietas su praeityje tinkamai įgyvendinta būtent integracinių sąsajų kūrimo sutartimi (sukurta IS turi integracines sąsajas ir duomenų mainai vykdomi ne mažiau kaip su 3 IS ir (arba) registrais), t. y. siekta įsitikinti būtent tiekėjo integracijų kūrimo jau turima patirtimi, apibrėžiant konkretų praktinės veiklos laikotarpį bei konkrečius pasiektus rezultatus, suteikiančius potencialią galimybę pasirašyti paslaugų pirkimo sutartį.

49. Teisės aiškinimas yra teismo, nagrinėjančio bylą, kurioje turi būti taikomas atitinkamas teisės aktas, prerogatyva, tai yra akcentuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimą, 2011 m. spalio 25 d. nutarimą). Be to, tai, kad teismo veikla visų pirma yra saistoma teisės normų, o šias jis taiko ir aiškina neveikiamas kitų asmenų ir institucijų, yra ir tam tikra teismo nepriklausomumo garantija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo kompetencija, todėl teismai, vykdydami teisingumą, ne tik turi teisę, bet ir privalo aiškinti įstatymą, nes teisės aiškinimas yra neatskiriama teisingumo vykdymo proceso dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Sirowa“ skundą, bylos Nr. 3K-3-53/1998). Spręsdamas šalių ginčą, teismas byloje nustatytiems faktams ir šalis siejantiems materialiniams teisiniams santykiams taiko konkrečias materialiosios teisės normas. Šiuo atveju abstrakti teisės norma tampa konkrečių šalių konkretaus elgesio taisykle, o teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas. Tam, kad galėtų tinkamai pritaikyti abstrakčią teisės normą konkrečiam ginčui spręsti, teismas šią normą privalo išaiškinti, atskleisti jos tikrąją prasmę. Taigi, teisės aiškinimas yra viena iš teismo, kaip įstatymo įgaliotos teisės taikymo institucijos, kompetencijos sudedamųjų dalių, būtina prielaida įgyvendinti pagrindinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą.

50. Teismas, aiškindamas teisę, taiko įvairius aiškinimo metodus ir taisykles, juos pasirinkdamas ir derindamas pagal tai, kokiame teisės akte yra įtvirtinta aiškintina teisės norma ar normos, atsižvelgdamas į šio teisės akto reguliuojamų santykių sritį, poreikio aiškinti konkrečią teisės normą priežastis ir kitas svarbias aplinkybes. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama bei taikoma nemažai skirtingų ir kartu tarpusavyje susijusių teisės aiškinimo metodų – lingvistinis (gramatinis), sisteminis, teleologinis, lyginamasis, istorinis, loginis, bendrųjų teisės principų, kita. Kokie metodai taikytini konkrečiu atveju, kaip jie derinami tarpusavyje, kaip sprendžiami jų konkurencijos klausimai ir motyvuojamos jais remiantis gautos išvados – teismo, nagrinėjančio konkrečią bylą, kurioje sprendžiamas teisės aiškinimo klausimas, kompetencijos dalykas.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi teleologinio (nustatydama aiškinamą ginčo normą priėmusio subjekto ketinimus ir juo siektą tikslą), taip pat iš dalies lingvistinio bei sisteminio teisės aiškinimo metodų taisyklėmis, sprendžia, kad aptariami ginčo kvalifikaciniai reikalavimai buvo nukreipti į tiekėjo vertinimą su praeityje įvykdyta aktualia veikla ir gautu / pasiektu rezultatu, o tai įgalina patvirtinti poziciją dėl netinkamai suformuluotų kvalifikacijos reikalavimų, kurie buvo nesuderinami su VPĮ 47 straipsnio nuostatomis, taip pat Metodika.

52. Vadovaujantis VPĮ 47 straipsnio 1 dalimi, perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali būti siekiama išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (17 str. 3 d.). Taigi, nors perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau ši jos pasirinkimo laisvė nėra neribota ir ji privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, taip pat negali nustatyti perteklinių, neproporcingų, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamų reikalavimų, todėl 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta būtent minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime.

53. Lietuvos Aukščiausia Teismas yra pažymėjęs, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai neprivalo būti identiški minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, tačiau tai nereiškia, kad dėl to kvalifikacinės atrankos kriterijai gali būti neproporcingi pirkimo objektui, diskriminuoti ūkio subjektus ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai tiek atvirame, tiek ribotame konkursuose turi tą patį tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį. Viešojo pirkimo sąlygos, kurios viršija šį tikslą, kvalifikuotinos kaip neproporcingos ir neteisėtos. Kvalifikacinės atrankos kriterijai, kuriuos viešųjų pirkimų sąlygose nustato perkančiosios organizacijos, kaip ir bet kurios kitos konkursų nuostatos, vertintini pagal viešųjų pirkimų principus, galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat įprastinę atitinkamų reikalavimų (sąlygų) taikymo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017).

54. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011, kt.).

55. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, kt.). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, kt.).

56. Turint omenyje ką tik išdėstytas nuostatas bei ginčo esmę, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokio objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, jog jo reikalavime nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai buvo pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo pateisinami. Atsakovas sprendė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė atsakovo išvadai, kad šis reikalavimas nėra pateisinamas teisiniu reguliavimu ir nebuvo būtinas tinkamam pirkimo sutarties įgyvendinimui. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

57. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, išvadas padarė teisingai įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ištirtų įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (nenustatyta, kad viešojo pirkimo tikslo – gauti paslaugas – nebuvo galima pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis ir kad kitų numatytų reikalavimų nepakako). Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius