Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1475-809/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-08
Bylos Nr.: eI3-1475-809/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04083-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Pareiškėjas: Ukmergės rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1475-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04083-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), įgyvendindama projektą „Ukmergės miesto centro viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas (duomenys neskelbtini) su prieigomis įrengimas“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-01-0015 (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „Ukmergės miesto (duomenys neskelbtini) su prieigomis rekonstravimo darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) ir 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 20-704 (toliau – ir Sutartis) su Pirkimo laimėtoju – jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų grupe, kurią sudarė UAB „Losrita“ ir UAB „Vilnius Town Group“ (toliau – ir Rangovai). Pareiškėja visus Pirkimo dokumentus 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė CPVA patikrai, kuri 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 2019/2-8435 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Pareiškėja paaiškinimus dėl inicijuoto pažeidimo pateikė 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. sausio 9 d. Atlikusi tyrimą CPVA priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principus bei 47 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažeidimas buvo nustatytas dėl Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunktyje 2 lentelės 3.4.3.1 papunktyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Reikalavime, be kita ko, buvo nurodyta, kad tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent 1 neypatingo statinio statybos darbų vadovą (statinių grupės – susisiekimo komunikacijų; statinių pogrupiai – keliai, keliai (gatvės); statinių grupės – negyvenamieji pastatai, statinių pogrupiai – paslaugų paskirties pastatai; statinių grupės – inžineriniai tinklai; statinių pogrupiai – nuotekų šalinimo tinklai, vandentiekio tinklai; statinių grupės – kiti inžineriniai tinklai, statinių pogrupiai – kitos paskirties inžineriniai statiniai), turintį teisę dirbti kultūros paveldo teritorijoje ir turintį darbo patirtį bent viename baigtame objekte (toliau – Kvalifikacijos reikalavimas). CPVA nuomone, nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas, kaip visuma, buvo neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu, nes buvo įsigyjami ne tik neypatingų statinių statybos darbai, bet ir nesudėtingų statinių statybos darbai, kuriems gali vadovauti ir neatestuoti specialistai. Tokiu būdu buvo nepagrįstai apribota tiekėjų konkurencija, taip pat Pirkime pažeisti ir viešųjų pirkimų principai. Įvertinusi nustatytą pažeidimą CPVA pritaikė 5 proc. finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms (3 192 335,50 Eur). Bendra nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 159 616,78 Eur, iš kurių 147 645,52 Eur sudaro Europos Sąjungos skiriamas finansavimas ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Likusi suma – 11 971,26 Eur yra pačios pareiškėjos įnašas.

Pareiškėja pagrįsdama Sprendimo neteisėtumą nurodo, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) VAĮ 8 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir 47 straipsnio 1 dalyje nustatų reikalavimų pažeidimus. Šiuo aspektu nurodo, kad Pirkimo objektą sudarė tiek neypatingi, tiek nesudėtingi statiniai. Neypatingų statinių statybos darbams, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, gali vadovauti tik atestuoti specialistai, todėl Kvalifikacinis reikalavimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu atsakovė nevertino, kad Pirkimo objektas yra kompleksinis ir patenka į kultūros paveldo teritoriją, todėl pareiškėjai siekiant, kad darbai būtų atlikti tinkamai, ji turėjo teisę į Kvalifikacijos reikalavimą. CPVA pažeidimo tyrimą atliko formaliai, neįvertinusi Pirkimo objektą sudarančių statinių specifikos ir jų statybos procesą reguliuojančių teisės aktų nuostatų. Dalis Pirkimo objekto statinių yra neypatingi, esantys kultūros paveldo teritorijoje, todėl Kvalifikacijos reikalavimas, pareiškėjos nuomone, šioje dalyje yra pagrįstas. CPVA priimdama išvadą rėmėsi 2018 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidime Nr. LRS-07-180803-00018, versija 3, pateikta informacija apie statinių kategorijas, kuriame nurodyta, kad bus naujai statomi 5 neypatingi statiniai (4 vnt. apšvietimo tinklų (duomenys neskelbtini) bei 1 vnt. nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini)). Kiti statybos leidime nurodyti statiniai yra priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai (susisiekimo komunikacijos: gatvės, aikštės, fontanas, inžinieriniai tinklai, vandentiekio tinklai ir kt.), iš kurių 18 statomi naujai, o 1 rekonstruojamas, tačiau nesirėmė techninio projekto „Ukmergės miesto (duomenys neskelbtini) su prieigomis rekonstravimo projektas“, projekto Nr. P/01217 (toliau – ir TP) sprendiniais.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovei iš esmės turėtų būti žinoma, kad asmuo, norėdamas vadovauti neypatingo statinio statybai arba šio statinio specialiesiems darbams, t. y. eiti statinio statybos arba specialiųjų darbų vadovo pareigas privalo turėti atestatą. Tuo atveju, jei asmuo papildomai siekia vadovauti statinių, kurie yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos darbams, jis privalo išlaikyti papildomą kvalifikacinį egzaminą. Be kita ko, neypatingo statinio statybos arba specialiųjų statybos darbų vadovas gali vadovauti ir nesudėtingo statinio statybai. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektą sudarė 5 neypatingos kategorijos statiniai, kurių statybos darbams gali vadovauti tik atestuoti specialistai, todėl ir buvo nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas statinio statybos vadovui, kad jis turėtų teisę vadovauti nuotekų šalinimo tinklų ir kitos paskirties inžinerinių statinių (apšvietimo tinklų) statybai, t. y. reikalavimas, kad tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent vieną neypatingo statinio statybos darbų vadovą <...> statinių grupės – inžineriniai tinklai; statinių pogrupiai – nuotekų šalinimo tinklai <...>; statinių grupės – kiti inžineriniai tinklai, statinių pogrupiai – kitos paskirties inžineriniai statiniai, turintį teisę dirbti kultūros paveldo teritorijoje. Taigi, pareiškėjai iš esmės nėra suprantamas atsakovės argumentas, kad reikalavimas tiekėjui turėti atestuotą neypatingo statinio statybos darbų vadovą yra neproporcingas Pirkimo objektui. Vadovaujantis CPVA Sprendime pateiktu aiškinimu, būtų suprantama, kad susidaro tokia situacija, jog vykdant darbus neypatingos kategorijos statinyje, statinio statybos darbų vadovas nėra reikalingas ir užtenka tik specialiųjų darbų vadovo šių statinių statybai. Toks aiškinimas, pareiškėjos nuomone, prieštarauja teisiniam reguliavimui, kuriame nurodoma, kad statinio statybos specialiųjų darbų vadovas vadovauja tam tikriems statybos specialiesiems darbams, būdamas techniškais klausimais pavaldus statinio statybos vadovui (STR 1.06.01:2016 4.7 p.), t. y. šis specialistas vadovauja tik tam tikriems darbams, be to prižiūrimas statinio statybos vadovo, kuris yra skiriamas rangovo ir būtinas vykdant statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, CPVA poziciją, jog pareiškėja iš esmės privalėjo nustatyti reikalavimą statinio statybos vadovui, nesiedama jo su neypatingų statinių kategorija, yra nepagrįstą. Jei pareiškėja tokį kvalifikacijos reikalavimą būtų nustačiusi, būtų pažeidusi VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą įsitikinti, kad tiekėjas pajėgus įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį ir būtų nustatęs beprasmį kvalifikacijos reikalavimą.

Pažymi, kad atsakovė savo išvadomis reikalauja, kad viename statybos objekte būtų du statinio statybos vadovai, kurių vienas vadovautų neypatingų statinių statybai, o kitas nesudėtingų statinių statybai, tačiau tokia situacija teisiškai nėra galima. Rangovas, siekdamas tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, neatsižvelgiant į nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, statybos objekte privalo paskirti tinkamos kvalifikacijos vieną statinio statybos vadovą, priešingu atveju jis pažeistų statybų procesus reguliuojančius teisės aktus. Kaip matyti iš išvadų, specialistas, kuris CPVA siūlomą kvalifikacijos reikalavimą atitiktų, vis tiek negalėtų vadovauti neypatingos kategorijos statinių statybos darbams ir rangovas būtų privalėjęs paskirti aukštesnės kvalifikacijos statinio statybos vadovą, t. y. neypatingų statinių statybos vadovą, kuris kartu vadovautų visam statybos objektui, nes turi būti skiriamas tik vienas statinio statybos vadovas. Taigi, nustatant būtent tokį Kvalifikacijos reikalavimą buvo siekiama užtikrinti, kad darbams vadovaus tokią teisę turintis asmuo, t. y. neypatingo statinio statybos darbų vadovas, kuris kartu turi teisę vadovauti nesudėtingų statinių statybai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga parinkti kompetentingą, patikimą ir pajėgų tiekėją, todėl ji turi teisę, atsižvelgdama į perkamo objekto specifiką, nustatyti atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus. Pabrėžia, kad ši perkančiosios organizacijos pareiga gali būti pažeista nustačius ne tik perteklinius, bet ir nepakankamus kvalifikacijos reikalavimus dėl kurių parenkamas tiekėjas, kuris nepajėgs įgyvendinti viešojo pirkimo sutarties arba ją įgyvendins netinkamai. Tuo tarpu CPVA iš esmės paneigė pareiškėjos, kaip perkančiosios organizacijos, teisę nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų išrinkti pajėgų tiekėją, kuris sugebėtų įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį.

Nurodo, kad nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas nebuvo pernelyg aukštas, pavyzdžiui, nebuvo reikalaujama, kad siūlomas specialistas būtų atestuotas ypatingos kategorijos statinio statybos vadovu, arba specifinis, nustatant ypač siaurą reikalavimą, kurį objektyviai galėtų tenkinti ypač mažas tiekėjų ratas. Taip pat Kvalifikacijos reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu, nes jame nėra nurodyta statinių, kurių statybos darbai nebūtų įsigyjami.

Pareiškėjos nuomone, siekiant atlikti tokio Pirkimo objekto kompleksinius statybos darbus (naujai statomi 23 statiniai, rekonstruojamas 1 statinys), kurie būtų vykdomi kultūros paveldo vietovėje, nesudėtingų statinio statybos darbų vadovo kvalifikacija būtų buvusi tinkama, jeigu būtų perkamas pavienis nesudėtingas statinys. Šiuo atveju pareiškėja siekdama, kad viešojo pirkimo sutartis būtų įgyvendinta tinkamai, o Pirkimui skirtos lėšos racionaliai panaudotos, į Kvalifikacijos reikalavimą įtraukė ir nesudėtingus statinius (susisiekimo komunikacijas, kurios apima aikštes ir gatves; vandentiekio tinklus, kurie kartu apima ir fontano įrengimą; paslaugų paskirties pastatus) esančius kultūros paveldo teritorijoje, siekdama, kad jų statybą prižiūrėtų kompetentingas specialistas, turintis patirties vadovauti tokiems statybos darbams. Pažymi, kad pareiškėja bet kuriuo atveju turėjo teisę reikalauti, kad tiekėjas turėtų atestuotą neypatingos statinio statybos vadovą neypatingų statinių statybai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, atsakovė Sprendime neįrodė, kad nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas nebuvo būtinas tinkamam viešojo pirkimo sutarties įgyvendinimui ir ribojo tiekėjų konkurenciją, t. y. buvo diskriminacinis. CPVA, ginčydama Kvalifikacijos teisėtumą, iš esmė remiasi vien tik statybų santykius reguliuojančiais teisės aktais, visiškai nenagrinėdama Pirkimo objekto specifikos, kokios neigiamos aplinkybės gali kilti, jeigu tokie asmenys vadovautų tokio kompleksiškumo statybos darbams.

Nurodo, kad įvertinus Pirkimo objekto specifiką, pareiškėja nustatė pagrįstą ir proporcingą Kvalifikacijos reikalavimą, dėl kurio nebuvo gauta pretenzijų arba atmestų tiekėjų pasiūlymų.

Atsiliepimas

Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad vertindama, ar pareiškėja Pirkimo sąlygose specialistams nustatė pagrįstus ir proporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, rėmėsi Pirkimo sąlygomis, taip pat ir Ukmergės rajono savivaldybės 2018 m. rugpjūčio 3 d. Statybos leidimu Nr. LRS-07-180803-00018, kuriuo remiantis buvo nustatytos statinių, kuriuose bus atliekami perkami darbai, kategorijos, grupės ir pogrupiai. Atsakovės teigimu, pareiškėjos išduotas Statybos leidimas nėra panaikintas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad statinių, kuriuose buvo atliekami perkami darbai, kategorijos, grupės ir pogrupiai buvo nustatyti netinkamai, o ir pareiškėja šių aplinkybių neginčija, įrodinėdama, kad Statybos leidime ir atitinkamai Sprendime yra netinkamai nurodytos statinių, kuriuose buvo atliekami perkami darbai, kategorijos, grupės ir pogrupiai.

Pažymi, kad CPVA pagrįstai nustatė, kad pareiškėja pirko darbus, kurie buvo atliekami neypatingos ir nesudėtingos kategorijos statiniuose. Taip pat atkreipė dėmesį, kad CPVA vertino ne tik statinių kategorijas, grupes ir pogrupius, kuriuose bus atliekami perkami darbai, bet ir perkamų darbų savybes, kurios buvo identifikuotos, remiantis Pirkimo sąlygų 3 priede apibrėžta Technine specifikacija, kurioje pareiškėja apibrėžė perkamų darbų apimtis, kiekius ir savybes. Nei Techninėje specifikacijoje, nei Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta, kad pareiškėja perka tvarkomuosius paveldosaugos darbus, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad perkami darbai buvo susiję su vertingųjų savybių išsaugojimu. Pareiškėja ir pati nenurodė, kokie perkami konkretūs darbai yra laikytini tvarkomaisiais paveldosaugos darbais. Pareiškėjos prie skundo pridedami dokumentai, t. y. skundo priedas Nr.10, kuriame yra pateikiamas tik titulinis lapas ir skundo priedas Nr. 11, kuriame yra pateikiamas išrašas iš Nekilnojamojo kultūros paveldo registro patys savaime nepagrindžia, jog nagrinėjamu Pirkimu buvo perkami konkretūs tvarkomieji paveldosaugos darbai. Atsižvelgiant į tai, kad perkami darbai buvo atliekami neypatingos ir nesudėtingos kategorijos statiniuose, o ne kultūros paveldo statiniuose, kurie yra priskirtini prie ypatingos kategorijos statinių, CPVA pagrįstai priėmė išvadą, kad perkami darbai, įvertinus atliekamų darbų savybes, yra nesusiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo keitimu, išsaugojimu, remontuojant kultūros paveldo statinius. Todėl ir Pirkimo laimėtojas, atlikdamas Pirkimo objektu perkamus darbus, privalėjo vadovautis Statybos įstatymu ir su Statybos įstatymu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, o ne Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (toliau – ir NKPAĮ).

Nurodo, kad CPVA, vertindama ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo proporcingumą ir pagrįstumą Pirkimo objektui, vadovavosi taip pat ir teisės aktais, reglamentuojančiais nesudėtinguosius ir neypatinguosius statinius. Nesudėtingųjų statinių pagrindiniai skiriamieji bruožai apibrėžti Statybos įstatyme, o detalizuoti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 ,,Dėl Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (VI skirsnyje), o statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 ir 9 dalimis, buvo priimta išvada, kad vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą, o neypatingųjų ir ypatingųjų statinių vadovų pareigas eiti turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma perkamų darbų buvo atliekami nesudėtingos kategorijos statiniuose, pareiškėja nepagrįstai Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje statybos vadovui apibrėžė neypatingos kategorijos statinio reikalavimą, nes privalėjo nustatyti nesudėtingos kategorijos statinio reikalavimą, atkreipiant dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 3 ir 4 dalyse buvo nustatytas įpareigojimas tiekėjams turėti specialistus, kuriems būtų suteikta teisė būti neypatingojo statinio specialiųjų darbų vadovu.

Dėl skundo argumentų, kad viename statybos objekte negali būti du statinio statybos vadovai, kurių vienas vadovautų neypatingų statinių statybai, o kitas nesudėtingų statinių statybai, nurodo, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas nėra susijęs su įpareigojimu turėti du statybos vadovus. Statinio statybos vadovo ir statinio statybos specialiųjų darbų vadovų teisės ir pareigos yra reglamentuotos Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 ,,Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (toliau – ir Statybos reglamentas), kurio 15 punkte apibrėžta, kad statinio statybos darbams vadovauja statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas. Statybos reglamento 30 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovui yra pavaldūs visi statybos darbuose dalyvaujantys bendrųjų (kai jie nėra statinio statybos vadovai) ir specialiųjų statybos darbų vadovai, specialistai ir darbininkai. Remiantis Statybos reglamento 37 punktu, darytina išvada, kad specialieji statybos vadovai gali veikti tiek savarankiškai, tiek kartu su statinio statybos vadovu. Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje pareiškėja nepagrįstai nustatė neproporcingą Pirkimo objektui įpareigojimą turėti specialistą, kuriam būtų suteikta teisė būti neypatingo statinio statybos darbų vadovu, nes šiam vadovui turėjo būti nustatytas nesudėtingos kategorijos statinio reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindamas projektą „Ukmergės miesto centro viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas I: (duomenys neskelbtini) su prieigomis įrengimas”, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-01-0015, 2019 m liepos 26 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą (atviro konkurso būdu) pirkimą „Ukmergės miesto (duomenys neskelbtini) su prieigomis rekonstravimo darbų pirkimas“ pirkimas“, pirkimo Nr. 446430.

Pareiškėja su Pirkime laimėjusiu tiekėju UAB „Losrita“, veikiančiu jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Vilnius Town Group“, 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. 20-704.

CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad vykdant Pirkimą, pareiškėjos Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent 1 neypatingo statinio statybos darbų vadovą (statinių grupės – susisiekimo komunikacijų; statinių pogrupiai – keliai, keliai (gatvės); statinių grupės – negyvenamieji pastatai, statinių pogrupiai – paslaugų paskirties pastatai; statinių grupės – inžineriniai tinklai; statinių pogrupiai – nuotekų šalinimo tinklai, vandentiekio tinklai; statinių grupės – kiti inžineriniai tinklai, statinių pogrupiai – kitos paskirties inžineriniai statiniai), turintį teisę dirbti kultūros paveldo teritorijoje ir turintį darbo patirtį bent viename baigtame objekte yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją, todėl galimai pažeidžiantis VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Tuo pagrindu Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 bei pradėtas pažeidimo tyrimas.

CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir kitą dokumentaciją, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, jog Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo objektui, ribojantis tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė sąlygų Pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams bei pažeidžiantis proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. CPVA Sprendime konstatavo, kad pareiškėja tokiu būdu pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl skirtingai vertinamo Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje nustatyto Kvalifikacijos reikalavimo: tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent 1 neypatingo statinio statybos darbų vadovą (statinių grupės – susisiekimo komunikacijų; statinių pogrupiai – keliai, keliai (gatvės); statinių grupės – negyvenamieji pastatai, statinių pogrupiai – paslaugų paskirties pastatai; statinių grupės – inžineriniai tinklai; statinių pogrupiai – nuotekų šalinimo tinklai, vandentiekio tinklai; statinių grupės – kiti inžineriniai tinklai, statinių pogrupiai – kitos paskirties inžineriniai statiniai), turintį teisę dirbti kultūros paveldo teritorijoje ir turintį darbo patirtį bent viename baigtame objekte, tikslingumo perkamų darbų apimties ir turinio kontekste.

Pareiškėjos teigimu, Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje nurodytas Kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui suformuluotas taip, kad įvertinus, jog visi numatomi statyti/rekonstruoti statiniai (perkami darbai) patenka į kultūros paveldo objektą, jo teritoriją ar apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, t. y. Ukmergės miesto (duomenys neskelbtini) su prieigomis rekonstravimo rangos darbai (Pirkimo objektas) bus atliekami nekilnojamojo kultūros paveldo objekte – Ukmergės senamiestyje bei Ukmergės senojo miesto vietoje, todėl, įvertinus darbų vietos specifiškumą, viešąjį interesą buvo nuspręsta, kad perkamų darbų atlikimui turėtų vadovauti atitinkamą aukštesnę kompetenciją turintis tiekėjo pasiūlytas vadovas. Be to, nors didelė dalis pagal Techninio projekto sprendinius numatomų pastatyti/rekonstruoti statinių priskiriami nesudėtingųjų statinių kategorijai, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Pirkimu buvo perkamas visas objektas, o ne kiekvienas statinys atskirai, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą buvo nutarta, kad neypatingųjų statinių kategorija apims ir visus kitus žemesnės kategorijos statinius. Atitinkamai tuo pagrindu perkamam visam objektui buvo nustatyta aukštesnė statinio naudojimo paskirtis. Tuo tarpu atsakovė pažymi, kad pareiškėja Kvalifikacijos reikalavimo teisėtumą įrodinėja ydingai interpretuodama savo pačios nustatyto ginčo kvalifikacijos reikalavimo turinį tiek vietos, kurioje darbai bus atliekami, tiek perkamų darbų sudėtingumo, kontekste.

Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar pagrįsta atsakovės Sprendime priimta išvada, kad pareiškėja, pažeisdama VPĮ įtvirtintą reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones Pirkimo objektui pasiekti – tiekėjams nustatė neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, kurie Pirkimo metu galimai lėmė, kad buvo apribotas Pirkime dalyvavusių tiekėjų ratas, t. y. užkirto kelią varžytis didesniam skaičiui tiekėjų.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (ginčui aktuali 2019 m. gegužės 30 d. redakcija), kurio 17 straipsnio 1 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; būtų pasiekti tokių pirkimų tikslai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“).

Su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (32 straipsnio 1 dalis, (pagal galiojantį teisinį reglamentavimą VPĮ 47 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

Įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).

Žemesnės instancijos teismas

Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui: tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent 1 neypatingo statinio statybos darbų vadovą (statinių grupės – susisiekimo komunikacijų; statinių pogrupiai – keliai, keliai (gatvės); statinių grupės – negyvenamieji pastatai, statinių pogrupiai – paslaugų paskirties pastatai; statinių grupės – inžineriniai tinklai; statinių pogrupiai – nuotekų šalinimo tinklai, vandentiekio tinklai; statinių grupės – kiti inžineriniai tinklai, statinių pogrupiai – kitos paskirties inžineriniai statiniai), turintį teisę dirbti kultūros paveldo teritorijoje ir turintį darbo patirtį bent viename baigtame objekte. Atsakovė Sprendime konstatavo, kad šis Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas atsižvelgiant į Pirkimo objekto turinį.

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis, Metodika). Metodikos 8 punktas nustato kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principus. Metodikos 8.4 punkte nustatyta, kad keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui; pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį (Metodikos 8.5 punktas). Taigi, bendrąja prasme, Perkančioji organizacija gali nustatyti kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju pirmiausiai turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą VPĮ kontekste. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra išaiškinęs, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Įvertinus byloje pateiktus pareiškėjos vykdyto pirkimo dokumentus, šalių paaiškinimus, pritartina atsakovės pozicijai dėl nustatyto Kvalifikacijos reikalavimo neadekvatumo (aukštesni nei turėtų būti) perkamų darbų turiniui ir jų apimčiai.

Iš Administracijos išduoto 2018 m. rugpjūčio 3 d. Leidimo nustatyta, kad šiuo dokumentu suteikiama teisė statyti tiek neypatingos kategorijos statinius, t. y. apšvietimo tinklus, kurių paskirtis – elektros tinklų (Inžineriniai tinklai), (duomenys neskelbtini)– lietaus nuotekų tinklus, kurių paskirtis nuotekų šalinimo tinklai (Inžineriniai tinklai), tiek suteikiama teisė statyti nesudėtingos kategorijos naujus statinius: (duomenys neskelbtini)– buitinių nuotekų tinklai, paskirtis – nuotekų šalinimo tinklai (Inžineriniai tinklai); (duomenys neskelbtini). – vandentiekio tinklai, paskirtis – vandentiekio tinklai (Inžineriniai tinklai); pėsčiųjų takai, paskirtis – kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos); (duomenys neskelbtini)– Lietaus nuotekų tinklai, paskirtis – nuotekų šalinimo tinklai (Inžineriniai tinklai); (duomenys neskelbtini)– buitinių nuotekų tinklai, paskirtis nuotekų šalinimo tinklai (Inžineriniai tinklai); grindinis fontanas, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); (duomenys neskelbtini)– lauko tualetas, paskirtis – paslaugų (Negyvenamosios paskirties pastatai); (duomenys neskelbtini)– automobilių stovėjimo aikštelė, paskirtis – kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos); (duomenys neskelbtini)-vaikų žaidimo aikštelė, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); apžvalgos aikštelė Nr. 1, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); apžvalgos aikštelė Nr. 3, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); (duomenys neskelbtini) – pėsčiųjų takai, paskirtis – kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos); lietaus nuotekų tinklai, kurio paskirtis – nuotekų šalinimo tinklai (Inžineriniai tinklai); (duomenys neskelbtini)– vandentiekio tinklai, paskirtis vandentiekio tinklai (Inžineriniai tinklai); apžvalgos aikštelė Nr. 2, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); reklamos paviljonas, paskirtis – kiti inžineriniai tinklai (Kita); (duomenys neskelbtini)– automobilių stovėjimo aikštelė, paskirtis – kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos); (duomenys neskelbtini)– pėsčiųjų takai, paskirtis - kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos) bei rekonstruoti nesudėtingos kategorijos statinį – (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijos).

Taigi, kaip nustatyta iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidime Nr. LRS-07-180803-00018 (dokumentas yra galiojantis) nurodytų duomenų, dauguma pagal Techninio projekto sprendinius numatytų atlikti darbų yra priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Todėl, kaip pagrįstai nustatė atsakovė, Kvalifikacijos reikalavimuose nustatytas reikalavimas tiekėjui pasiūlyti bent 1 neypatingo statinio statybos darbų vadovą, kuris vadovautų taip pat ir darbams, kurie priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai, pagrįstai įvertintas kaip neproporcingas atsižvelgiant į perkamų darbų turinį.

Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir atestuoti statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras. Šių asmenų atestavimą atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad vadovauti nesudėtingos kategorijos statinio darbams turi teisę vadovauti architektas ir statybos inžinierius. Tuo tarpu neypatingo statinio statybos darbų vadovu turi teisę būti tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Pareiškėja Kvalifikacijos reikalavimuose nurodė, kad vadovauti taip pat ir nesudėtingos kategorijos statinio darbams reikalingas asmuo turintis atestuoto architekto ar atestuoto statybos inžinieriaus kvalifikaciją (pasiūlyti neypatingo statinio vadovą, Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Taigi, pareiškėjos Kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodyta esminė sąlyga, kad nesudėtingos kategorijos statinio darbams atlikti reikalingas asmuo turintis neypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikaciją (atestuotas architektas ar statybos inžinierius), pagrįstai pripažinta neproporcinga Pirkimo objektui (nesudėtingos kategorijos darbams).

Pareiškėja prieštaraudama, kad atsakovė, nagrinėdama Pirkimo dokumentus, neatsižvelgė į Pirkimo objekto vietos specifiškumą, akcentuoja, kad Kvalifikacijos reikalavimai buvo nustatyti atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas yra kompleksinis (pareiškėja apjungė visus perkamus darbus į vieną objektą) ir jis yra kultūros paveldo vietovėje, todėl pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą nustatyti Kvalifikacijos reikalavimus visa apimtimi, t. y. įtraukiant ir nesudėtingus statinius. Pareiškėjos teigimu, jau vien aplinkybė, kad Pirkimo objektas (perkami darbai) yra teritorijoje, kuri yra kultūros paveldo vietovėje, nustatant kvalifikacijos reikalavimus paslaugų tiekėjams, sukuria papildomą pareigą į tai atsižvelgti. Taigi, kaip matyti, pareiškėja akcentuoja Pirkimo objekto vietos svarbą, kuri (vieta), jos nuomone, pateisina jos nustatytus Kvalifikacijos reikalavimus tiekėjui – pasiūlyti neypatingo statinio statybos darbų vadovą (aukštesnės kvalifikacijos – atestuoti architektai ir (ar) statybos inžinieriai), nepaisant to, kad didžioji dalis perkamų darbų priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems atlikti gali vadovauti ir neatestuoti architektai ir (ar) statybos inžinieriai bei pateisina perkamų neypatingų ir nesudėtingų darbų apjungimą į vieną objektą. Pareiškėjos vertinimu ji, būdama perkančiąja organizacija, turi diskrecijos teisę spręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Be to, kaip matyti, pareiškėja mano, jog perkami statybos darbai yra neatsiejamai susiję su kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu, o kultūros paveldo apsauga neabejotinai reiškia ir viešojo intereso apsaugą.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad taikant VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. nustatant kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams bei vertinant jų pagrįstumą ir proporcingumą, ypač svarbu nustatyti Pirkimo objektą. Nagrinėjamu atveju supaprastinto atviro konkurso sąlygų 2.1 punkte Pirkimo objektas apibrėžtas kaip Ukmergės miesto (duomenys neskelbtini) su prieigomis rekonstravimo darbai. Objektas suskirstytas į keturias zonas: (duomenys neskelbtini). Tame pačiame punkte detalizuotos ir numatomų darbų apimtys: bus įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, pravažiavimai, reprezentacinės aikštės, pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, tualetas, informacinis paviljonas, įrengiami teritorijos apšvietimo, teritorijos stebėjimo ir lauko nuotekų tinklai. Atsižvelgiant į Pirkimo objektą ir numatomų darbų apimtį sutiktina su CPVA pozicija, kad šiuo atveju pagal parengtą Techninį projektą turėjo būti atliekami neypatingi ir nesudėtingi tvarkomieji statybos darbai, kurie bus atliekami kultūros paveldo teritorijoje, tačiau perkami darbai nėra tiesiogiai susiję su kultūros paveldo statiniais (jie nerestauruojami, neremontuojant ir pan.). Kaip teisingai nurodė CPVA, pareiškėja nepirko jokių paveldosaugos darbų, o nurodydama, kad visi darbai (tiek neypatingi, tiek nesudėtingi) dėl jų atlikimo vietos, apimties, sudėtingumo laikytini kaip vienas nedalomas objektas – neypatingi tvarkomieji statybos darbai, dėl ko jiems atlikti reikalingas aukštesnės kvalifikacijos vadovas (neypatingo statinio statybos darbų vadovas), nepagrįstai tokią išvadą grindžia viešojo intereso apsauga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015, be kita ko, yra išaiškinęs, kad viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo; be to, plėtojama praktika dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-84-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pabrėžtina, jog teismas iš esmės nekvestionuoja pareiškėjos pozicijos, kad kultūros vertybių apsauga yra viešasis interesas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu taip pat yra konstatuota, kad kultūros paveldo apsauga ir tvarus naudojimasis juo yra svarbus gyvenimo kokybės palaikymui ir regiono bei jo gyventojų istorinių, kultūrinių bei meno šaknų išlaikymui. Tai yra vertybės, kurių apsauga ir skatinimas saisto viešojo administravimo institucijas (žr. 2007 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Debelianovi prieš Bulgariją, peticijos Nr. 61951/00, 54 p.; 2011 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Potomska ir Potomski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 33949/05, 64 p.). Tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius su darbais, kuriems pirkti buvo skelbtas viešasis pirkimas, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo pateisinti vadovui nustatytą perteklinį kvalifikacijos reikalavimą (dalyje dėl perkamų nesudėtingų darbų), kuris galimai užkirto kelią sąžiningai varžytis tiekėjams, galintiems atlikti nesudėtingus tvarkomuosius darbus ir tiekėjų konkurencijos ribojimą. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų ryšį tarp pirktų darbų ir kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimo. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo rengtas tvarkybos darbų projektas, kurio sprendiniais turi būti saugomas kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių autentiškumas ir vertingosios savybės, leidime nėra nurodyta, kad leidimas išduotas atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Nors perkančiajai organizacijai ir paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, pirmiausiai turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai.

Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad sprendimą neskaidyti Pirkimo objekto į neypatingus ir nesudėtingus darbus, o darbus apjungti ir juos kartu laikyti neypatingų statinių statybos darbais lėmė didelė darbų apimtis, sudėtingumas, atsakomybė, tačiau šių argumentų (priežasčių) pareiškėja jokiais įtikinamais įrodymais, argumentais taip pat nepagrindė. Tokie pareiškėjos argumentai vertintini tik kaip subjektyvi nuomonė ir nepateisinanti tokio perkamų darbų apjungimo.

Kritiškai vertintini pareiškėjos argumentai, kad negalima tokia situacija, jog viename statybos objekte būtų du statinio statybos vadovai, kurių vienas vadovautų neypatingų statinių statybai, o kitas nesudėtingų statinių statybai. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 ,,Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (toliau – Statybos reglamentas) 15 punkte nurodyta, jog statinio statybos darbams vadovauja statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas. Šio reglamento 30 punkte įtvirtinta, kad statinio statybos vadovui yra pavaldūs visi statybos darbuose dalyvaujantys bendrųjų (kai jie nėra statinio statybos vadovai) ir specialiųjų statybos darbų vadovai, specialistai ir darbininkai. Kai statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovai vadovauja atliekant darbus pagal atskiras rangos sutartis, t. y. nesudarius bendros rangos darbų sutarties visam statiniui statyti, funkcijas (pagal sutartyje nustatytą darbo sritį) vykdo kartu su statinio statybos vadovu; savarankiškai pagal išankstinį statinio statybos vadovo patvirtintą funkcijų paskirstymą (įvertinus rangos sutarčių reikalavimus) arba pagal statinio statybos vadovo nurodymus, įrašytus į Statybos darbų žurnalą (Statybos reglamento 37 punktas). Iš šių teisės nuostatų matyti, kad statinio statybos darbams gali vadovauti tiek statinio statybos vadovas, tiek statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, o ir specialiųjų darbų vadovai gali veikti tiek atskirai (savarankiškai), tiek

kartu su statinio statybos darbų vadovu. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėja, situacija, kai viename statybos objekte būtų du statinio statybos vadovai, iš esmės būtų galima.

Apibendrinant šioje byloje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, sutiktina su atsakovės išvadomis, kad pareiškėja nustatė perteklinį kvalifikacijos reikalavimą, nurodytą Pirkimo sąlygų 3.4.3 papunkčio 1 dalyje, kuris buvo perteklinis didžiajai daliai leidime nurodytų darbų (nesudėtingiems darbams), buvo galimai klaidinantis tiekėjus ir galimai apribojęs galimybę pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad nėra duomenų apie tai, jog kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti konkurse, kiti tiekėjai dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų nereiškė, savaime nepatvirtina, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.

Ginčijame sprendime atsakovė, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, pagrįstai pritaikė 5 proc. finansinę korekciją. Aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją sumažinti, nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėja. Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės nekelia ginčo dėl taikytos finansinės korekcijos mažinimo, pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą iš esmės, todėl šiuo aspektu (finansinės korekcijos skyrimo pagrįstumo aspektu) plačiau nepasisakytina.

Pareiškėja skundžiamo sprendimo ydingumą taip pat įrodinėja ir neatitikimu VAĮ 8 straipsnio reikalavimams.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.; skundžiamas sprendimas priimtas 2020 m. lapkričio 10 d.) nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime, priešingai, nei nurodo pareiškėja, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis normomis, todėl naikinti Sprendimo kaip nemotyvuoto ir nepagrįsto nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju CPVA tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ginčijamo CPVA 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 naikinti nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė