- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1938-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Izolda Nėnienė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- UAB „Kaminta“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Baltic realty adviser“, Valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB „Sanistal“
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Rinaldas Viliušis
procesinio dokumento kategorijos: 24.2; 30.10; 95.7;121.15; 121.21.
2013 m. gruodžio 23 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės,
atsakovų UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic Realty Adviser“ atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1819-584/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Baltic realty adviser“, UAB „Kaminta“, Valstybės įmonei Registrų centrui dėl statybos leidimų panaikinimo, statybos padarinių šalinimo ir kt. (tretieji asmenys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB „Sanistal“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3–12) prašė panaikinti: Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007-07-13 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. S-40-6-464; Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-12-06 protokolą Nr. 40-10-SK1545; Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-12-13 išduotą statybos leidimą Nr. 38-4-NR200-140, 2008-07-24 išduotą statybos leidimą Nr. 38-4-NR200-140/1, 2009-01-09 išduotą statybos leidimą Nr. 38-4-NR200-140/2, 2010-11-15 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-101115-01193, 2011-05-10 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-110510-00333; įpareigoti VĮ Registrų centrą pataisyti pastato–siuvyklos su gyvenamosiomis patalpomis–butais 4P3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), techninius rodiklius, nurodant tūrį – 2 204 m³, o bendrąjį plotą – 491,06 kv. m, kaip numatyta 1996-12-16 kadastro duomenų byloje; įpareigoti statytoją UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją, atitinkančią valstybinės žemės patikėtinio 2006-11-22 sutikime Nr. 19-527-(20.20) nustatytas sąlygas ir Pastato techninius rodiklius, nustatytus 1996-12-16 kadastro duomenų byloje, kurioje nurodytas pastato tūris 2 204 m³, bendras plotas 491,06 kv. m, ir pertvarkyti pastatą. Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 150–160) reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007-07-13 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. S-40-6-464 ir Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-12-06 protokolą Nr. 40-10-SK1545 atsisakė bei papildomai prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-09-27 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-110927-00731.
Ieškinyje nurodyta, kad pagal 2006-01-23 VĮ Registrų centro pažymėjimą iki rekonstrukcijos pradžios pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas buvo 491,03 kv. m, tūris 2 204 m³, todėl dėl faktiškai pasikeitusio pastato bendro ploto (684,24 kv. m) ir tūrio (2 815 m³) rekonstruotas pastatas ir jo projektinė dokumentacija turi būti pertvarkyti, o statybos leidimai panaikinti. Visi dokumentai, reikalingi statybą leidžiančių dokumentų teisėtumui patikrinti, buvo gauti 2011-09-12, todėl ieškovė nėra praleidusi termino ieškiniui dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių šalinimo pareikšti. Ieškovė, gavusi iš Kauno miesto savivaldybės visą išvadoms padaryti reikalingą informaciją bei dokumentus, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-12-13 išduotą statybos leidimą Nr. 38-4-NR200-140 ir visas vėlesnes šio leidimo versijas bei projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu išduotas minėtas statybos leidimas ir jo vėlesnės versijos, 2011-09-28 surašė Patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-21-110510-00333, išduotas 2011-05-10 Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus pagal projektą siuvyklos pastato 4G2p rekonstravimas, dalies patalpų paskirties pakeitimas į gyvenamąsias–butus, (statybos leidimo Nr. 38-4-NR200-140, išduoto 2007-12-13, versija 4, VN dalies pakeitimas), pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-808 45 punkte įtvirtintus reikalavimus. Akte ieškovė konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumentų nėra, žemės sklypas nesuformuotas. Projekto sklypo planas su vandentiekio tinklais suderintas Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2011-05-09 reg. Nr. 3083. Šis Savivaldybės administracijos statytojams išduotas statybos leidimas, kuriuo atlikti vandentiekio dalies V1 pakeitimai, pažeidžia minėtas norminių aktų nuostatas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nesuformuotas, nuosavybės teise valdomas Lietuvos Respublikos, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, konkretus teritorijos naudojimo tipas, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ar leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas, statinių statybos zona jokiu teritorijų planavimo dokumentu žemės sklypui nustatyti nebuvo, todėl ginčijami statybos leidimai negalėjo būti išduoti nesant žemės sklypo detaliojo plano. UAB „Baltic realty adviser“, siekdama įgyvendinti statytojo teises, privalėjo gauti žemės sklypo savininko sutikimą teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno apskrities viršininko administracija 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“ nurodė, kad ji „<...> neprieštarauja, kad nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą UAB „Baltic realty adviser“, įmonės kodas 135288467, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstruotų gamybos, pramonės paskirties pastatą 4G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siuvyklą (toliau – Pastatas). Leidžiama rekonstruoti pastato stogą, atnaujinti fasadą, pakeisti langus, perplanuoti dalį patalpų, pritaikant jas gyvenamajai paskirčiai, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, nekeičiant pastato užstatymo ploto ir tūrio“. 2006-01-23 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir jo daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre teisiškai įregistruoto Pastato tūris buvo 2 204 m³, bendras plotas 491,03 kv. m, duomenų nustatymo data – 1996-12-16. Atlikus kadastrinius matavimus 2008-06-02 pastatas rekonstruotas į siuvyklą su gyvenamosiomis patalpomis–butais, pakeistas pastato žymėjimas iš „4G2p“ į „4P3p“, pastato bendras plotas paskaičiuotas 684,24 kv. m, tūris – 2 815 m³, pastato išorės matmenys: ilgis 38,06 m, plotis 6,44 m, užstatytas plotas 245 kv. m, išorės aukštis 9,20 m, priestatas 1g2m nugriautas (Inventorinės bylos t. 2, b. l. 93), statybai buvo privalomas detalusis planas. Ieškovė 2011-11-28 patikrino Savivaldybės administracijos 2011-09-27 išduoto statytojui UAB „Baltic realty adviser“ statybos leidimą Nr. LNS-21-110927-00731 ir surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-1734, kuriuo buvo nustatyta, kad Statybos leidimas parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 nuostatų. Akte Nr. PS1-1734 taip pat nustatyta, kad „Žemės sklypas aplink pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotas. Teritorijų planavimo dokumentų nėra. Pažeista: Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“ nurodyti reikalavimai pastato rekonstrukcijai, t. y. nekeisti pastato užstatymo ploto ir tūrio“. Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Siuvyklos pastato 4G2p rekonstravimo projekto, nustatančio dalies patalpų paskirties keitimą į gyvenamąją (butus), pakeitimas, suformuojant du nekilnojamojo turto kadastro objektus, 2011“ aiškinamojo rašto IV dalyje „Bendrieji statinio rodikliai“ nurodyta, kad viso rekonstruojamo pastato 4G2p tūris yra 2 815 m³, o bendras plotas 677,11 kv. m, nors 2006-01-23 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir jo daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre teisiškai įregistruoto Pastato tūris yra 2 204 m³, bendras plotas 491,03 kv. m, duomenų nustatymo data 1996-12-16. Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-07-28 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 1-NS-274 išduotos UAB „Baltic realty adviser“ pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato 4G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro pakeitimai. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2011-08-16 raštu Nr. (3.1.6)S-2604 atsakė, kad Pastato tūris 2 809 m3, nurodytas 2008-07-14 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše, neatitinka kadastro duomenų byloje užfiksuotų duomenų, todėl vertintinas kaip klaidingai įrašytas (t. 1, b. l. 65). VĮ Registrų centras pripažino aplinkybę, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūris 2 809 m³, nurodytas 2008-07-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, neatitinka kadastro duomenų, užfiksuotų 1996-12-16 kadastro duomenų byloje, todėl VĮ Registrų centro veiksmai, kuriais jis pakeitė Pastato tūrį ir bendrąjį plotą, laikytini neteisėtais. Atitinkamai ir pažyma laikytina neteisėtai išduota, VĮ Registrų centrui be teisėto pagrindo pakeitus pastato tūrį. Todėl ieškovė reiškė reikalavimą VĮ Registrų centrui pataisyti pastato–siuvyklos su gyvenamosiomis patalpomis (butais) 4P3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), techninius rodiklius, nurodant tūrį 2 204 m³, o bendrąjį plotą 491,06 kv. m, kaip numatyta 1996-12-16 kadastro duomenų byloje. Ginčo pastatas stovi nekilnojamos kultūros vertybės Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, teritorijoje, todėl ieškovei, ginančiai viešą interesą, vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo tada, kai ieškovė surinko pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti apie viešo intereso pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013-06-03 sprendimu (t. 4, b. l. 125–146) bylą dalyje dėl ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007-07-13 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. S-40-6-464 ir Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-12-06 protokolą Nr. 40-10-SK1545 nutraukė; likusioje dalyje ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovams UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“ priteisė po 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2006-01-23 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir jo daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre įregistruotos siuvyklos 4G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomos atsakovės UAB „Baltic realty adviser“, tūris yra 2 204 m³, bendras plotas 491,03 m², duomenų nustatymo data 1996-12-16 (t. 1, b. l. 18–19). Kauno apskrities viršininko administracija 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“ nurodė, kad ji „<...> neprieštarauja, kad nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą UAB „Baltic realty adviser“, įmonės kodas 135288467, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstruotų gamybos, pramonės paskirties pastatą 4G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siuvyklą. Leidžiama rekonstruoti pastato stogą, atnaujinti fasadą, pakeisti langus, perplanuoti dalį patalpų, pritaikant jas gyvenamajai paskirčiai, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, nekeičiant pastato užstatymo ploto ir tūrio“ (t. 1, b. l. 17). Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. 38-4-NR200-140 2007-12-13 išduotas statytojui UAB „Baltic realty adviser“ (nurodytas tūris 2 204 m³) (toliau – Statybos leidimas Nr. 1) (t. 1, b. l. 25). Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. 38-4-NR200-140/1 2008-07-24 išduotas statytojui UAB „Baltic realty adviser“, projekto pakeitimas (nurodytas tūris 2 815 m³) (toliau – Statybos leidimas Nr. 2) (t. 1, b. l. 33). Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. 38-4-NR200-140/2 2009-01-09 išduotas statytojui UAB „Baltic realty adviser“, dėl pasikeitusio projekto, išskiriant keturis kadastrinius objektus (nurodytas tūris 2 815 m³) (toliau – Statybos leidimas Nr. 3)(t. 1, b. l. 34). Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. LNS-21-101115-01193 išduotas statytojams UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“ 2010-11-15 (nurodytas tūris 2 815 m³) (toliau – Statybos leidimas Nr. 4)(t. 1, b. l. 35). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus 2011-05-10 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-110510-00333, pagal projektą siuvyklos pastato 4G2p rekonstravimas, dalies patalpų paskirties pakeitimas į gyvenamąsias–butus (statybos leidimo Nr. 38-4-NR200-140, išduoto 2007-12-13, versija 4, VN dalies pakeitimas) (toliau – Statybos leidimas Nr. 5) (nurodytas tūris 2 815 m³)(t. 1, b. l. 36). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-09-27 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-110927-00731 statytojui UAB „Baltic realty adviser“ pagal Ž. R. projektavimo biuras parengtą projektą „Siuvyklos pastato 4G2p rekonstravimo projekto, nustatančio dalies patalpų paskirties keitimą į gyvenamąją (butus), pakeitimas, suformuojant du nekilnojamojo turto kadastro objektus, 2011“(t. 1, b. l. 115). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-09-14 išrašo duomenis, registro Nr. 20/92060, šiuo metu ginčo statinys–siuvykla su gyvenamosiomis patalpomis–butais 4P3p (buvęs 4G2p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūris 2 815 m³, bendras plotas 684 kv. m, (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise valdomos atsakovų UAB „Baltic realty adviser“ ir UAB „Kaminta“ (t. 1, b. l. 39). Ieškovė 2011-09-28 surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-1418 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 1) kuriuo nustatė, kad statytojams UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic reality adviser“ 2011-05-10 išduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-21-110510-00333, pagal projektą siuvyklos pastato 4G2p rekonstravimas, dalies patalpų paskirties pakeitimas į gyvenamąsias–butus, (statybos leidimo Nr. 38-4-NR200-140, išduoto 2007-12-13, versija 4, VN dalies pakeitimas), pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-808, 45 punkte įtvirtintus reikalavimus, statinio projektas parengtas neturint teritorijų planavimo dokumentų (t. 1, b. l. 78–80). Ieškovė 2011-11-28 surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-1734 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 2), kuriame nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-09-27 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-110927-00731 parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826, nuostatų (t. 1, b. l. 164). Patikrinimo akte Nr. 2 taip pat nustatyta, kad „Žemės sklypas aplink pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotas. Teritorijų planavimo dokumentų nėra. Pažeista: Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“ nurodyti reikalavimai pastato rekonstrukcijai, t. y. nekeisti pastato užstatymo ploto ir tūrio (t. 1, b. l. 164–166). Taip pat nustatyta, kad atsakovai UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“ Kauno apygardos administraciniame teisme pateikė skundą, prašydami panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-09-28 Patikrinimo aktą Nr. 1 ir 2011-11-28 Patikrinimo aktą Nr. 2. Kauno apygardos administracinio teismo 2012-10-03 nutartimi, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-23 nutartimi paliko nepakeistą, byla buvo nutraukta (t. 3, b. l. 44–50). Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. Ik-441-554/2013 pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-07-28 pažymos Nr. 1-NS-274 apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto panaikinimo (t. 1, b. l. 116, t. 3. b. l. 28–34). Ši administracinė byla 2012-05-10 nutartimi yra sustabdyta iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje. Minėtoje pažymoje pažymima, kad ginčo pastatas yra rekonstruojamas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 2007 m. parengė Ž. R. projektavimo biuras. Dėl pastato tūrio ir užstatymo ploto teismas nurodė, kad pagal pateiktus kadastro registro duomenis iki rekonstrukcijos pastato rūsio tūris buvo 288 m³, pirmo aukšto – 916 m3, antro aukšto – 916 m³, mansardos – 610 m³, priestato tūris – 84 m³, viso 2 809 m³, palėpės tūris 1996-12-16 fiksuojant kadastro duomenis į viso pastato tūrį nebuvo įtrauktas, todėl buvo užregistruotas pastato tūris 2 204 m³ (t. 3, b. l. 90). Atlikus matematinius skaičiavimus matyti, kad juose yra 5 m³ paklaida. Po rekonstrukcijos 2008-06-02 pastato rūsio tūris buvo fiksuotas 283 m³, pirmo aukšto – 760 m³, antro aukšto – 886 m³, trečiojo aukšto patalpų – 886 m³, priestatas nugriautas, viso – 2 815 m³ (t. 3, b. l. 139). Minėti duomenys patvirtino, jog atsakovams atliekant rekonstrukciją sumažėjo pirmo aukšto patalpų tūris (jis yra sumažintas), buvusio tūrio vietoje įrengiant konsolę. Atitinkamai pirmo ir antro aukšto tūris sumažėjo nugriovus priestatą, o trečio aukšto tūris padidėjo pakeičiant stogą iš šlaitinio į sutapdintą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovų argumentais ir atlikdama skaičiavimus, įsigilino ne į visus pakitimus, dėl to ieškovės argumentus, kad pastato tūris atlikus skaičiavimus tūrėtų būti 3 006 m³, kuris gaunamas iš 2 204 m³ atėmus nugriauto priestato 1g2p tūrį, t. y. 84 m³, ir pridėjus 886 m³ pastato trečiojo aukšto patalpų tūrį, atmetė kaip neteisingus. 1996-12-16 atliekant pastato inventorizaciją į ginčo pastato tūrį nebuvo įtrauktas neįrengtos palėpės tūris (610 m³). Atlikus rekonstrukciją ir įrengus esamą palėpę, pastato tūris realiai nepadidėjo, tik naujai atliekant kadastrinius matavimus įrengtos palėpės tūris bei plotas buvo priskaičiuotas prie bendro pastato ploto ir tūrio. Šias aplinkybės patvirtino VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011-08-16 raštas Nr. (3.1.6)S-2679 „Dėl informacijos pateikimo“. Tai, kad į pastato tūrį nebuvo įtraukiamas neįrengtų palėpių tūris, patvirtino ir statybos leidimas Nr. 1, kuriame pastato tūris 2 204 m³ nurodomas neįskaičiuojant neįrengtos palėpės tūrio, vėliau įrengus palėpę, visuose kituose leidimuose jis nurodomas 2 815 m³. Pastato užstatymo plotas 1996 m. buvo 272 kv. m, atlikus pastato rekonstrukciją, pastato užstatymo plotas yra 245 kv. m, t. y. sumažėjęs (t. 1, b. l. 39). Teismas nustatė, kad pastatui nesant kultūros vertybe iš dalies pastato tūris pasikeitė ir dėl šlaitinio pastato stogo rekonstravimo į sutapdintą, tačiau minėti statinio elementų rekonstravimo darbai buvo numatyti ir dėl jų žemės patikėtinio sutikimas buvo gautas. Iš esmės statinio išoriniai techniniai parametrai išliko nepakitę, nes statinio aukštis bei jo plotis nepakito: pastatas buvo dviejų aukštų su neįrengta palėpe, t. y. trijų aukštų pastatas, šiuo metu įrengus palėpę – trijų aukštų pastatas. Nustatęs, kad statinio tūris iš esmės nepakito, o užstatymo ploto sumažėjimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisių ir interesų nepažeidė, teismas sprendė, jog nėra pažeistos Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“ nurodytos sąlygos. Pastato rekonstrukcija vyko nuo 2007 m., Kauno apskrities administracija tikrino statybos teisėtumą - leidimą Nr. 38-4NR200-140 ir raštu asmenims, inicijavusiems patikrinimą, pranešė, kad patikrinus statybą, ji vykdoma be pažeidimų, 2008-07-28 ieškovė išdavė pažymą, jog statinio statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo projekto, todėl atsakovų lūkesčiai saugiai kurti ir investuoti savo pinigines lėšas rekonstruojant statinį laikytini pagrįstais. Ieškovė, vykdydama statybos teisėtumo kontrolės funkciją, nurodė ir pateikė įrodymus, kad 2011-06-10 atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1789 (t. 1, b. l. 14–16), kuriuo savavališkos statybos fakto nenustatė. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog objektas yra statomas nuo 2007 m. ir statinio rekonstrukcija faktiškai yra baigiamojoje stadijoje, sprendė, jog ieškovės nurodyti trūkumai nėra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir atitinkamai sukelti neigiamą poveikį statytojų ir valstybės interesams. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais statybos leidimus: 2007-12-13 Nr. 38-4-NR200-140, 2008-07-24 Nr. 38-4-NR200-140/1 (toliau – Statybos leidimas Nr. 2), 2009-01-09 Nr. 38-4-NR200-140/2 (toliau – Statybos leidimas Nr. 3), 2010-11-15 Nr. LNS-21-101115-01193 (toliau – Statybos leidimas Nr. 4), kadangi nekonstatavo statybos neteisėtumo požymių. Ieškovė pateikė vienintelį dokumentą, kuriame 2011-02-04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto aprašo (toliau – Aprašo) nustatyta tvarka nustatė tam tikrus pažeidimus, t. y. 2011-09-28 Patikrinimo aktą Nr. PS1-1418, kurio 1.2 punkte nurodyta, kad tikrinamas Statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-21-110510-00333, išduotas 2011-05-10, ir patikrinimo išvadose nurodyta, kad šis statybos leidimas parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Reglamento [4.7] nuostatų (tačiau nenurodyta – kokių), pažeistas STR „Statinio projektavimas“ 45 punktas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis - statinio projektas parengtas neturint teritorijų planavimo dokumentų. Patikrinimo akto Nr. 1 patikrinimo išvadose nėra nurodyta, kad pažeisti Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“ nurodyti reikalavimai pastato rekonstrukcijai, t. y. nekeisti pastato užstatymo ploto ir tūrio. Ieškovė pateikė dar vieną 2011-11-28 patikrinimo aktą Nr. PS1-1734 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 2), kuriuo nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-09-27 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-110927-00731 parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826, nuostatų. Aprašo nustatyta tvarka buvo tikrinti tik du statybos leidimai, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė ginčijo kitus iki jų išduotus statybos leidimus. Ieškinyje iš esmės nurodyti tik Statybos leidimo Nr. 1 neteisėtumo pagrindai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti, o kiti ginčijami kaip išvestiniai iš Statybos leidimo Nr. 1 neteisėtumo pagrindų. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio pagrinde išdėstytos aplinkybės prieštarauja prie jo pridėtiems įrodymams, kuriais ieškovė įrodinėjo ieškinio reikalavimus. Teismo nuomone, Patikrinimo aktai yra netikslūs, išvados sukelia neaiškumus. Šios aplinkybės, nors ir nesudaro atskiro pagrindo atmesti ieškinį, tačiau sukelia abejones dėl to, ar statybą leidžiančių dokumentų patikrinimo aktuose nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti statybos leidimus neteisėtais. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė nesilaikė Aprašo 13 p., kuriame nurodyta, kad baigus patikrinimą, išanalizuojami rezultatai ir parengiamas raštas savivaldybės administracijos direktoriui ir subjektams, padariusiems patikrinimo aktuose nurodytus pažeidimus. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad įvykdė Aprašo 13 p., kuriame nurodyta, jog ieškovas, konstatavęs projektavimo sąlygų sąvade pažeidimą, nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl nustatyto pažeidimo pašalinimo, todėl, teismo nuomone, ieškovė, kreipdamasi tiesiai į teismą, nesilaikė Aprašo 13 p. reikalavimų, kas įgalintų išvengti neracionaliai naudojamų valstybės resursų (institucijų, teismų darbo ir kt.). Dėl detaliojo plano rengimo teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamuoju atveju nėra keičiamas nei vienas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą apibūdinančių parametrų, todėl tai yra vienas iš savarankiškų pagrindų taikyti išimtį ir nerengti teritorijos detaliojo plano. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nesuformuotas, nuosavybės teise valdomas Lietuvos Respublikos. Pastato rekonstravimui leidimas buvo reikalingas. UAB „Baltic realty adviser“, siekdamas įgyvendinti Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios Savivaldybės administracijos 2007-12-13 išduoto statybos leidimo Nr. 38-4NR.200-140 (Statybos leidimas Nr. 1), 3 straipsnio 2 dalyje numatytas statytojo teises, t. y. žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, privalėjo gauti žemės sklypo savininko sutikimą teisės aktų nustatyta tvarka. Tokį sutikimą Kauno apskrities viršininko administracija išdėstė 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“ . Ginčo teritorijoje nėra galiojančio detaliojo plano, kuriuo būtų nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, nenustatyti ir kiti privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. Tačiau teigti, kad rekonstruojant pastatą keičiamas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo plotas ir pastatų aukštis arba keičiamas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, nėra jokio teisinio pagrindo, nors šie duomenys niekada jokiu teritorijų planavimo dokumentu ir nebuvo nustatyti. Leidimuose nurodyta, kad pastate yra įrengiama siuvykla (kaip ir iki rekonstrukcijos) ir 2 butai, todėl teigti, jog pasikeitė žemės sklypo naudojimo paskirtis, nėra jokio pagrindo, nes ji išlieka tokia pati. Pagal Bendrąjį Kauno miesto planą šiame sklype yra galima komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų (gyvenamosios) visuomeninės paskirties teritorija. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad žemės sklype naujas statinys nėra statomas, o rekonstruojamas senas, todėl, įvertinęs rekonstruojamo statinio paskirtį, aplinkybių, jog dėl to keistųsi žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, nenustatė. Spręsdamas statybos leidimų 2007-12-13 Nr. 38-4-NR200-140, 2008-07-24 Nr. 38-4-NR200-140/1, 2009-01-09 Nr. 38-4-NR200-140/2, 2010-11-15 Nr. LNS-21-101115-01193 teisėtumo klausimą, teismas nurodė, kad jie nėra ieškovės patikrinti ir argumentai dėl jų neteisėtumo yra išdėstyti ieškinyje. Teismo nustatė, kad ieškovė, vykdžiusi statybos teisėtumo kontrolės funkciją, netikrino leidimų nustatyta tvarka, todėl padarė išvadą, kad svarstyti, jog jie yra išduoti neteisėtai bei kad jų išdavimui buvo būtinas detalusis ar kitas teritorijos planavimo dokumentas, nėra pagrindo. Nustatęs, kad pagrindiniai sklypo ir statinio rodikliai: užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas ir pastato tūris iš esmės nepakito, teismas konstatavo, kad pastatas rekonstruotas nepažeidžiant Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-11-22 rašte nurodytų sąlygų, todėl šiam ginčo statiniui statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune detalaus plano rengti nereikia. Teismas atmetė reikalavimą panaikinti 2011-05-10 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-110510-00333, kadangi projekto dalis, susijusi su vandentiekio dalies V1 pakeitimais ir nurodomais Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Statybos techninio reglamento 45 punkto nuostatų pažeidimais, yra suderinta su Kauno m. žemėtvarkos skyriumi 2007-11-06 (t. 1, b. l. 81), 2011-04-19 peržiūrėta UAB „Kauno vandenys“ (t. 1, b. l. 82) ir yra paminėta visuose statybos leidimuose, pradedant nuo atsakovui UAB „Baltic realty adviser“ išduoto pirmojo, todėl nenustačius pažeidimų pirmuosiuose keturiuose išduotuose leidimuose, nėra pagrindo jų nustatyti penktame statybos leidime. Dėl viešojo intereso teismas nurodė, jog viešasis interesas turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Ieškovė, reikalaudama panaikinti statybos leidimus ir prašydama rekonstruoti pastatą, sumažinant jo esamą tūrį, nenurodė, kokias pasekmes sukels minėtų administracinių sprendimų panaikinimas, todėl teismas laikė, kad ieškovė viešojo intereso gynimą grindė prielaidomis. Ieškovės poziciją, kad yra pažeisti trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (valstybės) interesai, teismas laikė abejotina, kadangi dėl statybos leidimų patikrinimo minėta institucija į ieškovę nesikreipė. Teismas taip pat nenustatė ir privačių gretimo namo gyventojų, inicijavusių statybos procedūros patikrinimą, interesų nepažeidimo. Trečiasis asmuo Kultūros vertybių departamentas pretenzijų atsakovams neišreiškė. Dėl ieškinio senaties taikymo byloje teismas nurodė, kad ieškinys teismui paduotas 2011-10-12, t. y. praleidus LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, todėl, ieškovei neprašant termino atnaujinti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad 2011-05-10 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-110510-00333 ieškovės atstovė S. B. gavo 2011-06-13 (t. 3, b. l. 84), kai Kauno m. savivaldybės Miesto plėtros departamentas pateikė inspekcijai statybos leidimų sąrašus. Apie leidimo Nr. 38-4-NR200-140 išdavimą ieškovė, Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teisių ir pareigų perėmėja (t. 3, b. l. 26) žinojo nuo 2008-06-09, kai paminėtos dienos raštu „Dėl siuvyklos pastato“ atsakė R. M., kuri buvo prašiusi jį ištirti (t. 3, b. l. 14–15). Ieškinio senaties termino eigos pradžia, kai ieškinį pareiškia ieškovas, yra skaičiuojama nuo tos dienos, kai nustatytina, kad ieškovė turėjo pakankamai informacijos spręsti apie išduotų statybos leidimų teisėtumą: dėl 2007-12-13 statybos leidimo Nr. 38-4-NR200-140 – nuo 2008-06-09, dėl 2011-05-10 išduoto statybos leidimo Nr. LNS-21-110510-00333 – 2011-06-13. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-07-28 išduota pažyma Nr. 1-NS-274 taip pat patvirtina, jog išvadą, kad statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo projekto, ieškovės darbuotojai galėjo padaryti tik neabejotinai susipažinę su statybos leidimais bei statinio projektu. Ieškovė ieškinį dėl statybos leidimų, tarp jų dėl 2011-05-10 statybos leidimo Nr. LNS-21-110510-00333 ir dėl 2007-12-13 statybos leidimo Nr. 38-4-NR200-140, teismui pateikė 2011-10-12, t. y. praleidusi ieškinio senatį. Nutraukdamas bylos dalį teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007-07-13 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. S-40-6-464 ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-12-06 protokolą Nr. 40-10-SK1545 nenagrinėtini teisme. Teismas atmetė reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą pataisyti pastato–siuvyklos su gyvenamosiomis patalpomis–butais 4P3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), techninius rodiklius, nurodant tūrį – 2 204 m³, o bendrąjį plotą – 491,06 kv. m, kaip numatyta 1996-12-16 kadastro duomenų byloje, nes nenuginčijus Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-07-28 pažymos Nr. l-NS-274 bei ją pagrindžiančių kadastrinių matavimų, nėra jokio teisinio pagrindo keisti nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašytus duomenis. Teismas nustatė, kad duomenys apie ginčo pastatą ir jame esančius keturis atskirus nekilnojamojo turto objektus atitinka nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylose (2008-06-02 kadastrinių matavimų duomenys) ir 2008-07-28 pažymoje Nr. l-NS-274 esančius duomenis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 3–20) prašo, bylą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka, Kauno apylinkės teismo 2013-06-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti, teismui nusprendus palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą, iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovėms sumažinti iki 6 850 Lt.
1. Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“ (toliau – KAVA raštas) nurodytų sąlygų nesilaikymo. Bylos įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad rekonstruojant ginčo pastatą tiek jo tūris, tiek ir užstatymo plotas pakito, t. y. buvo pažeistos KAVA rašte nurodyta sąlyga atlikti konkrečius pastato rekonstrukcijos darbus nekeičiant pastato užstatymo ploto ir tūrio. Teismas, vertindamas aplinkybę, ar pastato tūris ir užstatymo plotas realiai pakito rekonstrukcijos metu, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos. Teismas nevertino Inspekcijos Kauno skyriaus 2013-04-18 rašto Nr. (15.24)-2D-6102, kuriame nurodyta, kad Inspekcijos Kauno skyriaus specialistai 2013-04-10 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-454-(15.31). Patikrinimo metu buvo nustatytas pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki parapeto viršaus ~ 9,93 m. Nustatyti pastato stogo dangos ties parapetu vidutinio lygio ir trečio aukšto denginio detalės storio nebuvo galimybės. Pastato pirmo aukšto horizontalaus pjūvio išorės išmatavimai: ~ 38,45 m x 6,52 m. Pastato antro ir trečio aukšto horizontalaus pjūvio išorės išmatavimai: ~ 38,45 m x 7,96 m. Rūsio patalpų nustatyti tik vidaus išmatavimai. Rūsio sienų storio nustatyti nebuvo galimybės. Kartu su minėtu Inspekcijos Kauno skyriaus raštu buvo pateiktas Inspekcijos Kauno skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės 2013-04-15 tarnybinis pranešimas Nr. 4D-11-38, kuriame nurodyta, kad „vadovaujantis Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 28, 28.2, 28.3 punktų nuostatomis, pastato antžeminės dalies aukštis matuojamas bei skaičiuojamas taip: kai aukštų plotai skirtingi – nuo nulinės altitudės iki aukšto, turinčio skirtingą plotą, grindų paviršiaus, nuo šio paviršiaus iki kito aukšto, turinčio dar kitokį plotą, grindų paviršiaus, pagaliau nuo pastarojo paviršiaus iki karnizo (išorinių sienų) viršaus, kai pastatas su plokščiu (sutapdintu) stogu ir parapetais – nuo nulinės altitudės iki stogo dangos ties parapetu vidutinio lygio. Vadovaujantis STR 1.14.01:1999 29, 29.2, 32 punktų nuostatomis, pastato, antžeminės dalies tūris yra: kai aukštų plotai nevienodi – skirtingų aukštų plotų ir jų aukščių sandaugų suma, pastato požeminės dalies tūris yra jos horizontalaus pjūvio ploto ir aukščio sandauga. Pastato antžeminės dalies tūrio ir rūsio tūrio pagal 2013-04-10 atliktus matavimus tikslaus paskaičiavimo pateikti nebuvo galima, kadangi patikrinimo metu nebuvo galimybės nustatyti stogo dangos ties parapetu vidutinio lygio (nėra patekimo ant stogo), stogo denginio detalės storio ir rūsio sienų storio, todėl buvo pateikti UAB „Baltic realty adviser“ užsakymu atlikti nauji Pastato kadastriniai matavimai, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylos (reg. Nr.: 44/1570079 ir 20/268968) su 2011-09-30 patikslintais Pastato (bylose du pastatai: Siuvykla 7P3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas 8A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenimis. Pastato 7P3p bendrasis plotas – 369,25 kv. m, tūris – 1 563 m³, užstatytas plotas – 127 kv. m, aukštis 8,80 m. Pastato 8A3p bendrasis plotas – 297,81 kv. m, tūris – 1 258 m³, užstatytas plotas – 125 kv. m, aukštis 8,80 m“ (t. 4, b. l. 28-56). 2013-04-21 Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ Registrų centro atstovė patvirtino, kad 2011-09-30 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylų (reg. Nr: 44/1570079 ir 20/268968) pagrindu užfiksuoti nauji pastato techniniai rodikliai, kuriuos patvirtino bylose pasirašiusi matininkė G. B.. Šie techniniai rodikliai parodo pastato faktinę situaciją, jo gabaritus 2011-09-30. Tai, kad šie nauji pastato techniniai rodikliai nėra išviešinti, nepaneigia aplinkybės, kad 2011-09-30 pastato tūris – 2 821 m³, o užstatymo plotas – 252 kv. m. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių naujus pastato techninius rodiklius. Nepagrįsta teismo išvada, kad „atlikus rekonstrukciją ir įrengus esamą palėpę, pastato tūris realiai nepadidėjo, tik naujai atliekant kadastrinius matavimus įrengtos palėpės tūris bei plotas buvo priskaičiuotas prie bendro pastato ploto ir tūrio“ (Teismas kalba apie 2008-06-02 atliktus pastato kadastrinius matavimus, o ne apie 2011-09-30). Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad „ieškovės ieškinys kildinamas ne iš to, kad faktiškai padidėjo pastato tūris, bet tuo, kad skyrėsi užregistruotas tūris nuo faktinio dėl palėpės tūrio į bendrą pastato tūrį įtraukimo“. Pats teismas pripažino faktą, kad „atsakovams atliekant rekonstrukciją, sumažėjo pirmo aukšto patalpų tūris – jis yra sumažintas buvusio tūrio vietoje įrengiant konsolę. Atitinkamai pirmo ir antro aukštų tūris sumažėjo nugriovus priestatą, o trečio aukšto tūris padidėjo pakeičiant stogą iš šlaitinio į sutapdintą“. Tai, kad pasikeitė pastato tūris ir užstatymo plotas, patvirtina ir išreikalautos archyvinės Nekilnojamojo turto kadastro ir registrų bylos, inventorinis Nr. 14980, (duomenys neskelbtini), Kaune, istoriniai kadastriniai duomenys. Pagal 1996-12-16 kadastro duomenis, siuvyklos pastato 4G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas nurodytas 491,03 kv. m, pastato tūris – 2 204 m³, pastato išorės matmenys: ilgis 38,20 m, plotis 6,85 m, pastato aukštis 7,80 m, priestato 1g2m išorės matmenys: ilgis 6,82 m, plotis 1,57 m, priestato išorės aukštis 7,80 m (inventorinės bylos t. 1, b. l. 1) (statinių išdėstymo planas, jame nurodytas pastato su priestatu užstatymo plotas 272 kv. m). Kiti pastato kadastriniai matavimai atlikti 2008-06-02. Jų duomenimis pastatas rekonstruotas į siuvyklą su gyvenamosiomis patalpomis–butais, pakeistas pastato žymėjimas iš „4G2p“ į „4P3p“, pastato bendras plotas paskaičiuotas – 684,24 kv. m, tūris – 2 815 m³, pastato išorės matmenys: ilgis 38,06 m, plotis 6,44 m, užstatytas plotas 245 m³, išorės aukštis 9,20 m, priestatas 1g2m nugriautas (inventorinės bylos t. 1, b. l. 93). Nurodytas pastato užstatymo plotas 245 m³. Vien tas faktas, kad buvo nugriautas pastato priestatas 1g2m, kurio išorės matmenys buvo ilgis 6,82 m, plotis 1,57 m, priestato išorės aukštis 7,80 m (inventorinės bylos t. 1, b. l. 1), paneigia teismo išvadą, kad pastato tūrio pasikeitimą įtakojo tik įrengtos pastato palėpės tūrio įskaičiavimas į bendrąjį pastato tūrį. Pastato tūrio pasikeitimą įtakojo ir pastato aukščio kaita, t. y. pagal 1996-12-16 kadastro duomenis pastato aukštis buvo 7,80 m, pagal 2008-06-02 – 9,20 m, o pagal naujausius 2011-09-30 – 8,80 m. Vadovaujantis Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos, patvirtintos LR aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 (su vėlesniu 1999-11-08 pakeitimu) 25 punktu, numatančiu, kad pastato tūris yra horizontalaus pjūvio ploto ir aukščio sandauga, laikytina, kad teismo išvada, kuria konstatuota, kad, atlikus pastato rekonstrukciją ir įrengus esamą palėpę, pastato tūris realiai nepadidėjo, nes tai įtakojo tik naujai įrengtos palėpės tūrio įskaičiavimas į bendrąjį pastato tūrį, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos įrodymams. Vertinant pastato tūrio ir užstatymo pasikeitimą, svarbi ir ta aplinkybė, kad buvo suformuota nauja pastato architektūros išraiška, t. y. be šlaitinio stogo, su ženklia konsoline dalimi, kurios tūrio negalėjo nurodyti nei statytojai, nei VĮ Registrų centras. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje (14 p.) nurodė prieštaraujančias išvadas dėl pastato tūrio ir užstatymo ploto techninių parametrų, t. y. vienur nustato, kad pastato užstatymo ploto sumažėjimas valstybės interesų nepažeidžia, kitur – pastatui nesant kultūros vertybe iš dalies pastato tūris pasikeitė ir dėl šlaitinio pastato stogo rekonstravimo į sutapdintą, dar kitur – iš esmės statinio išoriniai techniniai parametrai išliko nepakitę, nes statinio aukštis bei jo plotis nepakito. Todėl darytina išvada, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus teismo sprendimo turiniui. Teismo išvada, kad „atsižvelgiant į tai, ar realiai yra pažeistos, šiuo atveju, Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybės patikėtinio, valdančio valstybės žemę, teisės ir atsižvelgdamas į tai, teismas nustato, kad užstatymo ploto sumažėjimas valstybės interesų nepažeidžia“, nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir teisės aktais, kaip numatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktų nuostatose. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju statytojų veiksmai, kuriuos jie atliko rekonstruodami pastatą, t. y. sumažindami užstatymo plotą ir padidindami pastato tūrį, pirmiausia pažeidžia Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, o ne Nacionalinės žemės tarnybos teises.
2. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimą, nukrypo nuo LAT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotos praktikos, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais <...>, galiojančiais teisės aktais ir kt. Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, rengiami detalieji planai. Šio įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje išaiškinta, jog teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – tai detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nesuformuotas, nuosavybės teise valdomas Lietuvos Respublikos. Nei pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, nei konkretus teritorijos naudojimo tipas, nei leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ar leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas, nei statinių statybos zona jokiu teritorijų planavimo dokumentu žemės sklypui nustatyti nebuvo, todėl ginčijami statybos leidimai, nesant žemės sklypo detaliojo plano, kuriame būtų nustatyti konkretūs teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimai ir apribojimų visuma, negalėjo būti išduoti. LAT 2011-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011 yra nurodyta, kad „Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1, 2 dalyse išvardyti atvejai, kada detalieji planai rengiami. Nustatyta, kad jie rengiami inter alia teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti inžinerinių tinklų statybą (1 dalies 1 punktas); kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (1 dalies 4 punktas); 3 dalyje nustatyta, kad jie nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas ir jeigu tai numatyta kituose įstatymuose. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ginčui aktualios redakcijos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 18 punkte. Bylą nagrinėję teismai šias Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 18 punkte įtvirtintas sąlygas aiškino kaip kumuliatyvias ir, konstatavę, kad ginčo statiniui buvo reikalingas statybos leidimas, sprendė, jog tokiu atveju buvo privaloma rengti detalųjį planą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio teismų praktiką taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, jurisprudencijoje pripažįstama, kad detalieji planai neturi būti rengiami, jeigu nėra sąlygų, nustatytų Teritorijų planavimo 22 straipsnio 1 dalyje, ir yra bent viena to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, esant kuriai detalusis planas neturi būti rengiamas (žr., pvz., LVAT 2007-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A2-235/2007; 2011-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-857/2011). <...> Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktą vienas iš teritorijų planavimo uždavinių yra nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimą režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 50 dalis). Žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 51 dalis). Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; leistinas pastatų aukštis; leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; statinių statybos zona, statybos riba ar linija; komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; susisiekimo sistemos organizavimas; servitutai. Tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu (LVAT 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1465/2009). Teritorijų planavimo įstatyme nenumatyta galimybės nenustatyti privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų arba laikyti juos nustatytais pagal faktą (LVAT 2011-02-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-265/2011)“. Kaip ir cituojamoje LAT praktikoje, ginčo teritorijoje nėra galiojančio detaliojo plano, kuriuo būtų nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, nenustatyti ir kiti privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. „Nesant nustatyto sklypo naudojimo ir tvarkymo režimo, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad jis nėra keičiamas, taigi nėra ir antros iš Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 18 punkte įtvirtintų sąlygų, kada detalusis planas nerengiamas. Kai ginčo statinio statybai reikalingas statybos leidimas, detaliuoju planu ar kitais teritorijų planavimo dokumentais nenustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, kituose įstatymuose nenustatyta galimybės tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju nerengti detaliojo plano, todėl darytina išvada, kad tokiu atveju rengti detalųjį planą yra būtina“ (LAT 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis numato atvejus, kad detalieji planai nerengiami: 1) jeigu numatomiems statyti statiniams leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį yra nereikalingas ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo tipas nesikeičia; 2) kai statant (rekonstruojant, remontuojant) statinius nekeičiamas faktinis (pagal nekilnojamojo turto registro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo plotas ir pastatų aukštis arba nekeičiamas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, taip pat kai nedidinamas esamų sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybos žemės sklypuose teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis ir užstatymo tankumas; <...>. Visos nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos patvirtina, kad ginčo atveju teritorijų planavimo dokumento rengimas buvo būtinas, o statinio projektas privalėjo būti rengiamas vadovaujantis patvirtintu teritorijos planavimo dokumentu.
Nagrinėjamu atveju žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nesuformuotas, nuosavybės teise valdomas Lietuvos Respublikos. UAB „Baltic realty adviser“, siekdama įgyvendinti Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios Statybos leidimo Nr. 1 išdavimo metu, 3 straipsnio 2 dalyje numatytas statytojo teises, t. y. žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, privalėjo gauti žemės sklypo savininko sutikimą teisės aktų nustatyta tvarka. KAVA rašte nurodė, kad ji neprieštarauja, kad, nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą, UAB „Baltic realty adviser“ (duomenys neskelbtini), Kaune rekonstruotų pastatą. Leidžiama rekonstruoti pastato stogą, atnaujinti fasadą, pakeisti langus, perplanuoti dalį patalpų, pritaikant jas gyvenamajai paskirčiai, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, nekeičiant pastato užstatymo ploto ir tūrio (b. l. 17, t. 1). UAB „Baltic realty adviser“ 2007-11-05 prašyme išduoti statybos leidimą nurodė pastato tūrį 2 204 m³, bendrą plotą 718,90 kv. m, naudingą plotą 462,60 kv. m, pastato aukštį 12,60 m (b. l. 22, t. 1). Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-07-25 rašte Nr. 500-2-65 nurodyta, kad Statybos leidime Nr. 1 pastato tūris buvo ištaisytas tuometinio Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėjo A. T., nurodant 3 020 m³, nors 2006-01-23 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir jo daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre teisiškai įregistruoto pastato tūris buvo 2 204 m³, bendras plotas 491,03 kv. m, duomenų nustatymo data 1996-12-16. Pastato techninio projekto brėžinyje „Situacijos planas“, ant kurio uždėtas spaudas apie Statybos leidimo Nr. 1 išdavimą (b. l. 26, t. 1) ir Bendrųjų statinio rodiklių lentelėje (b. l. 28, t. 1) pastato tūris ir bendras plotas nurodyti didesni nei prašyme išduoti statybos leidimą, t. y. Pastato tūris nurodytas 3 020 m³, bendras plotas 3 244,72 kv. m. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pastato tūris yra suprojektuotas didesnis. Taigi ginčijamas Statybos leidimas Nr. 1 neteisėtas, kadangi jis išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios jo išdavimo metu, 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir 9 dalyje ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ redakcijos, galiojusios Statybos leidimo Nr. 1 išdavimo metu, 15 ir 16 punktuose įtvirtintus reikalavimus.
Šalies argumentai
2008-07-22 UAB „Baltic realty adviser“ prašymu kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo (b. l. 31, t. 1). Šiame prašyme nurodytas pastato tūris 2 815 m³, bendras plotas 653,1 kv. m, pastato aukštis 12 m. Savivaldybės administracijos 2011-07-25 rašte Nr. 500-2-65 nurodyta, kad „2008-07-22 statytojas pateikė projekto korektūrą (t. y. pakeitė pirminio projekto sprendinius). <...> nežymiai keičiasi pastato aukštis (0,5 m sumažintas), kas sąlygotų mažesnį, nei pirminiame variante pastato tūrį. Truputį keitėsi architektūrinė fasadų išraiška. Projekto korektūroje atsisakyta virš trečiojo aukšto (pastogėje) įrengti terasą ir patalpas su išėjimu į terasą“. „2008-07-24 išduotas statybos leidimas (versija 1) Nr. 38-4-NR-200-140/1 (Statybos leidimas Nr. 2), nepateikus projekto tikrinti pilnai Komisijai, o tik dviems jos nariams“.
Statybos leidime Nr. 2, išduotame UAB „Baltic realty adviser“ dėl pastato techninio projekto pakeitimų, buvo nurodyti dar kiti pastato techniniai rodikliai: pastato tūris 2 815 m³, bendras plotas 653,10 kv. m (b. l. 33, t. 1). Statybos leidimas Nr. 3, išduotas statytojui UAB „Baltic realty adviser“ dėl pasikeitusio projekto, išskiriant keturis kadastrinius objektus (b. l. 34, t. 1), tiek Statybos leidimas Nr. 4, išduotas statytojams UAB „Baltic realty adviser“ ir UAB „Kaminta“ (Statybos leidimo Nr. 1, versija 3, pasikeitus statytojui“) (b. l. 35, t. 1), tiek Statybos leidimas Nr. 5 išduotas statytojams UAB „Baltic realty adviser“ ir UAB „Kaminta“ (Statybos leidimo Nr. 1, versija 4, VN dalies pakeitimas“) (b. l. 36, t. 1), tiek Statybos leidimas Nr. 6, išduotas statytojui UAB „Baltic realty adviser“ (vietoj Statybos leidimo Nr. 5, pakeitus projektą) (b. l. 162, t. 1) yra taip pat išduoti neteisėtai, nesant teritorijų planavimo dokumento.
Statybos leidimo Nr. 2 ir Nr. 3 išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, 29 punktas numatė, kad „po statybos leidimo išdavimo keičiant statinio projekto sprendinius <...> Reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui išduoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo Nr. bei jo išdavimo data, o statybos leidimų registracijos žurnaluose (kompiuterinėse laikmenose) padaromas įrašas apie naujo statybos leidimo išdavimą ir statinio projekto sprendinių pakeitimą, <...>, jeigu keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukštis; pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iš jų, išskyrus atvejį, kai dėl nelaikančiųjų konstrukcijų keitimo pasikeičia statinio bendrasis plotas arba jo dalys)“. Šio statybos techninio reglamento 16.5 punkte nurodyta, kad išduodant naują statybos leidimą, Nuolatinė statybos komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos subjektui išduoti Statytojui jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Nagrinėjamu atveju, tiek Statybos leidime Nr. 2, tiek Statybos leidime Nr. 3 nurodyta, kad projekto svarstymo Nuolatinėje statybos komisijoje protokolo data yra 2007-12-06 Nr. 40-10-SK1545. Todėl darytina išvada, kad projekto korektūra nebuvo svarstyta Nuolatinėje statybos komisijoje, tuo pažeidžiant STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29 punkte įtvirtintus reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė visų ginčijamų statybos leidimų neteisėtumo pagrindus, o teismo išvada, kad ieškovė iš esmės nurodo tik Statybos leidimo Nr. 1 neteisėtumo pagrindus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti, yra nepagrįsta bei prieštaraujanti bylos įrodymams. Patikslintame ieškinyje papildomai nurodyti teisiniai argumentai ir įstatymų nuostatos, kodėl statytojams siekiant įgyvendinti statytojo teisę privalu buvo parengti teritorijos planavimo dokumentą, kuriame būtų nustatyti konkretūs teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimai ir apribojimų visuma, juo labiau, kad ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis numato, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais <...>.
Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovės patikrinimo aktai laikytini individualiais administraciniais aktais, o jų išvados sukelia neaiškumų. LVAT 2013-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-25/2013 (ši byla prijungta) yra nurodęs, kad ieškovės patikrinimo aktais nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“, jame konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės (LVAT 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). LVAT minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad patikrinimo aktai yra tik procedūriniai dokumentai, nesukeliantys statytojams konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. patikrinimo aktus, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, taip pažeisdamas materialinės teisės normas bei nukrypdamas nuo LVAT suformuotos praktikos. Ieškovės nuomone, teismo nurodyti procedūriniai pažeidimai turėtų būti laikomi formaliais, nes joks įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Tai, kad patikrinimo akte, kuris, ieškovės nuomone, turėtų būti vertinamas tik kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje, teismo vertinimu, yra neužfiksuotos, nepakankamai ar ne visai tinkamai užfiksuotos tam tikros aplinkybės, nereiškia, kad ginčijami statybos leidimai yra išduoti teisėtai, o juos išduodant nebuvo privalu laikytis Statybos įstatyme nustatytos statybos leidimo išdavimo tvarkos ir procedūros.
Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė Aprašo 13 punkte nustatytos tvarkos ir nesikreipė į Savivaldybės administraciją dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo. Aprašo 1 punktas numato, kad Aprašas nustato patikrinimų atlikimo, apibendrinimo ir reikalavimų pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimo tvarką. Aprašas nustato privalomo elgesio modelį Inspekcijos specialistui, tikrinančiam statybą leidžiančio dokumento parengimo bei išdavimo procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad, užbaigęs patikrinimą, valstybės tarnautojas apibendrina patikrinimo rezultatus ir parengia raštus suinteresuotoms institucijoms (įmonėms, statybos dalyviams) dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo ir prevencinių priemonių, kurių reikia imtis, kad pažeidimai nesikartotų; išsiunčia vadovo pasirašytus dokumentus adresatams ir kontroliuoja juose nurodytų reikalavimų vykdymą. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, informuoja apie patikrinimo išvadas ir prašo pranešti Inspekcijai apie priimtas priemones nustatytiems teisės aktų pažeidimams pašalinti. Tačiau šios Aprašo nuostatos ir turėtų būti vertinamos atitinkamai nustatytų pažeidimų kontekste, t. y., jei nustatomi neesminiai pažeidimai, kurie neturi įtakos statybos leidimo išdavimo teisėtumui, Inspekcija gali raštu reikalauti šiuos pažeidimus pašalinti. Tačiau, jei yra nustatomi pažeidimai, sudarantys pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl neteisėto leidimo panaikinimo, rašto suinteresuotoms institucijoms neparašymas negali būti vertinama kaip esminė kliūtis Inspekcijai kreiptis į teismą dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo. Teismo išvada, kad ieškovė, kreipdamasi tiesiai į teismą, nesilaikė Aprašo 13 punkto reikalavimų, neatitinka byloje esančių duomenų, nes administracinėje byloje Nr. I-472-505/2012 esantis Inspekcijos Kauno skyriaus 2012-01-16 raštas Nr. (15.5)-2D-712 tai paneigia.
Ieškovė, patikrinusi Statybos leidimo Nr. 6 parengimo ir išdavimo procedūrų bei dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2011-11-28 surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-1734 (toliau – Aktas Nr. PS1-1734). Akte Nr. PS1-1734 nustatyta, kad Statybos leidimas Nr. 6 parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, nuostatų. Akte Nr. PS1-1734 taip pat nustatyta, kad „Žemės sklypas aplink pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotas. Teritorijų planavimo dokumentų nėra. Pažeista: Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“ nurodyti reikalavimai pastato rekonstrukcijai, t. y. nekeisti pastato užstatymo ploto ir tūrio“.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nevertino Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 rašto Nr. 8SD-2890 „Dėl pastato rekonstrukcijos“ (toliau – NŽT raštas), kuriuo buvo atsakoma į 2011-08-23 UAB „Baltic realty adviser“ prašymą dėl žemės sklypo savininko sutikimo, tuo pažeisdamas procesines teisės normas. 2011-08-23 prašymu UAB „Baltic realty adviser“ kreipėsi į NŽT dėl tokio sutikimo gavimo. NŽT rašte nurodė, kad „KAVA 2006-11-22 parengė raštą Nr. 19-527-(10.20.) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“, šis raštas galioja neterminuotai, kol jis nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Atliekant pastato 4P3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukciją turite vadovautis minėtame rašte nurodytomis sąlygomis“.
Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė nėra konstatavusi Statybos leidimų Nr. 1–Nr. 4 neteisėtumo požymių, todėl ieškinio reikalavimai panaikinti minėtus leidimus yra atmestini. Joks teisės aktas nenumato, kad ieškiniui pagrįsti negalima nurodyti pažeistų įstatymo normų, jei pažeistos įstatymų normos nebuvo nurodytos atlikus statybą leidžiančio dokumento patikrinimą, kai po patikrinimo ieškovė kreipėsi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. LAT praktikoje pripažįstama, kad konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisiniai saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmens teises, gerbti teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju statytojai rekonstrukciją atliko pažeisdami Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir minėtų teisės aktų nuostatose nustatytus reikalavimus, todėl jų lūkesčiai nelaikytini teisėtais. Dėl šių priežasčių nepagrįsti teismo motyvai dėl atsakovų lūkesčių saugiai kurti ir investuoti savo pinigines lėšas rekonstruojant statinį.
4. Dėl KAVA 2008-07-28 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 1-NS-274, išduotos UAB „Baltic realty adviser“ (toliau – Pažyma). Pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato 4G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro pakeitimai. 2008-06-02 kadastro duomenimis, siuvyklos pastatas rekonstruotas į siuvyklą su gyvenamosiomis patalpomis, pakeistas pastato žymėjimas iš 4G2p į 4P3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastatą sudaro: rūsys ir trijų aukštų pagrindinis pastatas. 2008-06-02 kadastro duomenimis, buvęs priestatas 1g2m nugriautas. Nekilnojamojo turto registre siuvyklos su gyvenamosiomis patalpomis – butais 4P3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota atskirais nekilnojamojo turto objektais – patalpomis. Siuvyklos su gyvenamosiomis patalpomis butais pastatą 4P3p sudaro keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai: butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siuvyklos patalpos nuo R-1 iki R-3, nuo 1-1 iki 1-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir siuvyklos patalpos nuo R-4 iki R-6, nuo 2-1 iki 2-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad statytojo UAB „Baltic realty adviser“ nebaigtas rekonstruoti siuvyklos pastatas 4P3p (buvęs 4G2p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūris 2 815 m3, bendras plotas 684,24 kv. m, (duomenys neskelbtini), Kaune, baigtumas 63 proc. yra rekonstruojamas be esminių nukrypimų nuo Ž. R. projektavimo biuro 2007 m. parengto projekto, patikrinto Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos, surašiusios 2007-12-06 protokolą Nr. 40-10-SK1545. Nesutiktina su teismo išvada, kad, nesant nuginčytai pažymai, teismas vadovaujasi duomenimis bei faktais, kad pastato statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo projekto. Teismas, padarydamas šią išvadą, atliko formalų įrodymų vertinimą, neįsigilino į bylos esmę, nevertino 2011-09-30 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylų (reg. Nr.: 44/1570079 ir 20/268968), kurių pagrindu užfiksuoti nauji pastato techniniai rodikliai, parodantys pastato faktinę situaciją, jo gabaritus 2011-09-30, nevertino, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-396-554/2012 pagal Kauno apygardos prokuratūros prašymą dėl pažymos panaikinimo atsakovei Inspekcijai. Ši byla sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Byloje yra prijungtas Inspekcijos atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012-05-10 nutarties administracinėje byloje Nr. I-396-554/2012 (b. l. 90-93, t. 4), kuriame Inspekcija yra nurodžiusi motyvus šių bylų sujungimo ir nagrinėjamo kartu ABTĮ 4 straipsnio 6 dalies ir CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatų pagrindu, tačiau teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, nesivadovavo bendraisiais teisės principais, nesiekė priimti teisingo sprendimo, ginančio viešąjį interesą.
2006-01-23 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre pastato–siuvyklos 4G2p teisiškai įregistruotas tūris – 2 204 m³, bendras plotas 491,03 kv. m, kadastro duomenų fiksavimo data 1996-12-16. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-07-14 išrašo duomenis, pastato teisiškai įregistruotas tūris – 2 809 m³, bendras plotas 491,03 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data 1996-12-16. Nors pastato kadastro duomenų fiksavimo data yra 1996-12-16, pastato tūrio ir bendrojo ploto dydžiai nesutampa. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą 2011-08-02 raštu Nr. (15.2)-2D-9770, prašydama informuoti, kokiu pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke pasikeitė pastato tūris iš 2 204 m3 į 2 809 m3 (b. l. 64, t. 1). VĮ Registrų centro Kauno filialas 2011-08-16 raštu Nr. (3.1.6)S-2604 atsakė, kad 2008-07-14 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas pastato tūris neatitinka kadastro duomenų byloje užfiksuotų duomenų, todėl vertintinas, kaip klaidingai įrašytas (b. l. 65, t. 1). Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras pripažįsta aplinkybę, kad pastato tūris 2 809 m3, nurodytas 2008-07-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, neatitinka kadastro duomenų, užfiksuotų 1996-12-16 kadastro duomenų byloje, vertindamas tai kaip klaidingą įrašą, ieškovės nuomone, VĮ Registrų centro veiksmai, pakeitus pastato tūrį ir bendrąjį plotą, laikytini neteisėtais. VĮ Registrų centrui be teisėto pagrindo pakeitus pastato tūrį, pažyma laikytina neteisėtai išduota statytojui.
5. Dėl viešojo intereso gynimo. Nagrinėjamu atveju ginčo pastatas stovi nekilnojamos kultūros vertybės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamai Naujamiesčiu, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 22149, teritorijoje. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl ieškovė akcentavo, jog interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos kultūros vertybe pripažintai vietovei – Kauno miesto istorinei daliai, vadinamai Naujamiesčiu, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant rekonstruotą statinį jo rekonstrukciją pripažinti teisėta, jeigu statinys rekonstruotas be teritorijų planavimo dokumento, jei jis buvo būtinas. Imperatyvių teisės normų pažeidimai statybos srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų pašalinimas teismo turėjo būti vertinamas kaip viešojo intereso gynimas. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovė negina savo pažeistų subjektinių teisių, o yra laikytina subjektu, ginančiu viešąjį ir valstybės interesą, turinčiu teisę ir pareigą reikalauti, kad pastato rekonstrukcija būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų.
6. Dėl procesinių terminų taikymo. LAT ir LVAT praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (LAT nutartys civilinėse bylose: 2007-12-18 Nr. 3K-3-578/2007; 2010-04-19 Nr. 3K-3-177/2010; LVAT nutartys administracinėse bylose: 2005-09-28 Nr. A-7-585/2005; 2009-12-24 Nr. A-261-1502/2009). Ieškovės galimybės pateikti ieškinį ginant viešąjį interesą turėtų būti vertinamos, atsižvelgiant į tokią suformuotą teismų praktiką, kuria teismai remiasi, priimdami ir kitų subjektų, ginančių viešąjį interesą, prašymus ar skundus, t. y. ieškovės atžvilgiu neturėtų būti taikomi griežtesni reikalavimai, nei yra taikomi kitiems subjektams, ginantiems viešąjį ar valstybės interesą. Tuo atveju, kai konstatuojamas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereiškia absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį – teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje, įvertintos visos aplinkybės, dėl kurių ilgą laiką nebuvo kreiptasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat įvertintos prokuroro, viešojo administravimo subjekto veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu (LAT 2011-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2011). Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ieškinys (b. l. 3–12, t. 1) teismui paduotas (2011-10-12) praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, taikė senatį ir tuo pagrindu atmetė ieškinį dalyje dėl statybos leidimų panaikinimo, nes ieškovė tariamai neprašė termino atnaujinti. Inspekcijos Kauno skyriuje visi dokumentai, reikalingi statybą leidžiančių dokumentų teisėtumui patikrinti, buvo gauti 2011-09-12. Šią aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamos 2011-09-12 elektroninių laiškų susirašinėjimo kopijos ir Bylų (dokumentų) išduotų laikinai naudoti, registro išrašo kopijos (b. l. 74-77, t. 1). Darytina išvada, kad ieškovė nėra praleidusi termino ieškiniui dėl statybą leidžiančių dokumentų (Statybos leidimų Nr. 1–5) panaikinimo pateikti, skaičiuotino nuo pakankamo kiekio duomenų apie pažeistą viešąjį interesą surinkimo, taip pat termino, numatyto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 41 punkte, pateikti, kadangi pradiniu ieškiniu į teismą kreipėsi 2011-10-12. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl statybos leidimų panaikinimo tuo pagrindu, kad ieškovė yra praleidusi terminus reikšti minėtus reikalavimus, nepasisakė dėl patikslinto ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Statybos leidimą Nr. 6. Sprendime teismas išvis nevertino, ar ieškovė nėra praleidusi termino reikalavimui dėl Statybos leidimo Nr. 6 panaikinimo pateikti. Dokumentus, reikalingus Statybos leidimo Nr. 6 teisėtumui patikrinti, ieškovė gavo iš Savivaldybės administracijos 2011-11-28 (b. l. 163, t. 1). Su šia aplinkybe sutiko ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2013-04-24 teismo posėdžio metu, o į teismą kreipėsi 2011-12-28. Darytina išvada, kad ieškovė nėra praleidusi termino reikalavimui dėl Statybos leidimo Nr. 6 panaikinimo pateikti, skaičiuotino nuo pakankamo kiekio duomenų apie pažeistą viešąjį interesą surinkimo, taip pat termino, numatyto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 41 punkte. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė, nevertindamas, ar ieškovė nėra praleidusi termino patikslintam ieškiniui dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo pateikti, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas ir nukrypdamas nuo LAT ir LVAT praktikos. Nesutiktina su teismo išvada, „jog apie Statybos leidimo Nr. 1 išdavimą ieškovė, KAVA teisių ir pareigų perėmėja (b. l. 26, t. 3) žinojo nuo 2008-06-09, kai paminėtos dienos raštu „Dėl siuvyklos pastato“ atsakė R. M., kuri buvo prašiusi jį ištirti (b. l. 14–15, t. 3)“. Teismas klaidingai nurodo, kad ieškovė yra apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymui, Statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23(1), 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35 ir 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymui ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymui, ieškovei nuo 2010-01-01 buvo priskirtos papildomos, t. y. iki tol apskričių viršininkų administracijų vykdytos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos, tačiau ieškovė, kaip savarankiškas viešojo administravimo subjektas, neperėmė kito viešojo administravimo subjekto (KAVA) teisių ir pareigų. Inspekcija tyrimą dėl šioje byloje ginčijamų administracinių aktų pradėjo ne nagrinėdama KAVA iki 2009-12-31 nebaigtus nagrinėti skundus, o gavusi R. M. 2011-05-16 skundą, adresuotą ieškovei. Statytojai 2008-06-09 raštą Nr. 11-M-483-690 „Dėl siuvyklos pastato“ gavo iš Savivaldybės administracijos archyvo, jis ieškovei po KAVA likvidavimo nebuvo perduotas, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ieškovei iki šios bylos nagrinėjimo apskritai buvo žinoma apie minėto rašto turinį.
7. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Teismas Sprendimo 9 psl. pasisakė, kad byla dalyje dėl Sąvado ir Nuolatinės statybos komisijos protokolo nutrauktina. Ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 150–160, t. 1; b. l. 16–46, t. 2) atsisakė reikalavimų dėl Sąvado bei Nuolatinės statybos komisijos protokolo panaikinimo ir papildomai pareiškė reikalavimą, keliamą Savivaldybės administracijai ir statytojui UAB „Baltic realty adviser“ dėl Statybos leidimo Nr. LNS-21-110927-00731 (Statybos leidimas Nr. 6) panaikinimo. CPK 329 straipsnio 7 dalyje numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad teismas civilinę bylą nagrinėjo pagal pradinį ieškinį (b. l. 3–12, t. 1), o ne pagal patikslintą ieškinį (b. l. 150–160, t. 1; b. l. 16–46, t. 2).
Žemesnės instancijos teismas
8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nesutinka su teismo nustatytu atsakovių UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“ advokato atstovavimo laiku teisme. Teismas nurodė 17 val. advokato atstovavimo teisme trukmę, tačiau nemotyvavo jo apskaičiavimo. Remiantis teismo posėdžių protokolais, statytojų advokato atstovavimo teisme trukmė turėtų būti 16 val., t. y. 2013-02-11 parengiamasis teismo posėdis truko nuo 9.10 val. iki 11.50 val. (2 val. 40 min.) ir nuo 13.00 val. iki 15.50 val. (2 val. 50 min.), 2013-03-19 teismo posėdis truko nuo 9.10 val. iki 12.01 val. su 15 min. pertrauka (2 val. 36 min.) ir nuo 13.10 val. iki 16.37 val. su 10 min. pertrauka (3 val. 17 min.), 2013-04-21 teismo posėdis truko nuo 9.10 val. iki 11.33 val. su 5 min. pertrauka (2 val. 18 min.) ir nuo 13.10 val. iki 15.35 val. su 5 min. pertrauka (2 val. 20 min.). Atitinkamai teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovių UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“ naudai turėtų būti sumažintos 150 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 28–37) prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus; apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013-06-03 sprendimą nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad: „Minėti duomenys patvirtina, jog atsakovams atliekant rekonstrukciją, sumažėjo pirmo aukšto patalpų tūris – jis yra sumažintas buvusio tūrio vietoje įrengiant konsolę. Atitinkamai pirmo ir antro aukšto tūris sumažėjo nugriovus priestatą, o trečio aukšto tūris padidėjo pakeičiant stogą iš šlaitinio į sutapdintą. <...> Analizuojant pastato užstatymo plotą nustatytina, kad jis 1996 m. buvo 272 kv. m, atlikus pastato rekonstrukciją, pastato užstatymo plotas yra 245 kv. m, t. y. sumažėjęs <...> kiekviena įstatymo nuostata turi būti taikoma ne formaliai, o atsižvelgiant į tai, ar realiai yra pažeistos, šiuo atveju, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, valdančio valstybės žemę, teisės ir atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad užstatymo ploto sumažėjimas valstybės interesų nepažeidžia“. Rekonstruojant pastatą užstatymo plotas sumažėjo, kas realiai nei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nei kitų asmenų teisių nepažeidžia, nes realiai atsiranda daugiau valstybinės žemės, kuri yra neužstatyta statiniais, taip pat teismas įvertino tai, kad pastato tūrio padidėjimas yra sietinas su tuo, jog buvo įrengta palėpė, kurios realiai egzistuojantis plotas iki jos įrengimo nebuvo įtrauktas į pastato bendrą tūrį, bei į tai, kad pastato tūris persiskirstė pastato viduje (sumažinus pirmojo aukšto tūrį, šio tūrio sąskaita padidėjo antro ir trečiojo aukšto tūriai), kas iš esmės bendro pastato tūrio nepakeitė. Teismas atsižvelgė į tai, kad KAVA rašte nurodyta sąlyga „nekeisti pastato užstatymo ploto ir tūrio“ yra abstrakti, taigi tai nereiškia, kad pastato tūris negalėjo persiskirstyti pastato viduje, keičiant pastato architektūrinę išraišką (įrengiant konsolę), todėl priėmė teisėtą, pagrįstą ir atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus, sprendimą, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. LVAT 2005-12-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A15-1797/2005 nurodė, jog išduotas leidimas statybai, nepažeidžiantis nei viešojo intereso, nei trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, remiantis vien tik formaliais pažeidimais, neturėtų būti naikinamas. Nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas atitinka LVAT poziciją dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo vien formaliais pagrindais. Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad: „Teismas spręsdamas dėl to, ar statyba pažeidžia įstatymo normas, įvertina tai, ar ji pažeidžia ir kitų asmenų ir kokius interesus: ieškovė savo ieškinyje nurodė, jog Inspekcijos Kauno skyrius 2011-05-26 gavo R. M. 2011-05-16 skundą, kuriuo pranešama apie galimai neteisėtai išduotą statybos leidimą pastato–siuvyklos su gyvenamosiomis patalpomis–butais (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijai. Ieškovė nenustatė, jog statinio rekonstrukcijos pakitimai pažeidžia paminėtų ar kitų trečiųjų asmenų teises ar interesus, todėl ir šiuo pagrindu tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Atlikti pakitimai neįtakojo bendro pastato tūrio pasikeitimo, užstatymo plotas tik sumažėjo, kas negali būti vertinama kaip esminiai nukrypimai nuo KAVA rašte nurodytų rekonstrukcijos sąlygų.
Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, neva, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimą ir nepagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju detaliojo plano rengimas buvo neprivalomas. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad detalieji planai nerengiami, kai „statant (rekonstruojant, remontuojant) statinius nekeičiamas faktinis (pagal nekilnojamojo turto registro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo plotas ir pastatų aukštis arba nekeičiamas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, taip pat kai nedidinamas esamų sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybos žemės sklypuose teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis ir užstatymo tankumas“. Vadinasi, detaliojo plano rengti nereikia, jeigu atliekant rekonstrukcijos darbus yra nekeičiamas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad rekonstruojant nebuvo keičiama esama pastato paskirtis, darytina išvada, kad žemės sklypo faktinis naudojimo būdas taip pat nepasikeitė. Teismas pagrįstai nustatė, kad ,,pastate yra įrengiama siuvykla (kaip ir iki rekonstrukcijos) ir 2 butai, todėl teigti, jog pasikeitė žemės sklypo naudojimo paskirtis, nėra jokio pagrindo, nes ji išlieka tokia pat”. Nepriklausomai nuo to, detalus planas turėjo būt rengiamas ar ne, bylos nagrinėjimo eigoje atsakovės UAB „Baltic realty adviser“ iniciatyva buvo suformuotas žemės sklypas ginčo pastato eksploatavimui. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-06-19 įsakymu Nr. A-1846 (pridedama) patvirtino apie 343 kv. m žemės sklypo prie pastato 4P3p (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos). Patvirtintas žemės sklypo planas yra suderintas tiek su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tiek su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad apeliantės argumentai yra tik formalūs, o naikinti statybą leidžiančius dokumentus remiantis vien formaliais argumentais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliantė dėl statybos leidimų teisėtumo iš esmės dėsto ieškinio argumentus, nenurodydama, kokius materialinės ar procesinės teisės pažeidimus padarė teismas. Nesutikdama su teismo sprendimu ieškovė nurodo, kad patikslintame ieškinyje ji nurodė visų ginčijamų statybos leidimų neteisėtumo pagrindus, o teismo išvada, kad ieškovė nurodo tik Statybos leidimo Nr. 1 neteisėtumo pagrindus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti, yra nepagrįsta bei prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Taip pat nurodoma, kad byloje esantys Patikrinimo aktai (dėl kurių aiškumo, teisingumo ir pagrįstumo yra keliamos abejonės) turėtų būti vertinami tik kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje, o tai, kad juose neužfiksuotos, nepakankamai ar ne visai tinkamai užfiksuotos tam tikros aplinkybės (tai tik įrodo, kad ieškovė pripažįsta savo surašytų Patikrinimo aktų ydingumą) dar nereiškia, kad ginčijami statybos leidimai buvo išduoti teisėtai. Su tokiais apeliantės teiginiais atsakovė nesutinka. Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalis reglamentuota, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į teismą. Teisę kreiptis į teismą dėl atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo Inspekcija įgyja tik tuomet, kai įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka nustato statybos leidimo išdavimo procedūros galimus pažeidimus. Ginčijamų statybos leidimų tikrinimo metu statybos leidimų patikrinimo procedūrą reglamentavo Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. 1V-17 (toliau – Aprašas). Kadangi tikrinimo procedūra yra reglamentuota Aprašo nuostatomis, todėl patikrinimas turėjo būti vykdomas nustatyta tvarka, kuri turėjo būti baigiama Projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktu (Aprašo 3 priede patvirtinta dokumento forma), kurio pabaigoje yra įrašoma patikrinimo išvada, t. y. nurodoma, kokie neatitikimai statybos leidimo išdavimo metu galiojusiems teisės aktams buvo ar nebuvo nustatyti. Toks dokumentas laikytinas pagrindu ieškovei kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka ginčijant atitinkamą statybos leidimą, o nepateikus patikrinimo procedūros atlikimą ir ja nustatytus neatitikimus teisės aktų reikalavimams patvirtinančių dokumentų, laikytina, kad ginčijamų statybos leidimų patikrinimas vyko ne teisės aktų nustatyta tvarka. Aprašo 2 p. nustatyta, kad, Aprašas privalomas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – Skyrius) valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (toliau – valstybės tarnautojas), tikrinantiems parengimo bei išdavimo procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams šių SLD: leidimų statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) ir rašytinių įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimų statinio kapitalinio remonto, paprastojo remonto, supaprastintam statybos, supaprastintam rekonstravimo, griovimo projektams bei kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, supaprastintam griovimo aprašams (toliau minėti projektai ar aprašai ir statinio projektai, kai išduodamas leidimas statyti naują, rekonstruoti ar atnaujinti statinį – Projektas), kai šie Projektai yra privalomi. Ieškovė yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Viešojoje teisėje galiojantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir svarbu, kad tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Nagrinėjamu atveju ieškovė, tikrindama atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus, privalėjo laikytis tiek Aprašo nuostatų, tiek jo prieduose patvirtintos nustatytos Patikrinimo akto formos, o nustačiusi papildomus (anksčiau nenustatytus) pažeidimus, įforminti juos teisės aktų nustatyta tvarka ir tai patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė Aprašo 13 p. reikalavimų. Jos nuomone, šios Aprašo nuostatos turėtų būti vertinamos atitinkamai nustatytų pažeidimų kontekste, t. y., jei nustatomi neesminiai pažeidimai, kurie neturi įtakos statybos leidimo išdavimo teisėtumui, Inspekcija gali raštu reikalauti šiuos pažeidimus pašalinti, tačiau jei yra nustatomi pažeidimai, sudarantys pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl neteisėto leidimo panaikinimo, rašto suinteresuotoms institucijoms neparašymas negali būti vertinamas kaip esminė kliūtis Inspekcijai kreiptis į teismą dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo. Atsakovės nuomone, apeliantė ydingai traktuoja Aprašo reikalavimus, Patikrinimo aktą traktuodama tik kaip vieną iš rašytinių įrodymų. Tai yra patvirtintos formos dokumentas, kurio pagrindu (t. y. teisės aktų nustatyta tvarka fiksavus/nustačius) pažeidimus Inspekcijai atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo (Statybos įstatymo 28¹ str. 1 d.). Nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja to, kad Inspekcijai yra suteikta teisė spręsti, kurie pažeidimai yra labiau, kurie mažiau esminiai. Aprašo 13 p. nustatyta, kad baigus patikrinimą, išanalizuojami rezultatai ir parengiamas raštas savivaldybės administracijos direktoriui ir subjektams, padariusiems Patikrinimo aktuose nurodytus pažeidimus. Šiame rašte nurodoma: 13.1. Patikrinimo tikslas – patikrinti Sąlygų ir Sąvadų, SLD parengimo ir išdavimo (arba kurių nors iš šių dokumentų parengimo ir išdavimo) atitiktį teisės aktų reikalavimams; 13.2. savivaldybės administracijos patikrinti pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimas; 13.3. nustatyti pažeidimai, juos padarę asmenys ir pasiūlymai pažeidimams šalinti; 13.4. prašymas nustatytais terminais informuoti Inspekciją apie rašte nurodytų pažeidimų pašalinimą. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atliko veiksmus, numatytus Aprašo 13 p., todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos išduotos 2008-07-28 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 1-NS-274 atsakovė nurodo, kad administracinė byla Nr. I-396-554/2012, kurioje ginčijama minėta pažyma, yra sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Ši aplinkybė liudija tai, kad šios bylos galutinis sprendimas turės prejudicinę galią nurodytai administracinei bylai ir joje keliamiems reikalavimams, o ne atvirkščiai, kadangi pažyma yra ginčijama ne pateikiant savarankiškus jos neteisėtumo pagrindus, o jos neteisėtumas yra kildinamas iš, neva, neteisėtai išduotų statybos leidimų, kurių teisėtumas sprendžiasi būtent nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl šios pažymos panaikinimo, todėl šiai dienai minėta pažyma yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje, pagrįstai vadovavosi šia pažyma ir joje nustatytomis aplinkybėmis.
Atmestini apeliantės argumentai ir dėl viešojo intereso pažeidimo, nenurodžius, koks konkrečiai visuomenės ar jos dalies interesas pažeidžiamas dėl ieškovės nustatytų formalių pažeidimų.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat mano, kad nagrinėjamoje byloje yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 7 dalyje, kadangi teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Apeliantė teigia, kad teismas išsprendė bylą pagal pradinį ieškinį, o ne pagal patikslintą, kas jos nuomone, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Tokią išvadą apeliantė daro dėl to, kad teismas sprendime pasisakė ir dėl reikalavimų panaikinti Sąlygų sąvadą ir Nuolatinės statybos komisijos protokolą, kurių ieškovė atsisakė teikdama patikslintą ieškinį. Nors sprendime pasisakyta ir dėl tų reikalavimų, kurių buvo atsisakyta patikslintu ieškiniu, tačiau tai nedaro sprendimo absoliučiai negaliojančiu, kadangi byla dalyje perteklinių reikalavimų buvo nutraukta ir šis sprendimas neturėjo jokios įtakos kitų patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimui. Nagrinėjamuoju atveju CPK 329 straipsnio 7 dalies nuostata nėra taikytina ir šie apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“, atstovaujamos advokato Rinaldo Viliušio, atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 41–47) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodo, kad ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas ne faktiškai padidėjusiu tūriu, bet faktiškai užregistruoto tūrio pokyčiu. Teismui išanalizavus visus dokumentus tapo akivaizdu, kad iki rekonstrukcijos nebuvo inventorizuota pastato mansarda, todėl jos tūris nebuvo įtrauktas į kadastro ir registro duomenų bylą. Todėl teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad „atlikus rekonstrukciją ir įrengus esamą palėpę, pastato tūris realiai nepadidėjo <...>“. Faktą, kad pastato mansardos (kuri buvo nenaudojama) tūris ir plotas anksčiau nebuvo vertinamas ir įskaičiuojamas, patvirtina VĮ Registrų centro 2011-08-16 raštas Nr. (3.16)S-2679, kuriame nurodyta, kad neįrengtų pastogių kadastriniai matavimai nebuvo ir nėra atliekami, todėl duomenys apie mansardą nebuvo rašyti į 1993-12-15 nustatytų duomenų pagrindinio pastato formą „pastato inventorinės žinios“. Tapačias aplinkybes dėl pastato tūrio ir ploto nurodė ir projekto vadovas Ž. R. 2011-06-17 rašte Nr. 2011/60. Iš pastato inventorinės bylos aiškiai matyti, kad tiek 1996-12-16, tiek ir anksčiau apskaičiuojant pastato tūrį buvo įvertinta tik šios pastato dalys: pagrindinis pastatas - siuvykla (261,67 m3), rūsys (117,63 m3) ir priestatas (10,71 m3), viso 2 204 m3. Mansardos tūris buvo apskaičiuotas ir įvertintas tik 2001-09-17 atliekant pastato ir jo dalių įkainojimą. Tuomet buvo nustatytas 610 m³ mansardos tūris. Prie registre jau įregistruoto 2 204 m³ tūrio pridėjus anksčiau nevertintą mansardos 610 m³ tūrį, bendras pastato tūris tapo toks, koks yra atlikus rekonstrukciją pagal suderintą projektą, išduotus leidimus ir KAVA išduotas sąlygas, t. y. 2 815 m³. Nepaisant fakto, kad pastato užstatymo plotas yra nepadidėjęs, bet netgi sumažėjęs, o tūris nepakitęs, ieškovė teikia neteisingus skaičiavimus ir jų vertinimą. Ieškovė pati nurodė, kad negalėjo patikrinti ir nustatyti visų reikšmingų duomenų. Faktas, kad po rekonstrukcijos šiek tiek pasikeitė pastato stogas ir sienos, visiškai neturi reikšmės šiai bylai, nes pakeitimai vyko pagal patvirtintą projektą. Nuo projekto atsakovai nenukrypo, ieškovė nenustatė nei nukrypimų nuo projekto, nei savavališkos statybos fakto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisingai nurodė ieškovę nenustačius R. M. skundo pagrįstumo ir kaimynų interesų pažeidimo. Valstybės interesai atlikus pastato rekonstrukciją taip pat nepažeisti, nes sklypo užstatymas tapo netgi mažesnis. Pastato technikiniai rodikliai (tūris, plotas, aukštis) po rekonstrukcijos faktiškai nepakito. UAB „Įraža“ 2007-05-08 atliko pastato techninės būklės tyrimą ir surašė aktą Nr. 07-05/03, kurio išvadoje nurodė, kad „Gresia konstrukcijų griūtis. Tolesnė saugi Pastato eksploatacija negalima. Rekonstruojant Pastatą, jo perdangas ir stogo laikančias konstrukcijas būtina keisti“. Kritinė pastato būklė iki pastato rekonstrukcijos ir jo būklė po jos akivaizdžiai rodo, kad vietoje nenaudojamo avarinio pastato atsirado modernus rekonstruotas pastatas. Teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino. Siekiant nustatyti, ar rekonstruotas pastatas nepažeidžia aplinkinių gyventojų interesų ir jų gyvenimo kokybės, buvo atlikti insoliacijos skaičiavimai, parodę, kad esant tokiam pastato aukščiui šviesos aplinkiniai statiniai gauna pakankamai. 2008-06-09 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas, ištyręs R. M. skundus, rašte Nr. 11-M-483-690 nurodė, kad pastato rekonstrukcija vykdoma teisėtai, pastato tūris nesikeičia, užstatymo plotas sumažėja, o detalaus plano rengti nereikia. 2008-07-28 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė pažymą Nr. l-NS-274, patvirtinančią, kad pastato rekonstrukcija vykdoma be esminių nukrypimų nuo projekto, o baigtumas yra 63 %. Šie statybos valstybinę priežiūrą vykdžiusios institucijos oficialūs dokumentai patvirtina, kad darbai buvo vykdomi teisėtai ir jokių asmenų interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti. Ieškovė nepagrįstai kaltina teismą, neva, šia pažyma vadovautis nebuvo galima, nes byloje yra kitų prieštaringų duomenų dėl pastato rekonstrukcijos.
Apeliantės nuomone, atliekant pastato rekonstrukciją buvo būtina rengti sklypo, kuriame yra pastatas, detalų planą. Pastato rekonstrukcijai statybos leidimas buvo reikalingas, tačiau detalus planas ne, kadangi nebuvo keičiamas faktinis sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo plotas ir pastato aukštis, taip pat nebuvo keičiami sklypo valdymo ir naudojimo režimas (nors jie niekada ir nebuvo nustatyti). Atliekant rekonstrukciją buvo numatyta ją tokią ir palikti, dalį ploto įrengiant kaip butus. Nesikeitė pastato ne tik paskirtis, bet ir sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kuomet sklypo detalieji planai nerengiami. Pastato rekonstrukcijos atveju buvo taikoma išimtis ir detalus planas neturėjo būti rengiamas, kas buvo nurodyta ir 2008-06-09 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento rašte Nr. 11-M-483-690.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė teismo panaikinti visus 6 statybą leidžiančius dokumentus, tačiau įstatymų nustatyta tvarka patikrinimą atliko tik dviejų statybos leidimų, t. y. 2011-05-10 leidimo Nr. LNS-21-110510-00333 ir 2011-09-27 leidimo Nr. LNS-21-1109-27-00731. Ieškovės reikalavimų pagrindą sudaro pirminio, t. y. 2007-12-13 išduoto leidimo Nr. 38-4-NR200-140 tariamas ydingumas, tačiau ieškovė tyrė tik paskutines šio leidimo versijas. Statybos leidimai negali būti naikinami, jei nustatyta tvarka nebuvo tikrinamas jų tariamas ydingumas. Ieškovei nenustačius konkrečių statybos leidimų klaidų, nėra pagrindo juos panaikinti. Ieškovės patikrinimo aktų išvados yra abstrakčios ir neaiškios. Išvadoje, kad projektas parengtas neturint teritorijų planavimo dokumentų, konkrečiai nenurodyta, kokio dokumento nėra ar kokie yra kiti netikslumai. Nagrinėjant administracinę bylą ieškovė pripažino, kad patikrinimo aktai surašyti nesilaikant nustatytos formos ir tvarkos, surašius juos nebuvo pateikta privaloma ataskaita Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atliekant tyrimą ieškovės darbuotojas neturėjo visų dokumentų (nevertino VĮ Registrų centro pranešimų ir Pastato kadastrinių duomenų dėl mansardos inventorizavimo). Atsakovams niekada niekas nebuvo nurodę, kad statybos leidimų išdavimo tvarka galimai yra pažeista ar yra kitų netikslumų. Todėl jau po rekonstrukcijos pabaigos priimti patikrinimo aktai yra ne kas kita, kaip ieškovės piktnaudžiavimas teise ir suteiktais įgalinimais. Tai, kad patikrinimo aktai surašyti nesilaikant 2011-02-04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto aprašo, rodo nebuvus jokių pažeidimų. Ieškovė po patikrinimų neinformavo nei savivaldybės administracijos direktoriaus, nei surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus pažeidimą padariusiems asmenims.
Teismas labai išsamiai pagrindė viešo intereso aspekto buvimą/nebuvimą šioje byloje, nustatydamas, kad ieškovė viešo intereso gynimą grindžia prielaidomis. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, įvertinęs teismų praktiką šiuo klausimu, pagrįstai nustatė, kad iš vis nėra pažeistas viešas interesas.
Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė jau nuo 2008 metų žinojo visą informaciją, susijusią su pastato rekonstrukcija, nes 2008-06-09 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas raštu Nr. 11-M-483-690 pateikė atsakymą skundą teikusiai R. M.. Nors ieškovė nurodė, kad ji nėra KAVA teisių ir pareigų perėmėja, todėl ji negali būti laikoma kaip žinojusi ginčo situaciją 2008 m., tai nėra reikšminga aplinkybė, nes tyrimus dėl pastato rekonstrukcijos atlikinėjo valstybės valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos, todėl dėl institucijų reorganizavimo, funkcijų perskirstymo atsakovai negali nukentėti. Nevertinant fakto, kad ieškovė žinojo ginčo situaciją 2008 m., ieškovė 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą praleido ir 2011 metais. Ieškovė, neva, galimus pažeidimus pradėjo tirti gavusi 2011-05-16 R. M. skundą; beveik po pusantro mėnesio ieškovė 2011-06-30 Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė paklausimą Nr. (15.2)-2D-8279, iš kurio aiškiai matyti, kad ieškovė jau tiksliai žinojo visas pastato rekonstrukcijos ir statybos leidimų išdavimo aplinkybes ir turėjo tai patvirtinančius dokumentus. Į šį paklausimą ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracija 2011-07-25 pateikė išsamų paaiškinimą Nr. 500-2-05, kurį papildė 2012-08-08 raštu Nr. 38-2-522. Vertinant ieškovės turėtą informaciją ir jai pateiktus išsamius paaiškinimus, ieškovė tikrai turėjo visą informaciją apie pastato rekonstrukciją 2011 m. liepos mėnesį. Tai, kad ieškovė, turėdama informaciją, pakartotinai susipažinti su dokumentais nusprendė tik 2011-09-12, nereiškia, kad tik šią dieną nustatė tariamus pažeidimus. Atsakovų įsitikinimu, ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio terminą ginčyti tariamai neteisėtai išduotus statybos leidimus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 51–54) prašo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-06-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsiliepime nurodyta, kad teismas nevisiškai įsigilino į bylos aplinkybes, padarė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų pažeidimų, netinkamai vertino bylos įrodymus ir aplinkybes, netinkamai taikė statybą reglamentuojančius teisės aktus, kas yra pagrindas sprendimo panaikinimui. Žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), Kaune esančio statinio 4P3p (buvęs 4G2p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Statinio statytojas nevaldo žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statinys, nei nuosavybės teise, nei valdo ir naudoja kitais pagrindais. Statybos įstatymo 3 straipsnyje imperatyviai yra nurodyta, kas turi teisę būti statytoju ir kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta išimtis, kada toks reikalavimas dėl žemės sklypo valdymo netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai tuomet, kai pastatas yra modernizuojamas, atliekamas jo kapitalinis ar paprastasis remontas. Darbai, vykdyti pagal ginčijamus statybos leidimus, neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos išimties, kadangi buvo pakeisti statinio parametrai, tiek aukštis, tiek tūris, tiek užstatymo plotas. Vykdyti darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžtą statinio rekonstravimo sąvoką, kur nurodyta, kad statinio rekonstravimas – tai „statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.)“. Teismas pripažino, kad „<...> atsakovams atliekant rekonstrukciją, sumažėjo pirmo aukšto patalpų tūris - jis yra sumažintas, buvusio tūrio vietoje įrengiant konsolę. Atitinkamai pirmo ir antro aukšto patalpų tūris sumažėjo nugriovus priestatą, o trečio aukšto tūris padidėjo pakeičiant stogą iš šlaitinio į <...> sutapdintą“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, byloje esančius įrodymus dėl statinio išorės matmenų ir tūrio pasikeitimų ir teismo pripažintą minėtą faktinę aplinkybę, darytina išvada, kad UAB „Baltic realty adviser“ statytojo teisės negalėjo įgyvendinti nesuformavus žemės sklypo ir neįgijus žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisių. Teisės aktuose yra reglamentuojamas statinio tūrio pasikeitimas, tačiau nėra nurodyta, kad vienokios sąlygos ir normos yra taikomos didėjant statinio tūriui, o kitokios jam mažėjant, t. y. tiek padidinus, tiek sumažinus statinio tūrį yra taikomos vienodos sąlygos ir pažeidimas, kai keičiant tūrį yra nesilaikoma imperatyvių teisės aktų nuostatų, yra vienodos apimties. Kauno apskrities viršininko administracija 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos nurodė, jog „neprieštarauja, kad nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą UAB „Baltic realty adviser“ (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstruotų gamybos, pramonės paskirties pastatą 4G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siuvyklą. Leidžiama rekonstruoti pastato stogą, atnaujinti fasadą, pakeisti langus, perplanuoti dalį patalpų, pritaikant jas gyvenamajai paskirčiai, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, nekeičiant pastato užstatymo ploto ir tūrio“. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius (nuo 2012-04-01 – Kauno miesto skyrius) 2011-09-07 raštu Nr. 8SD-2890 „Dėl pastato rekonstrukcijos“ nurodė, jog atliekant pastato 4P3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukciją, UAB „Baltic realty adviser“ turi vadovautis Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-11-22 rašte Nr. 19-527-(20.20) nurodytomis sąlygomis. Iš rašto tekstų akivaizdu, kad buvo išduotas sąlyginis sutikimas rekonstrukcijai ir šių sąlygų rekonstruojant statinį nebuvo laikytasi. Atsižvelgiant į teismų praktiką, sąlyginis sutikimas galioja tik tuo atveju, kai yra įvykdomos visos jame nustatytos sąlygos (LVAT 2011-09-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1472/2011). Sutiktina su apeliantės argumentais dėl viešojo valstybės intereso vertinimo. Teisinėje valstybėje visiems asmenims galioja tokios pačios teisės normos ir teisės aktų reikalavimų turi laikytis visi asmenys, nepažeisdami valstybės ir viešojo intereso. Imperatyvių teisės aktų nuostatų nesilaikymas, ypatingai, kai tai susiję su viešosios teisės normomis, neabejotinai pažeidžia tiek valstybės, tiek visos visuomenės viešąjį interesą, kuris turi būti apgintas, pašalinant neigiamas pasekmes.
Atsakovė VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 55–57) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-03 sprendimą palikti nepakeistą. VĮ Registrų centras šioje civilinėje byloje nesutiko su reikalavimu įpareigoti VĮ Registrų centrą pataisyti pastato - siuvyklos su gyvenamosiomis patalpomis - butais 4P3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), techninius rodiklius, nurodant tūrį 2 204 m³, o bendrąjį plotą 491,06 kv. m, kaip numatyta 1996-12-16 kadastro duomenų byloje (taip buvo nurodyta ieškinyje) (t. 2, b. l. 106–109, t. 2, b. l. 174–175). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ginčo pastato įregistruotas bendras plotas yra 684,24 kv. m, tūris – 2 815 m³. Šie ginčo pastato duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2008-07-29, vadovaujantis 2008-07-28 UAB „Baltic realty adviser“ prašymu bei kartu su juo pateiktų dokumentų pagrindu (ginčo pastato 2008-06-02 atliktų kadastrinių matavimų byla, 2008-07-28 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažyma Nr. l-NS-274 (toliau – pažyma), 2008-07-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2662, leidimas statybai (t. 1, b. l. 113–114, 116–118). UAB „Baltic realty adviser“ tos pačios dienos prašymais (t. 1, 121–126) kreipėsi į teritorinį registro ir kadastro tvarkytoją ne tik, kad būtų pakeisti ginčo pastato kadastro duomenys, tačiau taip pat prašė šiame pastate įregistruoti keturis atskirus nekilnojamojo turto objektus (2 negyvenamąsias patalpas - siuvyklas, 2 patalpas - butus). Kartu su šiais prašymais (be pažymos, 2008-07-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2662, leidimo statybai) pateikė ir visų šių atskirų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylas. Teritorinis registro ir kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus bei nenustatęs aplinkybių, numatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, įregistravo ginčo pastate patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, negyvenamąją patalpą - siuvyklą (patalpos pažymėtos nuo R-4 iki R-6, nuo 2-1 iki 2-3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaune bei negyvenamąją patalpą -siuvyklą (patalpos pažymėtos nuo R-l iki R-3, nuo 1-1 iki 1-3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus, iš kurių 1 dalies 1 punkte yra nurodytas valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas. Kartu su prašymu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo turi būti pateikiama to nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šiuo konkrečiu atveju teisinis pagrindas pakeisti ginčo pastato kadastro duomenis, tame tarpe pastato tūrį ir bendrąjį plotą, bei įregistruoti šiame pastate keturis atskirus nekilnojamojo turto objektus, buvo 2008-07-28 pažyma bei 2008-06-02 atliktų kadastrinių matavimų bylos. Todėl nekilnojamojo turto kadastre duomenys buvo pakeisti visiškai teisėtai ir pagrįstai. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktas reglamentavo, jog apskrities viršininko administracija privalo tikrinti, ar nevykdoma savavališka statinio statyba bei ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai. Minėta institucija (teisių perėmėja – ieškovė), vykdydama tokią įstatymo pagrindu jai priskirtą funkciją 2008-07-28 išduodama pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, patvirtino, jog vykdoma ginčo pastato rekonstrukcija yra teisėta. Nei 2008-07-28 pažyma, nei 2008-06-02 atlikti kadastriniai matavimai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo veiklą, nustato, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre bei registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Nors 2008-07-14 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ginčo pastato tūris neatitiko 1996-12-16 kadastrinių matavimų bylos duomenų, tačiau šiuo metu duomenys apie ginčo pastatą ir jame esančius keturis atskirus nekilnojamojo turto objektus atitinka nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylose (2008-06-02 kadastrinių matavimų duomenys) ir 2008-07-28 pažymoje esančius duomenis. Todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nenuginčijus šių dokumentų nėra jokio teisinio pagrindo keisti nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašytus duomenis. Ginčo pastato kadastro duomenys šiuo metu nėra tapatūs 1996-12-16 kadastrinių matavimų metu nustatytiems. Patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų paneigiama įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad visi nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Reikalavimas pareikštas VĮ Registrų centrui buvo perteklinis ir nesavarankiškas, nes Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti. Jei teismas būtų patenkinęs ieškovės reikalavimą įpareigoti statytojus pasirengti naują projektinę dokumentaciją ir pertvarkyti pastatą pagal šią dokumentaciją, tai statytojai ir taip turėtų pareigą kreiptis į nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją dėl duomenų pakeitimo įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą (turėtų pateikti kadastrinių matavimų bylą(-as), teisinį pagrindą duomenų pakeitimų įrašymui, kaip tai yra numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kadastro tvarkytojas privalo atsisakyti įrašyti duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Ginčo pastate yra įregistruoti 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai, 2 butai, 2 negyvenamosios patalpos - siuvyklos, kurių bendrųjų plotų suma atitinka šiuo metu teisiškai įregistruotą ginčo pastato bendrąjį plotą – 684,24 kv. m. Jei teismas būtų patenkinęs ieškovės reikalavimą, pareikštą VĮ Registrų centrui, duomenys, nurodyti tokiame teismo sprendime apie nekilnojamąjį daiktą, nesutaptų su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, t. y. teismo sprendimas nesukeltų ieškovės pageidaujamų teisinių pasekmių, nes vadovaujantis minėta įstatymo norma, toks sprendimas negalėtų būti teisinis pagrindas duomenų įrašymui į kadastrą. Be to, apeliaciniame skunde nėra nurodomos jokios aplinkybės ar teisiniai argumentai, dėl kurių turėtų būti panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria reikalavimas VĮ Registrų centrui buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą pilna apimtimi.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 63–64) prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Departamento Kauno teritorinis padalinys, vadovaujantis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2007-09-10 įsakymu Nr. P-236 (2008-04-15 įsakymo Nr. P-92 redakcija), 5.1 punktu, vykdydamas Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Kauno apskrityje, patikrino statinio, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos projektą (2007-11-08 der. Nr. 07-407) ir nustatęs, kad pateiktas projektas atitinka paveldosaugos reikalavimus bei nedaro įtakos šios kultūros vertybės vertingiausioms savybėms, jam pritarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas dėl sprendimo esmės atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą teismo posėdyje, ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė apeliacinį skundą tenkinti – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir patikslintą ieškinį tenkinti. Atsakovų UAB „Baltic realty adviser“, UAB „Kaminta“, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Valstybės įmonės Registrų centro atstovai prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė dėl apeliacinio skundo prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-19 įsakymą Nr. A-1846, kuriuo patvirtintas 343 kv. m žemės sklypo prie pastato 4P3p (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, 2013-06-13 aiškinamąjį raštą Nr. 70-4-404 ir patį planą (t. 5, b. l. 38–40), kurie buvo prijungti prie bylos teismo posėdžio metu. Be to, buvo patenkintas atsakovų UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“ atstovo prašymas prijungti 2013-10-23 prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (5 t., b. l. 93) ir 2013-11-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie suformuoto žemės sklypo įregistravimą (t. 5, b. l. 96–97), iš kurio matyti, jog nuo 2013-10-10 yra įregistruotas 0,0348 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - Nacionalinės žemės tarnybos 2013-10-04 sprendimas Nr. 8SK-(14.8.100.)-563.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Kolegija visiškai pritaria atsakovų atsiliepimų argumentams, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog, atsakovams atliekant rekonstrukciją, sumažėjo pirmo aukšto patalpų tūris – jis yra sumažintas buvusio tūrio vietoje įrengiant konsolę; atitinkamai pirmo ir antro aukšto tūris sumažėjo nugriovus priestatą, o trečio aukšto tūris padidėjo pakeičiant stogą iš šlaitinio į sutapdintą. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog pastato tūrio padidėjimas yra sietinas su tuo, jog buvo įrengta palėpė, kurios realiai egzistuojantis plotas iki jos įrengimo nebuvo įtrauktas į pastato bendrą tūrį, bei į tai, kad pastato tūris persiskirstė pastato viduje (sumažinus pirmojo aukšto tūrį, šio tūrio sąskaita padidėjo antro ir trečiojo aukšto tūriai), kas iš esmės bendro pastato tūrio nepakeitė. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ne faktiškai padidėjusiu tūriu, bet faktiškai užregistruoto tūrio pokyčiu. Teismui išanalizavus visus dokumentus tapo akivaizdu, kad iki rekonstrukcijos nebuvo inventorizuota pastato mansarda, todėl jos tūris nebuvo įtrauktas į kadastro ir registro duomenų bylą. Todėl teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad „atlikus rekonstrukciją ir įrengus esamą palėpę, pastato tūris realiai nepadidėjo (...)“. Faktą, kad pastato mansardos (kuri buvo nenaudojama) tūris ir plotas anksčiau nebuvo vertinamas ir įskaičiuojamas, patvirtina VĮ Registrų centro 2011-08-16 raštas Nr. (3.16)S-2679, kuriame nurodyta, kad neįrengtų pastogių kadastriniai matavimai nebuvo ir nėra atliekami, todėl duomenys apie mansardą nebuvo rašyti į 1993-12-15 nustatytų duomenų pagrindinio pastato formą „pastato inventorinės žinios“. Tapačias aplinkybes dėl pastato tūrio ir ploto nurodė ir projekto vadovas Ž. R. 2011-06-17 rašte Nr. 2011/60. Iš pastato inventorinės bylos aiškiai matyti, kad tiek 1996-12-16, tiek ir anksčiau apskaičiuojant pastato tūrį buvo įvertinta tik šios pastato dalys: pagrindinis pastatas - siuvykla (261,67 m3), rūsys (117,63 m3) ir priestatas (10,71 m3), viso 2 204 m3. Mansardos tūris buvo apskaičiuotas ir įvertintas tik 2001-09-17 atliekant pastato ir jo dalių įkainojimą. Tuomet buvo nustatytas 610 m³ mansardos tūris. Prie registre jau įregistruoto 2 204 m³ tūrio pridėjus anksčiau nevertintą mansardos 610 m³ tūrį, bendras pastato tūris tapo toks, koks yra atlikus rekonstrukciją pagal suderintą projektą, išduotus leidimus ir KAVA išduotas sąlygas, t. y. 2 815 m³.
Dėl pastato užstatymo ploto nustatyta, kad jis 1996 m. buvo 272 kv. m, o, atlikus pastato rekonstrukciją, pastato užstatymo plotas yra 245 kv. m, t. y. sumažėjęs. Nors rekonstruojant pastatą užstatymo plotas sumažėjo, tačiau pritartina teismo išvadai, jog tai nei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nei kitų asmenų teisių nepažeidžia, nes realiai atsiranda daugiau valstybinės žemės, kuri yra neužstatyta statiniais.
Teismas atsižvelgė į tai, kad KAVA rašte nurodyta sąlyga „nekeisti pastato užstatymo ploto ir tūrio“ yra abstrakti, taigi tai nereiškia, kad pastato tūris negalėjo persiskirstyti pastato viduje, keičiant pastato architektūrinę išraišką (įrengiant konsolę), todėl priėmė teisėtą, pagrįstą ir atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
LVAT 2005-12-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A15-1797/2005 nurodė, jog išduotas leidimas statybai, nepažeidžiantis nei viešojo intereso, nei trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, remiantis vien tik formaliais pažeidimais, neturėtų būti naikinamas. Nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas, kolegijos nuomone, atitinka LVAT poziciją dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo vien formaliais pagrindais.
Nustatyta, jog UAB „Įraža“ 2007-05-08 atliko pastato techninės būklės tyrimą ir surašė aktą Nr. 07-05/03, kurio išvadoje nurodė, kad „Gresia konstrukcijų griūtis. Tolesnė saugi Pastato eksploatacija negalima. Rekonstruojant Pastatą, jo perdangas ir stogo laikančias konstrukcijas būtina keisti“. Kritinė pastato būklė iki pastato rekonstrukcijos ir jo būklė po jos akivaizdžiai rodo, kad vietoje nenaudojamo avarinio pastato atsirado modernus rekonstruotas pastatas. Teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino. Siekiant nustatyti, ar rekonstruotas pastatas nepažeidžia aplinkinių gyventojų interesų ir jų gyvenimo kokybės, buvo atlikti insoliacijos skaičiavimai, parodę, kad esant tokiam pastato aukščiui šviesos aplinkiniai statiniai gauna pakankamai. 2008-06-09 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas, ištyręs R. M. skundus, rašte Nr. 11-M-483-690 nurodė, kad pastato rekonstrukcija vykdoma teisėtai, pastato tūris nesikeičia, užstatymo plotas sumažėja, o detalaus plano rengti nereikia. 2008-07-28 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė pažymą Nr. l-NS-274, patvirtinančią, kad pastato rekonstrukcija vykdoma be esminių nukrypimų nuo projekto, o baigtumas yra 63 %. Šie statybos valstybinę priežiūrą vykdžiusios institucijos oficialūs dokumentai patvirtina, kad darbai buvo vykdomi teisėtai ir jokių asmenų interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti. Ieškovė nepagrįstai kaltina teismą, neva, šia pažyma vadovautis nebuvo galima, nes byloje yra kitų prieštaringų duomenų dėl pastato rekonstrukcijos. Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos išduotos 2008-07-28 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 1-NS-274 pažymėtina, jog administracinė byla Nr. I-396-554/2012, kurioje minėta pažyma yra ginčijama, įsiteisėjusia nutartimi yra sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje nagrinėjamoje byloje. Tai patvirtina, jog kad būtent šios nagrinėjamos bylos galutinis sprendimas turės prejudicinę galią nurodytai administracinei bylai ir joje keliamiems reikalavimams, o ne atvirkščiai (kaip nurodo apeliantė), kadangi pažyma yra ginčijama ne pateikiant savarankiškus jos neteisėtumo pagrindus, o jos neteisėtumas yra kildinamas iš, neva, neteisėtai išduotų statybos leidimų, kurių teisėtumas sprendžiasi būtent nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl šios pažymos panaikinimo, todėl kol ši pažyma yra galiojanti ir nenuginčyta, teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje, šia pažyma ir joje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstai vadovavosi.
Teismas spręsdamas dėl to, ar statyba pažeidžia įstatymo normas, įvertino tai, ar ji pažeidžia ir kitų asmenų ir kokius interesus. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, jog Inspekcijos Kauno skyrius 2011-05-26 gavo R. M. 2011-05-16 skundą, kuriuo pranešama apie galimai neteisėtai išduotą statybos leidimą pastato–siuvyklos su gyvenamosiomis patalpomis–butais (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijai. Ieškovė nenustatė, jog statinio rekonstrukcijos pakitimai pažeidžia paminėtų ar kitų trečiųjų asmenų teises ar interesus, todėl ir šiuo pagrindu tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Atlikti pakitimai neįtakojo bendro pastato tūrio esminio pasikeitimo, užstatymo plotas tik sumažėjo, kas negali būti vertinama kaip esminiai nukrypimai nuo KAVA rašte nurodytų rekonstrukcijos sąlygų. Žemės sklypo užstatymo ploto (tankio) rodiklio sumažėjimas pats savaime, kolegijos nuomone, nelaikytas faktoriumi, galinčiu pažeisti kitų asmenų interesus. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies, sklypo užstatymo tankio pasikeitimas (o tuo labiau – jo sumažėjimas) nėra įtrauktas į baigtinį sąrašą trečiųjų asmenų iki statybos (šiuo atveju – rekonstrukcijos) pradžios turėtų gyvenimo ir veiklos sąlygų, kurios galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Kolegijos nuomone, trečiųjų asmenų teisių, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimą būtų galima konstatuoti tik tuomet, jei dėl sumažėjusio sklypo užstatymo tankio (ploto) būtų pabloginta statinių esama techninė būklė; galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; galimybė naudotis inžineriniais tinklais; nebūtų išsaugotas patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralus apšvietimas pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus ir/ar būtų pažeisti baigtinio sąrašo kituose keturiuose punktuose nustatyti reikalavimai, kas ginčo atveju ieškovės net nebuvo įrodinėjama.
Kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimą, ir kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai pripažino detaliojo plano rengimą buvus neprivalomu. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad detalieji planai nerengiami, kai „statant (rekonstruojant, remontuojant) statinius nekeičiamas faktinis (pagal nekilnojamojo turto registro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo plotas ir pastatų aukštis arba nekeičiamas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, taip pat kai nedidinamas esamų sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybos žemės sklypuose teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis ir užstatymo tankumas“. Vadinasi, detaliojo plano rengti nereikia, jeigu atliekant rekonstrukcijos darbus yra nekeičiamas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad rekonstruojant nebuvo keičiama esama pastato paskirtis, darytina išvada, kad žemės sklypo faktinis naudojimo būdas taip pat nepasikeitė. Teismas pagrįstai nustatė, kad ,,pastate yra įrengiama siuvykla (kaip ir iki rekonstrukcijos) ir 2 butai, todėl teigti, jog pasikeitė žemės sklypo naudojimo paskirtis, nėra jokio pagrindo, nes ji išlieka tokia pat”.
Tačiau, nepriklausomai nuo to, detalus planas turėjo būt rengiamas ar ne, bylos nagrinėjimo eigoje, jau po pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo, atsakovės UAB „Baltic realty adviser“ iniciatyva buvo suformuotas žemės sklypas ginčo pastato eksploatavimui. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-06-19 įsakymu Nr. A-1846 patvirtino apie 343 kv. m žemės sklypo prie pastato 4P3p (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos). Patvirtintas žemės sklypo planas yra suderintas tiek su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tiek su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad apeliantės argumentai yra tik formalūs, o naikinti statybą leidžiančius dokumentus remiantis vien formaliais argumentais, kaip jau minėta, nėra pagrindo.
Apeliantė dėl statybos leidimų teisėtumo iš esmės dėsto ieškinio argumentus, nenurodydama, kokius materialinės ar procesinės teisės pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Nesutikdama su teismo sprendimu apeliantė nurodo, kad patikslintame ieškinyje ji nurodė visų ginčijamų statybos leidimų neteisėtumo pagrindus, o teismo išvada, kad ieškovė nurodo tik Statybos leidimo Nr. 1 neteisėtumo pagrindus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti, yra nepagrįsta bei prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Taip pat nurodoma, kad byloje esantys Patikrinimo aktai (dėl kurių aiškumo, teisingumo ir pagrįstumo yra keliamos abejonės) turėtų būti vertinami tik kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje, o tai, kad juose neužfiksuotos, nepakankamai ar ne visai tinkamai užfiksuotos tam tikros aplinkybės (tai tik įrodo, kad ieškovė pripažįsta savo surašytų Patikrinimo aktų ydingumą) dar nereiškia, kad ginčijami statybos leidimai buvo išduoti teisėtai. Kolegija nepritaria šiems apeliacinio skundo teiginiams. Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalis reglamentuota, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į teismą. Teisę kreiptis į teismą dėl atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo Inspekcija įgyja tik tuomet, kai įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka nustato statybos leidimo išdavimo procedūros galimus pažeidimus. Ginčijamų statybos leidimų tikrinimo metu statybos leidimų patikrinimo procedūrą reglamentavo Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. 1V-17 (toliau – Aprašas). Kadangi tikrinimo procedūra yra reglamentuota Aprašo nuostatomis, todėl patikrinimas turėjo būti vykdomas nustatyta tvarka, kuri turėjo būti baigiama Projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktu (Aprašo 3 priede patvirtinta dokumento forma), kurio pabaigoje yra įrašoma patikrinimo išvada, t. y. nurodoma, kokie neatitikimai statybos leidimo išdavimo metu galiojusiems teisės aktams buvo ar nebuvo nustatyti. Toks dokumentas laikytinas pagrindu ieškovei kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka ginčijant atitinkamą statybos leidimą, o nepateikus patikrinimo procedūros atlikimą ir ja nustatytus neatitikimus teisės aktų reikalavimams patvirtinančių dokumentų, laikytina, kad ginčijamų statybos leidimų patikrinimas vyko ne teisės aktų nustatyta tvarka. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad, Aprašas privalomas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – Skyrius) valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (toliau – valstybės tarnautojas), tikrinantiems parengimo bei išdavimo procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams šių SLD: leidimų statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) ir rašytinių įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimų statinio kapitalinio remonto, paprastojo remonto, supaprastintam statybos, supaprastintam rekonstravimo, griovimo projektams bei kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, supaprastintam griovimo aprašams (toliau minėti projektai ar aprašai ir statinio projektai, kai išduodamas leidimas statyti naują, rekonstruoti ar atnaujinti statinį – Projektas), kai šie Projektai yra privalomi. Ieškovė yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Viešojoje teisėje galiojantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir svarbu, kad tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Nagrinėjamu atveju ieškovė, tikrindama atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus, privalėjo laikytis tiek Aprašo nuostatų, tiek jo prieduose patvirtintos nustatytos Patikrinimo akto formos, o nustačiusi papildomus (anksčiau nenustatytus) pažeidimus, įforminti juos teisės aktų nustatyta tvarka ir tai patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė Aprašo 13 p. reikalavimų. Jos nuomone, šios Aprašo nuostatos turėtų būti vertinamos atitinkamai nustatytų pažeidimų kontekste, t. y., jei nustatomi neesminiai pažeidimai, kurie neturi įtakos statybos leidimo išdavimo teisėtumui, Inspekcija gali raštu reikalauti šiuos pažeidimus pašalinti, tačiau jei yra nustatomi pažeidimai, sudarantys pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl neteisėto leidimo panaikinimo, rašto suinteresuotoms institucijoms neparašymas negali būti vertinamas kaip esminė kliūtis Inspekcijai kreiptis į teismą dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo. Kolegija pritaria atsakovės argumentams, jog apeliantė ydingai traktuoja Aprašo reikalavimus, Patikrinimo aktą traktuodama tik kaip vieną iš rašytinių įrodymų. Tai yra patvirtintos formos dokumentas, kurio pagrindu (t. y. teisės aktų nustatyta tvarka fiksavus/nustačius) pažeidimus Inspekcijai atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo (Statybos įstatymo 28¹ str. 1 d.). Nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja to, kad Inspekcijai yra suteikta teisė spręsti, kurie pažeidimai yra labiau, kurie mažiau esminiai. Aprašo 13 p. nustatyta, kad baigus patikrinimą, išanalizuojami rezultatai ir parengiamas raštas savivaldybės administracijos direktoriui ir subjektams, padariusiems Patikrinimo aktuose nurodytus pažeidimus. Šiame rašte nurodoma: 13.1. Patikrinimo tikslas – patikrinti Sąlygų ir Sąvadų, SLD parengimo ir išdavimo (arba kurių nors iš šių dokumentų parengimo ir išdavimo) atitiktį teisės aktų reikalavimams; 13.2. savivaldybės administracijos patikrinti pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimas; 13.3. nustatyti pažeidimai, juos padarę asmenys ir pasiūlymai pažeidimams šalinti; 13.4. prašymas nustatytais terminais informuoti Inspekciją apie rašte nurodytų pažeidimų pašalinimą. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atliko Aprašo 13 p. numatytus veiksmus, todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti.
Kolegijos nuomone, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai ir dėl viešojo intereso pažeidimo, apeliantei nenurodžius konkretaus visuomenės ar jos dalies interesų pažeidimo dėl ieškovės nurodytų formalių pažeidimų. Teismas labai išsamiai pagrindė viešo intereso aspekto buvimą/nebuvimą šioje byloje, nustatydamas, kad ieškovė viešo intereso gynimą grindžia prielaidomis. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, įvertinęs teismų praktiką šiuo klausimu, pagrįstai nustatė, kad iš vis nėra pažeistas viešas interesas.
Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė jau nuo 2008 metų žinojo visą informaciją, susijusią su pastato rekonstrukcija, nes 2008-06-09 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas raštu Nr. 11-M-483-690 pateikė atsakymą skundą teikusiai R. M.. Nors ieškovė nurodė, kad ji nėra KAVA teisių ir pareigų perėmėja, todėl ji negali būti laikoma kaip žinojusi ginčo situaciją 2008 m., tai nėra reikšminga aplinkybė, nes tyrimus dėl pastato rekonstrukcijos atlikinėjo valstybės valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos, todėl dėl institucijų reorganizavimo, funkcijų perskirstymo atsakovai negali nukentėti. Nevertinant fakto, kad ieškovė žinojo ginčo situaciją 2008 m., ieškovė 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą praleido ir 2011 metais. Ieškovė, neva, galimus pažeidimus pradėjo tirti gavusi 2011-05-16 R. M. skundą; beveik po pusantro mėnesio ieškovė 2011-06-30 Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė paklausimą Nr. (15.2)-2D-8279, iš kurio aiškiai matyti, kad ieškovė jau tiksliai žinojo visas pastato rekonstrukcijos ir statybos leidimų išdavimo aplinkybes ir turėjo tai patvirtinančius dokumentus. Į šį paklausimą ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracija 2011-07-25 pateikė išsamų paaiškinimą Nr. 500-2-05, kurį papildė 2012-08-08 raštu Nr. 38-2-522. Vertinant ieškovės turėtą informaciją ir jai pateiktus išsamius paaiškinimus, ieškovė tikrai turėjo visą informaciją apie pastato rekonstrukciją 2011 m. liepos mėnesį. Tai, kad ieškovė, turėdama informaciją, pakartotinai susipažinti su dokumentais nusprendė tik 2011-09-12, nereiškia, kad tik šią dieną nustatė tariamus pažeidimus. Be to, pažymėtina ir tai, jog Inspekcijos Kauno skyrius 2011-06-08 raštu Nr. (15.18)-20-7189) „Dėl duomenų pateikimo“ Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus paprašė pateikti patikrinimui statybą leidžiančių dokumentų išdavimo dokumentus pagal pridedamą sąrašą. Šio sąrašo 14 punkte buvo nurodytas Statybos leidimas Nr. LNS-21-110510-00333 (Statytojas – Kaminta). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2011-06-10 raštu Nr. 110-9-362 „Dėl dokumentų persiuntimo“ persiuntė prašomų statybą leidžiančių dokumentų bylas pagal reikalaujamą sąrašą. Ant pridedamo dokumentų sąrašo yra Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės S. B. 2011-06-13 spaudas su prierašu: „Visas bylas gavau“ (raštai pridedami). Kadangi visa statybos leidimo Nr. LNS-21-110510-00333, išduoto 2011-05-10, dokumentacija ieškovei buvo pateikta 2011-06-13, ką patvirtina Inspekcijos specialistės spaudas su parašu, todėl vieno mėnesio apskundimo terminas yra skaičiuotinas nuo 2011-06-13. Ieškinį teismui padavus tik 2011-10-11, t. y. praleidus vieno mėnesio terminą, ir ieškovei neprašius praleisto termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šis terminas yra praleistas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog ji nėra praleidusi termino reikalavimui dėl Statybos leidimo Nr. 6 panaikinimo pateikti. Ieškovė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė panaikinti statybos leidimą Nr. LNS-21-110927-00731 (Statybos leidimas Nr. 6), išduotą 2011-09-27, pateikė 2011-12-28 (t. 1, b. l. 150–160). Dokumentus, reikalingus Statybos leidimo Nr. 6 teisėtumui patikrinti, ieškovė gavo iš Savivaldybės administracijos 2011-11-28 (t. 1, b. l. 163). Su šia aplinkybe sutiko ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2013-04-24 teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 96). Tačiau pažymėtina, jog, nežiūrint į tai, jog nors ieškovė ir nėra praleidusi termino reikalavimui dėl Statybos leidimo Nr. 6 panaikinimo pateikti, šis reikalavimas negali būti tenkinamas dėl kitų prieš tai išdėstytų aplinkybių.
Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 7 punkte, nes teismas išsprendė bylą pagal pradinį ieškinį, o ne pagal patikslintą, sprendime pasisakė ir dėl reikalavimų panaikinti Sąlygų sąvadą ir Nuolatinės statybos komisijos protokolą, kurių ieškovė atsisakė teikdama patikslintą ieškinį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė pagal pradinį ieškinį, o ne pagal patikslintą. Kaip matyti iš pateikto patikslinto ieškinio (t. b. l. 150–160; t. 2, b. l. 16–26), ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją, išskyrus reikalavimus dėl Sąvado ir Nuolatinės statybos komisijos protokolo panaikinimo, papildomai prašė panaikinti statybos leidimą Nr. LNS-21-110927-00731, išduotą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-09-27. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų 6 ginčijamų statybos leidimų bei nurodė, kad ieškovės reikalavimai panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007-07-13 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. S-40-6-464 ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-12-06 protokolą Nr. 40-10-SK1545 nenagrinėtini teisme, todėl bylą šioje dalyje nutraukė.
Nors sprendime pasisakyta ir dėl tų reikalavimų, kurių buvo atsisakyta patikslintu ieškiniu, tačiau tai, kolegijos nuomone, nedaro sprendimo absoliučiai negaliojančiu, kadangi byla dalyje dėl ieškovės reikalavimų, nuo kurių patikslintu ieškiniu ieškovė atsisakė, buvo nutraukta, ir šis sprendimas neturėjo jokios įtakos kitų patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimui. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė prašo sumažinti iš jos atsakovėms UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“ priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme 150 Lt, kadangi remiantis teismo posėdžio protokolais advokatas atstovavo teisme ne 17, o 16 valandų. Pritartina apeliantei, jog remiantis teismo posėdžių protokolais, atsakovių advokato atstovavimo teisme trukmė turėtų būti 16 val.. Kadangi 2013-02-11 parengiamasis teismo posėdis truko nuo 9.10 val. iki 11.50 val. (2 val. 40 min.) ir nuo 13.00 val. iki 15.50 val. (2 val. 50 min.), 2013-03-19 teismo posėdis truko nuo 9.10 val. iki 12.01 val. su 15 min. pertrauka (2 val. 36 min.) ir nuo 13.10 val. iki 16.37 val. su 10 min. pertrauka (3 val. 17 min.), 2013-04-21 teismo posėdis truko nuo 9.10 val. iki 11.33 val. su 5 min. pertrauka (2 val. 18 min.) ir nuo 13.10 val. iki 15.35 val. su 5 min. pertrauka (2 val. 20 min.), todėl bendra atstovavimo laiko trukmė – 16 val. (3 + 3 +3 + 3 +2 + 2). Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 9 punktu, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 min atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, teismo priteistos iš atsakovių bylinėjimosi išlaidos po 3 500 Lt mažintinos iki 3 425 Lt iš kiekvienos atsakovės.
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovėms priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atsakovių patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė UAB „Kaminta“ prašo priteisti 2 453,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė UAB „Baltic realty adviser“ – 925,65 Lt. Rekomendacijų 8.11 punktas numato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 1,5 MMA, ir tai yra 1 500 Lt. Atsižvelgus į minėtas Rekomendacijas, spręstina, jog atsakovei UAB „Kaminta“ už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą priteistina 1 500 Lt, o atsakovei UAB „Baltic realty adviser“ priteistina 450 Lt už 3 val. atstovaujant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą iš esmės atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovėms UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic realty adviser“ kiekvienai po 3 425 Lt.
Iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) atsakovei UAB „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) priteisti 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei UAB „Baltic realty adviser“ (juridinio asmens kodas 135288467) priteisti 450 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.