Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-9946-294/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-11
Bylos Nr.: e2-9946-294/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintaras Seikalis
Ieškovas: UAB Naujininkų
Trečiasis asmuo: UAB Servico

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)2019 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei Eglei Akelei, atsakovo atstovei Justinai Jodkienei

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB Naujininkų ūkis ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB Servico dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 įsakymą Nr. 30-3452/18(2.1.1 E-TD-2) dėl UAB Servico skyrimo daugiabučių namų Mokyklos g. 8, Grigiškėse, Pelesos g. 11, Žirnių g. 86 ir Žirnių g. 86, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Nurodo, kad ginčijamu įsakymu trečiasis asmuo UAB Servico 5 metams paskirtas daugiabučių namų Mokyklos g. 8, Grigiškėse, Pelesos g. 11, Žirnių g. 86 ir Žirnių g. 86, Vilnius administratoriumi. Pažymi, kad butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu metu namo administratoriumi išrinkto trečiąjį asmenį, nors atsakovo organizuotas konkurso pratęsimas neteisėtas. Pažymi, kad Žirnių g. 86 ir Pelsos g. 11 biuleteniai buvo balsuoti paties atsakovo, o ne kitų savininkų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui ginčijant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą, iš esmės yra remiamasi tik vienu esminiu teiginiu, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti įsakymo, kadangi ieškovei yra nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimo terminas iki 2022-12-31 d. Ieškovė teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsižvelgė į savo neteisėtai organizuojamą daugiabučio namo administratoriaus atranką, nes ieškovė teisėtai administruoja daugiabutį namą ir jos veiklos administravimas yra pratęstas penkeriems metams (iki 2022-12-31). Atsakovo nuomone, šiuo teiginiu yra klaidinamas teismas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 neįsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl ir nevykdytinas. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra nagrinėjamos 39 panašaus pobūdžio bylos, kuriose daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriai skundžia arba visą administratorių paskyrimo įgyvendinimo procedūrą, arba konkretų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir nuolat jų daugėja. Nurodė, kad 2018-07-11 iki 2018-07-31 Vilniaus mieste organizuota daugiabučių namų, kur nėra įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, administratoriaus skyrimo procedūros. Pasibaigus procedūroms priimtas įsakymas dėl ginčo daugiabučio namo administravimo perdavimo bendrovei, kurią pasirinko patalpų savininkai balsų dauguma. Pažymi, kad butų savininkai, surinkę parašus keisti administratoriui, savo įstatymine teise pasinaudojo tinkamai. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 17 d. priimtas teismo sprendimas, kuriame analogiški motyvai dėl klaidinančios informacijos atmesti. Nurodo, kad jokių butų ir kitų patalpų savininkų skundų namo administratoriumi nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė reikalavimus iš esmės ieškinyje ir patikslintame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu iš esmės atsiliepime į ieškinį ir į patikslintą ieškinį išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas visiškai

Savivaldybė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją vykdo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūrą ir kontrolę. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais - savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams (Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas, 29 straipsnio 8 punktas).

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi A. J. IĮ v. UAB „Jurgio baldai“, bylos Nr. 3K-3-41/2014).

Šiuo atveju daliai ieškovo dėstomų argumentų bylai prejudicinę galią turi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019. Civilinėje byloje dėl administratoriaus rinkimo procedūros ir terminų pasisakyta, kad „Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (LR VAĮ) 6 straipsnio 4 dalį privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Savivaldybės administracijos direktorius yra viešo administravimo subjektas, todėl savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais (minimo Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (LR VSĮ) 4 straipsnio 6 punktas nustato, kad vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, todėl savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 2012, Nr. 57-2828) 4.84 straipsnio 2 dalimi, 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 nutarė patvirtinti Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (Aprašas). Aprašas taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija yra likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis. Pagal Aprašo 4 – 26 punktus, asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, savivaldybės vykdomai institucijai savivaldybės interneto svetainėje paskelbus dėl administratorių atrankos savivaldybės teritorijoje, teikia prašymus. Kartu su prašymais savivaldybės vykdomajai institucijai pateikiama užpildyta Aprašo priede nurodyta Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaracija. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi prašymą, įvertina, ar prašymą pateikusio asmens deklaracijoje nurodyta informacija atitinka Apraše nurodytas sąlygas, ir priima sprendimą šį asmenį įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos sudaromą Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Jeigu prašymą pateikusio asmens deklaracijoje nurodyta informacija neatitinka Apraše nurodytų sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija priima motyvuotą sprendimą neįrašyti šio asmens į sąrašą. Savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo. Pasirinktu administratoriumi laikomas asmuo, už kurį per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkime savininkai atitinkamai balsavo. Jeigu nė vienas iš savivaldybės sąraše nurodytų administratorių nesurenka šiame punkte nurodyto butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiaus, laikoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirinko. <...> savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu. <...> Naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui. <...> Vadovaudamasi išdėstytu reglamentavimu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija spendžia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdyti turėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnį, iki 2014 m. liepos 1 d. turėjo būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai, atrinkti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia aplinkybe, jog minimomis įstatymo nuostatomis nustatytas terminas savivaldybių vykdomosios institucijoms, iki kada jos turi pasiekti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4,85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme įtvirtintą rezultatą: gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas turi teikti asmenys, (1) nesusiję su šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjais, asmenimis, teikiančiais atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kitus asmenis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą; (2) juos, Vyriausybės nustatyta tvarka atrinkus, turi pasirinkti daugiabučių namų bendraturčiai. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta išvada, kad nagrinėjamam ginčui reguliuoti turi būti vadovaujamasi naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalimi. <...> Manytina, kad savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu. Priešingu atveju tokia padėtis reikštų, jog ieškovai įgytų teisę Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių administravimo veiklą neribotą laiką vykdyti nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 daliai.“

Taigi minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime aiškiai pasisakyta dėl savivaldybės teisės ir pareigos organizuoti konkursą bei sąlygų laikymosi.

Esant šioms aplinkybėms, teismas vadovaujasi aukščiau nurodytu teismo sprendimu kaip prejudiciniu ir pakartotinai nemotyvuoja aplinkybių, susijusių su paties konkurso organizavimu ir bendra konkurso tvarka ir terminais, laikydamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas kaip vykdomoji institucija, priimdama įsakymą dėl namo administratoriaus skyrimo, veikė neteisėtai, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą tvarką ir terminus, todėl šioje dalyje ieškinys laikytinas nepagrįstu.

Ieškovas patikslintame ieškinyje, be kitų, papildomai motyvuoja, jog balsavimo biuleteniai ir administratoriaus rinkimas neteisėtas, kadangi balsavo pats atsakovas, taip sukeldamas interesų konfliktą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas su šiais ieškovo argumentais taip pat nesutinka toliau nurodytais motyvais.

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

Šiuo atveju ieškovo teiginiai apie atsakovo subjektiškumą yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai.

Iš daugiabučio namo Žirnių g. 86 (Vilniuje) patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018-08-28 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB „Servico“ (I tomas, elektroninės bylos lapai 49-50).

Iš daugiabučio namo Pelesos g. 11 (Vilniuje) patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018-09-17 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB „Servico“ (2 balsai iš 3 biuletenių) (I tomas, elektroninės bylos lapai 52-54).

Iš daugiabučio namo Mokyklos g. 8, Grigiškės (Vilniuje) patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018-09-17 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB „Servico“ (5 balsai iš 7) (I tomas, elektroninės bylos lapai 55-60).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Iš byloje surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nevykdė ir neatliko. Priešingai, daugiau kaip 50 proc. minėtų daugiabučių namų gyventojų (savininkų) išreiškė savo valią aktyviai, pasirinkdami namo administratoriumi trečiąjį asmenį, o ne ieškovą. Butų (patalpų) savininkų ginčų dėl paskirto naujo namo administratoriaus nėra.

Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

Paminėtina ir tai, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovas pažeidė interesus pats balsuodamas dėl patalpų administratoriaus pasirinkimo. Kita vertus, akivaizdu, kad namo administratoriaus pasirinkimas ir yra patalpų savininkų, o ne gyventojų (nuomos ar kitais pagrindais besinaudojančių patalpomis) teisė. Atsakovui, kaip privačiam asmeniui valdant tam tikras patalpas jis šia teise pasinaudojom, balsuodamas per savo įgaliotą atstovą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, priimdamas įsakymą, pats nesprendžia dėl administratoriaus parinkimo, o tik įformina daugumos savininkų valią, todėl jokio interesų konflikto ar neteisėtumo atsakovo veiksmuose teismas priešingai nei teigia ieškovas, neįžvelgia. Dar labiau akcentuotina tai, kad pats ieškovas sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės taikyta administratorių parinkimo procedūra tų daugiabučių, kurių administratoriumi buvo paskirtas, atžvilgiu ir šių įsakymų neginčija. Toks nenuoseklumas ieškovo veiksmuose ir skundžiant jam nepalankius įsakymus tik įrodo nenorą susitaikyti, jog butų (patalpų) savininkai galėjo namo administratoriumi pasirinkti ir kitą asmenį, o ne įrodinėjimą, jog visos atsakovo organizuotos balsavimo procedūros buvo neteisėtos.

Kaip anksčiau minėta, byloje jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai organizavo balsavimo procedūras nėra.

Be to, atskirai pasisakytina ir dėl balsavimo raštu biuletenių formos ir turinio. Iš balsavimo biuletenio matyti, kad atsakovas, apklausdamas daugiabučių namų gyventojus, laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, kadangi visi tiekėjai išvardinti abėcėlės tvarka (neteikiant kuriam nors potencialiam administratoriui pirmenybės), visų įmonių nurodyta administravimo patirtis, siūlomas paslaugių tarifas, atsižvelgiant į naudingą patalpų plotą, taip pat kontaktiniai duomenys (adresas bei telefono numeris). Iš balsavimo biuletenio turinio nematyti jokio atsakovo protegavimo kurio nors iš dalyvių ar kitų galimų pageidavimų, nusistatymų, kas būtų paskirtas nauju namo administratoriumi, apie visus pasirinktinus paslaugos teikėjus suteikiama vienoda informacija. Vertinant susidariusią situaciją bei pateiktus įrodymus akivaizdu, kad nebuvo pažeistas sąžiningo dalyvių varžymosi principas, ko pasekoje visi potencialūs daugiabučių namų administratoriai galėjo sąžiningai konkuruoti. Akcentuotina, kad apklausos metu niekas nekliudė nei ieškovui (ar kitiems potencialiems namo administratoriams) tiesiogiai bendrauti su daugiabučio namo (įskaitant ir ginčo daugiabutį namą) gyventojais, tiek teikti papildomus paaiškinimus žodžiu, raštu, skrajutėmis, savo interneto svetainėje ar kitomis teisėtomis priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje jau aukščiau nurodyta, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nevykdė ginčo daugiabučio namo savininkams pasirinkus paslaugos teikėją, priešingai, esant aiškiai išreikštai valiai laikėsi teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų ir priėmė teisėtą įsakymą, kurio pagal ieškovo argumentus, teismas nemato jokio teisinio pagrindo naikinti, todėl konstatuotina, kad pagal surinktus duomenis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 įsakymas Nr. 30-3452/18(2.1.1 E-TD-2) dėl UAB Servico skyrimo daugiabučių namų Mokyklos g. 8, Grigiškėse, Pelesos g. 11, Žirnių g. 86 ir Žirnių g. 86, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore laikomas teisėtu ir galiojančiu. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas visiškai.

Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas savo turiniu iš esmės identiškus ieškinius (tame tarpe tiek ieškovo, tiek kitų tiekėjų, pralaimėjusių daugiabučio namo administratoriaus rinkimą), laikėsi analogiškos pozicijos bei nuomonės, laikydami panašius deklaratyvius teiginius nepagrįstais (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4035-845/2019, 2019 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3055-545/2019, 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 ir kiti). Šiais teismų sprendimais kaip prejudiciniais bylą nagrinėjantis teismas nesivadovauja, tačiau pažymi, kad ir panašias bylas nagrinėdami teismai nenustatė jokių pažeidimų kaip ir nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo atžvilgiu.

Kiti šalių pasisakymai neturi ryšio su nagrinėjamu bylos dalyku, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

Ieškovo ieškinys atmestas visiškai, todėl ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93 straipsniai).

Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį atmetus, jokios teisinės pagalbos ar kitos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi išlaidos neviršija nurodytos sumos (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais teismas

nusprend ž i a:

Ieškovo UAB Naujininkų ūkis būstas, juridinio asmens kodas 121458016, ieškinį, pareikštą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, atmesti visiškai.

Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis