- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-24-856/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. Š.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2893-1112/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 594,37 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 534,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 267 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 25 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur atstovavimo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2022 m. liepos 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. Š. ieškovei UAB „Legal Balance“ 594,37 Eur skolą, 213,84 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 808,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. gegužės 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
3. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė vykdė savo pareigas tinkamai, tuo tarpu atsakovas savo pareigų tinkamai neįvykdė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė ieškovės prašomą 594,37 Eur skolą.
4. Teismas nurodė, kad net ir atsižvelgiant į tai, jog skaičiuodama delspinigius ieškovė savo iniciatyva taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą netesyboms, reikalaujami delspinigiai yra aiškiai per dideli, laikytini baudiniais, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams bei neatitinka CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įskaitinių netesybų sampratos. Įvertinus tai, kad atsakovas yra vartotojas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytą netesybų normą kaip į orientacinę, kartu turint omenyje, kad Sutartyje numatytos ženkliai didesnės netesybos, ieškovės reikalaujamų priteisti 534,60 Eur delspinigių dydis mažintinas nuo 0,5 iki 0,2 procento už dieną, atitinkamai priteisiant 213,84 Eur delspinigius.
5. Teismas pažymėjo, kad nors prašomos priteisti 242 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, kuris šiuo metu yra 4 324,75 Eur (2,5 x 1 729,90 Eur), netgi yra už jį ženkliai mažesnės, tačiau konkrečiu atveju vis tiek laikytinos per didelėmis. Ieškinio parengimas šioje byloje nebuvo sudėtingas procesas, nepareikalavo specialių žinių – ieškinyje nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, bylos faktinės aplinkybės nėra sudėtingos bei yra tiesiogiai susijusios su viena iš kreditorės veiklos sričių – skolų išieškojimu. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad šioje byloje ieškovei teisinę pagalbą teikusi advokatų profesinė bendrija nuolat teikia analogiškas paslaugas ieškovei, masiškai reiškiančiai iš esmės vienarūšius ieškinius, kuriuose keičiasi tik atsakovai, išperkamosios nuomos sutartys ir jų netinkamą vykdymą indikuojantys terminai, reikalaujamos priteisti sumos. Taigi, tiek pačiai ieškovei, tiek jai teisinę pagalbą teikiančiai advokatų bendrijai nagrinėjami klausimai nėra nei nauji, nei sudėtingi. Be to, ieškovę šioje byloje atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinti pačios ieškovės darbuotoja – teisininkė, kuri pasirašė ieškinį ir pateikė jį teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Dėl nurodytų priežasčių, ypač atsižvelgiant į ieškinio sumą, teismas darė išvadą, kad prašomos priteisti 242 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą šioje byloje ruošiant ieškinį yra aiškiai per didelės ir nepagrįstos vertinant pagal Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Teismas vertino, kad jei ieškinys būtų tenkinamas visiškai, ieškovei galėtų būti priteista ne daugiau kaip 120 Eur už ieškinio parengimą.
6. Teismas nurodė, kad ieškinį tenkinant iš dalies, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintiems reikalavimams iš atsakovo ieškovei priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis, apskaičiuota nuo sumokėto žyminio mokesčio ir anksčiau teismo nustatyto pagrįstų ir būtinų atstovavimo išlaidų dydžio: 103,80 Eur ((25 Eur + 120 Eur) x (594,37 Eur + 213,84 Eur) : 1 128,97 Eur).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo: pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo V. Š. 534,60 Eur delspinigius; pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo V. Š. 267 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; likusią Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo V. Š. 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiškiai įtvirtinta nuostata, jog „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1 Eur“. Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
7.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 534,60 Eur iki 213,84 Eur, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
7.3. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
7.4. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstyta aukščiau patvirtina, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas V. Š. 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę – baldą, pilkos spalvos minkštą kampą (duomenys neskelbtini), 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 29,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo teisę perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.
12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju.
14. Kaip nustatyta iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovo priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, į VKĮ nustatytą netesybų normą kaip į orientacinę, kartu turint omenyje, kad Sutartyje numatytos ženkliai didesnės netesybos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant, kokia delspinigių suma laikytina pagrįsta ir pakankama, gali būti remiamasi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKĮ nuostatose nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
15. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
16. Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta atsakovo pareiga mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Minėtos nuostatos pagrindu apeliantė tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo priteisti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y. 534,60 Eur.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procento už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
19. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
20. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; kt.).
21. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino vadovaudamasis pirmuoju netesybų mažinimo pagrindu (aiškiai per didelės netesybos).
22. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos delspinigių dydžio klausimu, teisingai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat šiuo aspektu pažymi, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašoma priteisti 534,60 Eur delspinigių suma yra beveik lygi skolos sumai (594,37 Eur), todėl 0,5 procento delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sutartimi nustatytą 0,5 procento delspinigių dydį pagrįstai sumažino iki 0,2 procento. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 0,2 procento delspinigių dydis yra net keturis kartus didesnis nei VKĮ nustatytas orientacinis netesybų dydis – 0,05 procento. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir aiškiai per didele apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 0,2 procento delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
24. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
25. CPK 306 straipsnyje yra įtvirtinti aiškūs reikalavimai apeliaciniam skundui, be kita ko, jame privalo būti nurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliaciniame skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumais. Šiuo atveju apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo jokių argumentų (aplinkybių) dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo sumažintos ieškovės prašomos priteisti išlaidos už ieškinio parengimą, neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Konstatavus, jog skundžiama teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo teisėta ir pagrįsta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
26. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos delspinigių dydžio klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.