Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valstija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valstija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3.1. Atsakovei suteikta paskola nutraukta ieškovės 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (8.53.1) dėl išmokėtų lėšų. Šiame sprendime tik konstatuojama, kad VMI pateikė duomenis, pagal kuriuos apyvarta krito 28,40 procento, pateikiant, kad pareiškėjo apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. buvo vidutiniškai 21 822 Eur, nepateikiant, kaip tai apskaičiuota, skaičiavimai nežinomi ir skaičiavimo metodika nežinoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.5. Tik gauta iš ieškovės medžiaga apie tai kokiais teisės aktais, nurodymais, skaičiavimo metodika vadovavosi finansų tarpininkas, teismui būtų įrodymai apie minėtos lengvatinės paskolos suteikimo aplinkybes ir atsakovo atitiktį nustatytiems reikalavimams.

7.8. Kilęs ginčas yra tarp valstybinės institucijos, kuri priėmusi minėtus sprendimus, dėl to ginčas galimai turėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme.

8.1. Atsakovė, teikdamas paraišką paskolai gauti, nurodė deklaratyvius duomenis apie savo vidutinę mėnesio apyvartą nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 11 d., t. y. iki paraiškos pateikimo.

8.3. Pagal aprašo ar schemos sąlygas Paskolos davėjas neturėjo pareigos tikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, o atsakovės tinkamumą paskolai gauti tikrino išskirtinai tik pagal pastarojo pateiktus deklaratyvius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. galutinio sprendimo, kuriuo buvo 2023 m. gruodžio 20 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas ir ieškovės ieškinys tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

12. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta:

12.1. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą (Schema), kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę, pagal Schemą atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su Finansų tarpininku – UAB „SME Finance“ ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal schemą.

12.2. Paskolos davėjas ir atsakovė 2020 m. liepos 3 d. sudarė tikslinę paskolos sutartį Nr. COVD/07-03/02 (Paskolos sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 71 683 Eur paskola, ją grąžinant iki 2026 m. liepos 3 d.

12.3. Ieškovė atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, kad atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, nekrito daugiau kaip 30 proc. (krito 28,40 proc.), todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su sutartyje nustatytomis palūkanomis.

12.4. 2020 m. gruodžio 29 d. ieškovė ir Paskolos davėjas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20122901 ir 2022 m. liepos 21 d. – reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 19, kurių pagrindu Paskolos davėjas perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Paskolos sutartį. Apie reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį perleidimą ir įpareigojimą vykdyti mokėjimus atsakovė informuota Paskolos davėjo 2023 m. liepos 25 d. pranešimu.

12.5. Kadangi atsakovė ieškovės reikalaujamų sumų negrąžino, ieškovė vienašališkai 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nutraukė Paskolos sutartį.

13. Ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 35 252,48 Eur skolą, 2 134,56 Eur palūkanas, 197,40 Eur delspinigius po Paskolos sutarties nutraukimo dienos, neteisėtas valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Dėl Paskolos sutarties nutraukimo

16. Kaip nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, ji neginčija suteiktos paskolos sumos, taip pat neginčija reikalavimo perėmimo, tačiau nesutinka su tuo, jog ieškovė teisėtai nutraukė Paskolos sutartį, kurią sudarė Paskolos davėjas.

17. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013).

18. Nagrinėjamu atveju Paskolos sutartyje šalys sutarė, kad kreditorius turi teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti Paskolos sutartį, kai paaiškėja, kad bent vienas iš atsakovės patvirtinimų ir garantijų, pateiktų Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 9 skyriuje, yra neteisingas arba klaidinantis ir (ar) atsakovė, siekdama gauti paskolą, Paskolos davėjo pateiktoje paraiškoje ar kituose Paskolos davėjo pateiktuose dokumentuose, atsakovės steigimo dokumentuose, finansinėse ataskaitose ar Paskolos sutarties galiojimo metu Paskolos davėjo pateiktose ataskaitose, pranešimuose ar pažymose teikė neteisingą informaciją ar neperdavė atsakovei žinomos informacijos, kuri turi esminės įtakos atsakovės ar Paskolos davėjo įsipareigojimams, susijusiems su Paskolos sutartimi (Paskolos sutarties 10.1 ir 10.1.2 punktai) bei, kai atsakovė Paskolos davėjui pateikė neteisingus duomenis, siekdama sudaryti Paskolos sutartį, gauti paskolos išmokėjimą ar pagrįsti paskolos panaudojimą (Paskolos sutarties 10.1.14 punktas). Paskolos sutarties 10.2. punkte taip pat nurodyta, kad esant Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte numatytoms aplinkybėms, Paskolos davėjas raštu praneša atsakovei apie esminį Paskolos sutarties pažeidimą ir nustato papildomą ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą tinkamam atsakovės įsipareigojimų įvykdymui. Atsakovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų iki nustatyto papildomo termino pabaigos Paslaugos davėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Paskolos sutartį prieš 7 dienas išsiųsdamas atsakovei raštišką pranešimą apie Paskolos sutarties nutraukimą prieš terminą.

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog apie reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį perleidimą ir įpareigojimą vykdyti mokėjimus atsakovė informuota Paskolos davėjo 2023 m. liepos 25 d. pranešimu. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu informavo atsakovę, jog jei ji iki 2024 m. rugsėjo 3 d. nesumokės likusios paskolos dalies, Paskolos sutartis bus nutraukta vienašališkai. 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškovė vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį. Minėtas pranešimas dėl Paskolos sutarties nutraukimo atsakovei buvo įteikti Paskolos sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu, todėl sutiktina su ieškove, jog faktas apie Paskolos sutarties galimą nutraukimą atsakovei buvo žinomas. Be to, ieškovė pranešimu įspėjo atsakovę apie galimą Paskolos sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, nors Paskolos sutartyje sutartas terminas buvo ne trumpesnis kaip 7 dienos. Taigi, šių aplinkybių pagrindu sutiktina su ieškovės argumentais, jog Paskolos sutartis nutraukta tinkamai ir teisėtai, laikantis Paskolos sutarties ir CK reikalavimų.

20. Tuo tarpu pasisakant dėl pagrindo vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį, t. y. esminio sutarties pažeidimo, ieškovė tokiu laikė atsakovės atliktą anksčiau nurodytų Paskolos sutarties 10.1.2 ir 10.1.14 pažeidimą – kai atsakovė yra pateikusi neteisingus duomenis, siekdama sudaryti Paskolos sutartį, gauti paskolos išmokėjimą ar pagrįsti paskolos panaudojimą.

21. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys, jog Schemos 5.3 papunktyje įtvirtinta, kad paskolos teikiamos tik tokiems paskolų gavėjams, kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Atitiktis šiam reikalavimui vertinama pagal paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (audituotą arba, nesant audituotos, neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. vidutinė apyvarta). Pagal skatinamosios priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygų aprašą, patvirtintu ieškovės generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu.

22. Vadovaujantis skatinamosios finansinės priemonės aprašo, patvirtinto ieškovės generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. B-43 su vėlesniais pakeitimais (Aprašas), 1 priedo „Pagrindinės sąlygos“ 2.2. punktu „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“, paskola galėjo būti suteikta tik tokiam subjektui, kuris – 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. SVV subjektų, kurie yra įsteigti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., apyvartos sumažėjimo kriterijus nėra vertinamas. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju.

23. Nurodytą Paskolos sutarties esminį pažeidimą ieškovė įrodinėjo neplaninės patikros metu surinktais duomenimis, iš VMI gauta informacija, kuriais nustatė, jog atsakovės apyvarta aktualiu laikotarpiu nekrito daugiau kaip 30 proc., kas prieštarauja atsakovės teiktiems dokumentams. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus (DOK-18494) taip pat paaiškino ir aritmetiniais veiksmais išdėstė, jog atsakovės apyvarta nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo datos (2020 m. birželio 11 d.), palyginus su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia 2019 m., nukrito ne daugiau kaip 30 proc., bet 28,40 proc. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus atitinkamus skaičiavimus dėl atsakovės apyvartos, atsakovės vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo buvo – 21 822 Eur, nors atsakovė buvo nurodžiusi, kad jos vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 11 d. – 11 975 Eur. Taigi, vidutinė mėnesio apyvarta 2020 m. atitinkamais laikotarpiais lyginant su 2019 m. vidutine mėnesio apyvarta yra 8 654 Eur (30 476 Eur (vidutinė mėnesio apyvarta 2019 m.) – 21 822 Eur), kas sudaro 28,40 proc. apyvartos kritimą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė, teikdama paraišką ir paaiškinimus dėl COVID-19 paskolos suteikimo, pateikė netikslius duomenis. Kaip nurodyta anksčiau, atsakovė nepateikė įrodymų ar motyvų, kurie paneigtų ieškovės atlikto ir pirmosios instancijos teismo įvertinto skaičiavimo dėl atsakovės apyvartos pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), todėl plačiau apie tai apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir daro išvadą, jog atsakovė teikdama paraišką nurodė netikslius duomenis, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu, o ieškovės reikalavimas dėl 35 252,48 Eur skolos priteisimo iš atsakovės laikytinas pagrįstu.

24. Nors atsakovė nurodo, jog ieškovė nepagrįstai ginčija suteiktą paskolą, nes atsakovės atitikimą gauti finansinę paskolą įvertino Paskolos davėjas, kuris ir suteikė paskolą, tačiau tokie atsakovės argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Aprašo ar Schemos sąlygas Paskolos davėjas neturėjo pareigos tikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, o atsakovės tinkamumą paskolai gauti galėjo tikrinti išskirtinai tik pagal jos pateiktus duomenis. Šiuo atžvilgiu taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 9.3 punkte įtvirtinta, jog atsakovė užtikrina, kad pateiktoje paraiškoje bei kituose dokumentuose, pateiktuose Paskolos davėjui ryšium su paskolos gavimu, nurodyti duomenys yra teisingi, be nutylėjimų ir atspindi faktinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, jog tik Paskolos davėjas turėjo teisę tikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumą – už tai buvo atsakinga pati atsakovė. Būtent atsakovė, pildydama paraišką paskolai gauti, pateikė deklaratyvius duomenis apie savo vidutinę mėnesio apyvartą už aktualų laikotarpį bei pasirašydama paraiškos dokumentus ir pažymą apie nurodytų mėnesių apyvartą, prisiėmė atsakomybę dėl pateikiamų duomenų tikrumo. Nurodytos išvados nepaneigia aplinkybė, jog tik ieškovei atlikus neplaninę patikrą, siekiant įsitikinti, ar pareiškėjai dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, ieškovė nustatė atsakovės teiktų duomenų netikslingumą.

25. Taip pat, nors atsakovė nurodė, jog ieškovė nepagrįstai rėmėsi PVM deklaracijomis, siekiant nustatyti įmonės pajamoms, su tuo teisėjų kolegija nesutinka. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys, jog anksčiau pateiktų Schemos ir Aprašo nuostatų analizė atsakovės finansinius rodiklius paskolai gauti sieja būtent su įmonės apyvarta, t. y. jos sumažėjimu atskaitiniu laikotarpiu, o ne per nurodytą laikotarpį kitusiomis įmonės pajamomis. Tokiu atveju, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės atliktų atsakovės PVM deklaracijų vertinimo tikslingumu, siekiant nustatyti įmonės apyvartą, o ne pelną.

26. Apibendrinus išdėstytą, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog atsakovė teikdama paraišką ir paaiškinimus dėl COVID-19 paskolos suteikimo pateikė netikslius duomenis, taip pažeidė Paskolos sutarties sąlygas, kas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju įvertinęs bylos aplinkybes ir šalių motyvus galutiniu sprendimu sprendė nesant pagrindo keisti ar naikinti priimto 2023 m. gruodžio 20 d. preliminaraus teismo sprendimo ir jį paliko nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

27. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė atsakovės prašymo išreikalauti bylai aktualios medžiagos iš Paskolos davėjo bei jį įtraukti į bylos nagrinėjimą. Šiuo atžvilgiu, pirmiausiai, pastebėtina, kad byloje esančių įrodymų pakanka įvertinti paskolos suteikimo aplinkybes ir sąlygas. Savo ruožtu atsakovė tik deklaratyviai nurodė būtinybę dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei argumentuotai nenurodė, kokias bylai svarbias aplinkybes įrodytų iš Paskolos davėjo gauti tam tikri duomenys. Antra, dėl aktualių atsakovės prašymų pirmosios instancijos teismas pasisakė 2024 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, kuria atsisakė juos tenkinti. Atsakovė tokių teismo procesinių veiksmų neskundė Atsižvelgiant į tai, nurodyti atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

28. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės dėstoma pozicija, jog ginčas teismingas administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors ieškovė yra valstybės įsteigta finansų įstaiga, tačiau perėmusi reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį, ji veikia kaip civilinių santykių dalyvė, t. y. kaip paskolos davėja, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Tokiu atveju, atsakovės argumentai dėl ginčo teismingumo administraciniam teismui atmetami.

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, sutarties aiškinimo taisykles, bei kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

32. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

33. Ieškovė laikoma laimėjusia bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. galutinį sprendimą paliktą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.