Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atstovo advokato Mindaugo Martinaičio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) 2022 m. kovo 30 d. nutarimu M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. vasario 4 d. policijos pareigūnui pareikalavus pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2021 m. lapkričio 9 d. 22.22 val. (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė administracinį nusižengimą, reikalaujamų duomenų nepateikė, t. y. nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. M. P. už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta 225 Eur bauda. Šis nutarimas buvo apskųstas.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. skundas netenkintas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2022 m. kovo 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas nutartimi patikslino Institucijos 2022 m. kovo 30 d. nutarime nurodytą faktinę aplinkybę, kad administracinis nusižengimas, dėl kurio Institucija reikalavo M. P. pateikti tyrimui reikšmingus duomenis, buvo padarytas ne 2021 m. lapkričio 9 d. 22.22 val., o 2021 m. lapkričio 10 d. 4.26 val. Ši nutartis buvo apskųsta.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi iš dalies tenkintas skundas, panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis ir priimta nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje: panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 30 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo bylą grąžinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė M. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nesant administracinio nusižengimo sudėties.

5. 2022 m. gruodžio 30 d. M. P. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą „Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“ (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė atlyginti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2023 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, nes šios išlaidos nėra priteistos teismo sprendimu. Be kita ko, išaiškino pareiškėjui M. P. jo teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą. Šis sprendimas buvo apskųstas.

7. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir nurodė, kad pareiškėjas M. P. savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms apmokėti, o prašymas dėl tokių išlaidų (žalos) atlyginimo turi būti nagrinėjamas taikant ANK 666 straipsnį ir gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose, o ne administraciniuose teismuose.

8. 2023 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas M. P. atstovo advokato M. Martinaičio 2023 m. balandžio 24 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-318-1010/2022.

9. Skundžiama 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo M. P. atstovo advokato M. Martinaičio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-318-1010/2022. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad administracinio nusižengimo byloje Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi jau išsprendė klausimą dėl teisminio nagrinėjimo metu M. P. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, t. y. pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, todėl M. P. atstovo 2023 m. balandžio 24 d. prašymas dėl to paties klausimo paliktinas nenagrinėtu.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjo M. P. atstovas advokatas M. Martinaitis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priteisti iš Klaipėdos apskrities VPK 800 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą ir M. P. šiame procese papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta, nepagrista ir neteisinga, todėl naikintina. Pirmosios instancijos teismo nutartis šioje administracinės teisės pažeidimo byloje priimta netinkamai pritaikius ANK nuostatas bei akivaizdžiai prieštaraujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai analogiškoje byloje (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-6-303/2021), nesivadovaujant aukštesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo privalomumo principu (Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-324-1053/2022), padarius esminių teisės taikymo ir aiškinimo pažeidimų, tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi paliko neišspręstą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes nutarties rezoliucinėje dalyje nėra jokios nuorodos į tai, kad pateiktas prašymas dėl išlaidų priteisimo yra atmestas kaip nepagrįstas. Aukštesnės instancijos teismas minėta nutartimi iš esmės paliko M. P. prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo nenagrinėtu, t. y. vėlesnei proceso stadijai, nes panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 30 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo bylą grąžino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui tirti iš naujo, t. y. į pirminę stadiją. Apylinkės teismas neturėjo ir negalėjo formaliai bei deklaratyviai atsisakyti priimti prašymo svarstymui, juolab pateiktą prašymą išnagrinėjo ne tos sudėties teismas. Dėl kokių priežasčių pasikeitė teismo sudėtis, pareiškėjas ir jo atstovas nebuvo informuoti, galimo procesinio nušalinimo klausimas pasikeitusiai teismo sudėčiai, nebuvo išviešintas. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad prašymo nagrinėjimas buvo registruotas teisėjai Linai Šakarnienei, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių, šis prašymas buvo perduotas teisėjui Gintarui Stonkui, kuris iš viso atsisakė priimti pateiktą dokumentą.

4.3. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Vertinant pateikto prašymo pagrįstumą yra svarbūs naujausi Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir konstitucinės nuostatos bei galiojančios įstatymu įtvirtinto reguliavimo normos, apibrėžiančios bylinėjimosi išlaidų statusą ir jų priteisimo taisykles. Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatose, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Vadinasi, asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų.

4.4. Nurodo, kad ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis), todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308- 648/2019). BPK 106 straipsnio l dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK l06 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio l dalies l ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

4.5. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2020 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio l dalį. Sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą EŽTT taip pat pažymėjo, kad su viešuoju interesu siejami finansiniai sumetimai kartais gali turėti įtakos valstybės politikai, kai yra siekiama sumažinti valstybės išlaidas, taigi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas administracinėse bylose gali būti apribotas siekiant teisėto viešojo intereso. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio l punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

4.6. Skunde pažymima, kad aptariama teisės norma negali būti aiškinama kaip nustatanti baigtinį sąrašą atvejų, kuomet asmenims gali būti atlyginamos jų patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti administracinio nusižengimo bylose. Būtent ANK 666 straipsnis buvo papildytas aptariama 2 dalimi, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Aptariamame nutarime Konstitucinis Teismas nesprendė klausimo, ar ANK normos. kiek jose nėra nustatyta, kad nutraukus administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą kitais pagrindais (taip pat ir ANK 591 straipsnio l punktu) asmeniui atlyginamos išlaidos advokatui, prieštarauįa Konstituciįos normoms ar principams. Įstatymų leidėjas teisės norma sureguliavo asmens patirtų išlaidų advokatui atlyginimo tvarką, kai administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama vienu iš numatytų pagrindų (šiuo atveju ANK 591 straipsnio l punktu), savaime nereiškia, kad įstatymų leidėjas kitais administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindais asmens patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėjimą pripažino negalimu.

4.7. Skunde nurodoma, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio l dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisiniu reguliavimu, kuomet jokiais atvejais asmeniui, kuriam nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, nebuvo atlyginamos bylos nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos advokatui, buvo sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai asmuo, kreipęsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, galėdavo atsidurti blogesnėje padėtyje dėl to, kad naudodavosi advokato pagalba savo pažeistoms teisėms apginti, nes jo patirtos išlaidos advokatui, kurios, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būdavo būtinos ir pagrįstos, galėdavo būti didesnės nei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pasekmės (kaip antai administracinės nuobaudos dydis), t. y. buvo sudarytos prielaidos asmeniui, teisme apgynus savo teises, atsidurti blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu nustatytu teisiniu reguliavimu buvo nepaisyta iš Konstitucijos 30 straipsnio l dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

4.8. Nagrinėjamoje byloje Institucija 2022 m. kovo 30 d. nutarimu M. P. paskyrė nuobaudą pagal ANK 431 straipsnio l dalį. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad minėtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Institucija savalaikiai nesuteikė reikiamos informacijos pareiškėjui bei sąmoningai neteikė pirminių bylos dokumentų susipažinimui, dėl to reikalavo iš M. P. pasiaiškinti bei pateikti informaciją apie vairuotoją, kuris galimai padarė KET pažeidimą. Papildomo tyrimo metu paaiškėjo, kad iš viso nebuvo padarytas joks pažeidimas policijos pranešime nurodyta data, laiku ir vietoje. M. P. su priimtu nutarimu nesutiko, todėl siekdamas jį apskųsti kreipėsi į advokatą, kuris suteikė teisinę pagalbą ir parengė skundą dėl minėto nutarimo, dalyvavo teismo posėdžiuose, rinko bei sistemino įrodymus byloje, o vėliau paruošė ir apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui. Už suteiktas teisines paslaugas M. P. advokatui sumokėjo 800 Eur. 2022 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teismui sugrąžinus administracinio nusižengimo bylą papildomam tyrimui, Institucija sutiko su pareiškėjo skundo argumentais ir 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 431 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukė. Taigi iš esmės susidarė situacija, kai M. P., pasinaudojęs advokato pagalba, apgynęs savo teises, atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių, t. y. patyrė finansines išlaidas.

4.9. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą vien tai, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikru mastu teisės spragas užpildyti ir taikyti teisę (be kita ko, naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją). Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio l dalies, 31 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais, taip pat pagal analogiją ANK 666 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad yra pagrindas atlyginti M. P. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti visa apimtimi.

4.10. Šiuo skundu prašoma iš Institucijos M. P. naudai priteisti 800 Eur išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje, taip pat visas išlaidas, patirtas administracinėje byloje nagrinėjant skundą Regionų apygardos administraciniame teisme (išlaidas advokato pagalbai atlyginti), išlaidas susijusias su šio pareiškimo (skundo) paruošimu ir nagrinėjimu, bei patirtas išlaidas, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš byloje pateiktų dokumentų (sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų) matyti, kad M. P. ankstesnio proceso metu patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai (už bylos dokumentų analizę, 2022 m. balandžio 24 d. skundo parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui, atstovavimą apylinkės teismo posėdžiuose, duomenų rinkimą ir sisteminimą, 2022 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo parengimą) apmokėti.

11. Atsiliepimu į pareiškėjo M. P. atstovo advokato M. Martinaičio atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas atstovas A. V. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

12. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13. ANK 656 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys šiame kodekse nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjo atstovas ne tik skundžia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria pareiškėjo M. P. atstovo advokato M. Martinaičio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-318-1010/2022 buvo paliktas nenagrinėtu, bet ir formuluoja prašymus priteisti M. P. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti tiek šioje administracinio nusižengimo byloje, nagrinėtoje bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek ir Regionų apygardos administraciniame teisme. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog šiuo atveju vadovaujantis atskirųjų skundų nagrinėjimą apygardos teisme reglamentuojančiomis taisyklėmis yra tikrinamas tik skundžiamos nutarties, kuria pareiškėjo atstovo advokato prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-318-1010/2022 paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Tuo tarpu paties minėto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei kiti su tuo susiję klausimai (dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti sąsajumo su teisminiu šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu, jų dydžio, pagrįstumo ir pan.), apylinkės teismui neišnagrinėjus bylos iš esmės (palikus prašymą nenagrinėtu) ir dėl to nesant priimto procesinio sprendimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl šių klausimų pasisakyti. Pažymėtina ir tai, jog apygardos teismo sprendimas administracinių nusižengimų bylose yra galutinis ir neskundžiamas, todėl pareiškėjo atstovo pateiktų klausimų išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme atimtų proceso dalyviams galimybę tokį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, o tai nepagrįstai suvaržytų asmenų procesines teises.

14. Apygardos teismas, išanalizavęs skundžiamą nutartį, skundo argumentus ir susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

15. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi jau išsprendė klausimą dėl teisminio nagrinėjimo metu M. P. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo (pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą), todėl nutarė M. P. atstovo advokato 2023 m. balandžio 24 d. prašymą dėl to paties klausimo palikti nenagrinėtu. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo cituodamas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje remiantis ANK 666 straipsnio nuostatomis padarytą išvadą, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nebuvo nutraukta, o buvo grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, todėl M. P. atstovo advokato prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

16. Su tokiomis skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis apygardos teismas negali sutikti ir mano, jog jos buvo padarytos neteisingai interpretuojant Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties turinį ir ignoruojant Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu patirtų išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą.

17. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, nors ir netenkino M. P. atstovo advokato prašymo dėl teisminio nagrinėjimo metu patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo (taigi pasisakė dėl šio klausimo), tačiau de facto šiuo prašymu prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą išsprendimo klausimą atidėjo vėlesnei proceso stadijai, nes nepriėmė galutinio sprendimo šioje administracinio nusižengimo byloje, o tik, iš dalies tenkinęs pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 30 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo bylą grąžino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui tirti iš naujo, t. y. į pirminę stadiją. Toks vertinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje nurodyta, jog kol administracinio nusižengimo bylos procesas galutiniu teismo sprendimu dar nėra užbaigtas, paduoti prašymai dėl bylos nagrinėjimo teisme išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje negali būti tenkinami (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-489/2021). Be to, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi buvo priimtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną M. P. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nors šis galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas ne teismo, o Institucijos, tačiau vien tai neleidžia tvirtinti, jog M. P., kuriam administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, aptariamu atveju iš viso nepriklauso teisė į išlaidų advokato paslaugoms už teisinę pagalbą teisminio šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atlyginimą.

18. Pažymėtina, jog nuo 2023-06-01 galiojančios redakcijos ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (pažymėtina, jog šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos ANK 565¹ straipsnio 1 punktas visiškai atitinka iki 2023-06-01 galiojusios įstatymo redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktą – administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi M. P. Institucijos 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta būtent vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu.

19. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. <...> Taigi, atsižvelgdama į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, išplėstinė septynių teisėjų kolegija, spręsdama šioje byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.‏‏‎ ‏‏‎ <...> Minėta, kad pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021).

20. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose tais atvejais, kai teismas nutraukė asmeniui administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties nebuvimo, būtinų ir pagrįstų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas tiesiogiai vadovaujantis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-26-1073/2021, 2AT-8-788/2022, Nr. 2AT-14-489/2022).‏‏‎ ‏‏‎

21. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime nurodė, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio l dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Teisiniu reguliavimu, kuomet jokiais atvejais asmeniui, kuriam nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, nebuvo atlyginamos bylos nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos advokatui, buvo sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai asmuo, kreipęsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, galėdavo atsidurti blogesnėje padėtyje dėl to, kad naudodavosi advokato pagalba savo pažeistoms teisėms apginti, nes jo patirtos išlaidos advokatui, kurios, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būdavo būtinos ir pagrįstos, galėdavo būti didesnės nei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pasekmės (kaip antai administracinės nuobaudos dydis), t. y. buvo sudarytos prielaidos asmeniui, teisme apgynus savo teises, atsidurti blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu nustatytu teisiniu reguliavimu buvo nepaisyta iš Konstitucijos 30 straipsnio l dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

22. Šioje byloje Institucija 2022 m. kovo 30 d. nutarimu M. P. buvo nubaudusi pagal ANK 431 straipsnio l dalį, šis nutarimas buvo pareiškėjo apskųstas teismui, tačiau skundas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmestas. Tada pareiškėjo atstovas advokatas parengė apeliacinį skundą, kuris buvo iš dalies tenkintas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi ir ši administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai. Po to Institucija 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutraukė M. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Taigi M. P., kuris naudodamasis advokato teikiama teisine pagalba apgynė savo teises (taip pat ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu) ir kuriam šioje byloje administracinio nusižengimo teisena, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi grąžinus bylą Institucijai, buvo vėlesniu Institucijos nutarimu nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo (šiuo metu tai atitinka ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytą pagrindą), skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo užkirstas kelias pasinaudoti jo teise į teisminio nagrinėjimo metu patirtų išlaidų advokato pagalbai, kuria jis naudojosi savo pažeistoms teisėms apginti, atlyginimą, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad šis klausimas jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi. Vis dėlto, kaip jau aptarta anksčiau, minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis nebuvo galutinis sprendimas, kuriuo šioje administracinio nusižengimo byloje M. P. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte aptartus Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nors prašymas atlyginti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidas negalėjo būti tenkinamas tuo metu (t. y. toje administracinio nusižengimo teisenos stadijoje, priimant Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį), tačiau tai savaime nesuponuoja, jog toks prašymas bendrosios kompetencijos teismui negalėjo būti paduodamas vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra susiklosčiusi teisinė situacija, kai M. P. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių, o tai, pagal analogiją su BPK, prilygsta išteisinimui, nes jam nebėra taikoma teisinė atsakomybė, tačiau skundžiama nutartimi palikus pareiškėjo atstovo advokato prašymą nenagrinėtu nebuvo tinkamai įgyvendinta M. P. teisė į jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, taip pat prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

23. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir pareiškėjo M. P. atstovo advokato M. Martinaičio 2023 m. balandžio 24 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-318-1010/2022 perduotinas nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (ANK 656 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. P. atstovo advokato Mindaugo Martinaičio atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir pareiškėjo M. P. atstovo advokato Mindaugo Martinaičio 2023 m. balandžio 24 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-318-1010/2022 perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Nutartis neskundžiama.