Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-324-1053/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2022-12-13Vilniaus apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2023-02-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-13
Bylos Nr.
AN2-324-1053/2022
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00030-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
Institucija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas Teritorijų planavimo ir statybos skyrius
Advokatai
Vilma Gečaitė
Kategorijos
  • 15.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-324-1053/2022Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00030-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3.; 21.13.3.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, J. B. atstovės advokatės Vilmos Gečaitės - Leonienės (toliau – atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas atstovės skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – institucija) 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dalies, kuria nutraukus administracinio nusižengimo teiseną J. B. atžvilgiu, J. B. nepriteistos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. B. 2022 m. liepos 7 d. institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-80-2022 buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir statybų leidžiančio dokumento pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį - betoninių trinkelių aikštelę (užstatytas plotas 396 m²). Šie J. B. veiksmai kvalifikuoti pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 430 Eur bauda.

2. Dėl šio nutarimo J. B. atstovė advokatė V. Gečaitė-Leonienė 2022 m. liepos 27 d. pateikė skundą. Institucija 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną J. B. atžvilgiu pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Nesutikdama su minėto nutarimo dalimi, kuria J. B. nepriteistos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atstovė pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartimi atstovės skundas buvo atmestas. Teismas nutartyje konstatavo, kad ANK 666 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia atvejų sąrašą, kada asmenims atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo bylose, o konkrečiai tada, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, numatantį, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta kitu pagrindu nei numatytas ANK 666 straipsnio 2 dalyje, todėl spręsti dėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tuo atveju, jei įstatyme, ATPK 35 straipsnyje (analogiškai - ANK 39 straipsnyje), numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, reikšmės neturi. Administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartimi atstovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos J. B. naudai priteisti 931,70 Eur išlaidas patirtas administracinio nusižengimo byloje. Skundu atstovė taip pat prašo priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos J. B. naudai visas išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje (išlaidas advokato pagalbai atlyginti), kurios buvo patirtos, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Skunde taip pat prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar ANK 666 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4.1. Atstovė skunde teigia, kad nei institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, ar J. B. veikoje tikrai buvo administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Vadovaujantis teismo išaiškinimu, susidarytų tokia teisinė situacija, kada pareigūnai/institucija, supratusi, jog nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną asmens atžvilgiu, vadovaudamiesi nurodytu išaiškinimu, suėjus senaties terminui administracinio nusižengimo teiseną nutrauktų šiuo pagrindu ir išvengtų prievolės asmeniui atlyginti jo dėl neteisėtų pareigūnų/institucijos veiksmų sukeltų išlaidų atlyginimo. Tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai yra nepagrįsti ir neteisėti.

4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. B. patyrė išlaidas, susijusias su bylinėjimusi, dėl netinkamų pareigūnų pareigų atlikimo. Institucija, prieš priimdama 2022 m. liepos 7 d. nutarimą, kuriuo J. B. paskyrė 430 Eur dydžio nuobaudą, privalėjo įsitikinti, kad yra pagrindas asmeniui skirti nuobaudą. Institucijos pareigūnai prieš skirdami baudą turėjo patikrinti, ar yra padarytas administracinis nusižengimas - nagrinėjamu atveju vyko ginčas dėl 2020 m. liepos 3 d. privalomojo nurodyto pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2A-1656-562/2022); ar nėra galiojančių teismų sprendimų (nutarčių) dėl kaltinimo pagrindo - nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 8173-239/2020 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Paminėta nutartimi buvo nuspręsta sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimą ir vykdymą; ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ANK 39 straipsnis) - nagrinėjamu atveju buvo suėjęs 2 metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

4.3. Atstovė akcentuoja, kad dėl institucijos pareigūnų aplaidumo ir tinkamo pareigų nevykdymo J. B. privalėjo pateikti skundą dėl 2022 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo buvo paskirta bauda. J. B., apskundusi minėtą nutarimą, patyrė žymiai didesnes neigiamas pasekmes, nei būtų patyrusi, jei jo nebūtų skundusi. J. B. suvokdama, kad valstybės įgalioto atstovo paskirta nuobauda yra neteisėta, būtų sutikusi su neteisėta valstybės prievarta jos atžvilgiu ir taip būtų patyrusi žymiai mažesnius finansinius nuostolius bei kitas su nuobauda susijusias pasekmes. Tai iš esmės ne tik pažeidžia teisingumo principą, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą, įtvirtintą Konstitucijos 30 straipsnyje.

4.4. Skunde, cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo doktriną, teigiama, kad institucijai nutraukus administracinio nusižengimo procesą, remiantis ANK 666 straipsnio 1 dalies ir BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatomis J. B. patirtos proceso išlaidos privalėjo būti jai apmokėtos iš valstybės lėšų. Priešingu atveju, J. B., apskundusi institucijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimą atsidurtų blogesnėje padėtyje dėl to, kad naudojosi advokato pagalba savo pažeistoms teisėms apginti. Tuo labiau, kad institucija sutiko su J. B. skundu ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

4.5. Skunde teigiama, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas, tiek dabartinis teisinis reguliavimas (ANK 666 straipsnio 1 dalis, BPK 105 straipsnio 5 dalis) leidžia teigti, kad administracinių nusižengimų bylose egzistavęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto ydingumas buvo atskleistas ir įstatymų leidėjas pašalino numatytą teisinį reglamentavimą, kuris prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d, nutarime pripažino, jog pagrindiniam valstybės įstatymui prieštarauja ankščiau galiojusi teisinė padėtis, sukurianti prielaidas atsirasti situacijai, kai asmuo, kreipęsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, galėdavo atsidurti blogesnėje padėtyje dėl to, kad naudodavosi advokato pagalba savo pažeistoms teisėms apginti.

4.6. Skunde pažymima, kad J. B. iš esmės buvo „išteisinta“, t. y. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, administracinis nusižengimas nebuvo įrodytas. Institucija administracinio nusižengimo teiseną pradėjo/nenutraukė nepagrįstai. Faktinę situaciją pripažino ir pati institucija, vėliau 2022 m. rugpjūčio 2 d. priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Laikytina, kad J. B. neturi patirti finansinės žalos dėl netinkamo pareigūnų/institucijos atliekamų/vengiamų atlikti pareigų. Faktas, kad J. B. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta suėjus dviejų metų terminui, nepašalina ydingos teisinės situacijos, kurią aptarė Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime, todėl jame numatytas teisės aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Kitoks nagrinėjamos situacijos vertinimas prieštarautų teisinės valstybės principui.

4.7. Skunde teigiama, kad jeigu apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas nesutinka su pateiktais teisiniais ir faktiniais argumentais, laikytina, jog egzistuoja svarus pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ANK 666 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 67 straipsnis). Net ir tuomet, kai nenustatoma asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, kaltė ir administracinio teisės pažeidimo byla yra nutraukiama iš esmės dėl pareigūnų/institucijos pareigų nevykdymo ar piktnaudžiavimo jomis, jis patiria nuostolių, kurie gali būti didesni nei paskirtoji administracinė nuobauda, kurią jis ginčija teisme, ir kurie neatlyginami, jei neįrodomi neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Žinant, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos nebus atlyginamos net ir nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų samdytis advokatą ar apskaičiavusiam, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas kainuos daugiau nei paskirtoji nuobauda, yra ribojama teisė į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, taip pat teisė turėti advokatą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

4.8. Skunde pažymima, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 2 dalį, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, neatsiejamas nuo konstitucinio teisingumo principo, pagal kurį įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Pagal Konstituciją negali būti išimčių, dėl kurių asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala dėl pareigūnų/institucijų neteisėtų veiksmų nebūtų atlyginama. Tačiau pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmeniui, kuriam akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai paskirta nuobauda, nors administracinio nusižengimo teisena privalėjo būti nutraukta senaties pagrindu, patirti nuostoliai nebuvo atlyginami, jei neužvedama nauja byla dėl neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais sukeltos žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėja (laikinai einanti pareigas) L. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde tikslingai nutylimi pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai dėl poreikio vertinti visus atstovės skundo argumentus (ar J. B. padaryta veika apskritai turi administracinio nusižengimo požymių) bei nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Atstovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl šiuo atveju turėtų būti nukrypta nuo jau suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, t. y. kodėl prieš priimat procesinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ANK 39 straipsnis, 591 straipsnio 7 punktas) kartu privalomai turėtų būti ištirta ir įvertinta, ar J. B. padaryta veika apskritai turi administracinio nusižengimo požymių, ir jeigu neturi, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną papildomai nutraukti ir pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad atstovė siekdama panaikinti skundžiamą nutartį ir tuo pagrindu pakeisti nutarimą bei gauti J. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą, remiasi Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-7-6-303/2021. Šie teismų sprendimai priimti iki pasikeičiant ANK 666 straipsnyje numatytam teisiniam reglamentavimui. Šis straipsnis buvo papildytas 2 dalimi. Pažymėtina, jog aukščiau paminėtų teismų sprendimų pagrindas buvo tas, kad tiek BPK, tiek ATPK (analogiškai ir ANK) apskritai nereglamentavo asmens patirtų išlaidų atlyginimo advokatui ar advokato padėjėjui, kai asmuo buvo išteisinamas arba pripažįstama, kad asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą bei susiformavusią teismų praktiką būtent ir buvo priimtas ANK 666 straipsnio pakeitimas (papildymas 2 dalimi). Tai patvirtina ANK 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 2021 m. spalio 25 d. Nr. XIVP-1003 aiškinamasis raštas bei Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pagrindinio komiteto išvada dėl šio projekto.

5.3. Atsiliepime pažymima, kad iš minėto pagrindinio komiteto išvados dėl ANK 666 straipsnio pakeitimo projekto matyti, jog Lietuvos advokatūra, Teisėjų taryba bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teikdami pasiūlymus dėl minėto įstatymo projekto pripažįsta, kad pagal dabartinį įstatymo projektą (t. y. tą kuris šiai dienai jau yra priimtas ir galiojantis (ANK 666 straipsnio 2 dalis) asmenims pasinaudojus advokato ar advokato padėjėjo pagalba būtų atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos tik teisme ir tik bylą nutraukus pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą. Kitais pagrindais nutraukus administracinio nusižengimo bylą, siūlomas įstatymo pakeitimas patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereglamentuoja.

5.4. Atsiliepime akcentuojama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-7-6-303/2021 remtis šioje byloje negalima, nes nagrinėjamu atveju nurodytos nutarties ralio decidendi neatitinka šios bylos aplinkybių. Minėtoje nutartyje administracinė byla buvo nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, o šioje byloje visai kitu teisiniu pagrindu - ANK 39 straipsnio ir 591 straipsnio 7 punktu.

5.5. Atsiliepime teigiama, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos administracinio nusižengimo byloje, privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtintu Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau - Rekomendacijos). Aprašo 1 punkte numatyta, kad šis Aprašas nustato <...> prašymų atlyginti išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas administracinių nusižengimų bylose, kuriose advokatas dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, jeigu administracinio nusižengimo teisena atstovaujamojo atžvilgiu teismo sprendimu nutraukia pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, pateikimo ir nagrinėjimo tvarkų, išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas nurodytose baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose (toliau išlaidos) atlyginimo tvarką. Atsiliepime pažymima, kad Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą.

5.6. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš ANK 666 straipsnio pavadinimo ir turinio matyti, jog jame reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos teisme ir tik teismo procesiniu sprendimu, priteisimas. Taigi iš ANK 666 straipsnio, Aprašo ir Rekomendacijų nuostatų matyti, jog privalo egzistuoti dvi privalomos sąlygos: 1) asmeniui patirtos bylinėjimosi išlaidos pasinaudojus advokato ar advokato padėjėjo pagalba gali būti priteistos tik tuo atveju, jeigu jos buvo patirtos teisme ir jeigu jos yra priteisiamos teismo procesiniu sprendimu (šiuo atveju institucija pati priėmė nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta); administracinė byla turi būti nutraukta 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (ši byla nutraukta kitu pagrindu - ANK 39 straipsniu ir 591 straipsnio 7 punktu). Šioje byloje neegzistuoja nė viena privaloma sąlyga, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.

5.7. Atsiliepime teigiama, kad atstovė (tenkinus apeliacinį skundą) reikalauja priteisti J. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš institucijos, tačiau pažymėtina, jog jos turėtų būti priteistos iš valstybės (ANK 666 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“ 2.2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ANK 666 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia atvejų sąrašą, kada asmenims atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo bylose, o konkrečiai tada, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, numatantį, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ir padarė išvadą, kad spręsti dėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Aukštesnysis teismas su šia teismo išvada nesutinka.

8. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

9. Visų pirma pažymėtina, kad aptariama teisės norma negali būti aiškinama kaip nustatanti baigtinį sąrašą atvejų, kuomet asmenims gali būti atlyginamos jų patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti administracinio nusižengimo bylose. Tokią išvadą aukštesnysis teismas daro atsižvelgdamas į minėtos teisės normos priėmimo aplinkybes. Kaip teisingai atsiliepime teigia institucija, ANK 666 straipsnis buvo papildytas aptariama 2 dalimi, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Aptariamame nutarime Konstitucinis Teismas nesprendė klausimo, ar ANK normos, kiek jose nėra nustatyta, kad nutraukus administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą kitais pagrindais (tame tarpe ir ANK 591 straipsnio 7 punktu), asmeniui atlyginamos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos normoms ar principams.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, kad įstatymų leidėjas teisės norma sureguliavo asmens patirtų išlaidų advokatui atlyginimo tvarką, kai administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama vienu iš numatytų pagrindų (šiuo atveju ANK 591 straipsnio 1 punktu), savaime nereiškia, kad įstatymų leidėjas kitais administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindais asmens patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėjimą pripažino negalimu.

11. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

12. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisiniu reguliavimu, kuomet jokiais atvejais asmeniui, kuriam nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, nebuvo atlyginamos bylos nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos advokatui, buvo sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai asmuo, kreipęsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, galėdavo atsidurti blogesnėje padėtyje dėl to, kad naudodavosi advokato pagalba savo pažeistoms teisėms apginti, nes jo patirtos išlaidos advokatui, kurios, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būdavo būtinos ir pagrįstos, galėdavo būti didesnės nei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pasekmės (kaip antai administracinės nuobaudos dydis), t. y. buvo sudarytos prielaidos asmeniui, teisme apgynus savo teises, atsidurti blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių.

13. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu nustatytu teisiniu reguliavimu buvo nepaisyta iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė panaši teisinė situacija tai, kuri yra aptariama Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime. Nagrinėjamoje byloje institucija 2022 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. B. buvo pripažinta kalta ir nubausta už ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, jai paskirta 430 Eur bauda. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad minėtas nutarimas yra akivaizdžiai neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas jau praleidus ANK 39 straipsnyje numatytą 2 metų terminą, per kurį gali būti paskirtas administracinė nuobauda. J. B. su priimtu nutarimu nesutiko, todėl siekdama jį apskųsti kreipėsi į advokatę, kuri suteikė J. B. teisinę pagalbą ir parengė skundą dėl minėto nutarimo. Už suteiktas teisines paslaugas J. B. advokatei sumokėjo 931,70 Eur. Gavusi J. B. atstovės skundą dėl 2022 m. liepos 7 d. nutarimo, institucija su juo sutiko ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nutraukė. Taigi, iš esmės susidarė situacija, kuomet J. B. pasinaudojus advokato pagalba apgynusi savo teises, atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūrusi, jeigu nebūtų gynusi savo pažeistų teisių.

15. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

16. Pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą vien tai, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikru mastu teisės spragas užpildyti ir taikyti teisę (be kita ko, naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją).

17. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais, taip pat pagal analogiją ANK 666 straipsnio 2 dalimi, daro išvadą, kad yra pagrindas atlyginti J. B. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartis naikintina.

18. Apeliaciniu skundu atstovė prašo priteisti iš institucijos J. B. naudai priteisti iš 931,70 Eur išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje, taip pat visas išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje (išlaidas advokato pagalbai atlyginti), kurios buvo patirtos, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš byloje pateiktų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų) matyti, kad J. B. patyrė 2 843,50 Eur išlaidų advokato pagalbai (už bylos dokumentų analizę, 2022 m. liepos 27 d. skundo parengimą, 2022 m. rugpjūčio 10 d. skundo parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui, atstovavimą apylinkės teisme, apeliacinio skundo parengimą) apmokėti. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, J. B. priteisiant 1 000 Eur. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, advokatė Vilma Gečaitė – Leonienė J. B. atstovavo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų civilinėje byloje Nr. e2-8172-239/2020, kurioje nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, taigi ji, iki parengiant skundus šioje administracinio nusižengimo byloje, turėjo būti susipažinusi su didžiąja dalimi šios bylos duomenų, jai buvo žinomos šios bylos faktinės aplinkybės. Dalis apeliacinio skundo argumentų, cituojamos teismų praktikos nuostatos, sutampa su skundo apylinkės teismui argumentais. Ši administracinio nusižengimo byla nėra didelė ar sudėtinga, atstovės skunduose keliamas vienas teisinis klausimas, pirmosios instancijos teismo posėdis užtruko apie pusę valandos, byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

20. Atsiliepime institucija pažymėjo, jog J. B. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtų būti priteistos ne iš institucijos, o iš valstybės. Šį argumentą institucija grindžia ANK 666 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“ 2.2 punkto nuostatomis. Aukštesnysis teismas su šiais atsiliepimo argumentais nesutinka.

21. Minėtu nutarimu patvirtinto Prašymu atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo (ne paties nutarimo) 2.2. punkte nurodyta, kad prašymus nagrinėja ir išlaidas atlygina už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, – ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino. Minėto nutarimo 2.1. punkte numatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos valstybės institucijos ir įstaigos, esant nepakankamai lėšų, reikalingų atstovavimo išlaidoms atlyginti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ne dažniau nei kartą per ketvirtį gali kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją su prašymu skirti lėšų patirtoms išlaidoms kompensuoti, nurodydamos lėšų poreikį, pateikdamos teismo sprendimą ir kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nutarimo 2.3. punkte nurodoma, kad valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos ir kiti subjektai, atlyginę atstovavimo išlaidas, patikrina, ar pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar kitus jų veiklą reglamentuojančius specialiuosius teisės aktus yra pagrindas įgyvendinti regreso teisę, ir jei jis yra, – vykdyti regresą.

22. Nutarimo 2.2. punkte, į kurį atsiliepime nurodo institucija, numatyta, kad Finansų ministerija, išnagrinėjusi pateiktus prašymus ir įvertinusi lėšų poreikio patenkinimo galimybes, teisės aktų nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei sprendimų dėl lėšų skyrimo iš valstybės biudžeto išlaikomų valstybės institucijų ir įstaigų išlaidoms kompensuoti vykdant teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, projektus.

23. Iš šių teisės normų analizės seka, kad, priešingai nei atsiliepime teigia institucija, J. B. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti priteistos iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, o nutarimo 2.2. punkto nuostatos reglamentuoja subjektą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia sprendimų dėl lėšų skyrimo iš valstybės biudžeto išlaikomų valstybės institucijų ir įstaigų išlaidoms kompensuoti projektus.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, ar J. B. veikoje tikrai buvo administracinio nusižengimo požymių, tačiau nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nėra reiškiamas prašymas panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir spręsti, ar J. B. padarė administracinį nusižengimą, prašoma tik priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ši aplinkybė rodo, kad J. B. tenkina sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu, ir leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl teismo pareigos išnagrinėti bylą iš esmės siekiama, kad J. B. būtų atlygintos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Kadangi šis prašymas yra tenkinamas, apeliacinės instancijos teismas nebenagrinėja argumentų dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo/nebuvimo J. B. veikoje.

25. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau šis prašymas reiškiamas kaip alternatyvus, jei teismas netenkintų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismui padarius išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimas galimas tiesiogiai taikant Konstitucijos nuostatas, jau esančius Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir bendruosius teisės principus, tenkinti prašymo stabdyti administracinio nusižengimo bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

J. B. atstovės advokatės Vilmos Gečaitės - Leonienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-267-424/2022.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti J. B. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Kitas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė