Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, J. B. atstovės advokatės Vilmos Gečaitės - Leonienės (toliau – atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas atstovės skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – institucija) 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dalies, kuria nutraukus administracinio nusižengimo teiseną J. B. atžvilgiu, J. B. nepriteistos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. B. 2022 m. liepos 7 d. institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-80-2022 buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir statybų leidžiančio dokumento pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį - betoninių trinkelių aikštelę (užstatytas plotas 396 m²). Šie J. B. veiksmai kvalifikuoti pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 430 Eur bauda.

2. Dėl šio nutarimo J. B. atstovė advokatė V. Gečaitė-Leonienė 2022 m. liepos 27 d. pateikė skundą. Institucija 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną J. B. atžvilgiu pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Nesutikdama su minėto nutarimo dalimi, kuria J. B. nepriteistos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atstovė pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ANK 666 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia atvejų sąrašą, kada asmenims atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo bylose, o konkrečiai tada, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, numatantį, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ir padarė išvadą, kad spręsti dėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Aukštesnysis teismas su šia teismo išvada nesutinka.

8. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

9. Visų pirma pažymėtina, kad aptariama teisės norma negali būti aiškinama kaip nustatanti baigtinį sąrašą atvejų, kuomet asmenims gali būti atlyginamos jų patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti administracinio nusižengimo bylose. Tokią išvadą aukštesnysis teismas daro atsižvelgdamas į minėtos teisės normos priėmimo aplinkybes. Kaip teisingai atsiliepime teigia institucija, ANK 666 straipsnis buvo papildytas aptariama 2 dalimi, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Aptariamame nutarime Konstitucinis Teismas nesprendė klausimo, ar ANK normos, kiek jose nėra nustatyta, kad nutraukus administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą kitais pagrindais (tame tarpe ir ANK 591 straipsnio 7 punktu), asmeniui atlyginamos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos normoms ar principams.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, kad įstatymų leidėjas teisės norma sureguliavo asmens patirtų išlaidų advokatui atlyginimo tvarką, kai administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama vienu iš numatytų pagrindų (šiuo atveju ANK 591 straipsnio 1 punktu), savaime nereiškia, kad įstatymų leidėjas kitais administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindais asmens patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėjimą pripažino negalimu.

11. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

12. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisiniu reguliavimu, kuomet jokiais atvejais asmeniui, kuriam nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, nebuvo atlyginamos bylos nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos advokatui, buvo sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai asmuo, kreipęsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, galėdavo atsidurti blogesnėje padėtyje dėl to, kad naudodavosi advokato pagalba savo pažeistoms teisėms apginti, nes jo patirtos išlaidos advokatui, kurios, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būdavo būtinos ir pagrįstos, galėdavo būti didesnės nei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pasekmės (kaip antai administracinės nuobaudos dydis), t. y. buvo sudarytos prielaidos asmeniui, teisme apgynus savo teises, atsidurti blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių.

13. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu nustatytu teisiniu reguliavimu buvo nepaisyta iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė panaši teisinė situacija tai, kuri yra aptariama Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime. Nagrinėjamoje byloje institucija 2022 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. B. buvo pripažinta kalta ir nubausta už ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, jai paskirta 430 Eur bauda. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad minėtas nutarimas yra akivaizdžiai neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas jau praleidus ANK 39 straipsnyje numatytą 2 metų terminą, per kurį gali būti paskirtas administracinė nuobauda. J. B. su priimtu nutarimu nesutiko, todėl siekdama jį apskųsti kreipėsi į advokatę, kuri suteikė J. B. teisinę pagalbą ir parengė skundą dėl minėto nutarimo. Už suteiktas teisines paslaugas J. B. advokatei sumokėjo 931,70 Eur. Gavusi J. B. atstovės skundą dėl 2022 m. liepos 7 d. nutarimo, institucija su juo sutiko ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nutraukė. Taigi, iš esmės susidarė situacija, kuomet J. B. pasinaudojus advokato pagalba apgynusi savo teises, atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūrusi, jeigu nebūtų gynusi savo pažeistų teisių.

15. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

16. Pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą vien tai, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikru mastu teisės spragas užpildyti ir taikyti teisę (be kita ko, naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją).

17. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais, taip pat pagal analogiją ANK 666 straipsnio 2 dalimi, daro išvadą, kad yra pagrindas atlyginti J. B. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartis naikintina.

18. Apeliaciniu skundu atstovė prašo priteisti iš institucijos J. B. naudai priteisti iš 931,70 Eur išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje, taip pat visas išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje (išlaidas advokato pagalbai atlyginti), kurios buvo patirtos, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš byloje pateiktų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų) matyti, kad J. B. patyrė 2 843,50 Eur išlaidų advokato pagalbai (už bylos dokumentų analizę, 2022 m. liepos 27 d. skundo parengimą, 2022 m. rugpjūčio 10 d. skundo parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui, atstovavimą apylinkės teisme, apeliacinio skundo parengimą) apmokėti. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, J. B. priteisiant 1 000 Eur. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, advokatė Vilma Gečaitė – Leonienė J. B. atstovavo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų civilinėje byloje Nr. e2-8172-239/2020, kurioje nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, taigi ji, iki parengiant skundus šioje administracinio nusižengimo byloje, turėjo būti susipažinusi su didžiąja dalimi šios bylos duomenų, jai buvo žinomos šios bylos faktinės aplinkybės. Dalis apeliacinio skundo argumentų, cituojamos teismų praktikos nuostatos, sutampa su skundo apylinkės teismui argumentais. Ši administracinio nusižengimo byla nėra didelė ar sudėtinga, atstovės skunduose keliamas vienas teisinis klausimas, pirmosios instancijos teismo posėdis užtruko apie pusę valandos, byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

20. Atsiliepime institucija pažymėjo, jog J. B. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtų būti priteistos ne iš institucijos, o iš valstybės. Šį argumentą institucija grindžia ANK 666 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“ 2.2 punkto nuostatomis. Aukštesnysis teismas su šiais atsiliepimo argumentais nesutinka.

21. Minėtu nutarimu patvirtinto Prašymu atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo (ne paties nutarimo) 2.2. punkte nurodyta, kad prašymus nagrinėja ir išlaidas atlygina už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, – ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino. Minėto nutarimo 2.1. punkte numatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos valstybės institucijos ir įstaigos, esant nepakankamai lėšų, reikalingų atstovavimo išlaidoms atlyginti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ne dažniau nei kartą per ketvirtį gali kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją su prašymu skirti lėšų patirtoms išlaidoms kompensuoti, nurodydamos lėšų poreikį, pateikdamos teismo sprendimą ir kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nutarimo 2.3. punkte nurodoma, kad valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos ir kiti subjektai, atlyginę atstovavimo išlaidas, patikrina, ar pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar kitus jų veiklą reglamentuojančius specialiuosius teisės aktus yra pagrindas įgyvendinti regreso teisę, ir jei jis yra, – vykdyti regresą.

22. Nutarimo 2.2. punkte, į kurį atsiliepime nurodo institucija, numatyta, kad Finansų ministerija, išnagrinėjusi pateiktus prašymus ir įvertinusi lėšų poreikio patenkinimo galimybes, teisės aktų nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei sprendimų dėl lėšų skyrimo iš valstybės biudžeto išlaikomų valstybės institucijų ir įstaigų išlaidoms kompensuoti vykdant teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, projektus.

23. Iš šių teisės normų analizės seka, kad, priešingai nei atsiliepime teigia institucija, J. B. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti priteistos iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, o nutarimo 2.2. punkto nuostatos reglamentuoja subjektą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia sprendimų dėl lėšų skyrimo iš valstybės biudžeto išlaikomų valstybės institucijų ir įstaigų išlaidoms kompensuoti projektus.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, ar J. B. veikoje tikrai buvo administracinio nusižengimo požymių, tačiau nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nėra reiškiamas prašymas panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir spręsti, ar J. B. padarė administracinį nusižengimą, prašoma tik priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ši aplinkybė rodo, kad J. B. tenkina sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu, ir leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl teismo pareigos išnagrinėti bylą iš esmės siekiama, kad J. B. būtų atlygintos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Kadangi šis prašymas yra tenkinamas, apeliacinės instancijos teismas nebenagrinėja argumentų dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo/nebuvimo J. B. veikoje.

25. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau šis prašymas reiškiamas kaip alternatyvus, jei teismas netenkintų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismui padarius išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimas galimas tiesiogiai taikant Konstitucijos nuostatas, jau esančius Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir bendruosius teisės principus, tenkinti prašymo stabdyti administracinio nusižengimo bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

J. B. atstovės advokatės Vilmos Gečaitės - Leonienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-267-424/2022.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti J. B. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Kitas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.