Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-20 · Civilinė byla Nr. e2A-1656-562/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-04-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-20
Bylos Nr.
e2A-1656-562/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01630-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1656-562/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01630-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališko statybos akto, privalomojo nurodymo – pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei privalomojo nurodymo – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – Trakų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė arba inspekcija), prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA00-200703-00050; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą – pašalinti savavališkos statybos padarinius, Nr. PNSSP-00-200703-00055; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, Nr. PNSD-00-200703-00052; priteisti iš atsakovės ieškovės byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės valdybos 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 233 „Dėl detalaus plano patvirtinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuris apėmė ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius J. B. ir K. N. vardu išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. AS1- 153 (duomenys neskelbtini). M. P. projektavimo firma aiškinamajame rašte nurodė, kad lauko kavinės formavimo schema žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), siūloma ant keturių pamatinių polių, prieš tai išlyginus žemę, suformavus tamprų gazoną, panaudojant „Scumat“ plėvelę, pusmetriu virš žemės, pakelti metalinę aikštelę, po gazoną visur galima vaikščioti, pamatinių polių iš niekur neturėtų matytis, virš atodangų klojamas grūdintas grindų stiklas. Trakų rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 7 d. projekto derinimo protokole Nr. AS5-174 nurodyta, kad žemės sklype pritariama atvirai aikštelei be įstiklinimo. 2020 m. gegužės 21 d., atlikusi žemės sklype esančios lauko kavinės dangos įvertinimą, komisija (komisijos pirmininkas – J. Ž., turintis kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros pareigas) nustatė, kad yra vykdomi projekte numatyti darbai: suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį. Pastatų neeilinės apžiūros 2020 m. gegužės 21 d. akte buvo nurodyta, kad žemės sklypas turi nuolydį, vejos korio montavimo specifikacijoje nurodoma, kad reikia stabilizuoti ir sutvirtinti gruntą. Jis šiuo metu yra tvirtinamas ir vietoje skaldos yra sudėtos plytelės. Ant plytelių suformuotas pirmas juodžemio sluoksnis. Komisija, 2020 m. gegužės 21 d. atlikusi neeilinę apžiūrą, rekomendavo toliau kloti vejos korį ir užpilti antru juodžemio sluoksniu ir po to sėti žolę. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrenginėjama dekoratyvinė, atspari mindymui pieva. Nustatyta, kad žemės sklype iš betoninių trinkelių įrengtas pagrindas (396 kv. m). Betoninių trinkelių pagrindas įrėmintas betoniniais šaligatvio borteliais. Ant betoninių trinkelių užpiltas apie 5 cm storio grunto sluoksnis. Aikštelėje styro 9 vnt. PVC vamzdžių, aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėse įrengta 14 metalinių skirtingo aukščio stulpų, didžiausio stulpo aukštis – 1,5 m. Taip pat aikštelės vakarinėje pusėje pastatyti du metaliniai stulpai, kurių aukštis neviršija 1,5 m, į aikštelę atvesti elektros laidai.

3. Inspekcija 2020 m. liepos 3 d. J. B. atžvilgiu surašė tris administracinius aktus:

3.1. Inspekcija, remdamasi 2020 m. gegužės 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, 2020 m. liepos 3 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodoma, kad savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype įrengta betoninių trinkelių aikštelė (užstatytas plotas – apie 396 kv. m.), įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais. Aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatyta keturiolika (skerspjūvis – 50x50 mm) metalinių stulpų, vakarinėje aikštelės pusėje pastatyti dar du metaliniai stulpai (skerspjūvis – 120x120 mm). Stulpų aukštis neviršija 1,50 m. Aikštelėje įrengti 9 PVC drenažiniai vamzdžiai, kurių aukštis neviršija 1,0 m; į aikštelę atvesti elektros laidai. Inspekcija konstatavo, kad J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

3.2. 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą – pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodant nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype įrengtą betoninių trinkelių aikštelę (užstatytas plotas – apie 396 kv. m), įrėmintą betoniniais šaligatvio borteliais, aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėse pastatytus keturiolika metalinių stulpų (skerspjūvis – 50x50 mm), vakarinėje aikštelės pusėje pastatytus du metalinius stulpus (skerspjūvis – 120x120 mm), aikštelėje įrengtus 9 vnt. PVC drenažinių vamzdžių ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2021 m. sausio 3 d.

3.3. 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, nurodydama nevykdyti jokių betoninių trinkelių aikštelės statybos darbų žemės sklype, išskyrus darbus, reikalingus savavališkos statybos padariniams pašalinti.

4. Inspekcijos 2020 m. gegužės 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad darbai žemės sklype, siekiant įrengti dekoratyvinę, atsparią mindymui pievą, T. B. teigimu, buvo pradėti 2009 metais, užpilant aikštelę smėlio – žvyro danga, ką savo paaiškinime inspekcijai dėl vykdomų žemės sklype darbų 2020 m. birželio 8 d. patvirtino ir žemės sklypo savininkė J. B.. 2020 m. gegužės 21 d. komisija, kuriai vadovavo statybos techninės priežiūros inspektorius J. Ž., aiškiai nurodė, kad žemės sklype yra vykdomi projekte numatyti darbai, t. y. konstatavo, kad nėra siekiama įrengti betoninių trinkelių aikštelę, o siekiama suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį. Kadangi žemės sklypas turi didelį nuolydį, vejos korio montavimo specifikacijoje nurodoma, kad reikia stabilizuoti ir sutvirtinti gruntą, kuris ir buvo sutvirtintas (vietoje skaldos buvo sudėtos trinkelės). Ant trinkelių suformuotas pirmas juodžemio sluoksnis. Be to, komisija rekomendavo toliau kloti vejos korį ir užpilti antru juodžemio sluoksniu, po to sėti žolę. Akcentavo, kad žolės danga – vejos korys negalėtų būti įrengtas ant netvirto (nesutvirtinto) grunto.

5. Pagal projektą žemės sklype yra numatyta lauko kavinė, kurioje planuojama naudoti atvira ugnis, todėl tiek priešgaisrinei saugai, tiek tinkamam kavinės funkcionavimui buvo būtina elektra, o metaliniai stulpai, matininkams atlikus matavimus, žymi žemės sklypo ribas.

6. Žemės sklypo savininkė J. B., vykdydama minėtus statybos darbus, turėjo tiek nustatyta tvarka parengtą projektą, tiek statybą leidžiantį dokumentą, kurie leido žemės sklype daryti atsparią mindymui ir klimatinėms sąlygoms (siekiant išvengti žemės slinkimo) žolės veją. J. B. yra žemės sklypo savininkė, ji tinkamai naudojosi statytojo teisėmis ir visus aikštelės įrengimo darbus atliko pagal 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išduotą statybos leidimą, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.

7. Ieškovės atsakovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės surašyti ginčo aktai yra neteisėti ir nepagrįsti – visi darbai, kurie buvo atliekami iki aktų surašymo, buvo atliekami teisėtai. Ieškovė šią poziciją grindžia teritorijos detaliuoju planu, 2009 m. statybos leidimu. Minėtame leidime nurodyta, kad ieškovė turi teisę vykdyti statybos darbus jai priklausančiame sklype. Aprašant ir detalizuojant, kokie darbai gali būti atliekami, t. y. statoma lauko kavinė, nurodoma, kad sklypo kietųjų dangų plotas negali viršyti 30 procentų. Byloje taip pat pateiktas ir projektas, jis parengtas iki 2009 m. Prie techninio projekto yra pateiktos vizualizacijos. Atitinkami sprendimai priimami statybų procese, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame detaliai aptarė, jog vakarinė sklypo dalis turi didelį nuolydį į ežero pusę, todėl yra išplaunamas gruntas. Inspekcijai iki ginčo aktų surašymo buvo pateiktas apžiūros aktas. Pažymėjo, kad J. Ž. yra statybos techninės priežiūros specialistas, kuris, įvertinęs situaciją, nustatė, jog yra vykdomi projekte numatyti darbai. Nurodė, kad reikia sutvirtinti gruntą, rekomenduojama kloti vejos korį, vėliau sėti žolę. Papildomai ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie korio dangos klojimo specifikaciją, iš kurios matyti, kad sutvirtinimui tinka trinkelės – jos tinka kaip tankinamoji medžiaga, ant kurios vėliau būtų užsėjama žolė. Būtent dėl to, kad ieškovės sklype yra trinkelės, gruntas nėra plaunamas žemyn. Detalusis planas leidžia ieškovei naudoti betono plyteles. Inspekcijos akte taip pat yra kalbama apie metalinius stulpus, tačiau tai irgi nėra savavališka statyba, kadangi buvo atvesta elektra, tai yra susiję su statybos realizavimu pagal išduotą leidimą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ji nestatė statinio – stovėjimo aikštelės, ieškovė darė kietąją dangą. Trinkelės, kurios šiuo metu yra žemės sklype, buvo įrengtos tam, kad būtų galima įrengti tamprų gazoną.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

9. Nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovei. Žemės sklypo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, sklypo plotas – 0,3000 ha. Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, jam nustatytos tokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: valstybiniai parkai (V skyrius, dvidešimt trečiasis skirsnis), kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (V skyrius, pirmasis skirsnis). Žemės sklypas, kuriame atlikti galimi savavališkos statybos darbai, patenka į kultūros paveldo objektų: Trakų karaimų namo XIII (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1706), Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27125) ir Trakų senamiesčio teritorijas.

10. 2020 m. vasario 25 d. inspekcijoje buvo gautas Trakų rajono savivaldybės administracijos pranešimas (duomenys neskelbtini) Nr. AP3E-551, juo pranešta apie galimai savavališkai statomą tvorą ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos. 2020 m. gegužės 28 d. žemės sklype buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, atlikta fotofiksacija, o 2020 m. gegužės 29 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-882.

11. Inspekcija, išnagrinėjusi visą gautą medžiagą ir paaiškinimus, patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (IS) „Infostatyba“ buvusią informaciją, nustatė, kad žemės sklype, neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, atliekami statybos darbai. Dėl to statytojai (ieškovei) 2020 m. liepos 3 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-200703-00050 ir tos pačios dienos privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-00-200703-00052 nurodyta nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, reikalingus savavališkos statybos padariniams pašalinti, o 2020 m. liepos 3 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-00-200703-00055 nurodyta ne vėliau nei 2021 m. sausio 3 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

12. Atlikus patikrinimą ir nustačius objektyvius faktus – naujai statomą II grupės nesudėtingąjį statinį Trakų mieste, žemės sklype, kuris patenka į kultūros paveldo objektų (Trakų karaimų namo XIII (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), Trakų senojo miesto vietos ir Trakų senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijas, kuriam, remiantis teisiniu reglamentavimu, privalomas statybą leidžiantis dokumentas, buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, kadangi ieškovė atliko statybos darbus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Ieškovė neįrodė, kad inspekcijos atlikta procedūra buvo neteisėta, o priimti aktai yra nepagrįsti ar neteisėti. Naikinami administraciniai aktai pripažįstami prima facie įrodymais ir jų įrodomoji galia yra didesnė nei kitų įrodinėjimo priemonių.

13. Pagrindinis ieškovės argumentas dėl ginčijamų aktų panaikinimo yra susijęs su motyvais, kad neva ieškovė tinkamai naudojosi statytojo teisėmis ir visus aikštelės įrengimo darbus atliko pagal 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išduotą statybos leidimą ir pagal individualų, 2005 metais M. P. projektavimo firmos parengtą projektą (duomenys neskelbtini), nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Inspekcija nesutiko su tokiais argumentais. Pagal suderintą projektą ir 2009 m. gegužės 15 d. leidimą ieškovei buvo suteikta teisė statyti lauko kavinę vakarinėje žemės sklypo dalyje. Projekto brėžinio žemės sklypo plano eksplikacijoje (5 punkte) nurodyta, kurioje vietoje suteikta teisė statyti lauko kavinę, – brėžinyje projektuojamos lauko kavinės vieta nurodyta į vakarus nuo sklypo centro, tuo tarpu savavališkai statomas statinys – betoninių trinkelių aikštelė (užstatytas plotas – apie 396 kv. m), kuri įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais, su metaliniais stulpais, drenažo vamzdžiais ir atvesta elektra, yra statomas ant sklypo ribos, t. y. kitoje vietoje, nei nurodyta projekte. Projektas nenumatė ginčo statinio statybos, o 2009 m. gegužės 15 d. leidimas nesuteikė ieškovei tokios teisės, todėl kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, kad statybos darbai šiuo atveju atliekami pagal suderintą projektą.

14. Byloje nėra pateikto nei statybos leidimo, nei suderinto projekto, kurio pagrindu ieškovė galėtų atlikti statybos darbus, kurie užfiksuoti savavališkos statybos akte, toks dokumentas nebuvo pateiktas ir inspekcijai, nagrinėjant gautus pranešimus. Aplinkybė, kad ieškovė statybos darbus vykdo savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, neturi teisinės reikšmės, kadangi nuosavybės teisės turėjimas neatleidžia nuo pareigos teisę į statybas įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nebūtų pažeisti galiojantys įstatymai bei trečiųjų asmenų interesai. Ieškovė atliko statybos darbus saugomoje, kultūros paveldo objektų teritorijoje, neturėdama tokiems darbams statybą leidžiančio dokumento bei suderinto projekto.

15. Ieškovė nenurodė nė vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis skundžiami administraciniai sprendimai galėtų būti panaikinti. Ieškovė taip pat nenurodė ir neįrodė, kad savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas ir privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų, kaip administraciniai aktai, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

16. Inspekcijos priimti administraciniai sprendimai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, t. y. patikrinimo aktu, ieškovės paaiškinimu, juose išsamiai išdėstyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, suformuluotas konkretus reikalavimas, t. y. nurodyta, ką ieškovė privalo atlikti iki konkretaus termino ir (ar) kokių konkrečių darbų nevykdyti, taip pat nurodyta šių sprendimų apskundimo tvarka. Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, turėjo teisę priimti skundžiamus administracinius sprendimus. Taigi pagrindo naikinti savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą ir privalomąjį nurodymą – nevykdyti statybos darbų nėra.

17. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo objektas yra pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, yra įrengta aikštelė. Pastatyti stulpai, aiškiai įrėminantys aikštelę, jie pastatyti vienas šalia kito. Tai yra nesudėtingas antros grupės statinys, tokio statinio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tiek leidime, tiek projektiniuose dokumentuose nėra nurodyta, kad tokia aikštelė gali būti įrengta. Planiniai sprendiniai nurodo, kad kavinė turi būti pakelta ant keturių polių. Ieškovės teiginiai, kad tai yra vejos darbai, nėra pagrįsti įrodymais ir yra atmestini, ieškovė neįrodė statybos darbų teisėtumo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo byloje taip pat palaiko atsakovės poziciją, o tai yra subjektas, išdavęs leidimą. Korinės dangos specifikacijos nepaneigia nurodytų argumentų, šiuo atveju aiškiai yra įrengta aikštelė, kuri negali būti įrengta kultūros paveldo teritorijoje. Pažymėjo, kad aikštelės teritorija net nesutampa su nurodyta projekte, ji turėjo būti viduryje. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas reglamentuoja tik statinių statybą, jeigu atliekant darbus nėra pastatomas statinys, jam leidimo nereikia.

Atsiliepimas

18. Trečiasis asmuo byloje – Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad visa apimtimi palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktus nesutikimo su ieškiniu motyvus.

19. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo statinys kenkia kitiems statiniams. Buvo nesilaikoma numatyto projekto ir to neigiamas pasekmes jaučia kiti sklypai. Neigiamos pasekmės šiuo atveju pasireiškia tuo, kad nuotekos dėl padaryto kieto, nepralaidaus paviršiaus patenka į savivaldybės žemės sklypą, kieta danga neleidžia joms susigerti, ir jos patenka į trečiojo asmens sklypą. Kieta danga neleidžia natūraliai susigerti lietaus vandeniui, todėl vanduo bėga į gretimą sklypą. Šią dieną yra padaryti žymūs žemės grunto pažeidimai.

20. Toks statinys, koks šiuo metu yra pastatytas Žemės sklype, nebuvo niekur numatytas, buvo pastatytas savavališkas statinys, jis turi būti pašalintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-150-1124/2022 ieškinį atmetė.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtent ieškovei šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad ginčo aikštelės įrengimo darbai buvo atlikti pagal jai Trakų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą, t. y. aplinkybę, kuria ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimus šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtos (jai tenkančios) pareigos ieškovė neįvykdė – atitinkamų aplinkybių, kuriomis ji grindžia šioje byloje pareikšto savo ieškinio reikalavimus, neįrodė.

23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog II grupės nesudėtingasis statinys (ginčo aikštelė) šiuo atveju buvo statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje – Trakų senojo miesto vieta, ir kultūros paveldo vietovėje – Trakų senamiestis, leidimas tokio statinio statyboms buvo privalomas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ir pati ieškovė šios aplinkybės iš esmės neginčija, ieškovė, kaip minėta, laikosi pozicijos, kad ji ginčo aikštelės įrengimo darbus atliko turėdama leidimą, t. y. 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus jai išduotą statybos leidimą.

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. P. projektavimo firmos 2005 m. techniniame objekto – lauko kavinės (duomenys neskelbtini) projekto (2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus leidimas ieškovei būtent ir buvo išduotas pagal 2005 m. M. P. projektavimo firmos parengtą projektą) aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma ant keturių pamatinių polių, prieš tai išlyginus žemę, suformavus tamprų gazoną, panaudojant „Secumat“ plėvelę, pusmetriu virš žemės pakelti metalinę aikštelę. Taigi šiuo atveju yra kalbama apie virš žemės pakeltą metalinę aikštelę, o ne betoninių trinkelių aikštelę žemės sklype, atitinkamoje jo dalyje. Nors minėtame aiškinamajame rašte, kaip teisingai nurodo ieškovė, ir yra minimas tampraus gazono suformavimas, tačiau niekur – nei ieškovei 2009 m. gegužės 15 d. išduotame leidime, nei šiame sprendimo punkte aptartame aiškinamajame rašte nėra minimas 396 kv. m betoninės trinkelių aikštelės (įrėmintos betoniniais šaligatvio borteliais, su pastatytais metaliniais stulpais ir įrengtais PVC drenažiniais vamzdžiais), kaip atskiro II grupės nesudėtingojo statinio, konkrečioje žemės sklypo vietoje statymas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant aptartam teisiniam reglamentavimui, net ir vertinant, kad ieškovė ant pastatytos betoninių trinkelių aikštelės, kaip pati teigia, ketino suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį, tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė šiuo atveju pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – betoninių trinkelių aikštelę, kuriai statyti yra privalomas leidimas. Ieškovė byloje neįrodė, kad atitinkamą leidimą – žemės sklype statyti betoninių trinkelių aikštelę, ji turėjo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiame sprendimo punkte aptariamame aiškinamajame rašte buvo aiškiai įvardyta, kaip turi būti formuojamas tamprus gazonas, t. y. panaudojant „Secumat“ plėvelę, bet ne pastatant apie 396 kv. m betoninių trinkelių aikštelę.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo priešingoms išvadoms nesudaro 2020 m. gegužės 21 d. pastatų neeilinės apžiūros akte užfiksuoti duomenys bei šiame akte padaryta išvada – darbai yra vykdomi pagal projektą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad minėtoje apžiūroje (komisijoje) be apžiūros akto išvadomis suinteresuotų asmenų – pačios ieškovės bei jos sutuoktinio T. B., kuris byloje vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir liudytoju, dalyvavo tik vienas asmuo – J. Ž. (individualios veiklos vykdytojas, su kuriuo pati ieškovė buvo sudariusi 2020 m. gegužės 15 d. statinio techninės priežiūros sutartį dėl neeilinės apžiūros). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtame akte užfiksuoti iš esmės deklaratyvaus pobūdžio duomenys, nėra paaiškinta, detalizuota, kuo remiantis daroma išvada apie tai, kad darbai yra vykdomi pagal projektą, galiausiai, iš pateiktos išvados net nėra aišku, kokie konkrečiai darbai ir pagal kokį konkretų projektą yra vykdomi tinkamai (jokie konkretūs (tikslūs) duomenys nėra nurodomi). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei neįrodžius, kad ji turėjo leidimą ginčo aikštelės statybai, patys savaime nepaneigia ir liudytojo (ieškovės sutuoktinio) T. B. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, taip pat 2020 m. birželio 8 d. ieškovės paaiškinime nurodyti duomenys. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek liudytojas (ieškovės sutuoktinis), tiek ieškovė, kaip jau konstatuota šiame sprendime, šiuo atveju neteisingai vertino ieškovei išduoto leidimo apimtį (šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovė iš esmės be jos pačios paaiškinimų byloje nepateikė jokių kitų duomenų, pvz., kompetentingų valstybės institucijų išaiškinimų, ar pan., pagrindžiančių būtent tokią ieškovei išduoto leidimo apimtį), t. y. pastatė statinį, kuriam leidimas, nors yra privalomas, nebuvo išduotas. Aplinkybė, kad plastikinės korinės dangos, grunto / vejos sutvirtinimo korio specifikacijoje nurodoma darbų eiga, rekomendacinio pobūdžio patarimai, t. y. kad apačioje turėtų būti natūralus gruntas, leidžiantis vandeniui susigerti, arba kitas sutankintas paviršius (pvz., trinkelės, stambi skalda, akmenukai ir t. t.), taip pat niekaip nepagrindžia, kad ieškovė turėjo leidimą statyti II grupės nesudėtingąjį statinį – ginčo aikštelę.

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad inspekcija, nustačiusi savavališką statybą žemės sklype (neturint leidimo, kai toks leidimas yra privalomas), pagrįstai ieškovei (žemės sklypo savininkei, ginčo aikštelės statytojai) surašė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatytus ginčo aktus (nurodymus). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos įrodymų visetas sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo aktai (nurodymai) yra pagrįsti, pagrindo juos naikinti nėra – ieškovė šioje byloje neįrodė ginčijamų inspekcijos aktų (nurodymų) nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-150-1124/2022 ir priimti naują sprendimą: visa apimtimi patenkinti ieškovės J. B. ieškinį; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA00-200703-00050; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200703-00055; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200703-00052; priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliantės J. B. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

27.1. Apeliantė J. B. nurodo, kad, jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo aikštelės įrengimo darbai buvo atlikti pagal ieškovei Trakų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą.

27.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. B. savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, sklype įrengė betoninių trinkelių aikštelę su betoniniais šaligatvio borteliais, pastatė 16 metalinių stulpų, įrengė 9 PVC drenažinius vamzdžius. Apeliantė J. B. nesutinka su tokiu teismo ginčo aplinkybių vertinimu.

Žemesnės instancijos teismas

27.3. Pažymi, kad statybų inspekcija 2020 m. gegužės 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodė, kad darbai sklype, siekiant įrengti dekoratyvinę, atsparią mindymui pievą, T. B. teigimu, buvo pradėti 2009 metais, užpilant aikštelę smėlio – žvyro danga, ką savo paaiškinimuose statybų inspekcijai dėl vykdomų sklype darbų 2020 m. birželio 8 d. patvirtino ir sklypo savininkė J. B..

27.4. Taip pat nurodo, kad sklypo vakarinė dalis turi didelį nuolydį į ežero pusę ir nuolat yra išplaunamas žemės gruntas, buvo nuspręsta, remiantis statybos specialistų išvadomis, sutvirtinti bei stabilizuoti minėtą nuolydį, o tam buvo pasirinktos betoninės trinkelės, kurios buvo sudėtos ant dar 2009 metais atvežto pagrindo (smėlio – žvyro grunto). Siekiant apsaugoti nuolydį nuo žemės slinkimo, buvo pakloti drenažiniai vamzdžiai, o betoninės trinkelės užpiltos augalinio juodžemio sluoksniu. Toliau buvo planuojama kloti vejos korio dangą, pilti antrą juodžemio sluoksnį bei sėti žolę.

27.5. Nurodo, kad komisija 2020 m. gegužės 21 d., kuriai vadovavo statybos techninės priežiūros inspektorius J. Ž., aiškiai nurodė, kad sklype yra vykdomi projekte numatyti darbai, t. y. konstatavo, kad nėra siekiama įrengti betoninių trinkelių aikštelę, o siekiama suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį.

27.6. Kadangi sklypas turi didelį nuolydį, vejos korio montavimo specifikacijoje nurodoma, kad reikia stabilizuoti ir sutvirtinti gruntą, kuris buvo sutvirtintas ir vietoje skaldos buvo sudėtos trinkelės. Ant trinkelių buvo suformuotas pirmas juodžemio sluoksnis. Be to, komisija rekomendavo toliau kloti vejos korį ir užpilti antru juodžemio sluoksniu, po to sėti žolę. Pažymi, kad žolės danga – vejos korys – negalėtų būti įrengtas ant netvirto / nesutvirtinto grunto.

27.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadas, jog sklype savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, buvo vykdomi statybos darbai, kadangi visi darbai buvo atlikti pagal parengtą projektą, išduotą statybos leidimą ir plastikinės korinės dangos naudojimo specifikacijas. Pažymi, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius J. B. ir K. N. vardu 2009 m. gegužės 15 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. AS1-153 (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis.

27.8. Pažymi, kad M. P. projektavimo firma parengė projektą ir šio projekto 2006 metų aiškinamajame rašte aiškiai nurodė, jog lauko kavinės formavimo schema žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), siūloma ant keturių pamatinių polių, prieš tai išlyginus žemę, suformavus tamprų gazoną, panaudojant „Secumat“ plėvelę, pusmetriu virš žemės, pakelti metalinę aikštelę, po gazoną visur galima vaikščioti, pamatinių polių iš niekur neturėtų matytis, virš atodangų klojamas grūdintas grindų stiklas. Be to, Trakų rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 7 d. projekto derinimo protokole Nr. AS5-174 nurodyta, kad sklype pritariama atvirai aikštelei be įstiklinimo.

Atsiliepimas

28. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nes nevertino aplinkybės, kad ieškovė visus ginčo aikštelės įrengimo darbus atliko pagal 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus jai išduotą statybos leidimą, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, nes ieškovė nesiekė įrengti betoninių trinkelių aikštelės, o siekė suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį, kadangi žemės sklypas turi didelį nuolydį. Trinkelės, kurios šiuo metu yra žemės sklype, buvo įrengtos tam, kad būtų galima įrengti tamprų gazoną.

Žemesnės instancijos teismas

28.2. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovė privalėjo turėti statybos leidimą, nes leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir kt. – statant II grupės nesudėtingąjį statinį (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 1.2 papunktis). Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog II grupės nesudėtingasis statinys (ginčo aikštelė) šiuo atveju buvo statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje – Trakų senojo miesto vieta, ir kultūros paveldo vietovėje – Trakų senamiestis, leidimas tokio statinio statyboms buvo privalomas.

28.3. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovė ginčo aikštelės įrengimo darbus atliko turėdama leidimą, t. y. 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus jai išduotą statybos leidimą. Pažymi, kad 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus leidimas išduotas pagal M. P. projektavimo firmos 2005 m. parengtą objekto – lauko kavinės (duomenys neskelbtini) projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma ant keturių pamatinių polių, prieš tai išlyginus žemę, suformavus tamprų gazoną, panaudojant „Secumat“ plėvelę, pusmetriu virš žemės pakelti metalinę aikštelę. Taigi šiuo atveju yra kalbama apie virš žemės pakeltą metalinę aikštelę, o ne betoninių trinkelių aikštelę žemės sklype, atitinkamoje jo dalyje. Pažymi, kad statybos projekto derinimo nuolatinėje statybos komisijoje 2005 m. rugpjūčio 2 d. protokole Nr. AS5-250 nurodyta, kad „Objektas – lauko kavinės statyba (duomenys neskelbtini)“ projekto viršelyje nurodyta: „Objektas: lauko kavinė“ – t. y. pagal suderintą projektą ir 2009 m. gegužės 15 d. leidimą ieškovei buvo suteikta teisė statyti lauko kavinę, vakarinėje žemės sklypo dalyje. Projekto aiškinamojo rašto architektūrinio – planinio sprendimo dalyje nurodyta, kad <...> lauko kavinė – ant keturių pamatinių polių pakelta metalinė aikštelė. Virš atodangų klojamas grūdintas stiklas, kad būtų atidengti archeologinių kasinėjimų metu rasti pamatai. Aikštelės grindys išklojamos reljefine lauko keramika arba pjaustyto natūralaus akmens blokais. <…> Aikštelėje iškeliami keturi stulpai stogo iš tentų (impregnuota drobė) laikymui“. Projekto brėžinio sklypo plano eksplikacijoje, 5 punkte nurodyta, kurioje vietoje suteikta teisė statyti lauko kavinę – brėžinyje projektuojamos lauko kavinės vieta nurodyta į vakarus nuo sklypo centro, tuo tarpu savavališkai statomas statinys – betoninių trinkelių aikštelė (užstatytas plotas apie 396 kv. m), kuri įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais, su metaliniais stulpais, drenažo vamzdžiais ir atvesta elektra yra statomas ant sklypo ribos, kitoje vietoje, nei nurodyta projekte. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog minimas projektas nenumatė ginčo statinio statybos, o 2009 m. gegužės 15 d. leidimas nesuteikė ieškovei tokios teisės, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, kad statybos darbai atliekami pagal suderintą projektą.

28.4. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodoma pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nes esant aptartam teisiniam reglamentavimui, net ir vertinant, kad ieškovė ant pastatytos betoninių trinkelių aikštelės, kaip pati teigia, ketino suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį, tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė šiuo atveju pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – betoninių trinkelių aikštelę, kuriai statyti yra privalomas leidimas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė byloje neįrodė, kad atitinkamą leidimą – žemės sklype statyti betoninių trinkelių aikštelę ji turėjo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, kad 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išduoto statybos leidimo aiškinamajame rašte buvo aiškiai įvardyta, kaip turi būti formuojamas tamprus gazonas, t. y. panaudojant „Secumat“ plėvelę, bet ne pastatant apie 396 kv. m betoninių trinkelių aikštelę.

28.5. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodoma išvada, kad 2020 m. gegužės 21 d. pastatų neeilinės apžiūros akte užfiksuoti duomenys bei šiame akte padaryta išvada – darbai yra vykdomi pagal projektą, sudarytų pagrindą kitaip vertinti bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį, kad minėtoje apžiūroje (komisijoje) be apžiūros akto išvadomis suinteresuotų asmenų – pačios ieškovės bei jos sutuoktinio T. B., kuris byloje vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir liudytoju, dalyvavo tik vienas asmuo – J. Ž. (individualios veiklos vykdytojas, su kuriuo pati ieškovė buvo sudariusi 2020 m. gegužės 15 d. statinio techninės priežiūros sutartį dėl neeilinės apžiūros). Pažymi ir tai, kad minėtame akte užfiksuoti iš esmės deklaratyvaus pobūdžio duomenys, nėra paaiškinta, detalizuota, kuo remiantis daroma išvada apie tai, kad darbai yra vykdomi pagal projektą, galiausiai, iš pateiktos išvados net nėra aišku, kokie konkrečiai darbai ir pagal kokį konkretų projektą yra vykdomi tinkamai (jokie konkretūs (tikslūs) duomenys nėra nurodomi).

29. Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, bei mano, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, kadangi teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

29.2. Pažymėjo, kad statybos projekto derinimo nuolatinėje statybos komisijoje 2005 m. rugpjūčio 2 d. protokole Nr. AS5-250 nurodyta, kad „Objektas – lauko kavinės statyba (duomenys neskelbtini)“ Projekto viršelyje nurodyta: „Objektas: lauko kavinė“ – t. y. pagal suderintą projektą ir 2009 m. gegužės 15 d. leidimą ieškovei buvo suteikta teisė statyti lauko kavinę vakarinėje žemės sklypo dalyje. Projekto aiškinamojo rašto Architektūrinio – planinio sprendimo dalyje nurodyta, kad <...> lauko kavinė – ant keturių pamatinių polių pakelta metalinė aikštelė. Virš atodangų klojamas grūdintas stiklas, kad būtų atidengti archeologinių kasinėjimų metu rasti pamatai. Aikštelės grindys išklojamos reljefine lauko keramika arba pjaustyto natūralaus akmens blokais. <...> Aikštelėje iškeliami keturi stulpai stogo iš tentų (impregnuota drobė) laikymui. Projekto brėžinio sklypo plano eksplikacijoje, 5 punkte nurodyta, kurioje vietoje suteikta teisė statyti lauko kavinę – brėžinyje projektuojamos lauko kavinės 5 vieta nurodyta į vakarus nuo sklypo centro, tuo tarpu savavališkai statomas statinys – betoninių trinkelių aikštelė (užstatytas plotas apie 396 kv. m), kuri įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais, su metaliniais stulpais, drenažo vamzdžiais ir atvesta elektra yra statomas ant sklypo ribos, kitoje vietoje, nei nurodyta projekte. Minimas projektas nenumatė ginčo statinio statybos, o 2009 m. gegužės 15 d. leidimas nesuteikė ieškovei tokios teisės, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad statybos darbai atliekami pagal suderintą projektą. Byloje nėra pateikto nei statybos leidimo, nei suderinto projekto, kurio pagrindu ieškovė galėtų atlikti statybos darbus, kurie užfiksuoti savavališkos statybos akte.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

31. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. nuosavybės teise priklauso ieškovei J. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, minėtas žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Trakų rajono savivaldybės valdybos 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo patvirtintas teritorijos nuo (duomenys neskelbtini) Trakuose detalusis planas. Detaliojo plano sprendiniuose, aiškinamajame rašte nurodoma, kad sklypas Nr. 4 – (duomenys neskelbtini), skaidomas į dvi dalis pagal skirtingus reglamentus. Rytinė dalis (plotas – 1545 kv. m), teritorijos naudojimo pobūdis – teritorija viešbučiams, restoranams, prie pagrindinio pastato šiaurinės dalies numatoma terasa lauko kavinei; reikalavimai mažosios architektūros elementams bei teritorijos tvarkymui yra analogiški kaip sklype Nr. 1 (mažosios architektūros elementai – suolai, atraminės sienutės ir kt. – rekomenduojami iš natūralių medžiagų, t. y. medžio, akmens, metalo, teritorijos tvarkymui turi būti naudojamos vietinės medžiagos – betono ar lauko akmens trinkelės). Vakarinė dalis (plotas – 1455 m3), teritorijos naudojimo būdas – rekreacinė teritorija, pobūdis – poilsio aptarnavimo objektams, sklype pastatų statyba neleistina, numatomos aikštelės lauko kavinei, reikalavimai mažosios architektūros elementams bei teritorijos tvarkymui yra analogiški kaip sklype Nr. 1, kietųjų dangų plotas neturi viršyti 30 procentų.

33. Trakų rajono savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 15 d. statytojams J. B. ir K. N. išdavė statybos leidimą Nr. AS1-153. Minėtame leidime nurodytas statybos adresas – (duomenys neskelbtini); statybos objektas – lauko kavinė, (duomenys neskelbtini) (neypatingas statinys); statinio techniniai rodikliai: negyvenamojo pastato (užstatymo tankis – 18 procentų, lauko kavinė – užstatymo plotas – 144 m3, aukštis – 5,50 m, sklypo kietųjų dangų plotas neturi viršyti 30 procentų), pagrindinių konstrukcijų medžiaga (pamatai – poliniai, stogas – tentas); projekto parengimo metai – 2005 m., projektą parengė – M. P. projektavimo firma. Leidime taip pat nurodoma, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.

34. 2020 m. gegužės 29 d. inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-882 duomenimis, inspekcijos darbuotojas (statybos priežiūros skyriaus patarėjas) V. P., 2020 m. gegužės 28 d. patikrinęs aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatė, kad sklype iš betoninių trinkelių įrengtas pagrindas (jo plotas – apie 396 m2). Betoninių trinkelių pagrindas įrėmintas betoniniais šaligatvių borteliais. Ant betoninių trinkelių užpiltas apie 5 cm storio grunto sluoksnis. Aikštelėje styro 9 vnt. PVC vamzdžių, aikštelės vakarinėje bei šiaurinėje dalyje įrengta 14 vnt. metalinių skirtingo aukščio stulpų, taip pat vakarinėje pusėje pastatyti du metaliniai stulpai, į aikštelę atvesti elektros laidai. T. B., dalyvavusio patikrinime, teigimu, kitame etape bus klojamas grunto korys, užpilamas juodžemio grunto sluoksnis bei sėjama žolė. Jis taip pat nurodė, kad smėlio – žvyro dangos aikštelė šioje vietoje yra nuo 2009 metų, o anksčiau nurodyti darbai buvo atliekami šiais metais.

35. Inspekcija 2020 m. liepos 3 d. statytojui – J. B. surašė savavališkos statybos aktą. Jame nurodomi duomenys apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba – aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) (statybos rūšis – naujo statinio statyba, paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, kategorija – nesudėtingas), nurodyta papildoma svarbi informacija apie konstatuotą savavališką statybą: saugoma teritorija – 945, Trakų istorinis nacionalinis parkas, kultūros paveldo objekto teritorija – 27125, Trakų senojo miesto vieta, kultūros paveldo vietovėje – 17114, Trakų senamiestis. Nustatyti pažeidimai – savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta betoninių trinkelių aikštelė (užstatymo plotas – apie 396 kv. m), įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais. Aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatyta 14 metalinių stulpų, vakarinėje aikštelės pusėje pastatyti dar 2 metaliniai stulpai, aikštelėje įrengti 9 PVC drenažiniai vamzdžiai, į aikštelę atvesti elektros laidai. Nurodoma, kad betono trinkelėmis aikštelė išklota 2020 metų pradžioje – tai užfiksuota 2020 m. gegužės 29 d. FAK-882 bei statytojos J. B. 2020 m. birželio 8 d. paaiškinime.

36. Pažymėtina, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis).

37. Apeliantė, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės, jog ieškovė visus ginčo aikštelės įrengimo darbus atliko pagal 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus jai išduotą statybos leidimą, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, nes ieškovė nesiekė įrengti betoninių trinkelių aikštelės, o siekė suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį, kadangi žemės sklypas turi didelį nuolydį. Trinkelės, kurios šiuo metu yra žemės sklype, buvo įrengtos tam, kad būtų galima įrengti tamprų gazoną. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

38. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad nesudėtingasis statinys – tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ IV skyriaus 15 punktą nesudėtingieji statiniai skirstomi į I ir II grupės nesudėtinguosius statinius. Minėtame skyriuje taip pat pateiktas nesudėtingų statinių sąrašas, kurio 3 lentelės 4.1 punkte nurodyta plokšti horizantalūs inžinieriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas >100 kv. m., <10000 kv. m., priskiriami II grupės statiniams. Taigi žemės sklype įrengta ginčo betoninių trinkelių aikštelė pagal bylos duomenis pagrįstai priskirtina II nesudėtingų statinių grupei.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 32 ir 33 punktuose, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė privalėjo turėti statybos leidimą, nes leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir kt. – statant II grupės nesudėtingąjį statinį (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 1.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kaip nustatyta šios nutarties 35 punkte, kad II grupės nesudėtingasis statinys (ginčo aikštelė) šiuo atveju buvo statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje – Trakų senojo miesto vieta, ir kultūros paveldo vietovėje – Trakų senamiestis, leidimas tokio statinio statyboms yra privalomas.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog statybos projekto derinimo nuolatinėje statybos komisijoje 2005 m. rugpjūčio 2 d. protokole Nr. AS5-250 nurodyta, kad objektas – lauko kavinės statyba (duomenys neskelbtini),, Projekto viršelyje nurodyta: „Objektas: lauko kavinė“ – t. y. pagal suderintą projektą ir 2009 m. gegužės 15 d. leidimą ieškovei buvo suteikta teisė statyti lauko kavinę, vakarinėje žemės sklypo dalyje. Projekto aiškinamojo rašto Architektūrinio – planinio sprendimo dalyje nurodyta, kad <...> lauko kavinė – ant keturių pamatinių polių pakelta metalinė aikštelė. Virš atodangų klojamas grūdintas stiklas, kad atidengti archeologinių kasinėjimų metu rastus pamatus. Aikštelės grindys išklojamos reljefine lauko keramika arba pjaustyto natūralaus akmens blokais. <...> Aikštelėje iškeliami keturi stulpai stogo iš tentų (impregnuota drobė) laikymui. Projekto brėžinio sklypo plano eksplikacijos 5 punkte nurodyta, kurioje vietoje suteikta teisė statyti lauko kavinę – brėžinyje projektuojamos lauko kavinės 5 vieta nurodyta į vakarus nuo sklypo centro. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2009 m. gegužės 15 d. leidimo pagrindu apeliantei nėra suteikta teisės statyti betoninių trinkelių aikštelę, kuri įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais, su metaliniais stulpais, drenažo vamzdžiais. Pažymėtina, kad minėto leidimo aiškinamajame rašte aiškiai apibrėžta kaip turi būti formuojamas tamprus gazonas, t. y. panaudojant „SECUMAT“ plėvelę.

41. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl savavališkų veiksmų nepaneigia ir 2020 m. gegužės 21 d. pastatų neeilinės apžiūros akto duomenys. Vertinant minėto akto turinį, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pripažino nurodytų duomenų deklaratyvų pobūdį, nes nėra atskleista kokie konkretūs darbai bei kokio projekto pagrindu yra vykdomi tinkamai. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 ir kt.).

42. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, kuris įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia pirmiau nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, nustačiusi savavališką statybą žemės sklype (neturint leidimo, kai toks leidimas yra privalomas), pagrįstai ieškovei (žemės sklypo savininkei, ginčo aikštelės statytojai) surašė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatytus ginčo aktus (nurodymus). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bylos įrodymų visetas sudaro pagrindą spręsti, jog ginčo aktai (nurodymai) yra pagrįsti, pagrindo juos naikinti nėra.

Dėl procesinės bylos baigties.

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

45. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

46. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

48. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija nesprendžia ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičRosita Patackienė