Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališko statybos akto, privalomojo nurodymo – pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei privalomojo nurodymo – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – Trakų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Inspekcija 2020 m. liepos 3 d. J. B. atžvilgiu surašė tris administracinius aktus:

3.1. Inspekcija, remdamasi 2020 m. gegužės 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, 2020 m. liepos 3 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodoma, kad savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype įrengta betoninių trinkelių aikštelė (užstatytas plotas – apie 396 kv. m.), įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais. Aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatyta keturiolika (skerspjūvis – 50x50 mm) metalinių stulpų, vakarinėje aikštelės pusėje pastatyti dar du metaliniai stulpai (skerspjūvis – 120x120 mm). Stulpų aukštis neviršija 1,50 m. Aikštelėje įrengti 9 PVC drenažiniai vamzdžiai, kurių aukštis neviršija 1,0 m; į aikštelę atvesti elektros laidai. Inspekcija konstatavo, kad J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

3.2. 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą – pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodant nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype įrengtą betoninių trinkelių aikštelę (užstatytas plotas – apie 396 kv. m), įrėmintą betoniniais šaligatvio borteliais, aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėse pastatytus keturiolika metalinių stulpų (skerspjūvis – 50x50 mm), vakarinėje aikštelės pusėje pastatytus du metalinius stulpus (skerspjūvis – 120x120 mm), aikštelėje įrengtus 9 vnt. PVC drenažinių vamzdžių ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2021 m. sausio 3 d.

3.3. 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, nurodydama nevykdyti jokių betoninių trinkelių aikštelės statybos darbų žemės sklype, išskyrus darbus, reikalingus savavališkos statybos padariniams pašalinti.

4. Inspekcijos 2020 m. gegužės 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad darbai žemės sklype, siekiant įrengti dekoratyvinę, atsparią mindymui pievą, T. B. teigimu, buvo pradėti 2009 metais, užpilant aikštelę smėlio – žvyro danga, ką savo paaiškinime inspekcijai dėl vykdomų žemės sklype darbų 2020 m. birželio 8 d. patvirtino ir žemės sklypo savininkė J. B.. 2020 m. gegužės 21 d. komisija, kuriai vadovavo statybos techninės priežiūros inspektorius J. Ž., aiškiai nurodė, kad žemės sklype yra vykdomi projekte numatyti darbai, t. y. konstatavo, kad nėra siekiama įrengti betoninių trinkelių aikštelę, o siekiama suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį. Kadangi žemės sklypas turi didelį nuolydį, vejos korio montavimo specifikacijoje nurodoma, kad reikia stabilizuoti ir sutvirtinti gruntą, kuris ir buvo sutvirtintas (vietoje skaldos buvo sudėtos trinkelės). Ant trinkelių suformuotas pirmas juodžemio sluoksnis. Be to, komisija rekomendavo toliau kloti vejos korį ir užpilti antru juodžemio sluoksniu, po to sėti žolę. Akcentavo, kad žolės danga – vejos korys negalėtų būti įrengtas ant netvirto (nesutvirtinto) grunto.

5. Pagal projektą žemės sklype yra numatyta lauko kavinė, kurioje planuojama naudoti atvira ugnis, todėl tiek priešgaisrinei saugai, tiek tinkamam kavinės funkcionavimui buvo būtina elektra, o metaliniai stulpai, matininkams atlikus matavimus, žymi žemės sklypo ribas.

6. Žemės sklypo savininkė J. B., vykdydama minėtus statybos darbus, turėjo tiek nustatyta tvarka parengtą projektą, tiek statybą leidžiantį dokumentą, kurie leido žemės sklype daryti atsparią mindymui ir klimatinėms sąlygoms (siekiant išvengti žemės slinkimo) žolės veją. J. B. yra žemės sklypo savininkė, ji tinkamai naudojosi statytojo teisėmis ir visus aikštelės įrengimo darbus atliko pagal 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išduotą statybos leidimą, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.

10. 2020 m. vasario 25 d. inspekcijoje buvo gautas Trakų rajono savivaldybės administracijos pranešimas (duomenys neskelbtini) Nr. AP3E-551, juo pranešta apie galimai savavališkai statomą tvorą ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos. 2020 m. gegužės 28 d. žemės sklype buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, atlikta fotofiksacija, o 2020 m. gegužės 29 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-882.

11. Inspekcija, išnagrinėjusi visą gautą medžiagą ir paaiškinimus, patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (IS) „Infostatyba“ buvusią informaciją, nustatė, kad žemės sklype, neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, atliekami statybos darbai. Dėl to statytojai (ieškovei) 2020 m. liepos 3 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-200703-00050 ir tos pačios dienos privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-00-200703-00052 nurodyta nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, reikalingus savavališkos statybos padariniams pašalinti, o 2020 m. liepos 3 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-00-200703-00055 nurodyta ne vėliau nei 2021 m. sausio 3 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

12. Atlikus patikrinimą ir nustačius objektyvius faktus – naujai statomą II grupės nesudėtingąjį statinį Trakų mieste, žemės sklype, kuris patenka į kultūros paveldo objektų (Trakų karaimų namo XIII (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), Trakų senojo miesto vietos ir Trakų senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijas, kuriam, remiantis teisiniu reglamentavimu, privalomas statybą leidžiantis dokumentas, buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, kadangi ieškovė atliko statybos darbus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Ieškovė neįrodė, kad inspekcijos atlikta procedūra buvo neteisėta, o priimti aktai yra nepagrįsti ar neteisėti. Naikinami administraciniai aktai pripažįstami prima facie įrodymais ir jų įrodomoji galia yra didesnė nei kitų įrodinėjimo priemonių.

13. Pagrindinis ieškovės argumentas dėl ginčijamų aktų panaikinimo yra susijęs su motyvais, kad neva ieškovė tinkamai naudojosi statytojo teisėmis ir visus aikštelės įrengimo darbus atliko pagal 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išduotą statybos leidimą ir pagal individualų, 2005 metais M. P. projektavimo firmos parengtą projektą (duomenys neskelbtini), nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Inspekcija nesutiko su tokiais argumentais. Pagal suderintą projektą ir 2009 m. gegužės 15 d. leidimą ieškovei buvo suteikta teisė statyti lauko kavinę vakarinėje žemės sklypo dalyje. Projekto brėžinio žemės sklypo plano eksplikacijoje (5 punkte) nurodyta, kurioje vietoje suteikta teisė statyti lauko kavinę, – brėžinyje projektuojamos lauko kavinės vieta nurodyta į vakarus nuo sklypo centro, tuo tarpu savavališkai statomas statinys – betoninių trinkelių aikštelė (užstatytas plotas – apie 396 kv. m), kuri įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais, su metaliniais stulpais, drenažo vamzdžiais ir atvesta elektra, yra statomas ant sklypo ribos, t. y. kitoje vietoje, nei nurodyta projekte. Projektas nenumatė ginčo statinio statybos, o 2009 m. gegužės 15 d. leidimas nesuteikė ieškovei tokios teisės, todėl kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, kad statybos darbai šiuo atveju atliekami pagal suderintą projektą.

14. Byloje nėra pateikto nei statybos leidimo, nei suderinto projekto, kurio pagrindu ieškovė galėtų atlikti statybos darbus, kurie užfiksuoti savavališkos statybos akte, toks dokumentas nebuvo pateiktas ir inspekcijai, nagrinėjant gautus pranešimus. Aplinkybė, kad ieškovė statybos darbus vykdo savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, neturi teisinės reikšmės, kadangi nuosavybės teisės turėjimas neatleidžia nuo pareigos teisę į statybas įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nebūtų pažeisti galiojantys įstatymai bei trečiųjų asmenų interesai. Ieškovė atliko statybos darbus saugomoje, kultūros paveldo objektų teritorijoje, neturėdama tokiems darbams statybą leidžiančio dokumento bei suderinto projekto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad inspekcija, nustačiusi savavališką statybą žemės sklype (neturint leidimo, kai toks leidimas yra privalomas), pagrįstai ieškovei (žemės sklypo savininkei, ginčo aikštelės statytojai) surašė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatytus ginčo aktus (nurodymus). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos įrodymų visetas sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo aktai (nurodymai) yra pagrįsti, pagrindo juos naikinti nėra – ieškovė šioje byloje neįrodė ginčijamų inspekcijos aktų (nurodymų) nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-150-1124/2022 ir priimti naują sprendimą: visa apimtimi patenkinti ieškovės J. B. ieškinį; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA00-200703-00050; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200703-00055; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200703-00052; priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliantės J. B. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. B. savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, sklype įrengė betoninių trinkelių aikštelę su betoniniais šaligatvio borteliais, pastatė 16 metalinių stulpų, įrengė 9 PVC drenažinius vamzdžius. Apeliantė J. B. nesutinka su tokiu teismo ginčo aplinkybių vertinimu.

28.3. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovė ginčo aikštelės įrengimo darbus atliko turėdama leidimą, t. y. 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus jai išduotą statybos leidimą. Pažymi, kad 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus leidimas išduotas pagal M. P. projektavimo firmos 2005 m. parengtą objekto – lauko kavinės (duomenys neskelbtini) projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma ant keturių pamatinių polių, prieš tai išlyginus žemę, suformavus tamprų gazoną, panaudojant „Secumat“ plėvelę, pusmetriu virš žemės pakelti metalinę aikštelę. Taigi šiuo atveju yra kalbama apie virš žemės pakeltą metalinę aikštelę, o ne betoninių trinkelių aikštelę žemės sklype, atitinkamoje jo dalyje. Pažymi, kad statybos projekto derinimo nuolatinėje statybos komisijoje 2005 m. rugpjūčio 2 d. protokole Nr. AS5-250 nurodyta, kad „Objektas – lauko kavinės statyba (duomenys neskelbtini)“ projekto viršelyje nurodyta: „Objektas: lauko kavinė“ – t. y. pagal suderintą projektą ir 2009 m. gegužės 15 d. leidimą ieškovei buvo suteikta teisė statyti lauko kavinę, vakarinėje žemės sklypo dalyje. Projekto aiškinamojo rašto architektūrinio – planinio sprendimo dalyje nurodyta, kad <...> lauko kavinė – ant keturių pamatinių polių pakelta metalinė aikštelė. Virš atodangų klojamas grūdintas stiklas, kad būtų atidengti archeologinių kasinėjimų metu rasti pamatai. Aikštelės grindys išklojamos reljefine lauko keramika arba pjaustyto natūralaus akmens blokais. <…> Aikštelėje iškeliami keturi stulpai stogo iš tentų (impregnuota drobė) laikymui“. Projekto brėžinio sklypo plano eksplikacijoje, 5 punkte nurodyta, kurioje vietoje suteikta teisė statyti lauko kavinę – brėžinyje projektuojamos lauko kavinės vieta nurodyta į vakarus nuo sklypo centro, tuo tarpu savavališkai statomas statinys – betoninių trinkelių aikštelė (užstatytas plotas apie 396 kv. m), kuri įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais, su metaliniais stulpais, drenažo vamzdžiais ir atvesta elektra yra statomas ant sklypo ribos, kitoje vietoje, nei nurodyta projekte. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog minimas projektas nenumatė ginčo statinio statybos, o 2009 m. gegužės 15 d. leidimas nesuteikė ieškovei tokios teisės, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, kad statybos darbai atliekami pagal suderintą projektą.

28.4. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodoma pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nes esant aptartam teisiniam reglamentavimui, net ir vertinant, kad ieškovė ant pastatytos betoninių trinkelių aikštelės, kaip pati teigia, ketino suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį, tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė šiuo atveju pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – betoninių trinkelių aikštelę, kuriai statyti yra privalomas leidimas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė byloje neįrodė, kad atitinkamą leidimą – žemės sklype statyti betoninių trinkelių aikštelę ji turėjo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, kad 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išduoto statybos leidimo aiškinamajame rašte buvo aiškiai įvardyta, kaip turi būti formuojamas tamprus gazonas, t. y. panaudojant „Secumat“ plėvelę, bet ne pastatant apie 396 kv. m betoninių trinkelių aikštelę.

28.5. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodoma išvada, kad 2020 m. gegužės 21 d. pastatų neeilinės apžiūros akte užfiksuoti duomenys bei šiame akte padaryta išvada – darbai yra vykdomi pagal projektą, sudarytų pagrindą kitaip vertinti bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį, kad minėtoje apžiūroje (komisijoje) be apžiūros akto išvadomis suinteresuotų asmenų – pačios ieškovės bei jos sutuoktinio T. B., kuris byloje vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir liudytoju, dalyvavo tik vienas asmuo – J. Ž. (individualios veiklos vykdytojas, su kuriuo pati ieškovė buvo sudariusi 2020 m. gegužės 15 d. statinio techninės priežiūros sutartį dėl neeilinės apžiūros). Pažymi ir tai, kad minėtame akte užfiksuoti iš esmės deklaratyvaus pobūdžio duomenys, nėra paaiškinta, detalizuota, kuo remiantis daroma išvada apie tai, kad darbai yra vykdomi pagal projektą, galiausiai, iš pateiktos išvados net nėra aišku, kokie konkrečiai darbai ir pagal kokį konkretų projektą yra vykdomi tinkamai (jokie konkretūs (tikslūs) duomenys nėra nurodomi).

29. Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, bei mano, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, kadangi teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

29.2. Pažymėjo, kad statybos projekto derinimo nuolatinėje statybos komisijoje 2005 m. rugpjūčio 2 d. protokole Nr. AS5-250 nurodyta, kad „Objektas – lauko kavinės statyba (duomenys neskelbtini)“ Projekto viršelyje nurodyta: „Objektas: lauko kavinė“ – t. y. pagal suderintą projektą ir 2009 m. gegužės 15 d. leidimą ieškovei buvo suteikta teisė statyti lauko kavinę vakarinėje žemės sklypo dalyje. Projekto aiškinamojo rašto Architektūrinio – planinio sprendimo dalyje nurodyta, kad <...> lauko kavinė – ant keturių pamatinių polių pakelta metalinė aikštelė. Virš atodangų klojamas grūdintas stiklas, kad būtų atidengti archeologinių kasinėjimų metu rasti pamatai. Aikštelės grindys išklojamos reljefine lauko keramika arba pjaustyto natūralaus akmens blokais. <...> Aikštelėje iškeliami keturi stulpai stogo iš tentų (impregnuota drobė) laikymui. Projekto brėžinio sklypo plano eksplikacijoje, 5 punkte nurodyta, kurioje vietoje suteikta teisė statyti lauko kavinę – brėžinyje projektuojamos lauko kavinės 5 vieta nurodyta į vakarus nuo sklypo centro, tuo tarpu savavališkai statomas statinys – betoninių trinkelių aikštelė (užstatytas plotas apie 396 kv. m), kuri įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais, su metaliniais stulpais, drenažo vamzdžiais ir atvesta elektra yra statomas ant sklypo ribos, kitoje vietoje, nei nurodyta projekte. Minimas projektas nenumatė ginčo statinio statybos, o 2009 m. gegužės 15 d. leidimas nesuteikė ieškovei tokios teisės, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad statybos darbai atliekami pagal suderintą projektą. Byloje nėra pateikto nei statybos leidimo, nei suderinto projekto, kurio pagrindu ieškovė galėtų atlikti statybos darbus, kurie užfiksuoti savavališkos statybos akte.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

31. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. nuosavybės teise priklauso ieškovei J. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, minėtas žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Trakų rajono savivaldybės valdybos 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo patvirtintas teritorijos nuo (duomenys neskelbtini) Trakuose detalusis planas. Detaliojo plano sprendiniuose, aiškinamajame rašte nurodoma, kad sklypas Nr. 4 – (duomenys neskelbtini), skaidomas į dvi dalis pagal skirtingus reglamentus. Rytinė dalis (plotas – 1545 kv. m), teritorijos naudojimo pobūdis – teritorija viešbučiams, restoranams, prie pagrindinio pastato šiaurinės dalies numatoma terasa lauko kavinei; reikalavimai mažosios architektūros elementams bei teritorijos tvarkymui yra analogiški kaip sklype Nr. 1 (mažosios architektūros elementai – suolai, atraminės sienutės ir kt. – rekomenduojami iš natūralių medžiagų, t. y. medžio, akmens, metalo, teritorijos tvarkymui turi būti naudojamos vietinės medžiagos – betono ar lauko akmens trinkelės). Vakarinė dalis (plotas – 1455 m3), teritorijos naudojimo būdas – rekreacinė teritorija, pobūdis – poilsio aptarnavimo objektams, sklype pastatų statyba neleistina, numatomos aikštelės lauko kavinei, reikalavimai mažosios architektūros elementams bei teritorijos tvarkymui yra analogiški kaip sklype Nr. 1, kietųjų dangų plotas neturi viršyti 30 procentų.

33. Trakų rajono savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 15 d. statytojams J. B. ir K. N. išdavė statybos leidimą Nr. AS1-153. Minėtame leidime nurodytas statybos adresas – (duomenys neskelbtini); statybos objektas – lauko kavinė, (duomenys neskelbtini) (neypatingas statinys); statinio techniniai rodikliai: negyvenamojo pastato (užstatymo tankis – 18 procentų, lauko kavinė – užstatymo plotas – 144 m3, aukštis – 5,50 m, sklypo kietųjų dangų plotas neturi viršyti 30 procentų), pagrindinių konstrukcijų medžiaga (pamatai – poliniai, stogas – tentas); projekto parengimo metai – 2005 m., projektą parengė – M. P. projektavimo firma. Leidime taip pat nurodoma, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.

34. 2020 m. gegužės 29 d. inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-882 duomenimis, inspekcijos darbuotojas (statybos priežiūros skyriaus patarėjas) V. P., 2020 m. gegužės 28 d. patikrinęs aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatė, kad sklype iš betoninių trinkelių įrengtas pagrindas (jo plotas – apie 396 m2). Betoninių trinkelių pagrindas įrėmintas betoniniais šaligatvių borteliais. Ant betoninių trinkelių užpiltas apie 5 cm storio grunto sluoksnis. Aikštelėje styro 9 vnt. PVC vamzdžių, aikštelės vakarinėje bei šiaurinėje dalyje įrengta 14 vnt. metalinių skirtingo aukščio stulpų, taip pat vakarinėje pusėje pastatyti du metaliniai stulpai, į aikštelę atvesti elektros laidai. T. B., dalyvavusio patikrinime, teigimu, kitame etape bus klojamas grunto korys, užpilamas juodžemio grunto sluoksnis bei sėjama žolė. Jis taip pat nurodė, kad smėlio – žvyro dangos aikštelė šioje vietoje yra nuo 2009 metų, o anksčiau nurodyti darbai buvo atliekami šiais metais.

35. Inspekcija 2020 m. liepos 3 d. statytojui – J. B. surašė savavališkos statybos aktą. Jame nurodomi duomenys apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba – aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) (statybos rūšis – naujo statinio statyba, paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, kategorija – nesudėtingas), nurodyta papildoma svarbi informacija apie konstatuotą savavališką statybą: saugoma teritorija – 945, Trakų istorinis nacionalinis parkas, kultūros paveldo objekto teritorija – 27125, Trakų senojo miesto vieta, kultūros paveldo vietovėje – 17114, Trakų senamiestis. Nustatyti pažeidimai – savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta betoninių trinkelių aikštelė (užstatymo plotas – apie 396 kv. m), įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais. Aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatyta 14 metalinių stulpų, vakarinėje aikštelės pusėje pastatyti dar 2 metaliniai stulpai, aikštelėje įrengti 9 PVC drenažiniai vamzdžiai, į aikštelę atvesti elektros laidai. Nurodoma, kad betono trinkelėmis aikštelė išklota 2020 metų pradžioje – tai užfiksuota 2020 m. gegužės 29 d. FAK-882 bei statytojos J. B. 2020 m. birželio 8 d. paaiškinime.

36. Pažymėtina, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis).

37. Apeliantė, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės, jog ieškovė visus ginčo aikštelės įrengimo darbus atliko pagal 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus jai išduotą statybos leidimą, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, nes ieškovė nesiekė įrengti betoninių trinkelių aikštelės, o siekė suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį, kadangi žemės sklypas turi didelį nuolydį. Trinkelės, kurios šiuo metu yra žemės sklype, buvo įrengtos tam, kad būtų galima įrengti tamprų gazoną. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

38. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad nesudėtingasis statinys – tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ IV skyriaus 15 punktą nesudėtingieji statiniai skirstomi į I ir II grupės nesudėtinguosius statinius. Minėtame skyriuje taip pat pateiktas nesudėtingų statinių sąrašas, kurio 3 lentelės 4.1 punkte nurodyta plokšti horizantalūs inžinieriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas >100 kv. m., <10000 kv. m., priskiriami II grupės statiniams. Taigi žemės sklype įrengta ginčo betoninių trinkelių aikštelė pagal bylos duomenis pagrįstai priskirtina II nesudėtingų statinių grupei.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 32 ir 33 punktuose, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė privalėjo turėti statybos leidimą, nes leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir kt. – statant II grupės nesudėtingąjį statinį (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 1.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kaip nustatyta šios nutarties 35 punkte, kad II grupės nesudėtingasis statinys (ginčo aikštelė) šiuo atveju buvo statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje – Trakų senojo miesto vieta, ir kultūros paveldo vietovėje – Trakų senamiestis, leidimas tokio statinio statyboms yra privalomas.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog statybos projekto derinimo nuolatinėje statybos komisijoje 2005 m. rugpjūčio 2 d. protokole Nr. AS5-250 nurodyta, kad objektas – lauko kavinės statyba (duomenys neskelbtini),, Projekto viršelyje nurodyta: „Objektas: lauko kavinė“ – t. y. pagal suderintą projektą ir 2009 m. gegužės 15 d. leidimą ieškovei buvo suteikta teisė statyti lauko kavinę, vakarinėje žemės sklypo dalyje. Projekto aiškinamojo rašto Architektūrinio – planinio sprendimo dalyje nurodyta, kad <...> lauko kavinė – ant keturių pamatinių polių pakelta metalinė aikštelė. Virš atodangų klojamas grūdintas stiklas, kad atidengti archeologinių kasinėjimų metu rastus pamatus. Aikštelės grindys išklojamos reljefine lauko keramika arba pjaustyto natūralaus akmens blokais. <...> Aikštelėje iškeliami keturi stulpai stogo iš tentų (impregnuota drobė) laikymui. Projekto brėžinio sklypo plano eksplikacijos 5 punkte nurodyta, kurioje vietoje suteikta teisė statyti lauko kavinę – brėžinyje projektuojamos lauko kavinės 5 vieta nurodyta į vakarus nuo sklypo centro. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2009 m. gegužės 15 d. leidimo pagrindu apeliantei nėra suteikta teisės statyti betoninių trinkelių aikštelę, kuri įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais, su metaliniais stulpais, drenažo vamzdžiais. Pažymėtina, kad minėto leidimo aiškinamajame rašte aiškiai apibrėžta kaip turi būti formuojamas tamprus gazonas, t. y. panaudojant „SECUMAT“ plėvelę.

41. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl savavališkų veiksmų nepaneigia ir 2020 m. gegužės 21 d. pastatų neeilinės apžiūros akto duomenys. Vertinant minėto akto turinį, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pripažino nurodytų duomenų deklaratyvų pobūdį, nes nėra atskleista kokie konkretūs darbai bei kokio projekto pagrindu yra vykdomi tinkamai. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 ir kt.).

42. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, kuris įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia pirmiau nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, nustačiusi savavališką statybą žemės sklype (neturint leidimo, kai toks leidimas yra privalomas), pagrįstai ieškovei (žemės sklypo savininkei, ginčo aikštelės statytojai) surašė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatytus ginčo aktus (nurodymus). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bylos įrodymų visetas sudaro pagrindą spręsti, jog ginčo aktai (nurodymai) yra pagrįsti, pagrindo juos naikinti nėra.

Dėl procesinės bylos baigties.

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

45. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

46. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

48. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija nesprendžia ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.