Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-150-1124/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-07
Bylos Nr.: e2-150-1124/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01630-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Lapėnienė
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Trakų rajono savivaldybės administracijos
Advokatai: Vilma Gečaitė

Kategorijos

2.1.1.3.9Visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas
2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2-150-1124/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01630-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.9; 2.6.10.5.2.8 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant ieškovės J. B. atstovei advokatei Vilmai Gečaitei–Leonienei, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ir?mai Šapokaitei, trečiojo asmens byloje – Trakų rajono savivaldybės administracijos, atstovams Antanui Česlauskui ir Gedui Jokubauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališko statybos akto, privalomojo nurodymo – pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei privalomojo nurodymo – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – Trakų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA00-200703-00050; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą – pašalinti savavališkos statybos padarinius, Nr. PNSSP-00-200703-00055; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, Nr. PNSD-00-200703-00052; priteisti iš atsakovės ieškovės byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės valdybos 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 233 „Dėl detalaus plano patvirtinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti teritorijos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuris apėmė ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas). 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius J. B. ir K. N. vardu išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. AS1- 153 „Lauko kavinė, gerbūvis (duomenys neskelbtini)“. M. P. projektavimo firma aiškinamajame rašte nurodė, kad lauko kavinės formavimo schema žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), siūloma ant keturių pamatinių polių, prieš tai išlyginus žemę, suformavus tamprų gazoną, panaudojant „SECUMAT“ plėvelę, pusmetriu virš žemės, pakelti metalinę aikštelę, po gazoną visur galima vaikščioti, pamatinių polių iš niekur neturėtų matytis, virš atodangų klojamas grūdintas grindų stiklas. Trakų rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 7 d. projekto derinimo protokole Nr. AS5-174 nurodyta, kad Žemės sklype pritariama atvirai aikštelei be įstiklinimo. 2020 m. gegužės 21 d., atlikusi Žemės sklype esančios lauko kavinės dangos įvertinimą, Komisija (komisijos pirmininkas – Jonas Žukas, turintis kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros pareigas) nustatė, kad yra vykdomi projekte numatyti darbai: suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį. Pastatų neeilinės apžiūros 2020 m. gegužės 21 d. akte buvo nurodyta, kad Žemės sklypas turi nuolydį, vejos korio montavimo specifikacijoje nurodoma, kad reikia stabilizuoti ir sutvirtinti gruntą. Jis šiuo metu yra tvirtinamas ir vietoje skaldos yra sudėtos plytelės. Ant plytelių yra suformuotas pirmas juodžemio sluoksnis. Komisija, 2020 m. gegužės 21 d. atlikusi neeilinę apžiūrą, rekomendavo toliau kloti vejos korį ir užpilti antru juodžemio sluoksniu; po to sėti žolę. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) 2020 m. gegužės 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrenginėjama dekoratyvinė, atspari mindymui pieva. Nustatyta, kad Žemės sklype iš betoninių trinkelių įrengtas pagrindas (396 kv. m). Betoninių trinkelių pagrindas įrėmintas betoniniais šaligatvio borteliais. Ant betoninių trinkelių užpiltas apie 5 cm storio grunto sluoksnis. Aikštelėje styro 9 vnt. PVC vamzdžių, aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėse įrengta 14 metalinių skirtingo aukščio stulpų, didžiausio stulpo aukštis – 1,5 m. Taip pat aikštelės vakarinėje pusėje pastatyti du metaliniai stulpai, kurių aukštis neviršija 1,5 m, į aikštelę atvesti elektros laidai.

3. Inspekcija 2020 m. liepos 3 d. J. B. atžvilgiu surašė tris administracinius aktus:

3.1. Inspekcija, remdamasi 2020 m. gegužės 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, 2020 m. liepos 3 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodoma, kad savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, Žemės sklype įrengta betoninių trinkelių aikštelė (užstatytas plotas – apie 396 kv. m.), įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais. Aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatyta keturiolika (skerspjūvis – 50x50 mm) metalinių stulpų, vakarinėje aikštelės pusėje pastatyti dar du metaliniai stulpai (skerspjūvis – 120 x 120 mm). Stulpų aukštis neviršija 1,50 m. Aikštelėje įrengti 9 PVC drenažiniai vamzdžiai, kurių aukštis neviršija 1,0 m; į aikštelę atvesti elektros laidai. Inspekcija konstatavo, kad J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą;

3.2. 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą – pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodant nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, Žemės sklype įrengtą betoninių trinkelių aikštelę (užstatytas plotas – apie 396 kv. m,), įrėmintą betoniniais šaligatvio borteliais, aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėse pastatytus keturiolika metalinių stulpų (skerspjūvis – 50x50 mm), vakarinėje aikštelės pusėje pastatytus du metalinius stulpus (skerspjūvis – 120x120 mm), aikštelėje įrengtus 9 vnt. PVC drenažinių vamzdžių ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas 2021 m. sausio 3 d..

3.3. 2020 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, nurodydama, nevykdyti jokių betoninių trinkelių aikštelės statybos darbų Žemės sklype, išskyrus darbus, reikalingus savavališkos statybos padariniams pašalinti.

4. Inspekcijos 2020 m. gegužės 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad darbai Žemės sklype, siekiant įrengti dekoratyvinę, atsparią mindymui pievą, T. B. teigimu, buvo pradėti 2009 metais, užpilant aikštelę smėlio – žvyro danga, ką savo paaiškinime Inspekcijai dėl vykdomų Žemės sklype darbų 2020 m. birželio 8 d. patvirtino ir Žemės sklypo savininkė J. B.. 2020 m. gegužės 21 d. Komisija, kuriai vadovavo statybos techninės priežiūros inspektorius Jonas Žukas, aiškiai nurodė, kad Žemės sklype yra vykdomi projekte numatyti darbai, t. y. konstatavo, kad nėra siekiama įrengti betoninių trinkelių aikštelę, o siekiama suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį. Kadangi Žemės sklypas turi didelį nuolydį, vejos korio montavimo specifikacijoje nurodoma, kad reikia stabilizuoti ir sutvirtinti gruntą, kuris ir buvo sutvirtintas (vietoje skaldos buvo sudėtos trinkelės). Ant trinkelių buvo suformuotas pirmas juodžemio sluoksnis. Be to, Komisija rekomendavo toliau kloti vejos korį ir užpilti antru juodžemio sluoksniu, po to sėti žolę. Akcentuotina, kad žolės danga – vejos korys, negalėtų būti įrengtas ant netvirto (nesutvirtinto) grunto.

5. Pagal projektą Žemės sklype yra numatyta lauko kavinė, kurioje planuojama naudoti atvira ugnis, todėl tiek priešgaisrinei saugai, tiek tinkamam kavinės funkcionavimui buvo būtina elektra, o metaliniai stulpai, matininkams atlikus matavimus, žymi Žemės sklypo ribas.

6. Žemės sklypo savininkė J. B., vykdydama minėtus statybos darbus, turėjo tiek nustatyta tvarka parengtą projektą, tiek statybą leidžiantį dokumentą, kurie leido Žemės sklype daryti atsparią mindymui ir klimatinėms sąlygoms (siekiant išvengti žemės slinkimo) žolės veją. J. B. yra Žemės sklypo savininkė, ji tinkamai naudojosi statytojo teisėmis ir visus aiktelės įrengimo darbus atliko pagal 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus išduotą statybos leidimą, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.

7. Ieškovės atsakovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės surašyti ginčo aktai yra neteisėti ir nepagrįsti – visi darbai, kurie buvo atliekami iki aktų surašymo, buvo atliekami teisėtai. Ieškovė šią poziciją grindžia teritorijos detaliuoju planu, 2009 m. statybos leidimu. Minėtame leidime nurodyta, kad ieškovė turi teisę vykdyti statybos darbus jai priklausančiame sklype, t. y. lauko kavinė, gerbūvis. Aprašant ir detalizuojant, kokie darbai gali būti atliekami, t. y. statoma lauko kavinė, nurodoma, kad sklypo kietųjų dangų plotas negali viršyti 30 proc.. Byloje taip pat pateiktas ir projektas, jis parengtas iki 2009 m.. Prie techninio projekto yra pateiktos vizualizacijos. Atitinkami sprendimai priimami statybų procese, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame detaliai aptarė, jog vakarinė sklypo dalis turi didelį nuolydį į ežero pusę, todėl yra išplaunamas gruntas. Inspekcijai iki ginčo aktų surašymo buvo pateiktas apžiūros aktas. Pažymėtina, kad Jonas Žukas yra statybos techninės priežiūros specialistas, kuris, įvertinęs situaciją, nustatė, jog yra vykdomi projekte numatyti darbai. Nurodoma, kad reikia sutvirtinti gruntą, rekomenduojama kloti vejos korį, vėliau sėti žolę. Papildomai ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie korio dangos klojimo specifikaciją, iš kurios matyti, kad sutvirtinimui tinka trinkelės – jos tinka kaip tankinamoji medžiaga, ant kurios vėliau būtų užsėjama žolė. Būtent dėl to, kad ieškovės sklype yra trinkelės, gruntas nėra plaunamas žemyn. Detalusis planas leidžia ieškovei naudoti betono plyteles. Inspekcijos akte taip pat yra kalbama apie metalinius stulpus, tačiau tai irgi nėra savavališka statyba, kadangi buvo atvesta elektra, tai yra susiję su statybos realizavimu pagal išduotą leidimą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ji nestatė statinio – stovėjimo aikštelės, ieškovė darė kietąją dangą. Trinkelės, kurios šiuo metu yra Žemės sklype, buvo įrengtos tam, kad būtų galima įrengti tamprų gazoną.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti.

9. Nurodo, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) mieste, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Žemės sklypo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, sklypo plotas – 0,3000 ha. Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, jam nustatytos tokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: valstybiniai parkai (V skyrius, dvidešimt trečiasis skirsnis), kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (V skyrius, pirmasis skirsnis). Žemės sklypas, kuriame atlikti galimi savavališkos statybos darbai, patenka į kultūros paveldo objektų: (duomenys neskelbtini) karaimų namo XIII (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) teritorijas.

10. 2020 m. vasario 25 d. Inspekcijoje buvo gautas Trakų rajono savivaldybės administracijos pranešimas „(duomenys neskelbtini), statomos tvoros“ Nr. AP3E-551, juo pranešta apie galimai savavališkai statomą tvorą ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos. 2020 m. gegužės 28 d. žemės sklype buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, atlikta fotofiksacija, o 2020 m. gegužės 29 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Inspekcija, išnagrinėjusi visą gautą medžiagą ir paaiškinimus, patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (IS) „Infostatyba“ buvusią informaciją, nustatė, kad Žemės sklype, neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, atliekami statybos darbai. Dėl to statytojai (ieškovei) 2020 m. liepos 3 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-200703-00050 ir tos pačios dienos privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-00-200703-00052 nurodyta nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, reikalingus savavališkos statybos padariniams pašalinti, o 2020 m. liepos 3 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-00-200703-00055 nurodyta ne vėliau nei 2021 m. sausio 3 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

12. Atlikus patikrinimą ir nustačius objektyvius faktus – naujai statomą II grupės nesudėtingąjį statinį (duomenys neskelbtini) mieste, žemės sklype, kuris patenka į kultūros paveldo objektų ((duomenys neskelbtini) karaimų namo XIII (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini))) teritorijas, kuriam, remiantis teisiniu reglamentavimu, privalomas statybą leidžiantis dokumentas, buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, kadangi ieškovė atliko statybos darbus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Statyba, be statyba leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Ieškovė neįrodė, kad Inspekcijos atlikta procedūra buvo neteisėta, o priimti aktai yra nepagrįsti ar neteisėti. Naikinami administraciniai aktai pripažįstami prima facie įrodymais ir jų įrodomoji galia yra didesnė nei kitų įrodinėjimo priemonių.

13. Pagrindinis ieškovės argumentas dėl ginčijamų aktų panaikinimo yra susijęs su motyvais, kad neva ieškovė tinkamai naudojosi statytojo teisėmis ir visus aikštelės įrengimo darbus atliko pagal 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus išduotą statybos leidimą ir pagal individualų, 2005 metais M. P. projektavimo firmos parengtą, projektą „Lauko kavinė, gerbūvis“, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Inspekcija nesutinka su tokiais argumentais. Pagal suderintą projektą ir 2009 m. gegužės 15 d. leidimą ieškovei buvo suteikta teisė statyti lauko kavinę, vakarinėje žemės sklypo dalyje. Projekto brėžinio Žemės sklypo plano eksplikacijoje (5 punkte) nurodyta, kurioje vietoje suteikta teisė statyti lauko kavinę, – brėžinyje projektuojamos lauko kavinės vieta nurodyta į vakarus nuo sklypo centro, tuo tarpu savavališkai statomas statinys – betoninių trinkelių aikštelė (užstatytas plotas – apie 396 kv. m.), kuri įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais, su metaliniais stulpais, drenažo vamzdžiais ir atvesta elektra, yra statomas ant sklypo ribos, t. y. kitoje vietoje, nei nurodyta projekte (pridedama schema, kadastro žemėlapis). Projektas nenumatė ginčo statinio statybos, o 2009 m. gegužės 15 d. leidimas nesuteikė ieškovei tokios teisės, todėl kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, kad statybos darbai šiuo atveju atliekami pagal suderintą projektą.

14. Byloje nėra pateikto nei statybos leidimo, nei suderinto projekto, kurio pagrindu ieškovė galėtų atlikti statybos darbus, kurie užfiksuoti savavališkos statybos akte, toks dokumentas nebuvo pateiktas ir Inspekcijai, nagrinėjant gautus pranešimus. Aplinkybė, kad ieškovė statybos darbus vykdo savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, neturi teisinės reikšmės, kadangi nuosavybės teisės turėjimas neatleidžia nuo pareigos teisę į statybas įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nebūtų pažeisti galiojantys įstatymai bei trečiųjų asmenų interesai. Ieškovė atliko statybos darbus saugomoje, kultūros paveldo objektų, teritorijoje, neturėdama tokiems darbams statybą leidžiančio dokumento bei suderinto projekto.

15. Ieškovė nenurodė nei vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis skundžiami administraciniai sprendimai galėtų būti panaikinti. Ieškovė taip pat nenurodė ir neįrodė, kad savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas ir privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų, kaip administraciniai aktai, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

16. Inspekcijos priimti administraciniai sprendimai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, t. y. patikrinimo aktu, ieškovės paaiškinimu, juose išsamiai išdėstyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, suformuluotas konkretus reikalavimas, t. y. nurodyta, ką ieškovė privalo atlikti iki konkretaus termino ir/ ar kokių konkrečių darbų nevykdyti, taip pat nurodyta šių sprendimų apskundimo tvarka. Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, turėjo teisę priimti skundžiamus administracinius sprendimus. Taigi, pagrindo naikinti savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą ir privalomąjį nurodymą – nevykdyti statybos darbų, nėra.

17. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo objektas yra pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, yra įrengta aikštelė. Pastatyti stulpai, aiškiai įrėminantys aikštelę, jie pastatyti vienas šalia kito. Tai yra nesudėtingas antros grupės statinys, tokio statinio statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tiek leidime, tiek projektiniuose dokumentuose nėra nurodyta, kad tokia aikštelė gali būti įrengta. Planiniai sprendiniai nurodo, kad kavinė turi būti pakelta ant keturių polių. Ieškovės teiginiai, kad tai yra vejos darbai, nėra pagrįsti įrodymais ir yra atmestini, ieškovė neįrodė statybos darbų teisėtumo. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo byloje taip pat palaiko atsakovės poziciją, o tai yra subjektas, išdavęs leidimą. Korinės dangos specifikacijos nepaneigia nurodytų argumentų, šiuo atveju aiškiai yra įrengta aikštelė, kuri negali būti įrengta kultūros paveldo teritorijoje. Pažymėtina, kad aikštelės teritorija net nesutampa su nurodyta projekte, ji turėjo būti viduryje. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas reglamentuoja tik statinių statybą, jeigu darbų eigoje nėra pastatomas statinys, jam leidimo nereikia.

Atsiliepimas

18. Trečiasis asmuo byloje – Trakų rajono savivaldybės administracija, atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad visa apimtimi palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktus nesutikimo su ieškiniu motyvus.

19. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo statinys kenkia kitiems statiniams. Buvo nesilaikoma numatyto projekto ir to neigiamas pasekmes jaučia kiti sklypai. Neigiamos pasekmės šiuo atveju pasireiškia tuo, kad nuotekos dėl padaryto kieto, nepralaidaus paviršiaus patenka į savivaldybės žemės sklypą, kieta danga neleidžia joms susigerti, ir jos patenka į trečiojo asmens sklypą. Kieta danga neleidžia natūraliai susigerti lietaus vandeniui, todėl vanduo bėga į gretimą sklypą. Šiai dienai yra padaryti žymūs žemės grunto pažeidimai.

20. Toks statinys, koks šiuo metu yra pastatytas Žemės sklype, nebuvo niekur numatytas, buvo pastatytas savavališkas statinys, jis turi būti pašalintas.

Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

Motyvuojamoji dalis

21. Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. nuosavybės teise priklauso ieškovei J. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, minėtas žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).

22. Trakų rajono savivaldybės valdybos 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo patvirtintas teritorijos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Detaliojo plano sprendiniuose, aiškinamajame rašte nurodoma, kad Sklypas Nr. 4 – (duomenys neskelbtini), skaidomas į dvi dalis pagal skirtingus reglamentus: rytinė dalis (plotas – 1545 m³), teritorijos naudojimo pobūdis – teritorija viešbučiams, restoranams, prie pagrindinio pastato šiaurinės dalies numatoma terasa lauko kavinei; reikalavimai mažosios architektūros elementams bei teritorijos tvarkymui yra analogiški kaip Sklype Nr. 1 (mažosios architektūros elementai – suolai, atraminės sienutės ir kt. – rekomenduojami iš natūralių medžiagų, t. y. medžio, akmens, metalo, teritorijos tvarkymui turi būti naudojamos vietinės medžiagos – betono ar lauko akmens trinkelės); vakarinė dalis (plotas – 1455 m³), teritorijos naudojimo būdas – rekreacinė teritorija, pobūdis – poilsio aptarnavimo objektams, sklype pastatų statyba neleistina, numatomos aikštelės lauko kavinei, reikalavimai mažosios architektūros elementams bei teritorijos tvarkymui yra analogiški kaip Sklype Nr. 1, kietųjų dangų plotas neturi viršyti 30 proc.

23. M. P. projektavimo firmos techniniame objekto – lauko kavinės, gerbūvio, esančių (duomenys neskelbtini), projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma ant keturių pamatinių polių, prieš tai išlyginus žemę, suformavus tamprų gazoną, panaudojant „SECUMAT“ plėvelę, pusmetriu virš žemės pakelti metalinę aikštelę. Po gazoną visur galima vaikščioti. Trakų rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 7 d. projekto derinimo protokolu pritarta atvirai aikštelei be įstiklinimo (piešinys Nr. 7).

24. Trakų rajono savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 15 d. statytojams J. B. ir K. N. išdavė statybos leidimą Nr. AS1-153. Minėtame leidime nurodytas statybos adresas – (duomenys neskelbtini); statybos objektas – lauko kavinė, gerbūvis (neypatingas statinys); statinio techniniai rodikliai: negyvenamojo pastato (užstatymo tankis – 18 proc., lauko kavinė – užstatymo plotas – 144 m³, aukštis – 5,50 m³, sklypo kietųjų dangų plotas neturi viršyti 30 proc.), pagrindinių konstrukcijų medžiaga (pamatai – poliniai, stogas – tentas); projekto parengimo metai – 2005 m., projektą parengė – M. P. projektavimo firma. Leidime taip pat nurodoma, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.

25. 2020 m. gegužės 29 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Inspekcijos darbuotojas (statybos priežiūros skyriaus patarėjas) V. P., 2020 m. gegužės 28 d. patikrinęs aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatė, kad sklype iš betoninių trinkelių įrengtas pagrindas (jo plotas – apie 396 m²). Betoninių trinkelių pagrindas įrėmintas betoniniais šaligatvių borteliais. Ant betoninių trinkelių užpiltas apie 5 cm storio grunto sluoksnis. Aikštelėje styro 9 vnt. PVC vamzdžių, aikštelės vakarinėje bei šiaurinėje dalyje įrengta 14 vnt. metalinių skirtino aukščio stulpų, taip pat vakarinėje pusėje pastatyti du metaliniai stulpai, į aikštelę atvesti elektros laidai. T. B., dalyvavusio patikrinime, teigimu, kitame etape bus klojamas grunto korys, užpilamas juodžemio grunto sluoksnis bei sėjama žolė. Jis taip pat nurodė, kad smėlio – žvyro dangos aikštelė šioje vietoje yra nuo 2009 metų, o aukščiau nurodyti darbai buvo atliekami šiais metais.

26. 2020 m. gegužės 21 d. pastatų neeilinės apžiūros akte užfiksuota, kad komisija, kurią sudaro komisijos pirmininkas (individualios veiklos vykdytojas, su kuriuo ieškovė buvo sudariusi 2020 m. gegužės 15 d. statinio techninės priežiūros sutartį dėl statinio – lauko kavinės, gerbūvio, esančios (duomenys neskelbtini), neeilinės apžiūros) Jonas Žukas bei komisijos nariai – J. B. ir T. B., atliko lauko kavinės dangos įvertinimą. Minėtame akte nurodoma, kad yra vykdomi projekte numatyti darbai – suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį. Kadangi sklypas turi nuolydį, vejos korio montavimo specifikacijoje nurodoma, kad reikia stabilizuoti ir sutvirtinti gruntą. Jis šiuo metu yra tvirtinamas ir vietoje skaldos yra sudėtos plytelės. Ant plytelių yra suformuotas pirmas juodžemio sluoksnis. Padaryta išvada, kad darbai yra vykdomi pagal projektą.

27. 2020 m. birželio 8 d. ieškovės paaiškinime dėl vykdomų statybos darbų, adresuotame Inspekcijai, nurodoma, kad, pasikonsultavus su statybos specialistais, buvo nuspręsta stabilizuoti gruntą, tam buvo pasirinktos betono plytelės, jos buvo suklotos ant 2009 metais atvežto žvyro, smėlio grunto, taip pat buvo įrengti drenavimo vamzdžiai ir ant plytelių užpiltas pirmas augalinio juodžemio sluoksnis, toliau bus klojama vejos korio danga ir pilamas antras augalinio juodžemio sluoksnis, ant kurio bus sėjama žolė. Šiuo atveju yra daroma atspari mindymui ir klimatinėms sąlygoms veja, tai nėra aikštelė. Nurodoma, kad teritorijoje yra numatyta lauko kavinė, kurioje maistui ruošti bus naudojama atvira ugnis, dėl to yra labai svarbu įrengti privažiavimus, atitinkančius priešgaisrinius reikalavimus, kas šiuo atveju ir yra daroma. 2020 m., prieš pradedant betono plytelių klojimą, matininkai permatavo sklypo ribas, į jų nužymėtus taškus buvo sukalti metaliniai stulpeliai.

28. Inspekcija 2020 m. liepos 3 d. statytojui – J. B., surašė savavališkos statybos aktą. Jame nurodomi duomenys apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba – aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) (statybos rūšis – naujo statinio statyba, paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, kategorija – nesudėtingas), nurodyta papildoma svarbi informacija apie konstatuotą savavališką statybą: saugoma teritorija – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) istorinis nacionalinis parkas, kultūros paveldo objekto teritorija – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) senojo miesto vieta, kultūros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) senamiestis. Nustatyti pažeidimai – savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta betoninių trinkelių aikštelė (užstatymo plotas – apie 396 kv. m.), įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais. Aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatyta 14 metalinių stulpų, vakarinėje aikštelės pusėje pastatyti dar 2 metaliniai stulpai, aikštelėje įrengti 9 PVC drenažiniai vamzdžiai, į aikštelę atvesti elektros laidai. Nurodoma, kad betono trinkelėmis aikštelė išklota 2020 metų pradžioje – tai užfiksuota 2020 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) bei statytojos J. B. 2020 m. birželio 8 d. paaiškinime (ieškiniu ginčijamas Inspekcijos aktas).

29. Inspekcija 2020 m. liepos 3 d. statytojui – J. B., surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Juo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodyta nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtą betoninių trinkelių aikštelę (užstatymo plotas – 396 kv. m), įrėmintą betoniniais šaligatvio borteliais, aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatytus 14 metalinių stulpų, vakarinėje aikštelės pusėje pastatytus 2 metalinius stulpus, aikštelėje įrengtus 9 PVC drenažinius vamzdžius ir sutvarkyti statybvietę (ieškiniu ginčijamas Inspekcijos nurodymas).

30. Inspekcija 2020 m. liepos 3 d. statytojui – J. B., surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Juo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodyta nevykdyti jokių betoninių trinkelių aikštelės statybos darbų sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išskyrus darbus, reikalingus savavališkos statybos padariniams pašalinti (ieškiniu ginčijamas Inspekcijos nurodymas).

31. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. P. (Inspekcijos darbuotojas – 2020 m. gegužės 28 d. ir iki 2010 m. tikrinęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad pirmą kartą skundas dėl Žemės sklypo buvo gautas dar iki 2010 metų, buvo atliktas patikrinimas, pažeidimai nebuvo nustatyti. Tuo metu Žemės sklype jokios aikštelės nebuvo, buvo tik pavėsinė. Nei trinkelių, nei žvyro tuo metu nebuvo, buvo žalia pievutė. Vėliau, 2020 m. pradžioje, buvo gauti raštai dėl Žemės sklype statomos tvoros ir aikštelės. Buvo nustatyta, kad Žemės sklype yra įrengta betoninių trinkelių aikštelė. Nuolydis Žemės sklype nėra toks didelis, kad būtų kažkoks slinkimas. Trinkelės yra inžinerinis statinys, jeigu jos būtų užpiltos juodžemiu, tai vis tiek būtų statinys tik užpiltas juodžemiu. Projekte ir statybos leidime tokio statinio ir tokioje vietoje nėra. Kietų dangų sprendiniai yra ne tas pats kas aikštelė, turi būti aiškiai nurodytas statinys, jo dydis ir pan.

32. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ginčydama Inspekcijos jos atžvilgiu priimtus 2020 m. liepos 3 d. privalomuosius nurodymus, aptartus šiame sprendime (jo 29–30 punktuose) bei tos pačios dienos savavališkos statybos aktą (aptartą šio sprendimo 28 punkte), savo nesutikimą su minėtais Inspekcijos privalomaisiais nurodymais bei savavališkos statybos aktu iš esmės grindžia argumentu, kad visus ginčo aiktelės įrengimo darbus ieškovė atliko pagal 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus jai išduotą statybos leidimą, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų; ieškovė nesiekė įrengti betoninių trinkelių aikštelės, o siekė suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį, kadangi Žemės sklypas turi didelį nuolydį. Trinkelės, kurios šiuo metu yra Žemės sklype, buvo įrengtos tam, kad būtų galima įrengti tamprų gazoną.

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

34. Kasacinio teismo praktika aiškinant pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

35. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso, būdingo ir nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, būtent ieškovei šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad ginčo aiktelės įrengimo darbai buvo atlikti pagal jai Trakų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą, t. y. aplinkybę, kuria ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimus šioje byloje. Toliau šiame sprendime nurodyti motyvai patvirtina, kad minėtos (jai tenkančios) pareigos ieškovė neįvykdė – atitinkamų aplinkybių, kuriomis ji grindžia šioje byloje pareikšto savo ieškinio reikalavimus, neįrodė.

36. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus 15 punktą nesudėtingieji statiniai skirstomi į šias grupes: I grupės nesudėtingieji statiniai; II grupės nesudėtingieji statiniai. Remiantis tame pačiame skyriuje pateiktu nesudėtingų statinių sąrašu – 3 lentelės 4.1 punktu, plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas > 100 m², ? 10000 m², priskiriami II grupės statiniams. Šiame sprendime jau aptartos aplinkybės bei byloje pateiktų įrodymų visuma (liudytojo V. P. parodymai, 2020 m. gegužės 29 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys ir kt.) taip pat į bylą pateiktos fotonuotraukos (be kitų, ir pačios ieškovės į bylą teiktos fotonuotraukos) patvirtina, kad šiuo atveju Žemės sklype buvo įrengta ginčo betoninių trinkelių aikštelė (įrėminta betoniniais šaligatvio borteliais, aikštelės vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatyta 14 metalinių stulpų, vakarinėje aikštelės pusėje pastatyti dar 2 metaliniai stulpai, aikštelėje įrengti 9 PVC drenažiniai vamzdžiai), t. y. nesudėtingas inžinerinis statinys, kuris pagal savo plotą (apie 396 kv. m.) priskirtinas II nesudėtingųjų statinių grupei. Šiame kontekste pažymėtina, kad gazonas (pranc. gazon) – veja, dekor. pievelė (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 288) nėra nurodomas nesudėtingųjų statinių sąraše.

37. Leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir kt. – statant II grupės nesudėtingąjį statinį (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 1.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad II grupės nesudėtingasis statinys (ginčo aikštelė) šiuo atveju buvo statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje – (duomenys neskelbtini) senojo miesto vieta, ir kultūros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini) senamiestis, leidimas tokio statinio statyboms buvo privalomas. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė šios aplinkybės iš esmės neginčija, ieškovė, kaip minėta, laikosi pozicijos, kad ji ginčo aiktelės įrengimo darbus atliko turėdamas leidimą, t. y. 2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus jai išduotą statybos leidimą.

38. Minėta, kad M. P. projektavimo firmos 2005 m. techniniame objekto – lauko kavinės, gerbūvio, esančių (duomenys neskelbtini), projekto (2009 m. gegužės 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus leidimas ieškovei būtent ir buvo išduotas pagal 2005 m. M. P. projektavimo firmos parengtą projektą) aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma ant keturių pamatinių polių, prieš tai išlyginus žemę, suformavus tamprų gazoną, panaudojant „SECUMAT“ plėvelę, pusmetriu virš žemės pakelti metalinę aikštelę. Taigi, šiuo atveju yra kalbama apie virš žemės pakeltą metalinę aikštelę, o ne betoninių trinkelių aikštelę Žemės sklype, atitinkamoje jo dalyje. Nors minėtame aiškinamajame rašte, kaip teisingai nurodo ieškovė, ir yra minimas tampraus gazono suformavimas, tačiau niekur – nei ieškovei 2009 m. gegužės 15 d. išduotame leidime, nei šiame sprendimo punkte aptartame aiškinamajame rašte nėra minimas 396 kv. m. betoninės trinkelių aikštelės (įrėmintos betoniniais šaligatvio borteliais, su pastatytais metaliniais stulpais ir įrengtais PVC drenažiniais vamzdžiais), kaip atskiro II grupės nesudėtingojo statinio, konkrečioje Žemės sklypo vietoje statymas. Teismo vertinimu, esant aptartam teisiam reglamentavimui, net ir vertinant, kad ieškovė ant pastatytos betoninių trinkelių aikštelės, kaip pati teigia, ketino suformuoti tamprią žolės dangą – vejos korį, tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė šiuo atveju pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – betoninių trinkelių aikštelę, kuriai statyti yra privalomas leidimas. Ieškovė byloje neįrodė, kad atitinkamą leidimą – Žemės sklype statyti betoninių trinkelių aikštelę, ji turėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame sprendimo punkte aptariamame aiškinamajame rašte buvo aiškiai įvardinta, kaip turi būti formuojamas tamprus gazonas, t. y. panaudojant „SECUMAT“ plėvelę, bet ne pastatant apie 396 kv. m betoninių trinkelių aikštelę.

39. Pagrindo priešingoms išvadoms nesudaro 2020 m. gegužės 21 d. pastatų neeilinės apžiūros akte užfiksuoti duomenys bei šiame akte padaryta išvada – darbai yra vykdomi pagal projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje apžiūroje (Komisijoje) be apžiūros akto išvadomis suinteresuotų asmenų – pačios ieškovės bei jos sutuoktinio T. B., kuris byloje vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir liudytoju, dalyvavo tik vienas asmuo – Jonas Žukas (individualios veiklos vykdytojas, su kuriuo pati ieškovė buvo sudariusi 2020 m. gegužės 15 d. statinio techninės priežiūros sutartį dėl neeilinės apžiūros). Pažymėtina ir tai, kad minėtame akte užfiksuoti iš esmės deklaratyvaus pobūdžio duomenys, nėra paaiškinta, detalizuota, kuo remiantis daroma išvada apie tai, kad darbai yra vykdomi pagal projektą, galiausiai, iš pareiktos išvados net nėra aišku, kokie konkrečiai darbai ir pagal kokį konkretų projektą yra vykdomi tinkamai (jokie konkretūs (tikslūs) duomenys nėra nurodomi). Atitinkamų teismo išvadų, ieškovei neįrodžius, kad ji turėjo leidimą ginčo aikštelės statybai, patys savaime nepaneigia ir liudytojo (ieškovės sutuoktinio) T. B. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, taip pat 2020 m. birželio 8 d. ieškovės paaiškinime nurodyti duomenys. Pažymėtina, kad tiek liudytojas (ieškovės sutuoktinis), tiek ieškovė, kaip jau konstatuota šiame sprendime, šiuo atveju neteisingai vertino ieškovei išduoto leidimo apimtį (šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovė, iš esmės be jos pačios paaiškinimų, byloje nepateikė jokių kitų duomenų, pvz., kompetentingų valstybės institucijų išaiškinimų, ar pan., pagrindžiančių būtent tokią ieškovei išduoto leidimo apimtį), t. y. pastatė statinį, kuriam leidimas, nors yra privalomas, nebuvo išduotas. Aplinkybė, kad plastikinės korinės dangos, grunto/ vejos sutvirtinimo korio specifikacijoje nurodoma darbų eiga, rekomendacinio pobūdžio patarimai, t. y. kad apačioje turėtų būti natūralus gruntas, leidžiantis vandeniui susigerti, arba kitas sutankintas paviršius (pvz. trinkelės, stambi skalda, akmenukai ir t. t.), taip pat niekaip nepagrindžia, kad ieškovė turėjo leidimą statyti II grupės nesudėtingąjį statinį – ginčo aikštelę.

40. Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (aptariamo įstatymo straipsnio 2 dalis), taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas, Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Taigi, Inspekcija, nustačiusi savavališką statybą Žemės sklype (neturint leidimo, kai toks leidimas yra privalomas), pagrįstai ieškovei (Žemės sklypo savininkei, ginčo aikštelės statytojai) surašė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatytus ginčo aktus (nurodymus). Teismo vertinimu, bylos įrodymų visetas sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo aktai (nurodymai) yra pagrįsti, pagrindo juos naikinti nėra – ieškovė šioje byloje neįrodė ginčijamų Inspekcijos aktų (nurodymų) nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

42. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

43. Ieškovės ieškinį atmetus, ieškovės šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų apie jos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja RasaLapėnienė