Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. J. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, pageidavo parodymus duoti po nukentėjusiosios bei liudytojų apklausų. Nurodė, kad su sutuoktine konfliktavo dėl turto dalybų ir skyrybų, kuri. Kaltinamajam pasakė, kad namas yra nepriduotas, jo pasidalinti negali, jam lieka hektaras žemės, o sutuoktinei – namas. Per Kūčias kaltinamasis atvežė dujas ir buvo pakviestas sėstis prie stalo. Kilo konfliktas dėl to, kad kaltinamasis eina pas kitas moteris. Konfliktą pradėjo dukra. Įvykio metu kaltinamasis buvo išvykęs į baseiną. Grįžęs beldė į duris, negalėjo įeiti, nes raktas buvo įkištas į spyną. Dukra atrakino duris ir laukė susidėjusi rankas. Kaltinamasis nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris, kai dukra su sutuoktine duris atidarė, viena pradėjo telefonu filmuoti, o žmona – mėtyti drabužius, išvertė spintelę, apliejo kaltinamąjį vandeniu ir apspjovė. Kadangi spintelė buvo paversta, nėjo prieiti, vietos buvo nedaug, šalia stovėjo sulankstomas staliukas, dukra įsikibo į kaltinamojo rankovę, jį tampė, liepė jai baigti, išeiti ir palikti jį ramybėje. Jos ir toliau viską filmavo, o kaltinamasis nieko nedarė, tik pastūmė ranka, norėjo išeiti iš kambario. Dukra nenukrito, ji buvo prisėdusi ant žemės prie staliuko, judėjo ir norėjo kažką padaryti, kad būtų medžiagos. Kaltinamasis išėjo šonu koridoriumi, atsirakino duris. Tuo metu dukra griebė už rakto, neleido išeiti, todėl kaltinamasis prirėmė alkūne ir raktas liko duryse. Dukros nestūmė, jos pačios atėjo pas jį. Dukrą pastūmė gražiai, ji virto ant staliuko, gal taip ir susižalojo. Fizinis kontaktas tarp jo ir dukros buvo tik susikibimo metu. Dukrą pastūmė gražiai, delnais, kad galėtų išeiti, dėl to ji nenugriuvo. Buvo trumpas epizodas, kai su dukra susikibo virš staliuko, nuo kaltinamojo pastūmimo ji atsisėdo ant staliuko, vėliau muistėsi, kol atsistojo. Šaldytuvas kambaryje buvo, ten beveik viskas vienoje vietoje. Dukra galėjo susižaloti, kai kėlėsi. Dukra neišlaikė pusiausvyros, bet nemano, kad nuo jo pastūmimo galėjo nukristi, kadangi stipriai nestūmė. Jam pačiam sužalojimų padaryta nebuvo. Dukrą stūmė dešine ranka. Po to jis ėjo žemyn laiptais ir skambino policijai. Dukra su žmona pradėjo konfliktuoti. Atvyko dvi pareigūnės, kurios neleido jam kalbėti, viską pasakojo dukra su žmona. Sakė, kad jis turi ginklus, visus gąsdina ir muša. Kaltinamasis nurodė, kad 30 metų yra medžiotojas, turi ginklų. Atidarė seifą, padavė ginklus ir išėjo su pareigūne – E. B.. Ką kita pareigūnė darė kambaryje nežino. Buvo patikrintas neblaivumas, jis buvo blaivus, o dukra su žmona buvo neblaivios. Pasirašė dokumentus tarnybiniame automobilyje. Po 40 minučių pamatė, kad antrame namo aukšte dega šviesa, kilo mintis, ko jos ten ėjo be jo. Su pareigūne atėjo į koridorių, kuriame stovėjo kita pareigūnė, žmona ir dukra. Kaltinamasis paklausė ar jis dar reikalingas šiandien, jam atsakė nereikalingas, bet, kad namuose nenakvotų, tokia procedūra. Kaltinamasis išvažiavo, galvojo vėliau grįš. Po 20 minučių atvažiavo prie namų, nieko nebuvo, buvo tamsu. Iš bylos medžiagos pamatė, kad buvo išlaužtos durys, nors buvo trys raktai palikti prie durų. Nesupranta, kad reikėjo taip elgtis, juolab, žmona su dukra turi ir savo raktus nuo tų durų. Galbūt jos nerado raktų. Po įvykio namo grižo antrą dieną, buvo išluptos spynos ir jis viską nufilmavo. Iš kaltinamojo pusės nebuvo jokio konflikto, dukra su žmona pačios jį užpuolė, gal norėjo pagreitinti skyrybas, yra sakiusios anksčiau, kad jis nemedžios. Iš kur atsirado lygiavamzdis ginklas nežino, neturėjo nieko. Tą ginklą yra kažkada matęs pas uošvį, nes jie su girininku buvo geri draugai. Kam priklausė šautuvas nežino, tai ne jo ginklas. Kambario, kuriame buvo rastas ginklas, durys buvo rakinamos, tačiau ne visada, dažnai ten neidavo. Medžiojo tik su savo ginklu ir du ginklus pats padavė pareigūnėms. Kada mirė uošvis nežino, jis buvo medžiotojas ir atidavė ginklus. Kaltinamajam jis nedavė nieko, o gilzių pas kaltinamąjį nebuvo. Į tą kambarį užeidavo gal du kartus per metus, ten špakliavo, bet nebaigė šio darbo. Ginklą pamatė tik peržiūrėjęs policijos medžiagą, anksčiau jo ten nematė ir nieko apie jį nežinojo. Pareigūnės asmeniškai jam apie ginklą nieko nesakė. Kaltinamojo tėvas taip pat buvo medžiotojas, jo visi ginklai likę (duomenys neskelbtini). Ginklus laikė seife, kuris buvo jo kambaryje prie lovos. Žmona buvo rodžiusi savo tėvo ginklus, bet ar būtent šis ginklas buvo uošvio nežino, galėjo būti ir girininko. Uošviai kartu negyveno, kartais atvažiuodavo. Uošvis buvo J. B., o tėvas – J. J.. Įvykio metu dukra ir sutuoktinė buvo išgėrusios, šoko ieškoti kažkokios teisybės, pačios fotografavo, kad jis taptų „blogu“. Kaltinamasis grįžo iš baseino namo pailsėti, o jos abi kažką iškrėtė, viską padarė be liudininkų.

Nors kaltinamasis J. J. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas, kaip ir visi – pasipyksta, tačiau sutaria kaip ir neblogai. Neturi noro apkalbėti tėvą. Tėvas yra linkęs į neištikimybę, tačiau slėpė, vakarais išvažinėdavo. 2022 m. vasario mėnesį pamatė, kad priekyje jos su automobiliu važiuoja tėvas, kuris sustotojo degalinėje ir jo automobilį įlipo svetima moteris. Suprato, kad tai įrodymas, jog tėvas turi kitą moterį. Buvo pikta, nes tėvas melavo. Kūčių vakarą mama paklausė ar dėti lėkštę ant stalo ar tėvas važiuos pas savo meilužę švęsti, jis atsakė, kad tokių buvo daug. Nepaisant to, šventes atšventė gražiai. Kiek žino, tėvas mamai atnešė stirnienos, nurodė išvirti šuniui. Mama pasakė, kad šuo alergiškas, be to, mėsa sena. Suprato, kad tėvas eilinį kartą melavo, pasityčiojo iš jų. Tuomet jis susiruošęs išvažiavo. Mama skambino tėvui, tačiau jis nekėlė telefono ragelio. Nukentėjusioji grįžusi iš darbo rado namuose verkiančią mamą, kuri klausėsi telefono. Ji paskambino tėvui, kuris netyčia pakėlė ragelį ir įsidėjo telefoną į kišenę. Girdėjo žmonių pokalbį, šventimą. Apie 9 val. tėvas grįžo namo, nukentėjusioji atrakino duris ir atsistojo koridoriuje. Paklausė, kas atsitiko, kad viskas pasikeitė. Tėvas įėjęs pro duris pasakė „ko čia stovi, ko žiūri“ ir nuėjo į kambarį išsivesti šunį. Kambaryje stovėjo šaldytuvas, staliukas, kampe buvo metalinė lentyna, kuri jau buvo nugriauta, dar buvo fotelis ir už jo ištiesta sofa–lova. Įvykio metu buvo kambaryje, kuriame dažniausiai miega tėvas, tačiau tame kambaryje būna ir mama, ir nukentėjusioji, namas yra bendras. Norėjo pasikalbėti su tėvu, paklausti kas yra, bet jis nesileido į kalbas. Mama įėjo į kambarį ir tėvui po kojomis numetė stirnienos kumpį, pasakė „tegul tavo meilužė verda“. Tuomet tėvas mamą sugriebė už drabužių, norėjo smogti, buvo užsimojęs dešine ranka. Nukentėjusioji iš karto įsikišo ir sušuko, kad to nebus, kvies policiją. Tėvas mamai netrenkė, kadangi įsikišo nukentėjusioji. Bandė mamą išstumti, kad jos nemuštų. Kadangi tėvas ją paleido, nukentėjusioji pasakė, kad nufilmuos, kur jis laiko ginklus ir parodys policijai. Tėvas puolė nukentėjusiąją, kad ji negalėtų filmuoti. Prasidėjo susistumdymas, tėvas stūmė ją į lentyną ir griovė ant staliuko. Nukentėjusiosios rankos buvo pakeltos, tėvas stūmė už rankų ir į krūtinę, stūmė plaštakomis. Tuo pačiu metu tėvas griebė už jos rankų. Telefoną laikė kairėje rankoje. Nukentėjusioji kibosi į tėvą, bet vis tiek nukrito ant staliuko, kuris susilankstė. Tėvas smūgiavo rankomis ir kojomis, nukentėjusiosios rankos buvo užlaužtos. Tėvas griebė už apnuoginto riešo, nukentėjusioji rėkė, kad ją paleistų, sakė, kad filmuos. Mama buvo arčiau durų, o nukentėjusioji apie vieną metrą nuo durų. Tėvas stengėsi, kad nukentėjusioji nugriūtų, stūmė ją į lentyną, bandė kišti kojas. Nukentėjusioji neišlaikė pusiausvyros ir krito, griebė už tėvo striukės. Kuriuo metu tėvas smūgiavo koja nepamena. Kai nugriuvo, kėlėsi. Nugriuvo ant kairio šono. Tėvas išplėšė iš rankų telefoną ir įsidėjo į kišenę, tuo metu mama atnešė iš kambario savo telefoną, kad nukentėjusiojo paskambintų policijai. Atnešdama telefoną ji surinko numerį, nukentėjusioji paėmė telefoną ir atsiliepė policija. Tėvas labai greitai atidavė telefoną, todėl nukentėjusioji padėjo ragelį ir nekalbėjo. Policija perskambino, bet ragelio nekėlė, nes situacija jau buvo aprimusi. Tėvas atsitraukė link lovos ir pasakė, kad jis iškvies policiją, nes jos suvertė jo kambarį. Tėvas iškvietė policiją, pasiėmė iš stalčiaus raktus, iš komodos ginklą ir įdėjo į seifą ir išėjo į lauką. Eidamas pastūmė nukentėjusiąją ir išėjo į lauką. Su mama abi apsirengė ir išėjo laukti policijos. Vaizdo įrašas telefone neišsisaugojo, kadangi vyko grumtynės, gal nepavyko tinkamai paspausti. Nukentėjusiajai skaudėjo ranką ir koją dėl kritimo. Po įvykio ant rankų, šlaunies, pėdos buvo mėlynės. Tėvas ginklus laiko po lova, sako, kad grįžus iš medžioklės ginklas šlapias, reikia, kad išdžiūtų arba aiškina, kad ginklo automatinis taikiklis nusimuša, todėl nededa į seifą. Tėvas turi seifą, kur yra jo raktas nežino. Seifas įrengtas pirmame namo aukšte. Kiek žino, tėvas turėjo du legalius ginklus ir labai daug metų vieną nelegalų. Jis jį parsivežė, žadėjo parduoti, negali pasakyti ar tai tas pats ginklas, kurį rado įvykio metu. Ginklą yra mačiusi. Rudenį tėvas buvo nusiėmęs svogūnus, juos parnešė ir numetė pirmame aukšte. Nukentėjusioji su mama, kai tėvo nebuvo, minėtą maišą nunešė į antrą aukštą, į medžioklinį kambarį, kur ir pamatė ginklą. Ginklas buvo už miegamojo lovos. Pas mamą mėlynių buvo, pareiškimo policijai ji nerašė. Įvykio metu nukentėjusioji buvo išgėrusi taurę šampano, mama taip pat buvo išgėrusi. Tėvas, kai atvažiavo policija, nieko negėrė, nors prieš tai, per telefoną klausėsi, kaip jis šventė. Nukentėjusiąją apžiūrėjo ekspertas, klausė, kokiomis aplinkybėmis atsirado sužalojimai, jam nurodė aplinkybes, tai yra, kad buvo stumdymas, spardymas koja. Nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis. Tėvas spyrė į metalinę lentyną ir ta lentyna atsitrenkė nukentėjusiajai į dešinę koją. Nukentėjusiosios senelis J. B. buvo medžiotojas. R. G. nežino. 2001 m. mama buvo išsiėmusi abdukciją, 2006 m. nukentėjusioji buvo išsiėmusi abdukciją. Po kurio laiko įvyko konfliktas, tėvui buvo parodyti dokumentai, pasakyta, kad jei dar jas palies – kvies policiją ir atsisveikins su ginklais. Tėvas tuomet apsiramino, kartais pastumdavo ir tiek. Dėl šio įvykio policiją iškvietė tėvas, jei jis nebūtų kvietęs policijos, jos taip pat nebūtų kvietusios. Nukentėjusioji nėra alergiška, esant stresui jos nemuša raudonis. Iš kur atsirado žymė ant kaklo negali pasakyti. Kiek atsimena, kraujosruva keliuose atsirado, kai nukritusi lentyna buvo spardoma į nukentėjusiąją. Buvo spirta į lentyną, kuri trenkėsi į nukentėjusiąją. Lentyna atsitrenkė žemiau kelių, jautė skausmą blauzdose. Dilbį skaudėjo, kai tėvas buvo suėmęs ir stūmė. Su laužtuvu laužė duris, kadangi sukilo adrenalinas, skausmo nejautė. Kai laužė duris negalėjo susižaloti krumplio. Teismo medicinos ekspertas ją apžiūrėjo praėjus maždaug 13 valandų po įvykio. Kiek atsimena, iki įvykio nukritusi ar kažkur užsigavusi nebuvo. Galbūt galėjo kaip nors atsirasti mėlynės, tačiau jų nematė. Atliekant apžiūrą jos klausė, kokiomis aplinkybėmis atsirado kraujosruvos. Ji nurodė, kad jai reikalinga apžiūra, kad galėtų dokumentą pateikti policijai. Mėlynės atsirado įvykio metu, kodėl ekspertai nurodo kitaip, mano, kad atstovauja kaltinamojo pusę. Apžiūros metu nurodė kad skauda sužalotas vietas, labiausiai skaudėjo šlaunį. Tėvas spyrė į nukritusią lentyną, kad ši trenktųsi nukentėjusiajai į kojas ir ji negalėtų prieiti arčiau.

Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyveno triukšmingai. Kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Jiedu neišsiskyrė, nes kaltinamasis nesutinka, yra problemų dėl namo. Jis visuomet turėjo kitų merginų, tačiau tą tiksliai išsiaiškino nuo 2021 m., kai rado jo sudėtus rūbus, šampano butelį, dvi taures, antklodę ir prezervatyvų automobilio dėkle. 2022 m. gruodžio 28 d. kaltinamasis atnešė liudytojai stirnienos gabalą, padėjo ir pasakė „išvirk“. Ji atsakė, kad nevirs, o kaltinamasis liepė išvirti šuniui. Liudytoja atsakė, kad mėsa sugedusi ir pamatė, kad jis apsirengė ir išvažiavo. Suprato, kad išvažiavo į pasimatymą. Palaukusi porą valandų pradėjo jam skambinti, bet jis nekėlė ragelio. Tuomet paskambino dukrai ir pasakė, kad prasidėjo tas pats. Dukra irgi jam skambino, sakė, kad nekelia ragelio. Liudytoja skambino labai daug kartų, kol kaltinamasis, turbūt norėdamas atmesti, netyčia pakėlė ragelį. Liudytoja suprato, kad jis jos negirdi, tačiau ji girdi jo pokalbius. Kalbėjo keturi žmonės, pokalbis buvo apie tai, kaip V. L. viską sugeba. Vėliau V. L. paklausė „tau įdėti šernienos?“. Liudytoja klausė pokalbio, verkė ir atsidarė šampano. Netrukus iš darbo grįžo dukra, kuriai davė paklausyti pokalbio. Pokalbio klausėsi abi, kai išgirdo žodžius „J., jau aštuonios, važiuojam namo“. Liudytoja myli kaltinamąjį nuo 16 metų. Tuomet telefonas išsijungė ir už mažiau nei valandos kaltinamasis grįžo namo. Dukra atrakino duris, stovėjo prie vonios. Jis praeidamas pasakė „ko žiūri, kas nutiko?“. Tuomet liudytoja pasiėmė mėsos gabalą, nunešė ir numetė jį jam po kojomis, pasakė, kad tegu L. išverda. Kaltinamasis kaire ranka griebė liudytoją už rūbų, dešine norėjo trenkti į veidą, tačiau pribėgo dukra ir pradėjo plėšti jo ranką, o liudytoja atsirėmė į metalinę lentyną. Dukra ją tempė. Kai ji išsilaisvino, kaltinamasis kelis kartus į ja spjovė, ji atsitraukė į koridorių. Tuomet jis pradėjo stumdyti dukrą, griebė jai už rankos, suko ranką, stūmė ir ji griuvo ant staliuko. Dukra pasakė, kad nufilmuos, kur jis laiko ginklus. Jis atėmė jos telefoną, todėl liudytoja nubėgo į kitą kambarį, pasėmė savo telefoną, surinko 112 numerį ir padavė dukrai kalbėti. Tuomet kaltinamasis iš savo kišenės ištraukė dukros telefoną ir jai jį atidavė. Dukra padėjo ragelį, o kai dar kartą perskambino, dukra nekalbėjo. Kaltinamasis atsitraukė, priėjo prie lango ir pasakė, kad jam suplėšė striukę, todėl iškvies policiją. Kaltinamasis paskambino policijai ir išėjo jos laukti į lauką. Liudytoja su dukra apsirengė ir išėjo paskui. Kaltinamasis spardė, stumdė geležinę spintelę ir pataikė dukrai į koją, į kurią vietą – nežino. Dukra buvo nukritusi du kartus, nors nėra dėl to užtikrinta, tačiau vieną kartą tikrai krito ir krito nugara ant kairio šono. Kaip ji suplėšė tėvo striukę nematė. Dukra buvo nukritusi ant geležinio staliuko, kuris yra sulankstomas ir po jos kritimo susilankstė. Liudytoja tuo metu stovėjo arčiau koridoriaus, matė kaip dukra krito, matė kaltinamojo suplėšytą striukę. Iki įvykio dukra sužalojimų neturėjo. Dėl liudytojai padarytų sužalojimų į specialistus nesikreipė. Į policiją nesikreipė, nes mylėjo kaltinamąjį, o smurtauti jis pradėjo praėjus dvejiems metams po santuokos. Kaltinamasis apie 5 metus sportuoja sporto salėje, kilnoja štangas, taip pat sportuodavo namuose. Kaltinamasis moka taip sukti rankas, kad pargriūtum, suka rankas į išorę ir tuo pačiu metu stumia nuo savęs. Įvykio metu liudytoja buvo neblaivi, dukra taip pat buvo išgėrusi taurę. Jos abi gėrė šampaną. Liudytojos tėtis J. B. buvo medžiotojas, ginklo niekam nerodė. Tėtis su kaltinamuoju sutarė gerai, ginklų kaltinamajam nedovanojo. Dar būdamas gyvas tėtis ginklus pardavė, nelegalių ginklų neturėjo. Po tėčio mirties buvo radusi nepilną pistoletą, bet iškvietė policiją. Seifas ginklams laikyti namuose yra, raktas paslėptas. Apie kaltinamojo nelegalų ginklą sužinojo 2022 m. rudenį, kai jis nusiėmė svogūnus ir juos numetė po kojomis, į prašymus išsinešti nereagavo. Su dukra svogūnus nunešė į antrą aukštą, kur kambaryje svogūnus padėjo ir už lovos pamatė, kad yra šautuvas. Minėto kambario raktus turi, dukra raktų neturi. Kadangi to kambario rakto nerado, policija išlaužė duris. Apie sutuoktinio nelegalius ginklus žinojo, bet policijai nepranešė. Namuose pilna mėsos, galimai kaltinamasis medžioja nelegaliai. Jis yra pagrasinęs, kad nušaus. Į policiją nesikreipė, nes neturi kur išeiti. Po kiekvienos kaltinamojo moters buvo kalbama apie skyrybas. Santuoka faktiškai iširo po šio įvykio. Kaltinamasis niekada nėra davęs jai pinigų. Liudytojos tėtis medžiojo tik 12 kalibro ginklu.

Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 2-ojo skyriaus vyresniąją tyrėja. Apie įvykį nelabai ką pamena. Atsimena, kad pradėjo rengti ikiteisminio tyrimo pranešimą dėl neregistruotų ginklų, dėl smurto negali nieko pakomentuoti. Kadangi nukentėjusioji buvo neblaivi, paliko medžiagą patikslinimui, kad kitas ekipažas nustatytų nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Rado kelis ginklus, vienam iš jų turėti buvo leidimas, bet jis buvo ne seife. Liudytoja seifo nematė, o kitą ginklą jai parodė nukentėjusiojo trečiame aukšte buvusiame kambaryje. Nukentėjusioji pati nuvedė ir parodė, atidarė duris. Asmuo leidimo ginklui laikyti parodyti negalėjo, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Moterys buvo išsigandusios, matėsi, kad neseniai verkė, o vyras buvo adekvatus, nebuvo agresyvus, siekė atitraukti konfliktuojančias puses. Ar nukentėjusioji liudytojai pasako įvykio aplinkybes nepamena. Į įvykį atvyko dėl smurto ir moterys teigė, kad vyras smurtavo prieš jas, tačiau ką tiksliai sakė nepamena. Nepamena ar matė sužalojimus ant moterų. Įvykyje buvo su kolege, kurios vardo neatsimena, nes tik vieną dieną dirbo kartu su ja. Kūno kameros turėjo būti įjungtos, jos įsijungia automatiškai. Kas kvietė policiją neprisimena. Atvykus į įvykio vietą pasitiko vyras, kuris pasakė, kad dukra jam sudavė smūgius, moterys teigė, kad tai vyras joms sudavė smūgius. Įprastai apžiūri sužalojimus ir užfiksuoja tai fotografuojant, ar šiuo atveju taip darė neatsimena. Nelegalų ginklą parodė sutuoktinė, nurodė, kad asmuo turi ginklą be leidimo. Paklausus kurioje vietoje, ji atrakino duris ir parodė, kur ginklas buvo. Tuo metu kaltinamojo šalia nebuvo. Nepamena ar įvykio vietoje kalbėjo su kaltinamuoju apie ginklą, bet informavo, kad ginklai paimami. Įprastai aiškinasi iš kur ginklas gautas, ar aiškinosi šiuo atveju nepamena. Įvykio metu buvo konfliktas, kadangi negalėjo apklausti asmenų vietoje, įteikė šaukimus atvykti į komisariatą apklausai. Vizualiai visi asmenys atrodė adekvatūs, tačiau neblaivumas buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu.

Liudytoja N. P. (buvusi pavardė – P.) teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kauno AVPK RV tyrėja. Apie įvykį nelabai ką atsimena. Įvykyje buvo su kolege mergina, tai galėjo būti E. B.. Kai atvyko, lauke pasitiko vyras ir dvi moterys. Jie tarpusavyje konfliktavo, todėl patikrino jų neblaivumą prie automobilio ir nuėjo į namus, nes matė, kad tuo adresu yra registruotas ginklas. Vyras parodė, kur yra ginklas. Kadangi moteris turėjo pretenzijų, pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ginklą reikėjo paimti. Negali pasakyti dėl ko kilo konfliktas. Įvykio vietoje išklausė abi puses, po to, kolegė pasakė, kad reikia paimti ginklą, kuri nunešė į tarnybinį automobilį. Liudytoja su vyru automobilyje buvo kartu, ji rašė šaukimą, tuo metu kolegė su moterimis buvo namuose. Kiek atsimena, kolegė pasakė, kad moteris atnešė nelegalų ginklą. Ką vyras dėl ginklo pasakė neprisimena. Moterys nurodė, kad ginklas yra vyro. Kuriai tiksliai šią informaciją pasakė neatsimena. Dėl ko buvo kviesta policija su asmenimis kalbėjo, bet neatsimena detalių. Į namą užėjusi buvo, nes reikėjo paimti ginklus. Neprisimena, kad moterys būtų sužalotos, taip pat neprisimena, ar ikiteisminį tyrimą pradėjo, ar tik surinko medžiagą. Tokie įvykiai dažni, jie panašus. Neprisimena, ar kas nors buvo vartoję alkoholį, taip pat neprisimena ir smurto požymių. Visuomet turi kūno kameras, kuriomis filmuoja įvykį. Liudytoja nustatinėjo asmenų neblaivumą.

Ekspertas D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dilbyje galėjo atsirasti ne tik suduodant kietu buku daiktu, bet ir sugriebus ranka, nuo pirštų. Odos poodinės kraujosruvos keliuose ir blauzdose galėjo atsirasti ne tik suduodant, bet ir pačiai kažkur atsitrenkiant į kieto buko daikto paviršius. Labai didelė poodinė kraujosruva kairiosios šlaunies išoriniame paviršiuje galėjo atsirasti įspiriant ar suduodant kietu buku daiktu. Siekiant nustatyti ar galėjo atsirasti poodinės kraujosruvos griuvimo metu, reikia žinoti kuria kūno vieta, kokiu paviršiumi griūta, šiuo atveju trūksta reikalingos informacijos. Bendrai suskaičiavo apie 25 skirtingus sužalojimus, tai yra, buvo 25 skirtingi trauminiai kontaktai kietu buku paviršiumi. Suėmus už rankos galima padaryti dvi mėlynes vienu metu. Vieno griuvimo metu, pagal aplinkybes, tiek sužalojimų nebūtų. Nėra aišku į kokį baldą atsitrenkė, kiek buvo atsikišusių paviršių. Dėl žalsvų ir melsvų kraujosruvų – jos padarytos skirtingu laiku. Ekspertas konkrečiai nenurodė, kur yra kurios spalvos kraujosruvos. Jeigu kraujosruva žalsvo ir melsvo atspalvio, laiko intervalas gali būti pusė paros. Nukentėjusioji sumušta 28 d. 21 val., apžiūrėta – 29 d. 10.30 val., tai reiškia, kad apžiūra įvyko po 13 val. Jeigu kraujosruva violetinė, melsva su rausvu atspalviu, pagal laiką viskas gerai, tačiau jeigu su žalsvu atspalviu, neatitinka pagal laiką, kadangi žalsvas ar gelsvas atspalvis atsiranda po 18 valandų nuo sumušimo. Kraujosruva su žalsvu atspalviu galėjo atsirasti keturiomis valandomis anksčiau, nei įvyko šis įvykis. Didžioji dauguma nukentėjusiosios kraujosruvų yra su melsvu atspalviu, kurios kaip ir atitinka įvykio laiką. Vertinimas iš nuotraukų yra apsunkintas. Spiriant koja galėtų būti padaryti sužalojimai, kurie yra apie 2 cm diametro, 1,5 cm diametro sužalojimai yra mažiau tikėtini. Visų nukentėjusiosios sužalojimų, kurių suskaičiavo 25, negalima suvesti į vieną pastūmimą ir kritimą, turėjo būti daugiau trauminių poveikių, kritimų. Dažniausiai griūnant yra atsitrenkiama vienu paviršiumi, nukentėjusiosios sužalojimai yra padaryti skirtinguose paviršiuose, ir užpakaliniame, ir priekiniame, skirtingose rankų ir kojų pusėse. Dėl kraujosruvų keliuose negalima atmesti galimybės, kad į kelius galėjo atsitrenkti lentyna. Poodinės kraujosruvos atsiranda tik kūnui kontaktuojant su kitu daiktu. Negali įvardyti, kokiu tiksliai daiktu yra padaryti sužalojimai, gali tik nurodyti, kad tai kietas bukas daiktas ar paviršius. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo ne vienas trauminis poveikis – stūmimas ir griuvimas, o tai neprieštarauja eksperto išvadai. Kraujosruva krumplyje gali atsirasti kažkam suduodant į veidą ar ginantis nuo smūgio ir prisidengiant, esant kontaktui su kieto buko daikto paviršiumi. Blauzdos ar kelio priekiniame paviršiuje sužalojimai galėjo atsirasti griūnant ar praeinant ir užkabinant kokį nors baldą. Atsitrenkus į metalinę lentyną su strypais, galėjo atsirasti sužalojimai žemiau kelių. Iš 25 nukentėjusiosios sužalojimų, apie 20 sužalojimų neprieštarauja byloje nurodytoms aplinkybėms. Tvirtai teigti, kad visos kraujosruvos atsirado 28 d. 21 val., negalima. Kiek yra susidūręs, G. A. C. kartais darydavo nuotraukas, kad parodytų, jog sužalojimų nėra. 16 ir 17 nuotraukose sužalojimų nėra. 18 ir 19 nuotraukose sužalojimų nėra. 25 nuotraukos nevertintų kaip nykstančios kraujosruvos, kadangi fotografuojant šviesa gali kristi tiesiai. Iš pateiktos nuotraukos kraujosruva turi lyg gelsvą atspalvį, kuris atsiranda nuo 5 paros. Jeigu kraujosruva turi gelsvą atspalvį, ji negalėjo būti padaryta įvykio metu. 26 nuotraukoje užfiksuota kraujosruva galėjo būti padaryta įvykio metu, kadangi yra melsva, neryški. Galbūt kraujosruva yra giliau, todėl yra neryški. 28 nuotraukoje nurodyta, kad yra trys kraujosruvos, bet ne, tai yra užlenkta alkūnė ir nieko nesimato. 29 nuotraukoje sužalojimas padarytas daugiau nei prieš 13 valandų, tai yra, prieš įvykį. 30 nuotraukoje rodomi dilbiai, nieko nesimato. 31 nuotraukoje kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatinėje dalyje išilgai ir apie 3,5 x 1,2 cm plotyje yra dvi kraujosruvos, kurios atrodo senos, tikėtina, atsirado prieš įvykį. 32 nuotraukoje užfiksuota kairės plaštakos užpakalinis paviršius, tiek antruoju krumpliu matoma kraujosruva, apie kurią sunku kažką pasakyti. Padarymo laiko neapsiima vertinti. 33 nuotraukoje nėra reikšmingo požymio. 34 nuotraukoje irgi nieko reikšmingo nemato. 35, 36 nuotraukoje bendras vaizdas, 37 nuotraukoje bendras vaizdas, bet kažkas matosi, 38 nuotraukoje bendras vaizdas. 39 nuotraukoje kairės šlaunies priekinis paviršius viršutinė dalis, kurioje yra 3,5 x 1,5 cm dydžio kraujosruva, nelabai susijusi su įvykiu. 40 nuotraukoje matyti 15 x11 cm dydžio kraujosruva, kuri matosi, kad yra violetinė, teigia, kad susijusi su įvykiu. 42 nuotraukoje užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje yra 2,5 x 1 cm dydžio kraujosruva, kadangi užstojama šviesa, negali įvertinti padarymo laiko, nemato spalvos. 43 nuotraukoje apatiniame trečdalyje įstrižai yra apie 9,5 x 5 cm kraujosruva, kuri atrodo šviežia, kai nukentėjusioji atsitrenkė į stalą. Kraujosruvos susiformavo ne vienu atsitrenkimu, nes yra skirtingose vietose, tai du trauminiai poveikiai, atskiri kontaktai. 44 nuotraukoje ties keliu išilgai yra 1,5 x 1 cm dydžio kraujosruva. Dėl sužalojimo, esančio ant kairio kelio priekinėje išorinėje dalyje, kuris yra 1 x 1 cm dydžio, sunku pasakyti ar jis padarytas įvykio metu. Kitos kraujosruvos ties girnele, 1 x 1,2 cm dydžio, negali įvertinti. 45 nuotraukoje bendras šlaunies vaizdas. 46 nuotraukoje kairės blauzdos išoriniame paviršiuje viršutinėje dalyje ties riba su keliu yra kraujosruva, kurios dydis yra 4,5 x 2 cm. Neatmeta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio metu. 47 nuotraukoje priekiniame paviršiuje vidurinėje dalyje yra kraujosruva, kurios dydis yra 1,2 x 1 cm, neapsiimtų vertinti, ar ji susijusi su įvykiu. 48 nuotraukoje dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutinėje dalyje yra kraujosruva, kurios dydis yra 4 x 1 cm, ir ji galėjo būti susijusi su įvykiu. 49 nuotraukoje matomos kraujosruvos, eksperto nuomone, nesusijusios su įvykiu. 50 nuotraukos nevertino, 51 nuotraukoje matoma kraujosruva sietina su įvykiu. 52 nuotraukoje nieko nesimato. Jeigu asmeniui griebia už rankos, padarytos kraujosruvos bus vienodos spalvos. 54 nuotraukoje kažką įžiūri, bet sužalojimas kelia abejonių, nes yra neryškus. 55 nuotraukos negali įvertinti, 56 nuotraukoje nieko reikšmingo nėra. 57 nuotraukoje yra šešėlis, nieko negalima pasakyti. Nedidelės ovalios formos kraujosruvos galėjo atsirasti nuo pirštų. Jeigu atsitrenkiama į briauną, lieka pailga kraujosruva. Jeigu atsitrenktų į stalo kampą, kraujosruva galėtų būti horizontali, bet neįmanoma tiksliai pasakyti. Kraujosruvos spalvos gali skirtis per atspalvį, pvz., melsva ir violetinė. Bet žalias ar geltonas atspalvis negali atsirasti iš karto, tai yra esminis dalykas. Negali būti, kad tuo pačiu metu padarytos kraujosruvos būtų skirtingų spalvų, pvz., geltona ir violetinė.

Ekspertas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtina. Jam buvo pateikta nuotrauka, gal jų buvo ir daugiau, bet tik vieną iš jų įkėlė į tiriamąją dalį. Rėmėsi ne tik viena nuotrauka, tačiau ir G. A. C. apžiūra. Buvo išvardintos kraujosruvos bendrai, galimi atspalviai. Praktikoje, prie kiekvienos esamos kraujosruvos aprašo kokia jos spalva, kokie pakraščiai. Kraujosruvų atspalviai rodo, kad sužalojimai padaryti skirtingu laiku. Žalsva spalva atsiranda 3-4 parą, gelsva – 5-6 parą, rusvas atspalvis atsiranda po dviejų savaičių, todėl jis nebevertinamas. Nustatyti, kada tiksliai buvo padaryti visi sužalojimai negali, kadangi kiekviena kraujosruva turėtų būti aprašyta atskirai. Jei taip būtų – galėtų atskirti sužalojimus ir pasakyti, kokiu laiku iki apžiūros jie buvo padaryti. Negali tiksliai nurodyti koks kada sužalojimas buvo padarytas, bet matyti, kad sužalojimai padaryti ne vienu laiku, yra sužalojimų, kurie neatitinka įvykio vietos ir laiko, nes padaryti anksčiau. Bet kuri kraujosruva yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Ar viena ar visos, vis tiek laikytina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertams nėra privaloma fotografuoti šoninio sužalojimo, tai mėgdavo daryti G. A. C.. Šiuo atveju esmė yra sužalojimas, o pateiktoje nuotraukoje matyti bendras vaizdas – dešinė veido pusė. Dažniausiai sužalojimą fotografuoja iš arti, tuomet galima ginčytis ar tai tas žmogus, ar ne. 14 nuotraukoje yra tas pats asmuo, o 15 nuotraukoje yra užfiksuotas sprandas. 16 ir 17 nuotraukose sužalojimų nėra. 18 ir 19 nuotraukose sužalojimų nėra. 20 nuotraukoje matyti rankų priekiniai paviršiai, tiek 20, tiek 21 nuotraukose sužalojimų nėra. 21 nuotraukoje tokia poza, kuria fiksuojamas tiek gyvas, tiek miręs asmuo. 22 nuotraukoje užfiksuotas kairys šonas, 23 nuotraukoje užfiksuotas dešinys šonas, abi nuotraukos yra bendras apžiūrimo paciento vaizdas. Bendras vaizdas ir 24 nuotraukoje. 25 nuotraukoje matyti poodinė kraujosruva neryškiais kraštais, kuri yra nykstanti arba sena. 26 nuotraukoje vaizdas toks pats, kaip ir 25, tik kraujosruva neryški, mano, kad galėjo atsirasti iki įvykio. 27 nuotraukoje esanti kraujosruva panaši, neryški. 28 nuotraukoje esančios kraujosruvos tos pačios. 29 nuotraukoje tikėtina, kad yra kažkoks sužalojimas apatinėje dalyje ties riba su alkūne. Sužalojimo laiko nepasakys. Toks sužalojimas būdingas, kai alkūne atsitrenkiama į ką nors arba suduodama. 30 nuotrauka yra bendras vaizdas. 31 nuotraukoje dvi kraujosruvos kairio dilbio vidiniame paviršiuje, su rudu atspalviu, senos, atsiradusios iki įvykio. 32 nuotraukoje nėra melsvos spalvos, tai nėra šviežias sužalojimas. 33 nuotraukoje nėra reikšmingo požymio. 34 nuotrauka nesusijusi su įvykiu, 39 nuotraukoje abejotina ar tai iš vis sužalojimas. 40 nuotraukoje matyti kraujosruva, matosi įspaudai nuo kelnių. Sutinka, kad sužalojimas susijęs su įvykiu. 42 nuotraukoje fotografuota neteisingai, krenta šešėlis. Žmogus gali atsitrenkti į stalą ir pasidaryti kraujosruvą, nugriuvęs ant šono gali pasidaryti kitą kraujosruvą. Kairio kelio priekinėje išorinėje dalyje negali pasakyti ar tai kraujosruva ar šešėlis. Mano, kad 47 nuotraukoje padaryta kraujosruva yra nesusijusi su įvykiu. 49 nuotraukoje dešinio kelio vidinėje dalyje yra išilga kraujosruva, kurios dydis yra 1,8 x 1,2 cm. Ji yra žemiau, aukščiau yra 1,5 x 1 cm dydžio kraujosruva. Jos abi atrodo skirtingai, viršutinė kraujosruva atrodo senesnė, nes yra daugiau ruda. Nukentėjusioji turi problemų, susijusių su kraujagyslių trūkinėjimu, todėl kartais kraujosruvos gali atsirasti ne dėl fizinio kontakto. 50 nuotraukoje virš kelio girnelės matosi gelsvai rusvas atspalvis, nesusiję su įvykiu, nes kraujosruva atsirado anksčiau. 52 nuotraukoje nieko nesimato. 53 nuotraukoje dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje yra 1,5 x 1 cm dydžio kraujosruva, kurios atspalviai nevienodi. 54 nuotraukoje išoriniame bei užpakaliniame paviršiuje yra kraujosruva, 5 x 1 cm dydžio, nevertina kaip sužalojimo. 55 nuotraukos negali įvertinti, 56 nuotraukoje nieko reikšmingo nėra. Nukentėjusiajai pargriuvus ir žengiant per staliuką galėjo atsirasti apvalus, nedidelio diametro sužalojimas. Jeigu su koja slysti per daiktą, kraujosruva gali būti didesnė. Jeigu smūgis nedidelis, oda lieka nepažeista, kraujosruvos atspindi daiktus. Kokios jėgos stumiant reikia, kad atsirastų kraujosruva, priklauso nuo žmogaus, kraujagyslių trapumo, odos stiprumo, kiekvienam žmogui skirtingai. Vieniems reikia didelio smūgio, kitiems kraujagyslės sutrūkinėja savaime. Gyvam asmeniui vien pagal kraujosruvų spalvą galima nustatyti sužalojimo laiką. Kraujosruvos gylis turi reikšmės spalvai, taip pat turi reikšmės ir vartojami vaistai, kepenų veikla. Jeigu įvykio metu padaromos kelios kraujosruvos, gali būti, kad jos bus skirtingų spalvų, tačiau retai. Jeigu kraujosruvos padarytos skirtingose vietose, pvz., veide ir kojoje, spalva skirtis gali, nes šios kūno vietos yra skirtingai aprūpinamos krauju. Kraujosruva paros bėgyje gali išryškėti. Iš pradžių, pirmą parą, mėlynės būna rausvai violetinės, vėliau melsvai violetinės, nuo trečios paros atsiranda žalsvi pakraščiai, vėliau – gelsvi atspalviai.

Iš Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenų nustatyta, kad Kauno AVPK 2022 m. gruodžio 18 d., 21.23 val., gautas J. J. telefoninis pranešimas ((duomenys neskelbtini)) apie tai, jog jį rankomis apstumdė žmona ir dukra, „koliojasi“, gadina daiktus, drabužius. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 2022 m. gruodžio 28 d., 21.39 val. Įvykio vietoje filmuota pareigūnų kūno kamera Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–24).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis Kauno r., (duomenys neskelbtini). Apžiūra atlikta 2022 m. gruodžio 28 d., 22.00–23.00 val., kurios metu nustatyta, kad gyvenamojo namo vidus vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas. Pirmajame aukšte, koridoriaus dešinėje pusėje yra kambarys, kuriame ant žemės rasta daugybė netvarkingai padėtų daiktų. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 28–44).

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos su įtariamuoju J. J. metu nukentėjusioji I. J. nurodė, jog 2022 m. gruodžio 28 d., apie 21.00 val., tėvas grįžo į namus, ir ji su mama D. nuėjo pasiaiškinti su tėvu, kodėl taip pasikeitė jo elgesys. Tėvas grįžęs nuėjo į savo kambariuką, kuriame gyvena, bet tuo kambariuku jie gali naudotis visi. Jame yra miegama lova, seifas, šaldytuvas, metalinis staliukas. Tarp jų su tėvu kilo žodinis konfliktas, kuris paskui peraugo į jų susikabinimą. Ji matė, kaip tėvas buvo pakėlęs ranką su kumščiu, bet, ar jis juo trenkė mamai, pasakyti negali. Ji buvo susikabinusi su tėvu, ir šis, mėgindamas ją nuo savęs atitraukti, pastūmė ją, dėl ko ji nukrito ant metalinio staliuko, kuris sulinko. Taip pat ji dar buvo atsitrenkusi į šaldytuvą, kuris yra tame kambariuke, bet, kiek tiksliai kartų ji nukrito, pasakyti negali. Galėjo užsigauti atsitrenkusi į šiuos daiktus. Vyko susistumdymas tarp jos ir tėvo. Atstumta ji pradėjo telefonu filmuoti tėvą, nes jis tame kambariuke po lova laikė šautuvą. Tėvas iš jos telefoną atėmė ir jai kurį laiką neatidavė. Tada mama D. jai atnešė savo telefoną, iš kurio ji mėgino paskambinti policijai, bet tėvas, pamatęs, kad ji skambina policijai, jai telefoną grąžino, ir ji policijai nebeskambino. Ji matė, kaip tėvas paskui nunešė šautuvą į seifą. Po kurio laiko joms atgal perskambino į mamos telefoną, bet jos neatsiliepė. Tėvas dar jai įspyrė į koją. Kiek kartų, į kurią vietą, ji negali tiksliai pasakyti. Paskui jis ją dar kartą atsistūmė, ir ji atsitrenkė į sieną, nes tame kambariuke labai siauras praėjimas. Dar jie buvo apsistumdę prie lauko durų, bet ji negali tiksliai pasakyti, ar ten kažką užsigavo. Tada jie visi trys išėjo į lauką ir laukė atvykstančios policijos. Įvykio dieną ji kartu su mama vartojo alkoholio, išgėrė taurę šampano. Tėvai gyvena santuokoje. Ji filmavo situaciją, norėdama turėti įrodymų dėl smurto. Anksčiau tėvas yra parašęs žinutes, kad nusižudys ir bus kitame pasaulyje naudingesnis. Tada jos jo pagailėdavo ir jam atleisdavo smurtą. Kada paskutinį kartą tėvas smurtavo, ji nesikonspektuoja, negali pasakyti. 2006 metais buvo panaudotas smurtas prieš ją, 2001 metais – prieš mamą. Tiesiog jos saugojo tėvą, nes nenorėjo, kad tėvas būtų užregistruotas policijoje, nes galėjo iš jo atimti šautuvus, o jam medžioklė buvo viskas, jis negalėjo nė dienos be medžioklės. Įvykio metu pirmiausia policijai skambino ji, bet iškvietė policiją tėvas. Dėl grėsmės įvykio metu, jai sunku pasakyti. Tėvas buvo kažkada pasakęs, jog jas nušaus, bet ne šiuo atveju. Įvykio metu tėvas ją buvo pastūmęs daugiau nei kelis kartus. Pastumdamas greičiausiai, kad palietė jos dešinę ranką, tik negali pasakyti, kurią vietą. Po pastūmimo ji žingsnį dėjo atgal, mano, dėl to, kad galėtų išsilieti ant mamos. Tuo metu funkcija filmavimo buvo įjungta, bet ar nusifilmavo, ji nežino. Pastūmimų neskaičiavo, sudavimo vietose jautė skausmą, to pasėkoje atsirado mėlynės, kurios užfiksuotos išvadoje. Vyriška jėga yra didesnė, kaip bebūtų. Tai buvo grumtynės, į rankas, koją, šlaunis. Didžiausias skausmas buvo dešinės kojos šlaunyje. Tėvas smūgiavo dilbiu, blauzda, šlaunimi stūmė. Tuo metu ji buvo į tėvą atsisukusi veidu, paskui šonu. Šonu buvo prie šaldytuvo. Viskas vyko šalia. Iš kambario pasišalino, nes norėjo atgauti telefoną. Prieš mamą nebuvo smurtaujama, ji buvo koridoriuje. Dvi savaites iki 2022 m. gruodžio 28 d. jos santykiai su tėvu buvo puikūs. Iki tol – normalūs. Tėvas sakydavo, kad važiuoja tvarkyti reikalų, bet jos kurį laiką žinojo, kad jis važinėja pas kitą moterį į Kėdainius, pas V. L.. Pastūmimai ir smūgiai buvo ne tik rankomis, bet ir koja. Konfliktas vyko patalpoje, kurioje gyvena tėvas, bet jos naudojasi šia patalpa, nes ten būna ir šuo. Tėvas ruošėsi ir įsirenginėjo kambarį antrame aukšte, kurį, sakė, skirs medžioklės dalykams. Ant žemės ji nebuvo nukritusi, tik ant staliuko, kuris sulinko. Tėvui pasišalinti iš namo netrukdė. Ji su mama stovėjo praėjime, nes ten buvo mažai vietos, ir vyko žodinis konfliktas. Dėl sužalojimų ji kreipėsi 2022 m. gruodžio 29 d. (2 t., b. l. 40–46)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad teismo medicinos specialisto nukentėjusioji I. J. buvo apžiūrėta 2022 m. gruodžio 29 d. Specialistui I. J. nurodė, jog 2022 m. gruodžio 28 d., apie 21.00 val., namuose tėvas jai sudavė rankomis ir kojomis, baldais į įvairias kūno vietas. I. J. nustatyta kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešinio kelio srityje, kraujosruvos dešinėje blauzdoje. Taip pat kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje plaštakoje, kraujosruvos kairėje šlaunyje, kraujosruvos kairio kelio srityje, kraujosruvos kairėje blauzdoje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti I. J. nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymus (1 t., b. l. 106–107).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto 1.18 min. trukmės garso įrašo nustatyta, kad jame užfiksuotas centro darbuotojo ir J. J. pokalbis, kurio metu įtariamasis J. J. nurodo, jog jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., žmona ir dukra padarė karą, daiktus suplėšė, viską išvartė, jie susistumdė, jis „nekabino“ jų, jie kariauja jau seniai. Medikų pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 132–135).

Iš policijos pareigūno kūno kamera 2022 m. gruodžio 28 d. nufilmuoto vaizdo įrašo nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą; kieme juos pasitinka J. J., šiek tiek toliau nuo jo stovi I. J. ir D. J.; į pareigūno klausimą, kas įvyko, J. J. atsako „nu kas, kas, grįžau devintą valandą, per duris įėjau – puolimas, kambario durys trankomos, įėjau į kambarį, viską vertė, drabužius vertė, viską įsirašinėjo“; toliau vyksta pokalbis tarp J. J., D. J., I. J. apie bendrą gyvenimą, skyrybas, meilužes, kitokio turinio, nesusijusio su įvykiu, pokalbis. J. J. ir I. J. elgiasi ramiai, D. J. – emocionaliai: šaukia, verkia, keikiasi, gestikuliuoja; į pareigūnės klausimą, kas buvo, J. J. atsako „apstumdė, suplėšė man striukę, ir viskas“. D. J. rodo į I. J., sako „ją apstumdė, ne mane“. I. J. sako „aš visa mėlyniuota“; toliau vyksta pokalbis apie J. J. turimus legalius ir nelegalius ginklus, meilužes ir kita; į pareigūnės klausimą, ką jai darė, I. J. atsako „pastūmė į stalą pas jį kambary, kam aš filmuoju, pastūmė, tąsė, tai aš gyniausi, aš kibausi į jį, atėmė telefoną, nu ir viskas“; į pareigūnės klausimą, ką jai darė, D. J. atsako „ją stumdė (rodo į I. J.)“; į pareigūnės klausimą, ar sukėlė fizinį skausmą, I. J. atsako „taip, ir čia yra mėlynės, ir ant kojų yra mėlynės“; į pareigūnės klausimą, ar ji jį stumdė, I. J. atsako „aš kibausi gintis, bet jisai pirmas“;

vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip į pareigūnės klausimą, ar šiuo metu yra blaivus, J. J., patvirtina, kad blaivus. Į pareigūnės klausimą, ar stumdė dukrą, J. J. atsako „kai gyniausi, vertė viską, taip ir gavosi toks apsistumdymas“. J. J. alkotesteriu nustatytas 0 promilių blaivumas; į pareigūnės klausimą, ar šiuo metu blaivi, I. J. atsako „šiek tiek išgėrusi“; pareigūnė paprašo pasitikrinti blaivumą, I. J. nepavyksta tinkamai pūsti į alkotesterį;

vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip I. J. alkotesteriu nustatomas 0,47 promilių neblaivumas; pareigūnė pasikviečia D. J., paprašo jos pasitikrinti blaivumą; D. J. alkotesteriu nustatomas 1,35 promilių neblaivumas;

vaizdo įrašuose pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui reikšmingos informacijos nėra;

vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnė tarnybiniame automobilyje kalbasi su J. J.; į pareigūnės klausimą, ar čia stumdė, dukrai buvo patinusi ranka, ar griebė už rankos, J. J. atsako „aš ją laikiau, ji tiesiog įsikabino, pradėjo plėšti, o atėjo žmona, į veidą norėjo kelis kartus duot, bet pasitraukiau“ (1 t., b. l. 141–145).

2022 m. gruodžio 28 d. 21.52 val., D. J. nustatytas 1,35 prom. girtumas (T 1, b.l. 64-65, 68).

Iš PRĮR duomenų (ROIK (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Kauno AVPK 2022 m. gruodžio 28 d., 22.30 val., gautas pranešimas apie tai, kad, apžiūrint įvykio (ROIK (duomenys neskelbtini)) vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., rastas neregistruotas šautuvas su šoviniais. Įvykio vietoje filmuota pareigūnų kūno kamera Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25–27).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 28 d., 22.00-23.00 val., atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav. apžiūra, kurios metu nustatyta, kad gyvenamojo namo vidus vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas. Pirmajame aukšte, koridoriaus dešinėje pusėje yra kambarys, kuriame ant žemės rasta daugybė netvarkingai padėtų daiktų. Kambario gale, kairėje pusėje, rastas metalinis, prie sienos pritvirtintas seifas. Jame rasta: juodos spalvos dėkle lygiavamzdis šautuvas su optiniu taikikliu, ant šautuvo metalinio rėmo graviruotė Nr. (duomenys neskelbtini), ant optinio taikiklio metalinės dalies graviruotė „(duomenys neskelbtini)“; tame pačiame juodos spalvos dėkle 4 plastikiniai juodos spalvos dėklai, skirti šoviniams laikyti; 3 iš jų – su penkiais geltonos spalvos šoviniais, ant kurių kapsulės išgraviruota „(duomenys neskelbtini)“, ketvirtas – su 5 geltonos spalvos šoviniais, ant keturių šovinių kapsulių išgraviruota „(duomenys neskelbtini)“, ant penkto – išgraviruota „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas juodos spalvos dėklas su jame esančiu šautuvu paimtas ir užplombuotas policijos plombomis Nr. (duomenys neskelbtini), o šovinių dėklai supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat seife rastas juodos spalvos odinis dėklas su graižtviniu šautuvu jo viduje. Ant šio šautuvo vamzdžio ir buožės metalinės dalies – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Minėtame juodos spalvos, odiniame dėkle – plastikinis, permatomas maišelis, kuriame – 1 juodos spalvos šovinys, ant kurio kapsulės – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Minėtame maišelyje rastas ir juodos spalvos odinis dėklas, skirtas laikyti šoviniams, su 12 įvairių, nevienodų šovinių jo viduje. Ant pilkos spalvos šovinio kapsulės – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Ant baltos spalvos šovinio kapsulės – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Ant raudonos spalvos šovinio kapsulės – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Ant juodos spalvos šovinio kapsulės – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Ant antro baltos spalvos šovinio kapsulės – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Ant mėlynos spalvos šovinio kapsulės – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Ant tamsiai raudonos spalvos šovinio kapsulės –graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Ant antro raudonos spalvos šovinio kapsulės – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Ant dar keturių baltos spalvos šovinių kapsulių – graviruotės „(duomenys neskelbtini)“. Juodos spalvos odinis dėklas su jame esančiu šautuvu paimtas ir supakuotas į popierinį paketą, minėtame dėkle rasti šoviniai supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Kambario dešinėje pusėje, prie sienos, rasta baltos spalvos spintelė su stalčiais, jos trečiame stalčiuje rastos 3 raudonos spalvos kartoninės dėžutes, ant kurių užklijuota popierinė lipni juosta. Taip pat stalčiuje rasta pilkos spalvos kartoninė atidaryta dėžutė. Ant vienos iš dėžučių, ant popierinės lipnios juostos - užrašas „40 štuk.“. Joje rastos tuščios šovinio tūtelės. Ant 21 šovinio tūtelių kapsulių – užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Ant dar vieno šovinio tūtelės kapsulės – užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Ant 18 šovinių tūtelių kapsulių – užrašai (duomenys neskelbtini)“. Dėžutė paimta ir supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat rasta dėžutė su užrašu „50 štuk.“ Ant popierinės lipnios juostos rastos tuščios šovinio tūtelės, ant 13-os šovinių tūtelių kapsulių – užrašai „(duomenys neskelbtini)“, ant 37-ių šovinių tūtelių kapsulių užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Dėžutė paimta ir supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Ant trečios rasto dėžutės popierinės lipnios juostos – užrašas „50 štuk.“. Joje rastos tuščios šovinio tūtelės. Ant vienos iš jų kapsulės – užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Ant 10-ties šovinių tūtelių kapsulių – užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Ant 44-rių šovinių tūtelių kapsulių – užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Dėžutė paimta ir supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Ketvirtoje rastoje dėžutėje rasti du juodos spalvos dėklai, skirti šoviniams laikyti, kurių vienas tuščias, kitame – 3 tuščios šovinių tūtelės. Ant 2-jų šovinių tūtelių kapsulių – užrašai „„(duomenys neskelbtini)“. Ant dar vienos tūtelės kapsulės - užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Dėžutė paimta ir supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau įvykio vietoje objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 28–44).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 28 d., 22.00-23.00 val., atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav. apžiūra, kurios metu nustatyta, kad namo antrame aukšte, kambaryje rastas žalios spalvos medžiaginis krepšys, jame rastas šautuvas, ant kurio buožės – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“; ant šautuvo buožės metalinės dalies – graviruotė „(duomenys neskelbtini)“. Krepšyje dar rasti 6 šoviniai, 2 iš jų – žalios spalvos, ant jų kapsulių – užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Kiti du šoviniai – raudonos spalvos, ant jų kapsulių – užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Dar viena šovinys pilkos spalvos, ant jo kapsulės užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Šautuvas su žalios spalvos krepšiu paimtas, jie supakuoti į kartoninę dėžę. 6 šoviniai, rasti žalios spalvos krepšyje, paimti ir supakuoti į paketą Nr(duomenys neskelbtini). Prie rasto žalios spalvos krepšio rastas ir baltos spalvos plastikinis maišas, jame - permatomas plastikinis butelis su šoviniais. Ant 3 šovinių kapsulių - užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Ant 32 šovinių kapsulių - užrašai „(duomenys neskelbtini)“, ant 2 šoviniūų kapsulių - užrašai „(duomenys neskelbtini)“, ant 1 šovinio kapulės - užrašas „(duomenys neskelbtini)“, ant 1 šovinio kapulės - užrašas „(duomenys neskelbtini)“, ant 1 šovinio kapulės - užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Šoviniai su buteliu paimti supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 45–59).

Iš policijos pareigūno kūno kameros 2022 m. gruodžio 28 d. nufilmuotų vaizdo įrašų nustatyta, kad vaizdo įrašuose pavadinimais:

vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota kambario patalpa, kurioje – vyras ir pareigūnė; vyras sudeda ant lovos šovinius, pareigūnė juos nufotografuoja; koridoriuje matyti dvi moterys, viena iš jų kviečia pareigūnę užeiti į kitą kambarį, parodyti, kur vyras padarė „bardaką“; moteris rodo į duris, teigia, jog jos vyras sugadino duris; pokalbio metu moteris pasako, jog name yra ginklų, šovinių, legalių ir nelegalių; pareigūnė klausia, kur visa tai yra; moteris atsako, kad antrame namo aukšte; kita moteris klausia, „galbūt liko dar šovinių stalčiuose?“; ji kartu su pareigūne užeina į kambarį, kuriame stalčių spintelėse ieško šovinių; stalčiuje esančius šovinius pareigūnė nufotografuoja;

vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnė nufotografuotas šovinių dėžutes pasiima su savimi ir išeina iš kambario į koridorių; moteris pasiima koridoriuje esantį laužtuvą, sako, jog eina išlaužti kambario durų, nes namai tai jos; moterys ir pareigūnė užlipa laiptais į antrą aukštą, kuriame matyti užrakintos durys; moteris pradeda laužti duris, jai padeda kita moteris, pareigūnė laukia;

vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip moterys išlaužia kambario duris ir patenka į kambarį, kuriame yra nemažai besimėtančių įvairių daiktų; moteris nueina į kambario kampą ir iš po kitų daiktų ištraukia ryšulį; pareigūnė prieina arčiau, pradaro brezento kraštą, matyti išlindęs šautuvo vamzdis; pareigūnė šį radinį nufotografuoja; pareigūnė moterų klausia, „ar turi leidimą šiam šautuvui?“; moteris atsako, kad neturi; moteris ištraukia maišelį su šoviniais; pareigūnė pasiima su savimi šautuvą ir šovinius ir nulipa laiptais žemyn;

vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matoma kaip į patalpą užeina kita pareigūnė kartu su prieš tai matytu vyru; vyras užeina į kambarį pasiimti savo asmeninių daiktų, nes pareigūnės rekomenduoja šią naktį čia nelikti; moterims yra įteikiami šaukimai atvykti į policiją; vyras išeina iš namo; pareigūnė klausia, „kas čia yra?“; kita pareigūnė atsako, jog maišelyje šoviniai ir nelegalus šautuvas;

vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnei moteris atneša dar vieną maišelį, kad galėtų susidėti paimtas šovinių dėžutes; pareigūnės palaukia namo viduje, kol vyras išvažiuos iš kiemo; po kiek laiko moterys pasiima šautuvą su šoviniais ir nueina į savo tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 137–140).

Iš Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2023 m. sausio 13 d. pranešimo nustatyta, kad J. J. 2016 m. vasario 19 d. išduotas ir tęstas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus su teise įsigyti ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai šautuvai), kuris galioja iki 2026 m. vasario 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų ginklų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir jiems skirtus ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (1 t., b. l. 149–150).

Iš Kauno AVPK KTV 2023 m. sausio 11 d. specialisto išvados nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu žaliame krepšyje rastas šautuvas yra šaunamasis ginklas. Tai (duomenys neskelbtini) metų Rusijos Tūlos ginklų gamyklos pramoninės gamybos, lygiavamzdis, dvivamzdis su horizontaliu vamzdžių išdėstymu ir išoriniais gaidukais, 16-to kalibro, „B“ modelio medžioklinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini). Šautuvas priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Jis skirtas šaudyti 16-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais. Šautuvas šaudyti tinkamas. Tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys. Pakete Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti šeši (6 vnt.) 16-to kalibro, centrinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš 16-to kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų. Pakete Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta keturiasdešimt (40 vnt.) pramoninės gamybos, 7,62x54R mm kalibro, Mosino tipo šovinių, skirtų šaudyti iš pramoninės gamybos 7,62x54R mm kalibro graižtvinių šautuvų bei kulkosvaidžių – A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų. Šoviniai šaudyti tinkami. *Eksperimentų metu visi keturiasdešimt šeši (46 vnt.) šoviniai buvo demontuoti. Iš jų šešių (6 vnt.) 16-to kalibro šovinių tūtelės po tris buvo šautos abiejuose šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) šovinių lizduose ir grąžinamos kartu su šautuvu, kad reikalui esant jas galima būtų patikrinti su tūtelių pavyzdžiais, esančiais neišaiškintų nusikaltimų kulkų ir tūtelių kolekcijoje, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, Liepyno g. 11A, Vilniuje. Kitos šių šovinių dalys ir 7,62x54R kalibro šovinių dalys, likę po eksperimentų, buvo sunaikintos (1 t., b. l. 121).