- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1619-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01313-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- T. Š.
- Atsakovas
- J. R.
- Kategorijos
- 2.5.18Ranga
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas 2016-03-09 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį (po atsakovo pateiktų prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo), juo prašė priteisti iš atsakovo 190 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 15 Eur žyminio mokesčio ir 140 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovas nurodė, kad atsakovui prašant paskolino jam 1000 Lt; teigė, kad pinigai duoti kaip paskola. Nurodė, jog su atsakovu jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudaręs, atsakovas neneigia, kad pinigus gavo, o įstatymas neįpareigoja sudaryti rašytinę paskolos sutartį, jei paskolos sutartis sudaroma dėl mažesnės nei 600 Eur sumos. Atsakovas 2015 m. liepos mėn. dalį pinigų, t. y. 100 Eur, grąžino perduodamas juos ieškovo draugui, tačiau likusių pinigų negrąžina, nors žadėjo juos grąžinti, tą patvirtina šalių susirašinėjimas „Skype“ programa. Prašė priteisti iš atsakovo paskolintus pinigus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, juo nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad paskolinti pinigų neprašė, ieškovas, sužinojęs apie atsakovo vykdomą veiklą, pats pasiūlė paremti 1000 Lt suma, kalbos apie jų skolinimą nebuvo. Nurodė, kad ieškovui suteikė galimybę naudotis asmeniniu savo kompiuteriu, kuriame buvo laikomas ir kuriamas algoritmas finansų rinkos spekuliavimui, taip pat sutarė, kad ateityje ieškovas galės naudotis algoritmu. Ieškovas siekė gauti pelno iš atsakovo kuriamo algoritmo, ateityje uždirbti ir investuoti daugiau pinigų. Po septynių mėnesių ieškovas pakeitė nuomonę, paprašė susitikti, susitikęs prašė grąžinti pinigus. Atsakovas atidavė 100 Eur ieškovo draugui Mariui, likusius buvo žadėjęs atiduoti, kai turės, tačiau vėliau suprato, kad ir tuos 100 Eur atidavė be reikalo, nes skyrė daug laiko ieškovo švietimui apie finansų rinkas ir algoritmų kūrimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog . byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovą ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad atsakovo įsipareigojimo sukurti programą ir leisti ja naudotis ieškovui, tarpusavio bendravimo, siekimo bendromis pastangomis užsidirbti iš „spekuliavimo finansų rinkoje“ ir kt., matyti, kad tikrieji šalių ketinimai nebuvo paskolinių santykių sukūrimas.
Šalies argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; iš atsakovo ieškovui priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos pirmoje ir apeliacinėje instancijoje (išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir apmokėti žyminiai mokesčiai). Nurodo, jog atsakovas jokios programos nesukūrė, todėl privalo grąžinti pinigus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
7. CPK 135 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamame ieškinyje, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, kokį pažeistų teisių gynybos būdą ir kokia apimtimi pasirinkti. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1dalies 2punktą privalo nurodyti suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti.
8. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Juozo alus“ v. J. M., bylos Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-529-469/2015; kt.).
9. Šios taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrina pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nagrinėdamas tiek fakto, tiek ir teisės klausimus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas nepripažįstamas apeliacinio skundo ribų peržengimu, jeigu apeliantas ir neišvardija visų su ginčo dalyku susijusių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo, kaip ir bet kurio kito teisingumą vykdančio teismo, pareiga – savarankiškai, klausant tik įstatymo kvalifikuoti bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo atliktas faktinių bylos aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde, savarankiškas teisinis kvalifikavimas negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu, net jeigu apeliaciniame skunde šios faktinės aplinkybės nebuvo kvalifikuotos pagal konkrečią ir tinkamą teisės normą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. ir kt. v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-404/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016).
10. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1dalis, 6.645 straipsnio 1dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3dalis, 6.649 straipsnio 1dalies 2punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3dalis, 6.645 straipsnio 3dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016).
11. CK 6.193 straipsnio 5dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010). Taigi, sprendžiant šalių ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti šalių sutartinius santykius, įvertinti šalių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nustatyti civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012).
12. Nagrinėjamu atveju šalys pirmiausia sutarė, kad užsakovo (ieškovo) prašymu / užsakymu atsakovas sukurs algoritmą finansų rinkos spekuliavimui, t. y. atsakovas ieškovo prašymu įsipareigojo užrašyti / sukurti kompiuterinę programą. Ši programa turėjo būti naudojama abiejų asmenų tolimesnėje veikloje. Tai reiškia, jog šalys susitarė dėl konkretaus materialaus rezultato sukūrimo – kompiuterinės programos sukūrimo. Įvertinusi šalių ketinimus, faktines bylos aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys sudarė žodinę rangos sutartį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), nes šios sutarties dalykas buvo materialaus pobūdžio, susijęs su materialaus objekto sukūrimu (algoritmo / programos sukūrimu).
13. Įstatyme nenustatyta, kad rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą, todėl taikomos tik nuostatos dėl draudimo remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius, dėl to bylai išnagrinėti taikė netinkamas teisės normas – reglamentuojančias paskolos, o ne rangos teisinius santykius.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ieškovo užsakymu materialaus rezultato nesukūrė. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs likusias (190 Eur) pinigines lėšas, skirtas algoritmui sukurti, todėl atsakovas laikomas pažeidęs prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, 6.652 straipsnis, 6.658 straipsnis, 6.662 straipsnis). Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis skyrė daug laiko ieškovo švietimui apie finansų rinkas ir algoritmų kūrimą, nesudaro pagrindo atsakovui nepagrįstai praturtėti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įsipareigojęs ieškovą mokyti. Be to, jokių duomenų nėra pateikta ir apie atsakovo kompetenciją, leidžiančią spręsti apie jo gebėjimus suteikti mokslo paslaugas (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai). Negalima ieškovo atsakovui perduotų lėšų vertinti kaip investicijos, kadangi atsakovas, nesukūręs materialaus rezultato – algoritmo, nesudarė prielaidų / sąlygų investicijų rezultatui – pelnui ar kitokiam rezultatui sugeneruoti.
16. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apelianto apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas – ieškovui iš atsakovo priteistina 190 Eur skola, 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Ieškovas prašo priteisti 30 Eur žyminio mokesčio, 260 Eur teisinės pagalbos išlaidų, sumokėtų abiejų instancijų teismuose. Minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą priteisti užmokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 290 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą – ieškovo T. Š. ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkinti – priteisti Ieškovui T. Š. iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 190 EUR skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui T. Š. 290 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo J. R..