- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-25-273/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01686-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., akcinė bendrovė „Swedbank“
- Pareiškėjas
- J. P., V. P.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens A. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir V. P. prašymą nutraukti santuoką jų bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ ir A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 nutraukė pareiškėjų J. P. ir V. P. santuoką, sudarytą 2001 m. kovo 3 d., ir patvirtino 2019 m. sausio 28 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Suinteresuotas asmuo A. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir atsisakyti patvirtinti tarp sutuoktinių J. P. bei V. P. 2019 m. sausio 28 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo kaip prieštaraujančią kreditoriaus interesams; prašė po santuokos nutraukimo šalims nuosavybės teise palikti po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį garažo Nr. G14, esančio (duomenys neskelbtini); J. P. 15 675,91 Eur dydžio prievolę pareiškėjui po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine J. P. prievole; priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo yra pareiškėjų kreditorius. Jis pareiškėjams verslo bei šeimos poreikių tenkinimui ne kartą yra paskolinęs įvairias pinigų sumas. Suinteresuotam asmeniui iš J. P. yra priteista 15 675,91 Eur, tačiau skolos suinteresuotas asmuo negali atgauti, kadangi J. P. vardu neliko jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo į pareiškėjų santuokos nutraukimo bylą nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu. Pareiškėjų sudaryta 2019 m. sausio 28 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeidžia jo interesus. Sutartimi be jokio pagrindo nukrypus nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, visas šeimos turtas tapo pareiškėjos asmenine nuosavybe, pareiškėjui nepaliekant jokio turto ir tokiu būdu siekiant išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019.
5. Suinteresuotas asmuo A. G. patikslino savo reikalavimus, pripažino, kad J. P. skola yra jo asmeninė skola suinteresuotam asmeniui. A. G. palaikė kitus savo reikalavimus dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) ir garažo Nr. G14, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo po ½ dalį pareiškėjams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, jas papildant 16 ir 17 punktais ir juos išdėstant taip:
„16. Iš J. P., Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14567-1070/2019, buvo priteista 15 159,26 Eur (penkiolika tūkstančių vienas šimtas penkiasdešimt devyni eurai 26 ct) kreditoriaus A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Šalys konstatuoja, kad po santuokos nutraukimo, kreditoriniai įsipareigojimai A. G., pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14567-1070/2019, yra asmeninė J. P. prievolė, kadangi šios lėšos buvo gautos šalims nuo 2017 m. sausio 15 d. gyvenant skyriumi ir bendro ūkio nebevedant, ir buvo panaudotos asmeniniams J. P. poreikiams tenkinti. V. P. apie 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. J. P. pasirašytus vekselius, kuriais jis įsipareigojo sumokėti A. G. pinigines lėšas, nežinojo, su ja šių vertybinių popierių sudarymas nebuvo derinamas“.
„17. V. P. 2020 m. sausio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ši transporto priemonė įgyta šalims nebegyvenant kartu, nebevedant bendro ūkio ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 nutraukus tarp šalių 2001 m. kovo 3 d. sudarytą santuoką, transporto priemonė BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė V. P. nuosavybė ir ji nėra traukiama į bendro dalinto sutuoktinių turto balansą“;
priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens A. G. 761 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė suinteresuotam asmeniui A. G. iš pareiškėjų po 100 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
7. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo preliminariu (c. b. Nr. e2-12134-1070/2019) ir galutiniu sprendimais (c. b. Nr. e2-14567-1070/2019) A. G. iš J. P. priteista 15 159,26 Eur skola. Pareiškėjai 2021 m. kovo 3 d. susitarimu papildė 2019 m. sausio 28 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuriame nustatė, kad A. G. iš J. P. priteista 15 159,26 Eur skola yra asmeninė J. P. prievolė ir kad V. P. 2020 m. sausio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigyta transporto priemonė BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. P. nuosavybė ir ji nėra traukiama į bendro dalinto sutuoktinių turto balansą.
8. Teismas sprendė, kad yra pagrindas patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį papildoma sąlyga, kuria pareiškėjai susitarė, jog prievolė kreditoriui A. G. po santuokos nutraukimo liks asmenine pareiškėjo J. P. prievole. Teismas nustatė, kad A. G. bylos nagrinėjimo metu pripažino J. P. skolą asmenine J. P. skola. Be to, galutiniu teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-14567-1070/2019, A. G. skola buvo priteista asmeniškai iš J. P., o V. P. atžvilgiu reikalavimų pareikšta nebuvo, nors ji ir dalyvavo bylos nagrinėjime trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
9. Teismas sprendė, kad yra pagrindas įtraukti į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį papildomą sąlygą dėl automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo V. P. asmenine nuosavybe, kadangi A. G. nepalaikė savo reikalavimo dėl minėto automobilio padalijimo pareiškėjams lygiomis dalimis, ir minėtas automobilis po santuokos nutraukimo vėl buvo įsigytas V. P. vardu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dalis šio turto turi priklausyti V. P. buvusiam sutuoktiniui.
10. Teismas sprendė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 11 punktas, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai už 116 060 Eur prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2007 m. vasario 27 d. kredito sutartį Nr. 07-018507-FA su vėlesniais pakeitimais yra atsakingi solidariai, nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų. Kadangi įmokas bankui moka pareiškėja, o bankas su tokiu prievolės modifikavimu sutinka.
11. Teismas nustatė, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – garažas Nr. G14, esantis (duomenys neskelbtini)(toliau – ginčo turtas) buvo įsigytas 2007 m. sausio 26 d. Ginčo turto pirkimui panaudotos piniginės lėšos pagal 2007 m. vasario 27 d. kredito sutartį Nr. 07-018507-FA, ginčo turtui nustatyta hipoteka užtikrinant kredito grąžinimą. Kreditorius AB „Swedbank“ nesutiko, kad ginčo turtas būtų padalintas po ½ dalį pareiškėjams. Ginčo turtas yra pareiškėjos ir trijų pareiškėjų nepilnamečių vaikų būstas., įmokas bankui už ginčo turtą moka pareiškėja. Teismas sprendė, kad ginčo turto padalijimas po ½ dalį, kaip to reikalauja A. G., pažeistų kreditoriaus AB „Swedbank“ ir nepilnamečių vaikų interesus, o pareiškėjo galimybės atsiskaityti su A. G. nepadidėtų, kadangi pareiškėjas įmokų už turtą bankui nemoka, o pareiškėja mokėti įmokas bankui, jei ginčo turtas būtų padalintas tarp pareiškėjų, atsisako mokėti. Be to, prievolės nevykdymo atveju, bankas turi pirmumo teisę išieškoti iš ginčo turto. Išlaikymo iš pareiškėjo atveju pirmos eilės kreditoriai yra jo vaikai, o tik po jų yra A. G.. Teismo vertinimu, patenkinus A. G. reikalavimą, yra didelė tikimybė, kad turtą praras abu jo savininkai, o vaikai neteks jiems įprastos gyvenamosios vietos.
12. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, bei suinteresuotų asmenų interesų ir teisių visumą ir pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad santuokos nutraukimo sutartyje pareiškėjų nurodytas padalinimo būdas, kai turtas atitenka pareiškėjai, neišmokant kompensacijos pareiškėjui, sąlygotas objektyvių aplinkybių: pareiškėja viena mokėjo bankui kreditą, pareiškėjas neprisidėjo lėšomis prie turto įgijimo, turto atitekimas pareiškėjai, su kuria liko gyventi trys nepilnamečiai vaikai, atitinka nepilnamečių vaikų ir hipotekos kreditoriaus interesus, bei iš esmės nepablogina kreditoriaus A. G. padėties ir nepažeidžia jo interesų, todėl A. G. prašymą netvirtinti pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties su papildymais, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėja patyrė 1 522,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, o suinteresuotas asmuo A. G. - 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir A. G. suinteresuotumą bylos baigtimi kaip priešingą ir tai, kad A. G. reikalavimai buvo patenkinti iš dalies (50 procentų), sprendė, jog A. G. pareiškėjai turi atlyginti pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o pusę A. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų jam lygiomis dalimis turi atlyginti abu pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. G. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui;
arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsisakyti pakeisti ir patvirtinti tarp sutuoktinių J. P. bei V. P. sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas papildant jas 16 ir 17 punktais. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditą bankui mokėjo pareiškėja. Atsižvelgiant į prezumpciją, kad kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendras santuokoje įgytas turtas, darytina išvada, kad kreditas ginčo turtui įsigyti buvo dengiamas iš bendrų sutuoktinių lėšų;
1.2. Ginčo turtas yra įgytas pareiškėjų santuokos metu, todėl yra bendroji pareiškėjų nuosavybė. Dalijant ginčo turtą, nebuvo jokių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo;
1.3. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi buvę sutuoktiniai nepaneigė bendro sutuoktinių turto prezumpcijos, byloje nėra jokių pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo;
1.4. Santuokoje įgyto turto padalijimas niekaip nėra susijęs su vaikų interesais. Jei klausimas būtų tiesiogiai susijęs su vaikų interesais, byloje kaip išvadą teikianti institucija dalyvautų ir Vaikų teisių apsaugos tarnyba, kuri teistų išvadą dėl vienokio ar kitokio turto padalijimo būdo ir kaip tai atsilieptų vaikų interesams;
1.5. Situacija, kuomet pareiškėjai atitenka visas santuokoje įgytas turtas, nepaneigiant bendro turto prezumpcijos bei nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, o pareiškėjui lieka kreditoriniai įsipareigojimai, yra pažeidžianti kreditoriaus interesus;
1.6. Skolos kreditoriui išieškojimas iš pareiškėjo tapo apsunkintas, neefektyvus;
1.7. Pareiškėjas teismo posėdžiuose nedalyvavo. Nežinoma, ar tai pareiškėjas pasirašė sutarties dėl santuokos nutraukimo papildymo punktus. Pareiškėjas byloje neturėjo atstovo, o jo dokumentus į bylą teikė pareiškėją V. P. atstovaujanti advokatų kontora, neturėdama susitarimo dėl tokių veiksmų atlikimo.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašė atskirąjį skundą atmesti ir iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Apeliantas turi prisiimti pareiškėjo negrąžintos paskolos riziką, kadangi nesiėmė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių bei pratęsinėjo paskolos grąžinimo terminus;
2.2. Apeliantas yra nesąžiningas kreditorius, bandantis gauti sau naudą šeimos su trimis vaikais ir kito kreditoriaus sąskaita;
2.3. Pareiškėjai joks turtas de fakto neatiteko, nes likusio mokėtino kredito suma po santuokos nutraukimo gerokai viršijo turto vertę;
2.4. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad padalinus turtą po ½ dalį, pagerėtų jo padėtis. Padalinus turtą po ½ dalį, apelianto reikalavimas nebūtų patenkintas, bet tik pablogintų AB „Swedbank“ padėtį. Įvertinus kredito likutį ir turto vertę bei įsiskolinimo dydį vaikams, apelianto kreditoriniam reikalavimui padengti neužtektų lėšų, abu turto savininkai prarastų turtą, o trys vaikai netektų gyvenamosios vietos;
2.5. Net ir pardavus turtą pareiškėjas liktų skolingas AB „Swedbank“, savo vaikams ir suinteresuotam asmeniui. Taigi jo padėtis, palyginus su dabartine padėtimi, tik pablogėtų, nes pareiškėjo skolos išaugtų, o suinteresuoto asmens reikalavimas būtų tenkinamas paskutinis;
2.6. Grąžinti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo nėra, nes apeliantas neginčijo byloje surinktų ir pateiktų įrodymų tyrimo, vertinimo, jų pagrįstumo, teisėtumo.
16. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
18. Atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išnagrinėjus suinteresuoto asmens A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo, pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, papildant sutartį papildomomis sąlygomis – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjų santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta 2019 m. sausio 28 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pateikė suinteresuotas asmuo A. G., kuris nedalyvavo civiliniame procese tvirtinant pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad, būdamas J. P. kreditoriumi, A. G. nebuvo įtrauktas nei kaip bendras nei kaip asmeninis pareiškėjų V. P. ir / ar J. P. kreditorius. Kreditorius savo teisių pažeidimu įvardijo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl pareiškėjų santuokos metu įgyto turto padalijimo. Nurodė, kad sutartimi visą turtą perdavus pareiškėjos asmeninėn nuosavybėn, o pareiškėjui atsisakius piniginės kompensacijos už jam priklausančio turto dalį, buvo siekiama išvengti pareiškėjo prievolės kreditoriui įvykdymo. A. G. prašė ginčo turtą (butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) ir garažą Nr. G14, esantį (duomenys neskelbtini)) pareiškėjams padalinti po ½ dalį.
20. Byloje nelikus ginčo dėl to, kad prievolė grąžinti 15 159,26 Eur skolą A. G. yra asmeninė pareiškėjo J. P. prievolė, pareiškėjai minėta nuostata papildė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip ir nuostata dėl automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo pareiškėjos asmenine nuosavybe, kadangi dėl to ginčo nekilo.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl ginčo turto (buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) ir garažo Nr. G14, esančio (duomenys neskelbtini)) padalijimo yra teisėta, kadangi nagrinėjamu atveju egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas dalinant ginčo turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir toks ginčo turto padalijimas nepažeidžia kreditoriaus A. G. teisių.
22. Atskirajame skunde teigiama, kad papildyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negalėjo būti patvirtinta, kadangi joje nustatytas pareiškėjų turto padalijimo būdas, kuomet vienam sutuoktiniui atitenka visas santuokoje įgytas turtas, o kitam kreditoriniai įsipareigojimai, akivaizdžiai pažeidžia kreditoriaus interesus.
23. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; kt.).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020). Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, jog padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių. Taigi sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Nagrinėjamu atveju dėl kreditoriaus A. G. prievolės pobūdžio ginčo nėra. Prievolė grąžinti 15 159,26 Eur skolą A. G. yra asmeninė pareiškėjo J. P. prievolė. Automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos V. P. asmeninė nuosavybė, todėl minėtu turtu negali būti dengiama asmeninė pareiškėjo skola A. G.. Kreditorius A. G. siekia, kad jo reikalavimas būtų patenkintas iš santuokoje įgyto ginčo turto (buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) ir garažo Nr. G14, esančio (duomenys neskelbtini)).
27. Byloje nėra ginčo, kad turtas (butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas Nr. G14, esantis (duomenys neskelbtini)) priklausė pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ginčo turtas įsigytas pareiškėjų santuokos metu, panaudojant pinigines lėšas gautas iš AB „Swedbank“ pagal 2007 m. vasario 27 d. kredito sutartį Nr. 07-018507-FA (toliau – Kredito sutartis). Pareiškėjų atsakomybė pagal iš Kredito sutarties kilusias prievoles kreditoriui AB „Swedbank“ yra solidari. Prievolių pagal Kredito sutartis įvykdymo užtikrinimui ginčo turtui nustatyta hipoteka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos kreditoriaus teisių iš esmės nepažeidžia įkeisto daikto perleidimas nuosavybėn kitiems asmenims, nes hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-823/2019, 25 punktas). Remiantis CK 4.170 straipsnio 6 dalimi, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ ir po ginčo turto padalijimo išlieka hipotekos kreditoriumi įkeisto ginčo turto atžvilgiu.
28. Pagal hipoteką reglamentuojančias teisės normas, hipotekos kreditoriui prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis, kai siekiama priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto atveju kito kreditoriaus naudai, yra reikalingas hipotekinio kreditoriaus sutikimas (CPK 747 straipsnis). Minėta hipotekinio kreditoriaus teisė nėra absoliuti ir kito kreditoriaus gali būti nuginčijama (CPK 747 straipsnis 3 dalis, CK 1.137 straipsnis 3 dalis). Kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas, siekdamas nuginčyti privilegijuoto kreditoriaus nesutikimą išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad vykdant išieškojimą jo naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto hipotekinio kreditoriaus teisės ir interesai bei jog pastarasis, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017). Vienas iš esminių kriterijų sprendžiant, ar privilegijuotas kreditorius, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise pažeisdamas teisėtus kreditoriaus, kurio reikalavimas neužtikrintas įkeitimu, interesus, yra įkeisto turto vertė ir jos santykis su įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei hipotekos kreditoriaus teisių apsauga neadekvati prievolės dydžiui ir yra aiški galimybė gauti iš to paties turto patenkinimą ir kitam, ne hipotekos kreditoriui, yra pagrindas spręsti, jog nesutikimo išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto teise yra piktnaudžiaujama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003).
29. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo A. G. nepateikė įrodymų, kad hipotekinis kreditorius AB „Swedbank“ sutinka, jog iš įkeisto ginčo turto būtų išieškoma ir A. G. skola, įrodymų, kad ginčo turto vertė leidžia gauti ir banko, ir A. G. skolos patenkinimą iš įkeisto ginčo turto. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įkeisto ginčo turto bendra vertė 88 419 Eur ir yra mažesnė, nei pareiškėjams likusio (116 060 Eur) skolinio įsipareigojimo hipotekiniam kreditoriui AB „Swedbank“ suma.
30. Šios nutarties 27-29 punktuose nustatytos aplinkybės, nurodytos įstatymų bei teismų praktikos nuostatos suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus A. G. galimybė patenkinti savo skolinį reikalavimą iš ginčo turto yra apribota dėl minėtam turtui pritaikytos hipotekos, o ne dėl ginčo turto padalijimo būdo ar dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą pakeitimo (iš sutuoktinių bendrosios jungtinės į vieno iš sutuoktinių asmeninę ar sutuoktinių bendrąją dalinę). Esant tokiai faktinei situacijai, atskirojo skundo argumentai dėl pagrindų nukrypti nuo pareiškėjų bendro turto lygių dalių principo dalijant ginčo turtą nebuvimo, nevertintini, kadangi pripažintini nereikšmingais sprendžiant klausimą dėl galimo kreditoriaus A. G. teisių pažeidimo.
31. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu apeliantui kilo abejonės dėl pareiškėjo parašo ant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių papildymo tikrumo, nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgusi į CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, aukščiau nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nevertintinos.
32. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei šios sutarties papildymas neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia kreditoriaus A. G. teisių, pareiškėjų nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų,
33. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Atskirąjį skundą atmetus, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme netenkinamas. Pareiškėja V. P. prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą atmetus, pareiškėja, kurios suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas apelianto suinteresuotumui bylos baigtimi, turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai iš suinteresuoto asmens A. G. priteistina 508,20 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš suinteresuoto asmens A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 20 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.