Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P., ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas keičiamas.

Priešieškinis tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas A. G. paskolino atsakovui J. P. 23 600 USD. Dėl to atsakovas išrašė ieškovui 2017 m. gruodžio 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – Vekselis Nr. 1), kuriame nurodė, kad įsipareigoja pagal šį vekselį sumokėti ieškovui A. G. 23 600 USD iki 2018 m. gruodžio 27 d. (1 b. t. 24 l.). Ir ieškovas, ir atsakovas paaiškino teismui, kad atsakovas grąžino ieškovui dalį sumos (4500 USD) 2018 m. gruodžio 15 d., susitarė, kad likusios skolos grąžinimo terminas bus pratęstas dar dviem savaitėms. Todėl atsakovas 2018 m. gruodžio 15 d. išrašė dar vieną vekselį dėl 19 100 USD sumos (toliau – Vekselis Nr. 2), įsipareigodamas ją grąžinti iki 2018 m. gruodžio 29 d. (1 b. t. 23 l.). Ieškovas nurodė, o atsakovas teisme patvirtino, kad po 2018 m. gruodžio 15 d. vekselio išrašymo J. P. grąžino ieškovui 1300 USD ir išrašė 2018 m. gruodžio 28 d. vekselį dėl likusios negrąžintos 17 800 USD paskolos grąžinimo iki 2019 m. vasario 25 d. (toliau – Vekselis Nr. 3) (1 b. t. 9 l.).

16. Atsakovo paaiškinimais, jis grąžino ieškovui visą skolą (t. y. 17 800 USD) 2018 m. gruodžio 29 d. ieškovo namuose pinigais, kuriuos pasiskolino iš Rusijos piliečio A. K.. Atsakovas pateikė į bylą 2018 m. gruodžio 29 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp jo ir A. K., kopiją, kurios duomenimis atsakovas pasiskolino iš minėto asmens 18 000 USD iki 2019 m. gruodžio 29 d. (popierinės bylos 95, 96 l.). Prie minėtos paskolos sutarties pridėta A. K. paso paskutinio lapo kopija, patvirtinta notaro (popierinės bylos 103-105 l.). Prie paskolos sutarties tai pat pridėta dar vieno paso lapo kopija, nepatvirtina notaro (popierinės bylos 106 l.), todėl teismas nesivadovauja šiuo dokumentu kaip neatitinkančiu įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 114 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo J. P. išrašytų vekselių teisinės galios

17. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktas).

19. Vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 3 dalimi rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

20. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

21. Šioje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas siekia nuginčyti jo 2018 m. gruodžio 28 d. vekselį, išrašytą ieškovui, tuo pagrindu, kad minėtas vekselis neatitinka šiam dokumentui keliamų formos reikalavimų bei dėl to, kad negavo pagal šį vekselį jokių lėšų iš ieškovo. Ieškovas ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į priešieškinį sutinka su šiuo reikalavimu iš esmės pritardami atsakovo išsakytai pozicijai dėl vekselio formos neatitikties teisės aktuose keliamiems reikalavimams.

22. Byloje nustačius, kad visi trys vekseliai (tarp jų – ir Vekselis Nr. 3) yra išrašyti dėl sumos, viršijančios 3000 Eur, darytina išvada, kad jie neatitinka įstatymo keliamų formos reikalavimų. Todėl laikytini rašytiniais įrodymais dėl tarp šalių susiklosčiusių prievolinių santykių kvalifikavimo (sprendimo 18 punktas). Abi šalys pripažįsta, kad siekė sukurti paskolinius santykius, todėl laikytina, kad visi trys vekseliai (tarp jų ir Vekselis Nr. 3) yra paskolos rašteliai (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad kiekvienas iš paskolos raštelių yra išrašytas dėl sumos, viršijančios 3000 Eur, ir nepatvirtintas notarine tvarka, yra pagrindas pripažinti visus vekselius (tarp jų ir Vekselį Nr. 3) akivaizdžiai negaliojančiais CK 6.871 straipsnio 3, 4 dalies, 1.93 straipsnio 3 dalies, 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu. Todėl atsakovo priešieškinis tenkinamas, pripažįstant Vekselį Nr. 3 negaliojančiu.

23. Teismas pripažįsta negaliojančiu ir Vekselį Nr. 1 kaip akivaizdžiai niekinį CK 6.871 straipsnio 3, 4 dalių, 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad šalus pačios panaikino 2018 m. gruodžio 15 d. vekselį dėl 19 100 Eur sumos, pripažindamos, kad atsakovas nėra skolingas pagal šį vekselį jokių sumų ieškovui, Vekselio Nr. 2 pripažinimas negaliojančiu yra perteklinis.

24. Teismas, pripažinęs negaliojančiais Vekselį Nr. 1 ir Vekselį Nr. 3, toliau pasisako dėl restitucijos taikymo ir ieškovo reikalavimo priteisti 15 675,91 Eur skolos pagrįstumo.

Dėl restitucijos taikymo ir ieškinio reikalavimo priteisti 15 675,91 Eur skolą

25. CK 6.870 straipsnio 1 dalies pagrindu paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

26. Kaip minėta sudarius paskolos sutartį, neatitinkančią įstatymo keliamos notarinės formos reikalavimų, tokia sutartis pripažintina negaliojančia ir atsiranda pagrindas taikyti resitutciją (CK 6.871 straipsnio 3, 4 dalys, 1.93 straipsnio 3 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Taikant restituciją, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju pripažinus Vekselį Nr. 3 negaliojančiu, restitucija netaikoma, kadangi šalys pripažino, kad pagal nurodytą vekselį atsakovui nebuvo išduota jokia pinigų suma. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas išrašė ieškovui prieš tai dar du vekselius: vieną – 2017 m. gruodžio 8 d., kitą – 2018 m. gruodžio 15 d. (kuris iš esmės yra panaikintas šalių), svarstytinas klausimas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu pagal pripažintą negaliojančiu Vekselį Nr. 1.

28. Atsakovas pripažino ieškovo nurodytą faktą, kad šis paskolino (perdavė) atsakovui 2017 m. gruodžio mėn. 23 600 USD ir dėl to atsakovas išrašė Vekselį Nr. 1. Atsakovas taip pat pripažino ieškovo nurodytą faktą, kad pagal Vekselį Nr. 1 atsakovas atsiskaitė iš dalies ir dėl to 2018 m. gruodžio 15 d. išrašė Vekselį Nr. 2. Šalys patvirtino aplinkybę, kad Vekselis Nr. 2 buvo išrašytas dėl likusios atsakovo negrąžintos ieškovui sumos (19 100 USD), t. y. pagal Vekselį Nr. 2 atsakovui nebuvo išduota kita pinigų suma. Šalys taip pat patvirtino, kad Vekselis Nr. 3 buvo išrašytas ieškovui dėl sumos, kurios atsakovas negrąžino pagal Vekselį Nr. 1 po Vekselio Nr. 2 išrašymo, t. y. tai, kad Vekselyje Nr. 3 buvo nurodyta atsakovo paimta iš ieškovo, bet negrąžinta pagal Vekselį Nr. 1 17 800 USD suma.

29. Teismas, vertindamas atsakovo nurodytų aplinkybių pripažinimą, pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas pripažino nurodomus faktus dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesą. Atsakovo pripažintos aplinkybės atitinka ir kitas bylos nustatytas faktines aplinkybes (sprendimo 14-16 punktai) (CPK 187 straipsnio 2 dalis).

30. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovui išrašant minėtus vekselius, šalys siekė sukurti paskolinius santykius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Abiejų šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas, išrašęs ieškovui Vekselį Nr. 1, iš esmės patvirtino 23 600 USD perdavimą jam (atsakovui) žodinės paskolos sutarties pagrindu. Įvertinus tai, kad paskolos sutartis dėl sumos, viršijančios 3000 Eur, turi būti notarinės formos, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vekselis Nr. 1 nebuvo patvirtintas notaro, laikytina, kad tarp šalių taip ir nesusiklostė paskoliniai santykiai, todėl turi būti taikoma restitucija pagal Vekselį Nr. 1 (paskolos raštelį) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

31. Taikant restituciją, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Byloje nustatyta, kad šalims siekiant sukurti paskolinius santykius, atsakovui buvo perduota grynais 23 600 USD suma. Abi šalys pripažino, kad dalis šios sumos (t. y. 5800 USD) buvo grąžinta atsakovo ieškovui. Dėl kitos dalies sumos (17 800 USD) tarp šalių yra ginčas: ieškovas nurodo, kad minėta suma jam negrąžinta, atsakovas teigia, kad grąžino ieškovui 17 800 USD sumą 2018 m. gruodžio 29 d.

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (šiuo atveju perduotų lėšų negrąžinimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Šiuo atveju reikalavimas ieškovui įrodyti, kad atsakovas negrąžino perduotą jam (atsakovui) sumą, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot.– probatio diabolica) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas teigia, kad jis grąžino visas paimtas iš ieškovo pinigines lėšas, jis turi būti pajėgūs įrodyti pinigų perdavimo ieškovui faktą.

33. Atsakovas įrodinėjo jo teigiamą aplinkybę, kad jis grąžino 17 800 USD sumą ieškovui 2018 m. gruodžio 29 d., paskolos sutartimi, sudaryta su Rusijos piliečiu 2018 m. gruodžio 29 d. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat paaiškino teismui, jog grąžino likusią sumą ieškovui, atvykęs į jo namus, kai jie buvo vieni. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus dėl jo paimtos iš ieškovo ir negrąžintos sumos (17 800 USD) perdavimo ieškovui, konstatuoja, kad vien 2018 m. gruodžio 29 d. paskolos sutarties su Rusijos piliečiu sudarymo faktas ir atsakovo paaiškinimai nepatvirtina, jog būtent iš to Rusijos piliečio paskolintus pinigus atsakovas perdavė ieškovui bei to, kad atsakovas grąžino ieškovui 17 800 USD.

34. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus atsakovo įrodymus dėl 17 800 USD grąžinimo ieškovui fakto pagal vidinį įsitikinimą, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog grąžino visą iš ieškovo 2017 m. gruodžio 8 d. paimtą sumą (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Todėl taikant restituciją atsakovas įpareigojamas grąžinti ieškovui 17 800 USD sumos ekvivalentą eurais pagal USD kursą 2017 m. gruodžio 8 d., t. y. 15 159,26 Eur (17 800 USD/1,1742).

35. Teismui konstatavus, kad iš atsakovo ieškovo naudai 15 159,26 Eur suma turi būti grąžinta pripažinus Vekselį Nr. 1 ir Vekselį Nr. 3 negaliojančiais bei pritaikius restituciją, byloje priimtas preliminarus sprendimas keistinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

36. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog restitucijos prievolės atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas, laikytina, kad šiuo atveju procesinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo atsakovui tam tikrą pinigų sumą įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

38. Teismui nusprendus taikyti šioje byloje restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovui 15 159,26 Eur, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo preliminariu sprendimu patenkintas pagrįstai (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo 15 159,26 Eur suma priteisiama kaip restitucijos rezultatas, preliminarus sprendimas keičiamas, nustatant, kad 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos sumos (15 159,26 Eur) už laikotarpį nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (žr. sprendimo 37 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 7 dalimi galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

40. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41. Teismas, paskirstydamas šioje byloje šalių bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tai, kad nors atsakovo priešieškinis ir yra patenkintas, tačiau tuo nepaneigta ieškovo teisė į ieškinyje prašomos sumos priteisimą. Todėl teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, konstatuoja, kad ieškinys, pritaikius restituciją bei priteisus mažesnę sumą nei prašoma ieškinyje, patenkintas 96,70 proc. (15 159,26×100 proc./15 675,91 Eur), atmestas – 3,30 proc.

42. Byloje ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 214 Eur žyminio mokesčio (1 b. t. 10 l.), 700 Eur išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos, rengiant ieškinį (1 b. t. 15, 16 l.), 600 Eur už advokato teisines paslaugas, teikiant atsiliepimą į prieštaravimus (2 b. t. 10 l.), iš viso – 1514 Eur. Šios išlaidos vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.5 punktais, pripažintinos pagrįstomis ir protingomis.

43. Atsakovas šioje byloje turėjo šias išlaidas: 50 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikimą (1 b. t. 71, 72 l.), 353 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio pareiškimą (1 b. t. 188 l.), 900 Eur išlaidas, susijusias su advokato padėjėjo teikiamomis teisinėmis paslaugomis, surašant priešieškinį (popierinės bylos 97-100 l.), iš viso – 1303 Eur. Atsakovo išlaidos advokato padėjėjo pagalbai vadovaujantis Rekomendacijų 5, 8.2 punktais, pripažintinos pagrįstomis ir protingomis.

44. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. nepateikė teismui įrodymų dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.

45. Patenkinus iš dalies ieškinį, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (96,70 proc.) ieškovui priteisiama 1464,04 Eur (1514 Eur×0,9670) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovo naudai priteisiama 43 Eur (1303 Eur×0,033). Atlikus ieškovo ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo įskaitymą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 1421,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

46. Šioje byloje valstybė turėjo 8,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškovo reikalavimus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 8,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis). Kita procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis (0,28 Eur) nepriteisiama iš ieškovo, kadangi jos dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties sumažinimo

47. Patenkinus iš dalies ieškovo ieškinį bei pripažinus, kad iš atsakovo jo naudai turi būti priteista mažesnė nei ieškinyje prašoma priteisti suma (t. y. 15 159,26 Eur) 2019 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – 15 675,91 Eur vertės atsakovo turto areštas, keistina, nustatant, kad areštuojamas 15 159,26 Eur vertės atsakovui priklausantis turtas (CPK 148 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 260 straipsniu, 268-270 straipsniu, 148 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškinį.

Patenkinti priešieškinį.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą dėl 15 675,91 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (15 675,91 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo J. P. ieškovui A. G..

Pripažinti akivaizdžiai negaliojančiu 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovo J. P. pasirašytą vekselį dėl įsipareigojimo sumokėti ieškovui A. G. 23 600 (dvidešimt tris tūkstančius šešis šimtus) USD.

Taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 159,26 Eur (penkiolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt devynis Eur 26 ct).

Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (15 159,26 Eur) už laikotarpį nuo šio galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1421,04 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt vieno Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pripažinti negaliojančiu 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovo J. P. pasirašytą vekselį dėl įsipareigojimo sumokėti ieškovui A. G. 17 800 (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus) USD.

Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,15 Eur (aštuonių Eur 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Pakeisti 2019 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, nustatant, kad bendra atsakovo J. P. areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte neturi viršyti 15 159,26 Eur (penkiolikos tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt devynių Eur 26 ct) sumos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Turto arešto registro tvarkytojai – Centrinei hipotekos įstaigai.