Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. B. ieškiniu prašė pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1223-325/2015 ir padidinti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui B. M. (dabar B.-M.), gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį iki 286 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikiamo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

25. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir šie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujai pateikti įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais įrodymais.

26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsakovo nedalyvavimo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme

28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Remiantis bylos duomenis, nustatyta, kad teismas atsakovui procesinius dokumentus byloje bandė įteikti keliais būdais: registruotu paštu deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 122 straipsnio 1 dalis), ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 1,3 dalys), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas net kelis kartus tikrino atsakovo galimas darbovietes ir siekė išnaudoti galimybę dokumentus įteikti per ją. Pažymėtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas gyvenamosios vietos adresas yra tas pats, kurį nurodė ieškovė ir kuriuo buvo siunčiami procesiniai dokumentai, tačiau atsakovas nė vienu adresu siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė iš pašto.

29. Remiantis ieškovės į bylą pateiktu susirašinėjimu, matyti, kad ieškovė 2019 m. liepos mėnesį atsakovą informavo apie padidėjusius šalių dukros poreikius ir prašė teikti didesnį išlaikymą dukrai. Ieškovė surinko išlaidas pagrindžiančius kvitus, atliko skaičiavimą ir jį išsiuntė atsakovui. 2019 m. rugsėjį ieškovė informavo atsakovą, kad, nesusitarus gražiuoju, ji kreipsis į teismą. Taigi apelianto teiginiai, kad ieškovė neužsiminė apie pareikštą ieškinį ar ketinimą kreiptis į teismą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

30. Remiantis ieškovės į bylą pateiktu susirašinėjimu, akivaizdu, kad apeliantas žinojo apie ieškovės ketinimus kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau nesiėmė atitinkamų priemonių ir nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, kad pasirūpintų teismo siunčiamų procesinių dokumentų gavimu tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek faktinės gyvenamosios vietos adresu. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad dokumentų negavo, nes deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jis negyvena esant konfliktui su kitos buto dalies savininku ir šio buto bei pašto dėžutės raktų neturi, kad gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. pradžios iki 2020 m. balandžio mėn. vidurio dėl buto savininkų atliekamo remonto jis su šeima laikinai gyveno pas sutuoktinės tėvus, o remonto darbų metu nuomojamame bute negyveno, nesilankė, pašto dėžutės netikrino, apeliacinės instancijos teismo vertintinos kaip visiškai deklaratyvios, neparemtos jokios objektyviais įrodymais, todėl atmestinos. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena ir raktų nei nuo buto, nei nuo pašto dėžutės neturi, tačiau nuo faktinės gyvenamosios vietos buto ir pašto dėžutės raktus turi ir žinodamas, kad ieškovė ketina inicijuoti teismo procesą, sąmoningai nusprendė pašto dėžutės reguliariai netikrinti. Be to, apelianto nurodomos aplinkybės dėl nuomojamame bute vykusio remonto vertintinos ne tik kaip deklaratyvios, bet ir keliančios pagrįstų abejonių, nes iš apelianto sutuoktinės pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovo sutuoktinė minėtu remonto laikotarpiu ir toliau mokėjo buto nuomos mokestį, o tai esant sunkiai finansinei padėčiai, kaip teigia apeliantas, yra visiškai neracionalu ir mažai tikėtina.

31. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėjo pastangas informuoti atsakovą apie bylos nagrinėjimą, savo iniciatyva surinko kiek įmanoma daugiau duomenų apie atsakovo šeiminę ir turtinę padėtį. Teismo įpareigojimu ieškovė pateikė duomenis apie nepilnamečius vaikus, buvo gauti duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą, „Sodros“ duomenys apie pajamas ir darbovietę. Teismas ir ieškovė atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus, kad atsakovas dalyvautų procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nedalyvavimas procese ir dėl to kilusios pasekmės yra atsakovo sąmoningo ir nepakankamai rūpestingo bei atsakingo elgesio pasekmė, kai asmuo sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, asmens nepasirūpinimas jam siunčiamų dokumentų gavimu iš esmės suponuoja ir tai, kad atsakovas sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Atsakovas tinkamai nepaaiškino, kodėl neužtikrino teismo siunčiamos korespondencijos priėmimo deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresais (tai proceso šalies pareiga), bei objektyviais duomenimis ir įrodymais nepagrindė, kodėl pagal proceso taisykles teismo siųsti procesiniai dokumentai jo nepasiekė. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, iš jam prieinamų oficialių informacijos šaltinių nenustatęs atsakovo adreso, kuriuo jis būtų gavęs siunčiamus procesinius dokumentus, pagrįstai taikė procesinių dokumentų įteikimo apie juos viešai paskelbiant būdą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pasikeisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

33. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

35. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą B. B.-M., gim. (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1223-325/2015 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 160 Eur iki dukros pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, juo prašė pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 286 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Dėl padidėjusių vaiko poreikių

36. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog ieškovės prašoma priteisti suma nepagrįsta realiais vaiko poreikiais. Pripažįsta, kad nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti pagrįstos ir jos turi būti protingo bei realaus dydžio. Iš ieškovės pateiktų teismui rašytinių įrodymų akivaizdu, kad vaiko poreikiai nėra tenkinami racionaliai, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį.

37. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį vidutiniškai reikia apie 572 Eur. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė nepilnametei dukrai išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą, iš kurio matyti, jog išlaidos maistui namuose ir mokykloje — 321 Eur, buities ir higienos priemonėms – 17 Eur, vaistams ir vitaminams – 11 Eur, aprangai ir avalynei – 76 Eur, laisvalaikiui (dovanos, gimtadieniai, pramogos) – 40 Eur, mokslams (mokymosi priemonės, mokyklinė uniforma) – 55 Eur, vaiko kambario apstatymui ir atnaujinimui – 9 Eur, vaiko teisės į būstą užtikrinimui (komunaliniai mokesčiai) – 36 Eur, kitoms reikmėms – 16 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikti teismui.

38. Apeliantas nesutinka su ieškovės reikalaujama suma, teigia, jog ne visos išlaidos yra pagrįstos realiais vaiko poreikiais, ieškovė vaiko poreikius tenkina neracionaliai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodo, kokią sumą vaiko išlaikymui sutiktų mokėti, spręstina, kad apeliantas pageidauja, jog liktų 2015 m. priteista 160 Eur dydžio vaiko išlaikymo suma.

39. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus vidutinį atlyginimą šalyje, pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu priteistas kiek didesnis nei minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas – 256 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. – MMA – 607 Eur) – negali būti vertinamas kaip neprotingas ar nepagrįstai didelis, nes tai akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus ir poreikius.

40. Pažymėtina, kad atsakovas, ginčydamas ieškovės nurodytas išlaidas, išaugusių vaiko poreikio fakto nepaneigia, nepateikė įrodymų dėl konkretiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą išlaikymo sumą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyti argumentai dėl dukros poreikių ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų dydžio vertintini kaip deklaratyvūs.

41. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog anksčiau minėtos išlaidos iš esmės atitinka šalių dukros amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės, nes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikytina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių nepilnametė dukra turi papildomų su ugdymu susijusių poreikių: pradėjo lankyti S. D. progimnaziją, taip pat baleto pamokas viešojoje įstaigoje šokio teatre „(duomenys neskelbtini)“, J. K. muzikos mokyklą. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję 5 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius dukros poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta 160 Eur išlaikymo suma nebeužtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas iš esmės nepaneigė, jog dukros poreikiai yra padidėję, lyginant juos su poreikiais, buvusiais Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo priėmimo metu.

42. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog byloje yra įrodytos aplinkybės apie esminį vaiko poreikių pasikeitimą nuo ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo.

Dėl vaiko tėvų turtinės padėties vertinimo

43. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą dukrai. Apeliantas nurodo, kad po 2015 m. įvykusių skyrybų su ieškove jis kurį laiką dirbo ir gyveno užsienyje, tačiau (duomenys neskelbtini) Lietuvoje susituokė su dabartine sutuoktine G. M. (buvusi pavardė G.), jiems taip pat gimė dukra, kuriai šiuo metu 1 metai ir 2 mėnesiai. Teigia, jog dukters gimimas buvo itin komplikuotas, ji gimė neišnešiota, su sveikatos sutrikimais: naujagimio gelta, nervų sistemos sutrikimais, fiziologinės raidos sutrikimais, antriniu prieširdžių pertvaros defektu, dėl to dukrai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, reabilitacija ir gydymas. Taip pat jo sutuoktinei reikalingas nuolatinis gydymas ir priežiūra, dėl to nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki šiol nei Lietuvoje, nei užsienyje jis nedirba. Šalyje prasidėjęs karantinas taip pat apsunkino galimybes įsidarbinti, tačiau nuo 2020 m. birželio 2 d. Užimtumo tarnybos sprendimu jam suteiktas bedarbio statusas, jokių išmokų negauna. Nurodo, kad jo išsilavinimas – vidurinis, dėl sveikatos problemų 2014 m. turėjo nutraukti Didžioje Britanijoje pradėtas studijas. Nurodo, kad šeimos pajamas sudaro tik sutuoktinės vaiko priežiūros atostogų išmokos, apie 404,32 Eur per mėnesį, o buto mėnesio nuomos kaina, be kitų paslaugų / komunalinių mokesčių, sudaro 200 Eur. Šeimoje taip pat auga sutuoktinės sūnus R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurio išlaikymu rūpinasi sutuoktinė. Visos šeimos patiriamos išlaidos pragyvenimui, būtinųjų šeimos narių poreikių tenkinimui, nuoma už butą ir jo dukters B. B.-M. išlaikymas apmokamos iš sutuoktinės G. M. gaunamų išmokų už vaiko priežiūrą ir jos santaupų. Dėl to negali teikti dukteriai skundžiamu teismo sprendimu priteisto išlaikymo.

44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą dukrai.

45. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinąsias išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat yra įgijusi transporto priemonę. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 20, 129–131). Ieškovė dirba akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kokybės kontrolės specialiste. Jos vidutinės mėnesinės pajamos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis per paskutinį pusmetį buvo apie 1 500 Eur neatskaičius privalomųjų mokėjimų (e. b. 1 t., b. l. 112–117). VSDFV informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovo V. M. darbovietes ir jam mokamas išmokas nėra (e. b. 1 t., b. l. 100). Atsakovas, Gyventojų registro duomenimis, be B. B.-M., taip pat turi kitą nepilnametį vaiką – E. M., gimusią (duomenys neskelbtini).

47. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas, be kita ko, įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas nurodė, kad dėl naujos sutuoktinės ir jiems gimusios dukters sveikatos sutrikimų jis nuo 2018 m. balandžio 25 d. nebedirba, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl jų sveikatos būklės jiems yra reikalingas specialus gydymas ir (ar) nuolatinė slauga, dėl kurios apeliantas negalėtų dirbti. Atsakovo pateikti medicininiai išrašai patvirtina teiginius apie dukros gimimą keliomis savaitėmis anksčiau, nei numatyta, ir dažnesnį profilaktinį lankymąsi pas gydytojus, tačiau tai nepatvirtina specialaus poreikio nepilnametį vaiką slaugyti namuose dviese. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu įvertino tai, kad atsakovas yra sudaręs antrą santuoką, augina dar vieną mažametį vaiką, tačiau tai nepašalina atsakovo pareigos teikti ginčo šalių dukrai reikalingo dydžio išlaikymą.

48. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors apeliantas nurodo, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų šalių turtinės galimybės patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius yra lygiavertės, kadangi, įvertinus ne tik šalių uždirbamas pajamas, bet ir turimą nekilnojamąjį turtą, nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei priklauso tik žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilis, pagamintas daugiau nei prieš 10 metų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių realių duomenų apie savo turtinę padėtį, dirbant užsienyje gautas pajamas, nepateikė savo sąskaitos išrašų su istorija, apeliantas nurodo, kad nedirba nuo 2018 m. balandžio 25 d., bet registruotas kaip bedarbis yra tik nuo 2020 m. birželio 2 d. Taigi apeliantas nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, kad atsakovas galbūt dirba užsienyje ir gauna pajamų. Apeliantas savo skunde nepaaiškina aplinkybių, kodėl, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, daugiau nei 2 metus nedirbo ir neieškojo darbo. Taip pat prie skundo nepridėti jokie įrodymai, kurie pagrįstų atsakovo argumentus, esą jis negali susirasti darbo ar gauti pajamų būtent dėl objektyvių priežasčių, nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų atsakovo pastangas susirasti darbą, realizuoti turtą ar kitu būdu gauti pajamų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nedirbti, neieškoti išsilavinimo atitinkančio darbo yra atsakovo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog per pastaruosius 2 metus bandė susirasti kokį nors darbą ir gauti pajamų, tik pagrindžia faktą, kad jis nepagrįstai nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą perkėlė ieškovei.

49. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė deda visas pastangas didinti savo pajamas ir gerinti jos bei nepilnamečio vaiko finansinę gerovę. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog atsakovas stengėsi pagerinti savo materialinę padėtį, nors tam kliūčių nenustatyta. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad, pagal formuojamą teismų praktiką, turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (šiuo atveju – ieškovei), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnis aprūpinimo nepilnamečio ginčo šalių vaikui teikimas, kad į ieškovės prašomą padidinti išlaikymo sumą neįskaičiuotos vaiko gyvybės draudimo įmokos ir kitos išlaidos, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį.

50. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog gyvena iš sutuoktinės gaunamos vaiko priežiūros atostogų išmokos, t. y. apie 404,32 Eur per mėnesį, o buto mėnesio nuomos kaina, be kitų paslaugų / komunalinių mokesčių, sudaro 200 Eur, taip pat šeimoje auga sutuoktinės sūnus R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurio išlaikymu rūpinasi sutuoktinė, o visos šeimos patiriamos išlaidos pragyvenimui, būtinųjų šeimos narių poreikių tenkinimui, nuoma už butą bei jo dukters B. B.-M. išlaikymas apmokamos iš sutuoktinės G. M. gaunamų išmokų už vaiko priežiūrą ir jos santaupų, kelia pagrįstų abejonių nurodomų aplinkybių tikrumu, nes mažai tikėtina, kad keturių asmenų šeima gaudama 404,32 Eur išmoką, sumokėjusi 200 Eur už buto nuomą ir 160 Eur išlaikymą atsakovo dukrai B. B.-M., pragyventų likusį mėnesį iš šiek tiek daugiau nei 40 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl išdėstytų faktų darytina išvada, kad neatskleidžiama tikroji atsakovo finansinė padėtis ir turimas pajamų šaltinis.

51. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikas, taip pat ir dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, pirmiausia turi būtina vadovaujamasi prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Vadinasi, tuo atveju, jeigu apelianto gaunamos pajamos nėra pakankamos savo vaikams išlaikyti, jis turėtų spręsti klausimą dėl veiksmų, kurie leistų padidinti jo gaunamas pajamas, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Šią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių sąžiningas atsakovo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgtina į tai, vien atsakovo deklaratyviai nurodoma nepakankamai gera turtinė padėtis ar savo iniciatyva priimti sprendimai nedirbti, kurti naują šeimą savaime nepašalina atsakovo pareigos teikti ginčo šalių dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Taigi apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ankstesniu teismo sprendimu nustatyta išlaikymo suma šiuo metu nėra pakankama vaiko poreikiams patenkinti ir išlaikymo nepilnametei dukrai suma turi būti didinama. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 256 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai suma nepažeidžia proporcingumo principo, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nėra pakankamas pagrindas sumažinti skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai dydį.

52. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje priteisiant vaikui išlaikymą buvo tinkamai įvertinta šalių turtinė padėtis ir jų gaunamos pajamos. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis būtų buvusi įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

53. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Šias išlaidas patvirtina 2020 m. liepos 31 d. išlaidų už advokato pagalbą apskaičiavimas ir 2020 m. liepos 8 ir 28 dienų mokėjimų nurodymai. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus apeliacinį skundą, priteistina ieškovei D. B. 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini).