- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-70-464/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00315-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vigma ir ko“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vigma ir ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Avima“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Vigma ir ko“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir draudikų biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) ,,Avima“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Vigma ir ko“ 9 697,36 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 6 d. Vokietijoje dėl V. K. (V. K.) kaltės, vairavusio atsakovei UAB ,,Vigma ir ko“ priklausančią transporto priemonę ,,MAN TGX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vilkikas), kuri buvo išnuomota atsakovei LUAB ,,Avima“, įvyko eismo įvykis, t. y. jo vairuojamas vilkikas pavažiavo atgal ir kliudė už jį stovėjusį lengvąjį automobilį. Eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „MAN TGX“ nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje, o jo metu žala padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė 9 697,36 Eur reikalavimą ieškovui. Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą.
3. Ieškovo teigimu, jis raštu kreipėsi į atsakoves, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 9 697,36 Eur, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnyje, tačiau atsakovės reikalaujamos sumos nesumokėjo. Todėl prašo priteisti solidariai iš UAB „Vigma ir ko“, kaip transporto priemonės savininkės, ir LUAB „Avima“, kaip transporto priemonės valdytojos, 9 697,36 Eur nuostolių atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį patenkino visiškai: priteisė solidariai iš atsakovių LUAB ,,Avima“ ir UAB ,,Vigma ir ko“ 9 697,36 Eur nuostolių atlyginimą; priteisė iš atsakovės UAB ,,Vigma ir ko“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9 697,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš abiejų atsakovių po 226 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad atsakovės LUAB ,,Avima“ ir UAB ,,Vigma ir ko“ 2020 m. spalio 13 d. sudarė transporto priemonės ,,MAN TGX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pagal nuomos sutarties 2.2.5 papunktį nuomininkė LUAB ,,Avima“ buvo įsipareigojusi savo lėšomis apdrausti transporto priemonę Kasko draudimu ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau transporto priemonė apdrausta nebuvo. Dėl neapdraustą transporto priemonę ,,MAN TGX“ vairavusio asmens kaltės Vokietijoje 2021 m. gruodžio 6 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas, važiuodamas atgal, atsitrenkė į stovėjusį lengvąjį automobilį. Kadangi 9 697,36 Eur žala (remontas, ekspertizė, nuvertėjimas, advokatų honorarai, administravimo mokesčiai) buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, ją atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, pateikęs atitinkamą reikalavimą ieškovui. Ieškovas reikalaujamą 9 697,36 Eur sumą sumokėjo.
6. Teismas nesutiko su atsakovės UAB ,,Vigma ir ko“ argumentais, kad pareiga atlyginti ieškovui nuostolius kyla tik atsakovei LUAB ,,Avima“, kuri pagal atsakovių sudarytos transporto priemonės nuomos sutarties sąlygas turėjo apdrausti vilkiką, bet to nepadarė. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba (...), jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Taigi, transporto priemonės savininkas atleidžiamas nuo pareigos sudaryti draudimo sutartį tik tokiu atveju, jeigu yra sudaryta finansinės nuomos (lizingo) arba išperkamosios nuomos sutartys. Šiuo atveju buvo sudaryta paprasta nuomos sutartis, kuri neatleidžia savininkės nuo draudimo sutarties sudarymo, o jos nesudarius, taikytina atsakomybė už neapdrausta transporto priemone sukeltą žalą. Šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos aktualios ir gali būti taikomos tik šalių tarpusavio santykiams.
7. Teismas atkreipė dėmesį ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia ieškovui teisę reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
8. Nepagrįstais teismas pripažino ir atsakovės UAB „Vigma ir ko“ argumentus, kad ji nėra atlikusi neteisėtų veiksmų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje, pažymėjęs, jog TPVCAPDĮ 4 ir 17 straipsnių nuostatos yra specialiosios teisės normos bendrųjų CK 6.245–6.249 straipsnių normų atžvilgiu.
9. Atsakovės UAB ,,Vigma ir ko“ argumentus, kad ieškovas turėjo taikyti eismo įvykio vietos teisę, įsitikinti, ar teisingai nustatyta eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė, ar teisingai nustatytas žalos dydis, teismas pripažino deklaratyviais. Nurodė, kad atsakovėms buvo suteikta galimybė dalyvauti žalos administravimo procese, tačiau jos šia teise nepasinaudojo.
10. Įvertinęs, be kita ko, ir tokią aplinkybę, kad atsakovė LUAB ,,Avima“ su žalos dydžiu sutiko, teismas 9 697,36 Eur nuostolių atlyginimą priteisė ieškovui solidariai iš abiejų atsakovių, o 6 proc. dydžio procesines palūkanas priteisė iš atsakovės UAB „Vigma ir ko“. Antroji atsakovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl pareiga mokėti tokias palūkanas jai nekyla. Ieškovo patirtas dokumentų vertimo išlaidas teismas priteisė iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 226 Eur (451,87 Eur : 2).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB ,,Vigma ir ko“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti, pašalinti ją iš civilinės bylos, atsakovais laikyti LUAB ,,Avima“ ir jos darbuotoją (vilkiko vairuotoją). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1 Už kilusią žalą tiesiogiai atsakingas yra LUAB ,,Avima“ darbuotojas V. K., kuris vairavo eismo įvykį sukėlusį vilkiką. Todėl šis asmuo turi būti įtrauktas į bylą atsakovu kartu su jo darbdave, atsakove LUAB ,,Avima“, o atsakovė UAB ,,Vigma ir ko“ pašalinta iš bylos.
11.2 Atsakovei LUAB ,,Avima“ pareiga apdrausti transporto priemonę, prieš ją perduodant V. K., kilo tiek pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal nuomos sutarties 2.2.5 papunktį.
11.3 Atsakovė UAB ,,Vigma ir ko“ nepatenka į subjektų, kuriems ieškovas TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu įgyja regreso teisę, sąrašą, nes jai priklausančią transporto priemonę buvo perdavusi valdyti LUAB ,,Avima“, kuri, be kita ko, įsipareigojo ją apdrausti. Pareiga apdrausti transporto priemonę kilo atsakovei LUAB ,,Avima“, todėl atsakovė UAB ,,Vigma ir ko“ nėra atsakinga už šios pareigos nevykdymą.
11.4 Atsakovė UAB ,,Vigma ir ko“ negali būti pripažinta atsakinga už žalą, nes nėra įrodyta viena iš būtinų jos civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, t. y. veiksmų neteisėtumas.
11.5 Sprendžiant šalių ginčą nėra aktualios Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatos, jos gali ir turi būti taikomos tik valstybių nacionaliniams draudikų biurams, reguliuojant jų tarpusavio santykius. Ieškovui siekiant iš žalą sukėlusių asmenų susigrąžinti sumokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos, netaikytinas tarpusavio pasitikėjimo principas, o turi būti taikomi TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1, 5 dalys, 23 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis ir įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju ieškovas civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė ir neįrodinėjo.
Atsiliepimas
12. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
12.1. Pagrįsta teismo išvada, kad atsakovių atsakomybė yra solidari. Ieškovas, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veiksmų ir kaltės. Eismo įvykio metu atsakovė LUAB „Avima“ buvo transporto priemonę vairavusio ir eismo įvykį sukėlusio V. K. darbdavė. Atsakovė UAB ,,Vigma ir ko“, kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė TPVCAPDĮ jai nustatyto imperatyvo – pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims. Atitinkamą praktiką dėl transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybės yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).
12.2. Atsakovėms buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2021 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, vykusiame Vokietijoje. Tačiau jos buvo pasyvios ir nerūpestingos – žalos administravimo procese nedalyvavo. Todėl atsakovė neturi teisės teikti prieštaravimų dėl žalos administravimo šioje byloje, o teismas neturėjo pareigos jų vertinti.
12.3. Atsakovei nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti dėl to abejones. Atsakovei tenka pareiga teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad tokiais, kaip šioje byloje, atvejais yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį. Tokios jai tenkančios pareigos atsakovė neįvykdė, apsiribodama vien deklaratyviais teiginiais.
12.4. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik ieškovas, o atsakovė kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, juo labiau kad reikalavimas yra grindžiamas išimtine kompetencija, apimančia ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl su apeliaciniu skundu pateikto dokumento
13. Apeliantė UAB ,,Vigma ir ko“ su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. spalio 30 d. jos ir atsakovės LUAB ,,Avima“ sudarytą automobilių nuomos sutartį Nr. 20211030/1. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas yra sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnio nuostatas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju prie apeliacinio skundo pridėta nuomos sutartis neatitinka įrodymų naujumo reikalavimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuomos sutartį į bylą jau yra pateikusi atsakovė LUAB ,,Avima“ kartu su atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 154–157), taigi su apeliaciniu skundu pateikta nuomos sutartis jau yra bylos dalimi ir jos priėmimo klausimas objektyviai nekyla.
Dėl neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko atsakomybės
14. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniam draudikų biurui išmoką už Lietuvos Respublikoje registruota ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone sukelto eismo įvykio metu padarytą žalą, pareiškė atgręžtinį solidarų reikalavimą dviem subjektams – transporto priemonės, kuri nebuvo apdrausta, savininkei (apeliantei) ir transporto priemonės valdytojai (atsakovei LUAB ,,Avima“). Kadangi solidarioji atsakovė LUAB ,,Avima“ savo pareigos ieškovei nekvestionuoja ir apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 320 straipsnio nuostatas, įvertins teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas apeliantei UAB ,,Vigma ir ko“ nukreiptas ieškovės reikalavimas, teisėtumą bei pagrįstumą.
15. Visų pirma teisiškai nepagrįstais pripažintini apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad pareigą apdrausti transporto priemonę ,,MAN TGX“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pagal atsakovių sudarytą nuomos sutartį turėjo transporto priemonės valdytoja LUAB ,,Avima“, todėl apeliantė nėra tinkama atsakove byloje.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ,,MAN TGX“ pagal 2020 m. spalio 13 d. automobilio nuomos sutartį (1 t., b. l. 8–10) buvo perdavusi laikinai valdyti ir naudoti atsakovei LUAB ,,Avima“, kuri akcinėje bendrovėje „Regitra“ (nuo 2024 m. liepos 1 d. pasikeitė jos teisinė forma iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę) buvo įregistruota kaip šios transporto priemonės valdytoja (1 t., b. l. 5–6). Pagal 2020 m. spalio 13 d. nuomos sutarties 2.2.5 papunktį nuomotoja (atsakovė LUAB ,,Avima“) įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis sudaryti transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, apdraudžiant šioje sutartyje nurodyto automobilio valdytojų civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo, bei užtikrinti atitinkamos draudimo sutarties nenutrūkstamą galiojimą visą automobilio nuomos laikotarpį. Taigi, kaip pagrįstai teigia apeliantė, atsakovė LUAB ,,Avima“ buvo įsipareigojusi sudaryti jai perduotos valdyti ir naudoti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ginčo dėl to, kad atsakovė LUAB ,,Avima“ šios sutartinės prievolės nebuvo įvykdžiusi, nėra – eismo įvykio, sukėlusio žalą, metu vilkikas nebuvo apdraustas.
17. Kita vertus, nuomos sutarties sudarymo faktas ir pareigos apdrausti transporto priemonę dvišalės sutarties pagrindu perkėlimas asmeniui, kuriam ta transporto priemonė yra perduodama valdyti ir naudoti, pats savaime neeliminuoja tiesiogiai įstatyme transporto priemonės savininkui numatytos atitinkamos pareigos ir transporto priemonės savininko atsakomybės už tos pareigos neįvykdymą. Tokį aiškinimą, be kita ko, lemia ir sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises bei pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ar pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas taip pat lemia, kad tik sutarties šalys viena kitai gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo, kitaip tariant, sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Todėl atsakovių sudaryta sutartis bei jos sąlygos jokios įtakos ieškovo teisėms neturi.
18. CK 6.988 straipsnio 3 dalis nustato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimo teisinius pagrindus ir principus, įskaitant ir draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, reglamentuoja TPVCAPDĮ. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje (eismo įvykio metu galiojusi 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi būtent transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. To paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę.
19. Apeliantės ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis negali būti kvalifikuojama kaip išperkamosios nuomos ar panašaus pobūdžio sutartis, joje nėra numatyta, kad išnuomota transporto priemonė, pasibaigus nuomos sutarties terminui arba sumokėjus visą kainą, pereis atsakovei LUAB ,,Avima“ nuosavybės teise. Atsakovės ir apeliantės sudaryta nuomos sutartis iš esmės atitinka CK 6.522 straipsnyje apibrėžtą transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutarties sampratą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas TPVCAPDĮ 4 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šio straipsnio 2 dalis turi būti taikoma taip, jog nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Jeigu transporto priemonė valdoma nuomos ar panaudos sutarties pagrindu, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė draudikų biurui) tenka transporto priemonės savininkui. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, jog transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas, tačiau nuomininkui ar panaudos gavėjui neapdraudus transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakomybė už šios pareigos neįvykdymą automobilio savininkui išlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 29 punktas).
20. Taigi, nors apeliantės su atsakove sudarytoje nuomos sutartyje buvo įtvirtinta valdytojos LUAB ,,Avima“ pareiga apdrausti jai perduotą valdyti ir naudoti transporto priemonę, toks susitarimas, kaip minėta pirmiau, neatleidžia transporto priemonės savininkės (apeliantės) nuo atsakomybės už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą.
21. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė nepatenka į TPVCAPDĮ 23 straipsnyje išvardytų subjektų, kuriems ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl sumokėtų sumų grąžinimo, sąrašą. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo išmokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai žala neapdrausta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybės narėje). Nagrinėjamu atveju apeliantei atsakomybė kyla kaip transporto priemonės savininkei, neįvykdžiusiai pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį.
22. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tokią kasacinio teismo praktiką, kad reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, draudikų biuras reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Šiam asmeniui draudikų biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 41 punktas). Asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais ir yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 42 punktas).
23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė, priešingai nei tvirtinama jos apeliaciniame skunde, yra tinkama atsakove byloje, ieškovui pareiškus solidarų reikalavimą jai, kaip transporto priemonės savininkei, ir atsakovei LUAB ,,Avima“, kaip transporto priemonės valdytojai, kurios darbuotojas sukėlė žalą.
Dėl sąlygų neapdraustos transporto priemonės savininko deliktinei civilinei atsakomybei kilti
24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nenustatė sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti. Kaip nurodyta pirmiau, apeliantės, transporto priemonės savininkės, atsakomybės pagrindas skiriasi nuo transporto priemonės valdytojos, kurios darbuotojas atliko žalą sukėlusius veiksmus, atsakomybės pagrindo. Transporto priemonės savininko ir draudikų biuro nesieja sutartiniai santykiai, todėl transporto priemonės savininko atsakomybė už biurui padarytą žalą yra deliktinė. Transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti draudikų biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 44 punktas).
25. Apeliantės veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, sietinas su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos transporto priemonės savininko pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu. Apeliantei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vadinasi, jos veiksmų neteisėtumas, kaip privalomoji sąlyga deliktinei civilinei atsakomybei kilti, yra įrodytas.
26. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra įrodytas ir žalos faktas bei jos dydis (9 697,36 Eur), tokias civilinės atsakomybes sąlygas pagrindžia ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2021 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio deklaracija (1 t., b. l. 19–20, 69–70), Vokietijos nacionalinio draudikų biuro ir ieškovės susirašinėjimas bei su juo siųstos sąskaitos faktūros, ,,SSH Sachverstandigen“ konsultacijos ir ekspertų išvados, ,,Rainer Doll GmbH & Co. KG“ automobilio ,,Kia Sportage“ remonto sąskaitos, ,,Alfred Sternberg GmbH“ sąskaita už remontą ir remonto išlaidų sąmata, transporto priemonių nuotraukos (1 t., b. l. 13–105).
27. Iš 2021 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad 2021 m. gruodžio 6 d. transporto priemonė ,,MAN TGX“, atlikdama manevrą, t. y. siekdama išvažiuoti, kliudė už jos sustojusią kitą transporto priemonę ,,KIA Sportage“ (ties šoniniu dešinės (keleivio) pusės veidrodėliu). Eismo įvykio kaltininkas – ,,MAN TGX“ transporto priemonės valdytojas. Iš ekspertinių tyrimų ir faktinių remonto išlaidų sąskaitų matyti, kad apgadinto lengvojo automobilio remonto išlaidos yra 5 568,71 Eur, kitos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu ir nustatymu bei administravimu, yra 4 128,65 Eur (1 t., b. l. 13–16, 63–66). Ieškovės pateikti tarptautiniai mokėjimo nurodymai taip pat leidžia įsitikinti, kad ji Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui trimis mokėjimais sumokėjo iš viso 9 697,36 Eur (1 t., b. l. 131–133).
28. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo ir negalėjo vadovautis abiejų draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo metu nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su žalos faktu bei jos dydžiu, o turėjo iš naujo tirti ir vertinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatinėti žalos dydį, tokie skundo argumentai taip pat stokoja pagrįstumo. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą yra pažymėjęs ir ieškovas, kasacinis teismas nagrinėjamos kategorijos bylose jau yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio pagrįstumą, turi teikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais, be kita ko, gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 53–54 punktai; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 47 punktas; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 41 punktas; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 53 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė nėra į bylą pateikusi jokių duomenų, susijusių su eismo įvykio aplinkybėmis bei jo metu padarytos žalos nustatymu, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, kurių, jos nuomone, abu draudikų biurai neįvertino ar neištyrė. Apeliantė taip pat nėra nurodžiusi jokių konkrečių teisės aktų, kuriais, jos manymu, turėjo būti, bet nebuvo vadovaujamasi, nustatinėjant eismo įvykio kaltininką, žalą ir jos dydį.
30. Teisėjų kolegija pritaria ir tokiai pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, kad tarp apeliantės neveikimo (pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neįvykdymo) ir ieškovo patirtos žalos (Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtos 9 697,36 Eur už neapdrausta transporto priemone sukeltu eismo įvykiu padarytą žalą) egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovui pareiga sumokėti išmoką kilo dėl to, kad apeliantė neįvykdė jai, kaip transporto priemonės savininkei, tenkančios pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Apeliantė, būdama protinga ir apdairia transporto priemonės savininke, galėjo ir turėjo numatyti, kad tuo atveju, jei ji neįvykdys jai įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę arba, prieš perduodama transporto priemonę valdyti antrajai atsakovei, neužtikrins, kad ši apdraustų perduodamą transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti ieškovas, kuris, atitinkamai, atlygintos žalos turės teisę reikalauti tiek iš atsakingos už sukeltą eismo įvykį LUAB „Avima“, tiek ir iš neapdraustos transporto priemonės savininkės, tiek iš jų abiejų solidariai.
31. Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, atlyginęs kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui 9 697,36 Eur žalą, kuri kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje buvo padaryta apeliantei nuosavybės teise priklausančia ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, turėjo teisę reikalauti atlyginti sumokėtą sumą ne tik iš atsakingos už sukeltą eismo įvykį atsakovės, bet ir iš transporto priemonės savininkės (apeliantės), neįvykdžiusios įstatyme jai nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visumą sąlygų apeliantės civilinei deliktinei atsakomybei kilti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
32. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos. Kiti proceso dalyviai duomenų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.