Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-409-324/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-16
Bylos Nr.: e2S-409-324/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09939-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Gudynienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)

Civilinė byla Nr. e2S-409-324/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09939-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.1.2.4; 3.1.18.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovas) ieškiniu teismo prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis sūnus) gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovą.

2. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu ir įpareigoti atsakovę grąžinti sūnų į Lietuvą.

3. Nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio atsakovė ir ieškovas gyveno kartu nesusituokę bei vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus. Atsakovė 2022 m. vasario 16 d. išvyko su vaiku į Vokietiją, pasakiusi ieškovui, kad grįš kovo 2 d., vėliau datą nukėlė į kovo 9 d. Ieškovas 2022 m. kovo 9 d. telefonu pasiteiravo, ar atsakovė su vaiku jau grįžo, kaip jiems sekasi, tačiau atsakovė nurodė, kad dar savaitei liks Vokietijoje. Vėliau telefono pokalbių metu ieškovas suprato, kad atsakovė meluoja ir grįžti neketina. Ieškovas prašė atsakovės geruoju grąžinti vaiką į Lietuvą, tačiau atsakovė tą padaryti atsisakė. Atsakovė neužtikrina vaikui saugių ir pastovių bei tinkamų gyvenimo sąlygų, neužtikrina tinkamo vaiko bendravimo su tėvu, dėl ko vaiko ryšys su tėvu gali atšalti ir būtų sudėtingiau vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl netinkamų vaiko gyvenimo sąlygų kyla grėsmė vaiko saugumui. Siekiant užkirsti kelią vaiko teisių pažeidimams, bet kokiems konfliktams, kurie gali kilti proceso metu, būtina laikinai sureguliuoti ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, dėl to būtina nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamą vietą su atsakove leidžiant be tėvo sutikimo gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje; 2) priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą sūnaus išlaikymui po 250 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

5. Nurodė, kad gimus vaikui jokios pagalbos iš ieškovo nesulaukdavo, viena rūpinosi visais klausimais, tiek vaiko registracija, tiek reikalingais daiktais, vesdavo vaiką pas kineziterapeutą. Atsakovė išgyveno (duomenys neskelbtini), buvo nustojus valgyti, dėl ko dingo motinos pienas. Ieškovas atsakovės problemoms buvo abejingas, jo elgesys su vaiku buvo nenormalus, pvz., kai sūnui buvo 2 mėnesiai, kol atsakovė maudėsi duše ieškovas ranka užkimšo sūnui burną, nes jį nervino vaiko verkimas; ieškovas mažam kūdikiui išrovė kojos nagą, nes jis buvo deformuotas. Ieškovui prižiūrint vaiką (atsakovei būnant tualete) jis buvo apiplikytas kava, dėl to reikėjo persodinti dalį odos. Atsakovei 3 savaites gulint su sūnumi ligoninėje po vaiko nuplikinimo ieškovas nesirūpino vaiku, nepadėjo jai, atsakovė maldaudavo bent atvežti sūnui sauskelnių į ligoninę. Dėl nuolatinio patiriamo psichologinio smurto atsakovė 2021 m. lapkričio mėn. su vaiku gyveno Krizių centre, nuolat konsultavosi pas psichologę. Nuo 2021 m. lapkričio mėnesio atsakovės būklė vis blogėjo, patiriamas smurtas nesiliovė, todėl atsakovė pasakė ieškovui, kad jai reikalinga pertrauka ir kuriam laikui ji nori išvykti į Vokietiją pailsėti. Ieškovas ne kartą pats ragino atsakovę išvykti į Vokietiją, tai patvirtina faktą, kad atsakovės ir sūnaus išvykimas gyventi į Vokietiją ieškovui nebuvo staigmena. Nebegalėdama pakęsti nuolatinio psichologinio spaudimo, 2022 m. vasario 28 d. atsakovė su vaiku išvyko į Vokietiją. Dvi savaites atsakovei būnant Vokietijoje su vaiku ieškovas nesidomėjo nei vaiku, nei atsakove. Po dviejų savaičių ieškovas pasiteiravo, ar atsakovė ketina grįžti į Lietuvą, tuo metu vaikas sirgo, todėl kelionė buvo atidėta. Vokietijoje atsakovė aiškiai suprato, kad ji negali grįžti su vaiku į smurtaujančią aplinką. Ji pradėjo ieškoti pagalbos ir nusprendė, kad saugiausia jai ir vaikui šiuo metu likti Vokietijoje, nes Lietuvoje ji neturi nei kur gyventi, nei darbo, o grįžti pas ieškovą ji nebegali tiek dėl savo, tiek dėl vaiko stabilaus gyvenimo ir ateities. Apie tai ieškovas buvo informuotas. Sūnus jau turi savo socialinių interesų ratą, artimus žmones, su kuriais bendrauja, kalba vokiškai. Ieškovas neturi jokio ryšio su vaiku, vaikas nepažįsta ir neidentifikuoja jo kaip tėvo. Atsakovė visada viena rūpinosi vaiku tiek gyvendama Lietuvoje, tiek Vokietijoje, t. y. rūpinosi vaiko ugdymu, jo sveikata, registruodavo pas gydytojus ir pan. Atsakovė turi pastovią gyvenamą vietą, darbą, sudarė vaikui tinkamas sąlygas.

Šalies argumentai

6. Atsakovė 2022 m. lapkričio 12 d. teismui pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamą vietą su atsakove, leidžiant be tėvo sutikimo gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 250 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi: 1) ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvienos mėnesio savaitės darbo dieną, nuo pirmadienio iki penktadienio telekomunikacinėmis ryšių priemonėmis, per „Skype“ vaizdo ir pokalbių programą nuo 19-20 val. (tiek kiek vaikas pajėgus išlaikyti dėmesį pagal amžių). Savaitgalio metu (šeštadienį ir sekmadienį) ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi telekomunikacinėmis ryšių priemonėmis, per „Skype “ vaizdo ir pokalbių programą, nuo 11-12 val.; ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Vokietijoje. Apie savo atvykimo laiką informuodamas atsakovę prieš 2 savaites ir su vaiko motina suderinęs vaiko lankymo grafiką. Būdamas Vokietijoje ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi ne mažiau kaip 5 valandas per dieną, motina įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir vaiko bendravimui; 3) ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais vasaros atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai. Dėl atostogų laiko šalys susitaria iš anksto, t. y. prieš 1 mėn. iki atostogų pradžios. Atostogų grafiką motina įsipareigoja pateikti ne vėliau nei prieš 30 dienų iki atostogų pradžios; 4) atsakovė poriniais metais šv. Velykų šventėms įsipareigoja grįžti į Lietuvą ir suderinti tomis dienomis tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką Lietuvoje; 5) atsakovė neporiniais metais šv. Kalėdų šventėms įsipareigoja grįžti į Lietuvą ir suderinti tomis dienomis tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką Lietuvoje‘ 6) atsakovė įsipareigoja neišvykti su sūnumi į bet kurią į kitą užsienio šalį be rašytinio tėvo sutikimo; 7) atsakovė įsipareigoja galimai pasikeitus nuolatinei sūnaus gyvenamajai vietai apie tai informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip per 24 valandas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė, atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove pagal jos gyvenamąją vietą. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nutarė leisti atsakovei be ieškovo sutikimo išvežti nepilnametį sūnų į Vokietijos Federacinę Respubliką. Iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 iki 20 valandos Vokietijos laiku, sekmadienį nuo 18 iki 20 val. Vokietijos laiku. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 14 d.) iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise atsakovę. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.

8. Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį sūnų, kurį atsakovė be nepilnamečio vaiko tėvo sutikimo 2022 m. vasario mėnesį išsivežė į Vokietiją. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. priėmė laikiną įsakymą, kuriuo atsakovei nurodyta ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 15 d. sugrąžinti mažametį sūnų į Lietuvą. Atsakovei ir nepilnamečiam vaikui Vokietijoje yra teikiamos socialinės paslaugos, jai yra užtikrinta gyvenamoji vieta, vaikas lanko darželį Vokietijoje, vaikas kalba vokiečių kalba, atsakovė turi darbą Vokietijoje.

9. Teismas, spręsdamas, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, vertino, su kuriuo iš tėvų vaikas turi stipresnį emocinį ryšį, nes tai itin svarbu vaiko psichologinei gerovei esant konfliktiškiems santykiams tarp tėvų. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė duomenų apie vaiko ryšį su tėvais, tačiau 2022 m. gruodžio 7 d. posėdžio metu nurodė, kad vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus. Vokietijos vaiko teisių institucija nurodė, kad nepilnamečio vaiko atsiskyrimas nuo motinos kelia aiškią grėsmę jo (prisirišimo) vystymuisi, todėl profesiniu požiūriu to reikia bet kokia kaina vengti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šia Vokietijos vaiko teisių institucijos išvada. Be to, ieškovas nepateikė duomenų patvirtinančių, kad jo ryšys su vaiku yra stiprus ir nusistovėjusios vaiko gyvenamosios vietos su motina pakeitimas nepadarytų žalos vaiko interesams. Teismas padarė išvadą, kad vaikui šiuo atveju itin svarbus gyvenamosios vietos stabilumas, todėl, siekiant teisinio tikrumo, patenkino atsakovės prašymą ir nustatė laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, darbo, todėl pragyventi jai būtų sunku, vaikui tinkamas pragyvenimo sąlygas ji yra užtikrinusi Vokietijoje, ten turi gyvenamąją vietą, dirba, gauna darbo užmokestį ir socialines išmokas, vaikas yra pradėjęs lankyti darželį, išdavė atsakovei leidimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo be ieškovo sutikimo išsivežti nepilnametį sūnų į Vokietiją.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti visiškai, atsakovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai atsakovės paaiškinimais dėl vaiko gyvenimo sąlygų ir nevertino ieškovo argumentų. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų dokumentų, atsakovė gyvenamąjį būstą susirado tik 2022 m. liepos 4 d., o dirbti pradėjo tik 2022 m. spalio 6 d., iki 2023 m. balandžio 1 d. atsakovei taikomas bandomasis laikotarpis, per kurį darbdavys įvertins darbuotojos tinkamumą darbui. Iki to laiko atsakovė net keletą kartų pakeitė buvimo vietą – 2022 m. vasario mėnesį apsistojo pas draugą, vėliau pas seserį, tik 2022 m. liepos mėn. apsistojo nuomojamame bute. Duomenų apie tai, kad nuo 2022 m. vasario mėn. iki spalio mėn. atsakovė būtų dirbusi, nepateikta. Taigi integruotis Vokietijoje ir atsakingiau rūpintis vaiko aplinka bei gyvenimo sąlygomis atsakovė pradėjo tik prasidėjus teisminiam procesui Vokietijoje dėl vaiko pagrobimo, t.y. nuo 2022 m. liepos mėn. Toks trumpas laiko tarpas nepakankamas įsitikinti, ar vaiko motina tinkamai užtikrins vaiko interesus bei tinkamą gyvenamąją aplinką, ypač vertinant tai, jog jai su vaiku leista gyventi Vokietijoje, kur ieškovo galimybės dalyvauti vaiko auginime ir priežiūroje visiškai apribotos.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad gyvenimo sąlygos Vokietijoje vaikui yra geresnės. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad didžiąją jos pajamų dalį sudaro pašalpos, o ne darbo užmokestis. Akivaizdu, jog vien darbo užmokesčio pragyventi nepakanka. Ieškovas yra dirbantis, gali suteikti vaikui tinkamą pragyvenimą ir stabilią gyvenamąją vietą, tačiau jo galimybės nepagrįstai vertintos kaip nepakankamos.

1.3. Ieškovui užkertamas kelias lygiomis teisėmis siekti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, kadangi procesui užtrukus vaikas integruosis Vokietijoje ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

1.4. Skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, jog vaikas šiuo metu jau integravosi Vokietijoje. Toks trumpas laiko tarpas nesuponuoja išvados, jog vaikui užtikrinta stabili gyvenamoji vieta. Iki 2022 m. liepos mėn. vaikas su mama apsistodavo skirtingose vietose, todėl jokia integracija nevyko. Atsakovės teigimu, darželį vaikas pradėjo lankyti tik 2022 m. gruodžio mėnesį, taigi taip pat nėra integravęsis. Tuo atveju, jeigu vaikas viso teisminio proceso metu gyvens Vokietijoje, galimai palankaus ieškovui būsimo teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas, nes vaikas praėjus metams jau integruosis kitoje šalyje ir jo grįžimas į Lietuvą taps sunkiai įgyvendinamas.

1.5. Pagrindiniu vaiko interesu nepagrįstai laikytas jo buvimas su motina Vokietijoje. Vaiko interesus geriausiai atitinka jo tinkamas bendravimas ir socialinio ryšio kūrimas su abiem tėvais, tačiau skundžiama nutartimi iš esmės panaikinta ieškovo galimybė lygiaverčiai dalyvauti vaiko auginime. Vaikui ilgesnį laiką gyvenant Vokietijoje ir bendraujant su tėvu tik nuotolinio ryšio priemonėmis, vaiko socialinis ryšys su tėvu susilpnės. Šiuo metu vaikas dar mažo amžiaus ir greitai adaptuojasi prie skirtingų sąlygų, tačiau vaikui augant taps neįmanoma užtikrinti vaiko stiprų socialinį ryšį su tėvu bendraujant tik telefonu.

1.6. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas negalės tinkamai rūpintis vaiku, nes yra dirbantis, o jo argumentai dėl laisvo darbo grafiko vertinti kritiškai dėl to, jog ieškovas nurodė, kad, atsakovei ir vaikui būnant Krizių centre Lietuvoje, jis negalėjo išeiti iš darbo. Laikotarpis, kai vaikas (tuomet dar kūdikis) 7 dienas su motina praleido Krizių centre, ir dabartinis laikas iš esmės skiriasi. Šiuo metu vaikui yra 2 metai, jis gali lankyti darželį, nėra žindomas kūdikis. Taigi yra galimybė derinti vaiko auginimą su darbu, kaip tai daro ir atsakovė. Vaikas buvo įrašytas į darželio eilę Lietuvoje ir darželį turėjo pradėti lankyti 2022 m. rugsėjo mėn.

1.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad jo ir vaiko ryšys yra stiprus. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikas jį atpažįsta, noriai su juo bendrauja. Ieškovas dėjo visas įmanomas pastangas, kad kuo greičiau pamatytų vaiką nuo tada, kai jis buvo neteisėtai išvežtas į Vokietiją. 2022 m. spalio mėn. ieškovas nuvyko į teismo posėdį Vokietijoje ir tik jo metu sužinojo vaiko adresą bei advokato pagalba išreikalavo, kad jam būtų leista susitikti su vaiku. Nuo 2022 m. gruodžio 15 d. atsakovė yra grįžusi į Lietuvą ir leido keletą kartų susitikti ieškovui su vaiku. Vaikas noriai būna ir bendrauja su ieškovu, vaiko ryšys su tėčiu šiuo metu nėra nutrūkęs.

1.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nuo 2022 m. vasario mėn. neteikė išlaikymo vaikui. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki 2022 m. spalio mėn. jam nebuvo žinoma tiksli vaiko buvimo vieta, jis dėjo pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į Lietuvą. Atsakovė su ieškovu bendravo tik minimaliai, jokios informacijos, įskaitant savo banko sąskaitos numerio, ieškovui neteikė, todėl ieškovas neturėjo jokių objektyvių galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo.

1.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad atsakovė turi psichologinių problemų ir ne kartą yra save žalojusi (šie faktai nustatyti Vokietijos Miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje, pateiktoje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui). Šio fakto neneigė ir pati atsakovė. Vaikui gyvenant Lietuvoje būtų žymiai geriau užtikrinamos vaiko teisės, kadangi ieškovas taip pat galėtų prisidėti prie vaiko priežiūros ir auginimo. Vaikui gyvenant Vokietijoje vaikas bendraus tik su mama, dėl per didelio krūvio gali pablogėti atsakovės psichologinė būklė, o tai gali atsiliepti vaiko raidai.

1.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vaiko teisių tarnybos išvada dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) atskyrimas nuo motinos kelia aiškią grėsmę (duomenys neskelbtini) vystymuisi, todėl profesiniu požiūriu to reikia bet kokia kaina vengti. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra paremtas siekiu atskirti vaiką nuo motinos. Ieškovas supranta, jog vaikas yra prisirišęs prie motinos ir šis ryšys turi būti užtikrintas. Jis nuo pat pradžių siūlė sudaryti sąlygas abiem tėvams lygiaverčiai rūpintis vaiku. Nustačius laikiną gyvenamąją vietą su tėvu gali būti nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas vieną savaitę gyventų su tėvu, kitą su motina. Šiuo metu nuo 2022 m. vasario mėn. visiškai nėra užtikrinimas vaiko tinkamas bendravimas su tėvu, o vaikui gyvenant Vokietijoje bus užkirstas kelias ieškovui lygiaverčiai dalyvauti vaiko auginime. Išvada, parengta 2022 m. liepos 1 d., nėra aktuali šiuo metu. Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybų išvados parengtos išimtinai vertinant atsakovės parodymus, neišklausius ieškovo paaiškinimų.

1.11. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog laikina vaiko gyvenamoji vieta turi būti palikta su motina, neturi būti leidžiama vaiko išvežti iš Lietuvos, taip sudarant lygiavertes galimybes tėvui bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis būtų panaikinta, turi būti išspręsti ir susiję klausimai – panaikintos skundžiamo sprendimo dalys dėl laikino išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Atsiliepimas

11. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė nuo 2022 m. liepos mėnesio nuomojasi ir turi tinkamas gyvenamąsias patalpas. Iš byloje pridėtų nuomojamo būsto foto nuotraukų matyti, kad sąlygos gyventi sūnui su motina yra tinkamos. Atsakovė dirba ir turi pakankamas pajamas Vokietijoje išlaikyti vaiką. Vokietijoje sūnus lanko darželį.

2.2. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaiku, jį palieka vieną su kitais asmenimis, girtauja, tačiau byloje jokių tą patvirtinančių dokumentų nėra, priešingai – Vokietijos vaikų teisių centrinės įstaigos pateikti dokumentai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes.

2.3. Atsakovė pradžioje trumpai gyveno pas draugą, tada pas sesę, ieškojo, kur gyventi ateityje. Natūralu, kad atvykus į svetimą šalį prireikia laiko susirasti darbą, gyvenamą vietą, gauti vaikui vietą darželyje, todėl tokie atskirojo skundo argumentai byloje teisinės reikšmės neturi, jie laikytini ieškovo nuomone ir samprotavimais lygiai kaip ir gandai, kurie niekada nepasitvirtino, jog atsakovė, būdama Vokietijoje, netinkamai rūpinosi vaiku.

Šalies argumentai

2.4. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog skundžiama nutartimi ieškovui užkertamas kelias lygiomis teisėmis siekti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai pažymėjo, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų negalima pripažinti ginčo (jeigu toks byloje kiltų) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išankstiniu išsprendimu, nes šioje proceso stadijoje siekiama tik laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, o visų byloje pareikštų reikalavimų (tame tarpe ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) pagrįstumą teismas išspręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės neturi prejudicinės galios galutiniam teismo sprendimui.

2.5. Ieškovas nutyli faktines aplinkybes, dėl ko jauna mama su vaiku ant rankų paliko šalį ir turėjo ieškotis pagalbos Vokietijoje. Krizių centre ir Vokietijoje motina su vaiku atsidūrė dėl ieškovo naudojamo psichologinio ir fizinio smurto. Atsakovė Lietuvoje buvo nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 2 d., per tokį trumpą laiką atsakovės atžvilgiu vėl buvo panaudotas smurtas. Ieškovas, 2022 m. gruodžio 30 d. atvykęs pasiimti sūnaus, jo akivaizdoje prieš atsakovę panaudojo fizinį smurtą, išplėšęs iš jos sūnų su vaiku išvyko. Atsakovė kreipėsi į policiją, po šio įvykio buvo informuoti ir vaiko teisių specialistai. Atsakovė, nukreipta policijos pareigūnų, 2022 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jai buvo konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, darbo, todėl pragyventi jai būtų sunku. Vis dėlto, vaikui tinkamas pragyvenimo sąlygas atsakovė yra užtikrinusi Vokietijoje. Ten atsakovė su vaiku turi gyvenamąją vietą, dirba, gauna darbo užmokestį ir socialines išmokas, vaikas yra pradėjęs lankyti darželį.

2.6. Nuo 2022 m. vasario mėnesio ieškovas ne tik nesirūpino atsakove ir vaiku, bet ir nebandė jai padėti materialiai. Ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų siekęs išlaikymą teikti ar klausęs, ko trūksta vaikui, kokia jo sveikata, kitaip elgęsis kaip rūpestingas tėvas. Ieškovo elgesys nėra pasikeitęs ir šiuo metu. Jis yra abejingas sūnaus poreikiams. Atsakovė grįžo į Lietuvą vos kelioms dienoms, kadangi buvo šventinis periodas, geranoriškai pasiūlė ieškovui prisidėti prie jos kelionės išlaidų, kad ji galėtų pabūti su vaiku iki sausio 2 d. Atsakovei paprašius papildomų pinigų vaikui ir jos buvimui Lietuvoje siekiant, kad tėvas galėtų daugiau pabendrauti su vaiku, ieškovas pervedė 200 Eur, kai vien 180 Eur yra priteistas laikinas išlaikymas. Nei dalies už bilietus, kaip žadėjo Vokietijos teisme, nei prie kitų vaiko poreikių ieškovas neprisidėjo.

2.7. Lietuvoje bendravimo metu ieškovas visiškai nesilaikė nurodyto vaiko dienos režimo, maitinimo nurodymų, vaikas buvo parvežtas net su kraujosruvomis, kas įrodo, kad tėvas netinkamai rūpinasi vaiku.

2.8. Ieškovas neturi ryšio su vaiku, nesupranta jo poreikių, teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, nei ką vaikas mėgsta, kam alergiškas, kokiomis ligomis serga, teigė tai išsiaiškinsiąs vėliau.

2.9. Ieškovui atsisakius duoti sutikimą vaikui gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė atsakovei leidimą laikinai gyventi su vaiku Vokietijos Federacinėje Respublikoje be tėvo sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, leido jai be ieškovo sutikimo išvežti nepilnametį sūnų į Vokietijos Federacinę Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

16. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. gruodžio 30 d. išduotą gydytojo išrašą.

17. Ieškovas 2023 m. sausio 18 d. raštu prašė atsakovės pateikto naujo įrodymo – gydytojo išrašo – nepriimti, kadangi šis dokumentas nepatvirtina fizinio smurto naudojimo fakto. Ieškovas kategoriškai neigia visus atsakovės argumentus, kuriais atsakovė nurodo, kad prieš ją buvo naudotas fizinis smurtas. Išraše nurodyta, jog užfiksuotas krūtinės ląstos sumušimas, tačiau tai nepatvirtina, kad sumušimo priežastis yra būtent ieškovo veiksmai. Ieškovas kartu su nuomone pateikė naujus įrodymus – nuotrauką ir (duomenys neskelbtini) miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui pateiktą išvadą.

18. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. sausio 19 d. pateikė savo nuomonę dėl ieškovo pateiktų naujų įrodymų – nuotraukos ir (duomenys neskelbtini) miesto vaikų teisių apsaugos tarnybas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui pateiktos išvados. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, minėtą informaciją turėjo ir ją vertino, kadangi ji buvo pateikta su dokumentu DOK-134869). Ieškovo pateikta foto nuotrauka neatitinka įrodymų patikimo ir leistinumo reikalavimų, nėra aiški šios nuotraukos sudarymo data, nėra aišku, kokias aplinkybes ieškovas įrodinėja šiuo dokumentu, nėra aišku, koks žmogus yra nufotografuotas ir kokiomis aplinkybėmis atsirado tokie sužalojimai, kurie matomi foto nuotraukoje. Kartu su nuomone atsakovė pateikė naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2022 m. gruodžio 30 d. Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48906-22, prašė jį priimti.

19. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui 2023 m. vasario 27 d. pateikė savo nuomonę dėl atsakovės pateikto naujo įrodymo – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2022 m. gruodžio 30 d. Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48906-22. Kartu su nuomone ieškovas pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (Jurbarkas) 2023 m. vasario 10 d. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šalių žinutes. Nurodė, kad Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina faktą, jog atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovą smurto naudojimu. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė neužtikrina tinkamo vaiko bendravimo su tėvu nuotoliniu būdu, dažnai nekelia telefono ragelio, atšaukia susitikimų laikus, atsakovė žinutėje rašo, kad vaikas per mažo amžiaus tam, kad valandą išlaikytų dėmesį bendraujant nuotoliniu būdu, prašo bendrauti mažiau, kas rodo, jog toks bendravimas nėra pakankamas vaiko ryšio su tėčiu formavimui.

20. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. kovo 7 d. pateikė savo nuomonę dėl ieškovo pateikto naujų įrodymų, kurioje nurodė, kad prieštarauja dėl ieškovo pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra apskųstas, todėl nelaikytinas tinkamu įrodymu. Ieškovo pateiktos ekrano nuotraukos nėra susijusios su atskirojo skundo dalyku. Minėti dokumentai yra pateikti pirmosios instancijos teismo medžiagoje, kurių pagrindu bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

21. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima šiuos naujus šalių pateiktus įrodymus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2022 m. gruodžio 30 d. Pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48906-22, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 10 d. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat ieškovo su 2023 m. vasario 27 d. nuomone pateiktą šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktą (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. gruodžio 30 d. išduotą gydytojo išrašą, kadangi šis įrodymas nepatvirtina fakto, jog sumušimo priežastis yra būtent ieškovo veiksmai, taip pat atsisako priimti ieškovo pateiktą (duomenys neskelbtini) miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui pateiktą išvadą ir nuotrauką, kadangi šie įrodymai jau yra byloje (atsakovės pateikti su dokumentu DOK-134869). Pažymėtina, kad atsakovo pateikta nuotrauka neatitinka įrodymo patikimumo ir leistinumo reikalavimų, nėra aiški jos sudarymo data, koks žmogus yra nufotografuotas ir kokiomis aplinkybėmis atsirado joje matomi sužalojimai (CPK 180 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

26. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų, gim. 2020 m. rugsėjo 3 d. Atsakovė be nepilnamečio vaiko tėvo sutikimo išsivežė sūnų į Vokietiją, dėl ko (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. priėmė laikiną įsakymą, kuriuo atsakovei nurodyta ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 15 d. sugrąžinti nepilnametį sūnų į Lietuvą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, ieškovas kaltina atsakovę sūnaus nepriežiūra ir netinkamu gyvenimo būdu, atsakovė ieškovą – prieš ją naudotu fiziniu ir psichologiniu smurtu, šalys nesutaria ne tik dėl sūnaus gyvenamosios vietos, bet ir dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtina nustatyti nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą.

28. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta su atsakove ir teismo leidimu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo leisti atsakovei be ieškovo sutikimo išvežti nepilnametį sūnų į Vokietijos Federacinę Respubliką, nurodė, kad atsakovė gyvenamąjį būstą Vokietijoje susirado tik 2022 m. liepos 4 d., o dirbti pradėjo tik 2022 m. spalio 6 d., iki 2023 m. balandžio 1 d. atsakovei taikomas bandomasis laikotarpis, iki to laiko atsakovė net keletą kartų pakeitė buvimo vietą, integruotis Vokietijoje ir atsakingiau rūpintis vaiko aplinka bei gyvenimo sąlygomis atsakovė pradėjo tik prasidėjus teisminiam procesui Vokietijoje dėl vaiko pagrobimo (nuo 2022 m. liepos mėn.), todėl toks trumpas laiko tarpas dar nepakankamas įsitikinti, ar vaiko motina tinkamai užtikrins vaiko interesus bei tinkamą gyvenamąją aplinką, ypač vertinant tai, jog jai su vaiku leista gyventi Vokietijoje, kur ieškovo galimybės dalyvauti vaiko auginime ir priežiūroje visiškai apribotos.

29. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog vaikui šiuo atveju itin svarbus gyvenamosios vietos stabilumas. Vaikas su atsakove nuo 2022 m. vasario mėn. gyvena Vokietijoje, šioje šalyje jiems yra teikiamos socialinės paslaugos, užtikrinta gyvenamoji vieta, vaikas lanko darželį Vokietijoje, jis kalba vokiečių kalba, atsakovė turi darbą Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, su kuriuo iš tėvų vaikas turi stipresnį emocinį ryšį, nes tai itin svarbu vaiko psichologinei gerovei esant konfliktiškiems santykiams tarp tėvų, pagrįstai rėmėsi Vokietijos vaiko teisių institucijos išvada, kad šalių sūnaus atsiskyrimas nuo motinos kelia aiškią grėsmę jo (prisirišimo) vystymuisi, todėl profesiniu požiūriu to reikia bet kokia kaina vengti. Tai, kad šalių sūnus prisirišęs prie motinos ir šis ryšys turi būti užtikrintas, pripažįsta ir ieškovas savo atskirajame skunde.

30. Atmestinas ieškovo argumentas, kad teismas nepagrįstai vertino, jog gyvenimo sąlygos Vokietijoje yra vaikui geresnės. Pirma, tokios išvados pirmosios instancijos teismas nepadarė, priešingai – nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė turi galimybę užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenamąsias sąlygas. Antra, spręsdamas dėl laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsakovės gyvenimo sąlygas vertino kartu su kitomis ginčo klausimui išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis (ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, tokios aplinkos tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai).

31. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2022 m. liepos 4 d. gyvena kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) moterų bendruomenėje (duomenys neskelbtini) Vokietijoje. Šios bendruomenės 2022 m. lapkričio mėn. pateiktoje atsakovės charakteristikoje nurodyta, kad atsakovės požiūris į savo sūnų yra meilus ir atsakingas. Sūnų ji augina su dėkingumu ir pagarba. Berniukas auga kalbėdamas dvejomis – lietuvių ir vokiečių – kalbomis. Atsakovė suteikia jam ramų, amžių atitinkantį vystymąsi struktūrizuotoje kasdienėje rutinoje. Gyvenamąsias patalpas ji valo, kad sūnus augtų nepavojingoje aplinkoje. Ji laiku atvyksta į įstatymų numatytus gydytojo paskirtus vizitus, pilnai atlieka savo, kaip motinos, vaidmenį ir visada yra šalia savo sūnaus. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. gruodžio 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) darželį, kuriame garantuojama integracija į Vokietijos visuomenę. Atsakovė nevartoja alkoholio nei bendrame bute, nei lauke, rūpinasi savimi ir savo išvaizda, du kartus per savaitę dirba viešbutyje. Sūnaus priežiūra bendrame bute garantuota. Jos santykiai su kitais kambariokais yra nuoširdūs ir empatiški.

32. (duomenys neskelbtini) miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui nurodyta, kad tarnyba, gavusi pranešimą dėl nepilnamečio vaiko, 2022 m. rugpjūčio 11 d. iš anksto nepranešus apsilankė atsakovės namuose, pasikalbėjo su atsakove ir jos globėja. Paklausta, ar vaiko mama savęs nežaloja, ji teigė, kad paskutinį kartą kojas įsipjovė maždaug prieš mėnesį, kai dar negyveno moterų prieglaudoje. Ji tai padarė, nes jai buvo sunku suvaldyti bendrą situaciją. Atsakovė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams parodė kojas, buvo nustatyta, kad padaryti paviršiniai įbrėžimai ir žaizdos užgijusios. Atsakovė nurodė bendraujanti su savo psichologe. Atsakovės globėja nurodė, kad vaiko motina elgiasi labai pavyzdingai ir gerai rūpinasi sūnumi. Butas buvo idealios būklės.

33. (duomenys neskelbtini) miestų regiono tarybos Vaikų, jaunimo ir šeimos tarnybos specialistė (duomenys neskelbtini) apygardos ir apylinkės teismui 2022 m. liepos 11 d. pateiktame rašte nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2022 m. birželio pradžios atsakovė buvo intensyviai konsultuojama jos ir vaiko globos, gyvenamosios vietos statuso nustatymo bei kitais klausimais. Intensyvaus šeimos konsultavimo metu atsakovė buvo suvokiama kaip dėmesinga ir rūpestinga mama, kuri palaiko gerą ryšį su sūnumi, suvokia jo poreikius ir tinkamai juos tenkina. Ji galėjo paskatinti vaiką žaisti, suteikti jam saugumo ir komforto, bet taip pat kantriai ir tinkamai nustatyti ribas. Šalių sūnus yra išsivystęs pagal savo amžių, su džiaugsmu ir atkaklumu tyrinėja aplinką ir atrodo gerai prižiūrimas.

34. Taigi, atsakovė su nepilnamečiu sūnumi faktiškai gyvena Vokietijoje, šioje šalyje atsakovei ir vaikui teikiamos socialinės paslaugos, jiems yra užtikrinta gyvenamoji vieta, vaikas lanko darželį Vokietijoje, vaikas jau kalba vokiečių kalba, atsakovė turi darbą Vokietijoje. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė užtikrina nepilnamečiam sūnui tinkamą aplinką jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, o ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.

35. Sutiktina su ieškovu, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jo tinkamas bendravimas ir socialinio ryšio kūrimas su abiem tėvais – tiek su mama, tiek su tėvu. Visgi šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės, kuomet šalys nesutaria nei dėl vaiko gyvenamosios vietos, nei dėl bendravimo tvarkos, šalys gyvena ir dirba skirtingose valstybėse, šalių sūnus lanko darželį Vokietijoje, suderinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimą (ieškovo siūlomą 50:50 modelį) yra sudėtinga. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių nepilnamečio sūnaus nustatyta laikina gyvenamoji vieta su atsakove, leidžiant jai be ieškovo sutikimo išvežti sūnų į Vokietiją, atitinka vaiko interesus.

36. Ieškovas nepateigia argumentų dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatyta laikina jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bei priteistas laikinas vaiko išlaikymas (tik tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis būtų panaikinta, ieškovas prašo panaikinti nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo), todėl dėl to teismas nepasisako.

37. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina kaip dėl neturinčių teisinės reikšmės vertinant apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, pagrįstai atmetė ieškovo prašymą ir tenkino atsakovės prašymą dėl laikinos šalių sūnaus gyvenamosios vietos, leidimo be ieškovo sutikimo išvežti sūnų į Vokietiją, laikinos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė