- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-01
- Bylos Nr.
- 1-1149-1057/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- E. I.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 20 perų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 4, 5 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir paskirta galutinė – 75 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. I. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2022 m. spalio 14 d. apie 03.00 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vieną kartą sudavė D. B. į galvos sritį ir į veidą, kumščiu sudavė į kairįjį petį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką su alkūne bei ranka sudavė nukentėjusiajam D. B. ne mažiau penkių smūgių į nugarą, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. B. poodines kraujosruvas kairėje ausyje, dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais E. I. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. I. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Jis jam buvo davęs į nosį. Jis jį išprovokavo, buvo neblaivus. Jam atrodo, kad tiek smūgių nebuvo. Tyrimo metu kaltę pripažino, nes buvo sudavęs smūgių, bet ne tiek. Žmogus tiesiog prikūrė savo versijų. Na tegu būna daugiau smūgių. Gal ir neprisimena, kaltę pripažįsta. Sėdėjo kalėjime, negalėjo ligonių kasoms sumokėti pagal ieškinį. Nukentėjusiajam nesiruošia mokėti pinigų. B., namų šeimininkė, jis nuomininkas. B. atsivedė draugą, adresu (duomenys neskelbtini). Išgėrinėjo trise, tada ji pakvietė D. Ji pasakė, kad D. nereikalingas, nes jo nepažįsta. D. išgėrinėjo nealkoholinį gėrimą, po to užsimanė nealkoholinio. Jie jį vaišino. Buvo jis, D. ir M.. B. nuėjo į miegamąjį, liko trise. D. pradėjo gąsdinti savo draugais, jį ramino. Du kartus nuramino, trečią kartą trenkė jam į nosį, pradėjo bėgti kraujas. B. išėjo iš miegamojo, pradėjo valyti grindis. M. nuėjo D. prausti veidą. Kai nuėjo miegoti pas B., jie jį padaužė su pagalvėmis. Tai buvo humoras, sužalojimų nebuvo. Jis buvo su treningais. Vaizdo įrašo nematė. Aprašymą skaitė. Gali būti, kad visų aplinkybių neprisimena. Jie buvo visi išgėrę. Jis išprovokavo, taip ir gavosi. Turtinę žalą pripažįsta. Neturtinės žalos nepripažįsta. Specialisto išvados neskaitė.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. I. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, priklausomybės lygų centruose nesigydė. Gydosi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre. Išsiskyrė su drauge ir buvo prislėgtas. Prieš 4 mėnesius pajuto depresijos bei nerimo požymius, todėl kreipėsi pas gydytoja. Šiuo metu geria antidepresantus. Galvos traumų neturėjo. Nurodo, kad nuomoja butą (duomenys neskelbtini), pas B. S.. 2022 m. spalio 13 d., apie 20.00 val., į minėtą butą pas B. S. atėjo jos pažįstami M. (pavardės nežino) ir D. (pavardės nežino). Visi sėdėjo vartojo alkoholį. Po, kuriuo laiko, kiek atsimena, D. nuėjo miegoti. M. nuėjo jį žadinti. E. I. prašė jo pas jį neiti, bet M. vis tiek nuėjo. Su pagalvę pradėjo trankyti D. Daugiau sakytų juokais žaisti. Tikrai su tuom pagalvėm jo nemušė. E. I. irgi ten nuėjo ir juokais pradėjo žadinti D. Po to išėjo iš kambario į virtuvę. D. atsikėlė ir atėjo pas juos. Pradėjo gerti. Paskui jis pradėjo jo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu ir M. Bandė jį apraminti. D. pradėjo šakotis, kad ką jam čia aiškinam. Tada neištvėrė ir vieną kartą su kumščiu trenkė jam į nosį. D. pasipylė kraujas. B. atėjusi pradėjo valyti grindis. D. nuėjo nusiprausti. B. paėmė D. striukę, kad ją išskalbti. Ar daugiau sudavė D. neatsimena, buvo per daug išgėręs. Daugiau papasakoti neturi ko. Dėl girtumo gali ir neatsiminti visų įvykio aplinkybių. Nurodo, kad M. netrenkė nei karto. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Norėtų D. atsiprašyti, bei susitaikyti. Reikalui esant atlygins visą jam padarytą žalą (b. l. 138-141).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. I. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam suprantama. Savo kaltę pripažįsta. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje 2022 m. spalio 13 d., apie 20.00 val., į minėtą butą pas jos pažįstamą B. S. atėjo jos pažįstami M. (pavardės nežino) ir D. (pavardės nežino). Visi kartu sėdėjo, vartojo alkoholį. Taip jo ir D. kilo žodinis konfliktas, dėl to kad D. pradėjo jį bei M. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, jam tai labai nepatiko. Prašė jo apsiraminti, bet jis ir toliau vadino juos „gaidžiais“ ir kitais keiksmažodžiais. Kiek pamena po ko D. nuėjo miegoti. Po kuriuo laiko su M. nusprendė pajuokauti Nuėjo pas D. į kambarį ir juokais jį žadino, tampė, pamėtė juokais pagalvėmis. Tyčia jokių veiksmų neatliko, jokio fizinio skausmo jų tokie pajuokavimai D. sukelti negalėjo. Pamena, jie su M. išėjo iš kambario į virtuvę ir toliau vartojo alkoholį. Po kuriuo laiko į virtuvę atėjo D.. Jis pradėjo rengtis, vėl iškeikė juos su M. necenzūriniais žodžiais. D. sakė, kad su jais dar susidoros. Pamena, kad neištvėręs trenkė jam į nosį (kiek kartų trenkė dėl girtumo tikrai neatsimena). Ar po to nors kartą trenkė D. tikrai nepamena. Tą vakarą kaip ir minėjo buvo stipriai išgėręs, gėrė degtinę bei alų. Pamena tik, kad jo pažįstama B. išskalbė D. striukę, nes ji buvo ištepta krauju ir striukei išdžiūvus D. išėjo iš buto. Po to įvykio D. nieko nesakė. Apie tai, kad jis kreipėsi su pareiškimu sužinojo tik tada, kai gavo pranešimą iš policijos atvykti į komisariatą. Po įtarimų pareiškimo jis bandė su D. susitarti, su juo susitaikyti. Jo atsiprašė dėl savo tokio neapgalvoto elgesio. Jam pasiūlė atlyginti patirtą turtinę žalą, bet jis nieko iš jo nenorėjo. D. į jo atsiprašymus nereagavo. Sakė, kad eis iki galo ir buvo nusiteikęs susitikti teisme. Valstybinei ligonių kasai sutinka atlyginti 71,32 Eur nuostolius, susijusius su D. gydymu. Atlyginti viso D. pareikšto ieškinio jis negali. Neturi tiek pinigų. Daugiau neturi ko papildyti (b. l. 156-159).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. B. nurodė, kad 2022 m. spalio 13 d., apie 18.00 val., atvyko į svečius pas savo draugę B. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jos bute dar buvo nuomininkas E. kurio pavardės nežino ir jo draugas, kurio nepažįsta ir matė pirmą kartą. Jie visi trise vartojo alkoholį. B. S. gėrė šampaną, o E. ir jo draugas vartojo degtinę. Jis asmeniškai išgėrė dvi skardines nealkoholinio alaus, po ko nuėjo miegoti, o jie liko svetainėje toliau vartojo alkoholinius gėrimus. 2022 m. spalio 14 d., apie 03.00 val., jį pažadino E. ir pradėjo kabinėtis, nutraukė nuo D. B. antklodę. Jis jiems pasakė, kad prie jo nesikabinėtų. Po D. B. žodžių E. draugas pradėjo su pagalve mušti į galvos sritį. Jis D. B. sudavė 8 smūgius. Prie jo prisijungė E. ir su kumščiu sudavė į nosį. Po minėto smūgio jis su rankomis užsidengė veidą. Kada jis užsidengė veidą E. dar jam sudavė 9 smūgius į įvairias kūno vietas. To metu prie jų priėjo B. S. ir paprašė apsiraminti, tuo viskas ir baigėsi. E. draugas D. B. su kumščiais nemušė. Po konflikto jis pasakė, kad nuvyks į policiją ir parašys pareiškimą. E. draugas D. B. pasakė, kad jai jis parašys pareiškimą, tai jie abu pasakys, kad to nebuvo ir kad jis pats nukrito nuo laiptų. Po įvykusio konflikto D. B. nuėjo į vonią apsiprausė, nes pas jį iš nosies tekėjo. Susitvarkęs jis iš minėto buto išėjo ir nuvyko į policiją. E. ir jo draugas savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. D. B. prašo jų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. E. 32 -35 metai, 170 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, plaukai tamsus, trumpo kirkimo. E. gyvena šiame bute ir nuomojasi pas B. S. vieną kambarį. E. draugui 35 metai, 170 cm. Ūgio, stambaus sudėjimo, plikas. E. draugą jis matė pirmą kartą ir jo nepažįsta. Daugiau ką nors apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 22-25).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju D. B. nurodė, kad 2022 m. spalio 14 d., apie 03.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), E. draugas, kaip vėliau sužinojo vardu M., nei vieno smūgio jam nesudavė. Jis tik jam gulint lovoje sudavė su pagalve. Kiek kartų dabar neprisimena. Kadangi miegojo, ta iš miego prikeltas tikrai to neatsimena. Gal daugiau tiesiog buvo tik uždengęs jam su pagalvę veidą. Po įvykio tik suprato, kad gal tą darė juoko forma. Nei vienas M. veiksmas nesukėlė jam fizinio skausmo, todėl jokių pretenzijų jam neturi. Patikslina, kad E. veiksmai tikrai jam sukėlė fizinį skausmą. Jo elgesys buvo netoleruotinas. Jiems būnant dar miegamajame stipriai buvo sugriebęs jam už rankų, jau tada jautė fizinį skausmą, bandydamas jį išmesti iš lovos. Po ko ar su koja ar su rankomis nustūmė jį nuo lovos. Taip pat nurodo, kad jam būnant miegamajame ir E. ir M. jam sakė, kad jei neišeis iš buto tai jie jį sumuš. Pradėjo rengtis ir nuėjo į virtuvę, kad užsidėti striukę. Jam dedant striukę pribėgo E. ir jam trenkė į galvos sritį (smūgis jam buvo suduotas per striukę). Po ko iškart sudavė dar vieną smūgį tiesiai į nosį, po kuriuo laiko nuo smūgio po akimi atsirado mėlynė. Po E. smūgių jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kol M. stabdė kraujavimą jis D. B. sakė, kad niekur nesikreiptų, kad jog jį čia kažkas sumušė nieko neįrodys. M. padėjo D. B. ir bandė sustabdyti kraujavimą. Po kuriuo laiko E. priėjęs D. B. iš nugaros trenkė jam dar apie 6 kartus į nugarą, petį. Nuo streso jau tiksliai neatsimena kur tiksliai E. trenkė. Dėl jo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą. Po visko kaip ir minėjo pirminėje apklausoje buvo nuėjęs į vonią apsiprausti nuo kraujo. Jam būnant vonioje E. vis bandė jį užkabinti ir trenkti jam. Jis su savo koja buvo pastūmęs D. B. į kairės pusės dubens sritį. Susitvarkęs iš buto išėjo, pasakęs jiems, kad jam reikia į darbą. Išėjęs iš buto paskambino 112 ir pranešė, kad buvo sumuštas. Dėl E. veiksmų jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po padarytų sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, kuris tęsėsi ilgą laiką. Po akimi buvo mėlynė, skaudėjo įvairias kūno vietas ypač nugara. Negalėjo pasilenkti, dėl to negalėjo pilnavertiškai dirbti t. y. negalėjo normaliai judėti, dirbti. Patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus. Kadangi nuo gimimo serga epilepsija ir bet kokie išgyvenimai, stresas daro jo sveikatai neigiamą įtaką, pradeda dažnėti epilepsijos priepuoliai. Nežino, kaip šie sužalojimai ir dvasiniai išgyvenimai paveiks jo sveikatą ir pilnavertį gyvenimą ateityje. Dėl anksčiau nurodytos nusikalstamos veikos patyrė 200 eurų turtinę žalą, susijusią su negautomis pajamomis (dėl skausmų negalėjo atlikti jam patikėto darbo statybose) bei su vaistų pirkimu. Taip pat patyrė 4 800 eurų neturtinės žalos, kuri kaip minėjo susijusi su patirtais išgyvenimais bei pablogėjusia sveikata. Iš viso jam padaryta 5 000 eurų žala. Daugiau neturi ko patikslinti (b. l. 28-31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. S. nurodė, kad 2022 m. spalio 13 d., apie 18.00 val., pas ją į butą esanti (duomenys neskelbtini), atvyko pažįstamas D. B., jis pas ją pasiprašė pernakvoti. To metu pas ją buvo E. I. ir M., pavardės nežino. Jie visi kartu vartojo alkoholį - gėrė šampaną, o E. ir M. degtinę. D. B. alkoholio nevartojo. D. B. 2022 m. spalio 14 d., apie 01.00 val. nuėjo miegoti, o jie liko svetainėje vartoti alkoholinius gėrimus. Vėliau apie 03.00 val. E. ir M. nuėjo į miegamąjį kambarį ir pažadino D. B.. M. mėtė pagalvę į D. B.. Kas vyko toliau ji nematė, nes pradėjo tvarkyti kambarį. Vėliau jie trise nuėjo į virtuvę, kas įvyko toliau tarp jų B. S. nematė. Grįžusi iš kambario ji pamatė, kad virtuvėje ant grindų prie virtuvės baldų yra kraujo dėmes. Tada ji D. B. paklausė kas atsitiko. Jis jai pasakė, kad gavo į nosį. Kas jam sudavė smūgį jis nepasakė. Pačio konflikto ir muštinių ji nematė. To viskas ir baigėsi. Po įvykio D. B. iš jos buto išėjo, o ji virtuvėje viską sutvarkė ir išplovė grindis, jos bute yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios administruoja, įmone „Stebkam“. Pati peržiūrėti ar įrašyti vaizdo įrašus nemoka. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali (b. l. 45-47).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. M. nurodė, kad pažinčių svetainėje susipažino su B. S., su ja buvo susitikęs keletą kartų. 2022 m. spalio 13 d. paskambino B. ir pakėlė jos kaip ji pristačiusi jam yra - brolis D. Jis jį pasikvietė į svečius adresu (duomenys neskelbtini). Sakė, kad atvyktų susipažintų, kad pabendraus ir B. irgi bus. Paėmė sausainių ir apie 20.00 val. (tikslaus laiko neatsimena) nuvyko minėtu adresu. Jam atvykus bute buvo pati B., jos brolis D. bei B. buvęs draugas D.. Visi sėdėjo bendravo, šoko, vartojo kažkiek alkoholio. Bet pats praktiškai nevartojo. Jie su D. salone šokinėjo ant išskleidžiamo kampo ir jį sulaužė. (Sekančią diena pataisė). D. jokio alkoholio nevartojo, nes serga epilepsiją. Po kuriuo laiko jis nuėjo miegoti nes reikėjo į darbą. B. nuėjo pas jį. Po kuriuo laiko grįžo ir prisijungė prie jų. Jiems pasidarė nuobodu ir kartu su D. nuėjo pakviesti D. į miegamąjį, kad prisijungtų prie jų. D. juos pasiuntė (ant trijų raidžių). Pradėjo M. M. grasinti didelėmis problemomis. D. gulint ant lovos M. M. užlipo į lovą. Paklausė jo kokios čia jam problemos gali būti ir paėmęs pagalvę pliaukštelėjo humoro forma jam per kūną. Jo tikrai nemušė ir jo veiksmai tikrai negalėjo sukelti jokio fizinio skausmo. M. M. galvojo, gal per kokius miegus kalba visokias nesąmones. M. M. pažiūrėjo, kad jis buvo kažkoks išsigandęs tai ir nulipo nuo lovos ir nuėjo gerti arbatos. D. liko miegamajame. Kas ten tarp jų vyko nežino. Po kuriuo laiko D. atsikėlė ir atėjo pas juos į virtuvę. Atsisėdo prie stalo. Sakė, kad jam reikės tuoj į darbą. Jokio kivirčo tarp D. ir D. nebuvo. Ar D. trenkė D. nematė, matyt tuo metu buvo nusisukęs. Tik pamatė, kad D. paėmė popierinį rankšluostį ir šluostė grindis. Priėjęs arčiai, pamatė, kad D. iš nosies bėgo kraujas. Pagalvojo, kad jam gal nuo epilepsijos ar kokio spaudimo pradėjo bėgti kraujas. Bandė D. pagelbėti, uždėjo šlapią servetėlę. D. susitepė striukę. B. jam pasiūlė ją išskalbti. D., kol skalbėsi striukė, sėdėjo už stalo. Apie jokį kivirčą niekas nieko nesakė, kokio žodinio konflikto nebuvo. Ar D. trenkė D. M. M. nematė. Nematė nei vieno D. suduoto smūgio. D. nesiskundė jokiais skausmais. D. sėdėjo lyg niekur nieko, jokių pretenzijų niekam nereiškė. Išsiskalbus striukei ir kiek jai pradžiuvus D. išėjo į darbą, o jie visi nuėjo miegoti. Daugiau neturi ko papasakoti (b. l. 39-42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniau skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairėje ausyje, dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, krutinėje, nugaroje, dešiniame žaste. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 86).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2022 nurodyta, kad E. I. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 102).
Pareiškimas dėl civilinio ieškinio, kuriame nurodyta, kad padaryta 200 Eur turtinė žala, 4 800 Eur neturtinė žala (b. l. 68-70).
Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo 71,32 Eur sumai. Patirta žala susijusi su D. B. gydymu (b. l. 77-79).
2022 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys yra rudos spalvos, uždarytos, rakinamos 1 įleidžiama spyna. Spyna be matomų išorinių pažeidimų. Įėjus į butą patenkame į koridorių. Praėjus koridorių tiesiai yra kambarys Nr. 1, kambaryje Nr. 1 bendra tvarka nepažeista. Koridoriaus dešinėje yra vonios ir tualeto kambarys. Koridoriumi pasukus į kairę yra kambarys Nr. 2, bendra tvarka kambaryje Nr. 2 nepažeista. Kambaryje Nr. 2 iš kairės yra virtuvė, dešiniau nuo virtuvės stovi apvalus stalas. Prie stalo stovi 3 vnt. kėdžių, už stalo yra komoda. Dešiniau nuo stalo yra sofa lova. Virš lovos, ant sienos, įrengtas kondicionierius. Kairiau nuo sofos lovos yra langas. Nuo lango kairiau yra spinta. Šalia spintos yra staliukas, ant staliuko yra televizorius. Bute yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuris priklauso įmonei „Stebkam“. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų pėdsakų ar objektų nepaimta (b. l. 63-67).
2023 m. sausio 5 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi 2022 m. spalio 21 d. savanoriškai pateikti vaizdo įrašai iš įvykio vietoje (bute) įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.
Apžiūrimas vaizdo įrašas - „Kameros_01_20221021125957485“. Įrašo trukmė 15 s. Įrašo kairiame viršutiniame kampe matoma data bei laikas: 2022 m. spalio 14 d. 04:00 val. Vaizdo stebėjimo kamera stebi buto saloną sujungta su virtuve. Matomi tris vyrai ir viena moteris. Matomas ant kedės, prie stalo, sėdintis vyras su baltos spalvos striuke, yra pasilenkęs. Šaliai jo stovi stambaus kūno sudėjimo vyriškis kuris dešine ranka laiko vyriškiui už kaklo (jį pakėlė) o su kairė laiko daiktą panašų į rankšluostį ir juo dengia vyriškio su baltos spalvos striuke, nosį. Šalia stovi moteris ir kiek toliau vyriškis su tamsios spalvos šortais.
Apžiūrimas vaizdo įrašas - ,,Kameros_01_20221021130510323“. Įrašo trukmė 12 min. 25 s. Įrašo kairiame viršutiniame kampe matoma data bei laikas: 2022 m .spalio 14 d. 03:55 val. Vaizdo stebėjimo kamera stebi buto saloną sujungta su virtuve. Matoma vaikščiojanti moteris. Vėliau atsisėda už virtuvės stalo (padengtas) kažką atsigeria iš puodelio. Po ko į virtuvę ateina vyriškis su tamsios spalvos šortais. Vaikšto po kambarį. Įeina kitas stambaus sudėjimo vyriškis apsirengęs tamsiai. Vyriškiai apsikabina. Stambaus kūno sudėjimo vyriškis atsisėda už stalo. Kitas ruošiasi eiti į kitą kambarį. Vyriškis jį sustabdo, griebia jam už rankos. Vyriškis su šortais atsisėda už stalo. Vyriškiai galimai vartoja alkoholį. Vyriškis su šortais nueina prie kambario durų, jas pradaro ir grįžta prie stalo. Abu vyriškiai kažką sako atsisukę į kito kambario įėjimo duris. Moteris atsistoja ir nueina į kitą kambarį. Iš kambario išeina vyriškis su raudonu džemperiu. Prie jo prieina stambaus kūno sudėjimo vyriškis ir kažką aiškina. Vyriškis su raudonu džemperiu nueina į prieškambarį. Abu vyriškiai nueina paskui. Nueina ir moteris. Vyriškis su raudonu džemperiu nueina prie stalo. Nuo kėdės paima tamsios spalvos liemenę, ja užsideda. Prie jo prieina stambaus kūno sudėjimo vyriškis bei vyriškis su šortais. Vyriškis su raudonu džemperiu užsideda baltos spalvos striukę. Jam dedant striukę vyriškis su šortais su dešine ranka trenkia jam galimai į galvos sritį. Vyriškis toliau dedasi striukę, tada vyriškis su šortais apėjęs jį iš kitos pusės trenkia su kaire ranka kažkur į veido sritį. Vyriškis užsidėjęs baltos spalvos striukę atsisėda ant kedės. Sėdi galvą nuleidęs žemyn. Su kaire ranka laikosi už nosies. Vyriškis su šortais dar kartą trenkia jam du dešine ranką kažkur į galvos sritį. Prie vyriškio su balta striuke prieina tamsiai apsirengęs vyriškis, pasilenkia prie jo. Vyriškis su šortais ištęsia ranką bet stambaus sudėjimo vyriškis sustabdo jo ranką. Vyriškis su baltos spalvos striuke sėdi pasilenkęs ant kedės. Į kambarį grįžta moteris. Stambaus sudėjimo vyriškis dešine ranka laiko vyriškiui už kaklo (jį pakėlė) o su kairė laiko daiktą panašų į rankšluostį ir juo dengia, vyriškio su baltos spalvos striuke, nosį. Vyriškis su baltos spalvos striuke atsistoja nuo kėdės. Stambaus kūno sudėjimo vyriškis nurodo su galva asmeniui atsisėsti. Po ko stambaus kūno sudėjimo vyriškis su savo kojos keliu trenkia vyriškiui su baltos spalvos striuke ir jis atsisėda ant kedės. Stambaus kūno sudėjimo vyriškis ir toliau laiko prisispaudęs prie veido, daiktą panašu į rankšluostį. Moteris atneša popierinį rankšluostį. Vyriškis su tamsiais šortais bando prisiartinti prie vyro su balta striuke. Pakelia koja. Stambaus kūno sudėjimo vyriškis jo neprileidžia. Po ko vyriškis su šortais paduoda popierinė rankšluostį ir trenkia su kumščiu į vyriškio su balta striukę, kairį petį. Po ko priėjęs jam iš nugaros vyriškis trenkia 3 kartus su alkūnę vyriškiui su balta striuke į nugarą bei 2 kartus su ranka. Stambaus sudėjimo vyriškis patraukia vyriškį su šortais. Pastarasis vis bando prisiartinti prie vyriškio su balta striuke. Vyriškis su balta striuke apsitvarko. Užsideda kepurę. Eina į prieškambarį. Po ko į vonią. Moteris tvarkosi.
Apžiūrimas vaizdo įrašas - ,,Kameros_02_20221021134825899“. Įrašo trukmė 10 min. 17 s. Įrašo kairiame viršutiniame kampe matoma data bei laikas: 2022 m. spalio 14 d. 03:24 val. Matomas miegamasis. Ant lovos miega vyriškis. Į kambarį yra užėjusi moteris, kuri išeina iš kambario. Šviesa yra išjungta. Į kambarį užeina vyriškis su šortais ir atsigula ant lovos, ant miegančio vyriškio. Vyriškis muistosi. Apsikloja antklode. Pažadina miegojusi vyriškį. Užeina moteris. Vyriškis su šortais užlipa ant miegojusio vyriškio ir pradeda ant jo šokinėti. Moteris atsigula šalia. Miegojęs vyriškis su rankomis nustumia nuo savęs vyriškį su šortais. Vyriškis su šortais išeina iš kambario, neužilgo grįžta. Iš kambario išeina ir moteris. vyriškis su šortais uždega šviesą kambaryje. Su kojomis užlipa ant lovos ir atsisėda ant miegojusio lovoje vyriškio. Kabinėjasi prie jo. Nulipa nuo miegančio vyriškio ir vėl išeina iš kambario. Vyriškis su šortais grįžta į kambarį kartu su stambaus sudėjimo vyriškiu. Vyriškis su šortais vėl užlipa ant lovos bei ant miegojusio vyriškio ir kabinėjai prie miegančio vyriškio. Stambaus kūno sudėjimo vyriškis atsigula šalia ant lovos. Užeina moteris. Abu vyriškiai lenda prie miegančio vyriškio. Laiko jį rankomis. Miegojęs vyriškis nustumia juos nuo savęs. Vyriškiai su rankomis laiko už rankų prispaudę miegojusį vyriškį, taip apribodami jo judesius. Vyriškis su šortais griebia miegojusiam vyriškiui už tarpukojo. Visi vyriškai tarpusavyje šypsosi. Stambaus kūno sudėjimo vyriškis bando pažadinti miegantį vyriškį. Vyriškis su šortais vėl užlipa ant miegojusio vyriškio ir šokinėja, muistosi. Ar atlieka kokius veiksmus su rankomis nesimato. Miegantis vyriškis su savo ranka nustumia nuo savęs vyriškį su šortais. Vyriškis su šortais laiko miegojusio vyriškio ranką. Abu vyriškiai laiko miegojusį vyriškį už rankų. Vyriškis bando ištrukti. Miegojęs vyriškis atsisėda. Kiti du vyriškiai prie jo kabinėjasi, juokiasi. Abu vyriškiai apkabina su rankomis miegojusį vyriškį ir bando jį pargriauti. Tarpusavyje juokiasi. Prispaudžia rankomis. Stambaus kūno sudėjimo vyriškis paima pagalvę ir uždengia miegojusio vyriškio veidą, tuo tarpu vyriškis su šortais taiko ta vyriškį, kad neatsikeltų. Vyriškiai nustumia nuo lovos miegojusį vyriškį. Miegojęs vyriškis grįžta į lovą, apsikloja. Vyriškiai juokiasi, stovi šalia lovos. Šalia pritūpusi sėdi moteris (šypsosi). Vyriškiai išeina iš kambario. Po jų išeina ir moteris. Abu vyriškiai vėl grįžta į kambarį, stovi ir juokiasi, kažką sako miegojusiam vyriškiui. Miegojęs vyriškis tvarko patalinę. Visi išeina iš kambario (b. l. 59-62).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).
Pats kaltinamasis tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad vieną kartą su kumščiu trenkė D. B. į veido sritį, po ko pamatė, kad jam pradėjo bėgti kraujas. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo D. B. parodymai, iš kurių matyti, kad E. I. kumščiu sudavė jam į nosį. Kuomet nukentėjusysis užsidengė veidą, kaltinamasis jam sudavė dar devynis smūgius į įvairias kūno vietas. Kaltinamojo kaltę patvirtina apžiūros protokolas, liudytojų B. S., M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 3351/2022 (01) matyti, kad E. I. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje ausyje, dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, krūtinėje, nugaroje, dešiname žaste. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, buku daiktu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 86).
Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad E. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį, kairį petį, taip sukeldamas kraujosruvas, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajam į nugarą. Dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
E. I. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – E. I. dirbantis (b. l. 123), teistas už analogiškos veikos padarymą (t. 1, b. l. 109-115), administracine tvarka baustas (b. l. 127). Valstybinis kaltintojas duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nepateikė.
Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. I. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę. Šiuo atveju prokurorės siūlomos arešto bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 71,32 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo (b. l. 77-79). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 79), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo, D. B., sužalojimų gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Nukentėjusysis E. I. 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš E. I. priteisti 200 Eur turtinės žalos ir 4 800 Eur neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje, dalyje dėl turtinės žalos, nurodoma, kad yra 60 procentų nedarbingas. Nuo vaikystės serga epilepsija. Šio įvykio pasekoje žymiai padažnėjo epilepsijos priepuolių, todėl privalo vartoti papildomą vaistų dozę, dėl ko nesijaučia gerai. Dėl sumušimo darbe nebuvo 4 dienas. Jam už tai nesumokėjo darbo užmokesčio. Turtinė žala susijusi su negautomis pajamomis ir išlaidomis vaistų pirkimui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. I. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nors ir nepagrįstas įrodymais, yra tenkinamas, iš E. I. D. B. naudai priteisiant 200 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 4 800 Eur neturtinė žala susijusi su patirtais išgyvenimais bei pablogėjusia sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad po padarytų sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, kuris tęsėsi ilgą laiką. Dėl vartojamų papildomų vaistų dozės nesijaučia gerai.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.
Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, darytina išvada, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1 200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų D. B. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai. Taip pat D. B. teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais grindžia civilinį ieškinį, tik nurodė, kad po įvykio ilgą laiką jautė skausmą, buvo mėlynė, skaudėjo įvairias kūno vietas. Teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, kita vertus, civilinis ieškovas tiksliai nesugebėjo paaiškinti, iš ko kildina prašomos priteisti žalos sumą. Nukentėjusiojo prašoma 4 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti žymiai viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteisiamas sumas, todėl įvertinus visas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, civiliniam ieškovui D. B. iš kaltinamojo E. I., priteisiant 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Būtent tokia suma susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktikos tendencijas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Kaltinamajam E. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,
nusprendžia:
E. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. I. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. I. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 71,32 eurų turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).
Civilinio ieškovo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. I. D. B. naudai 200 eurų turtinei žalai ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
1) Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. P. g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).
2) Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.
3) Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.