Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo R. B. atstovams advokatui Audriui Serapinui ir advokato padėjėjai R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolis Zenas Zenkevičius, antstolė Lina Pužienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Viktorija Vėliuvienė, antstolė Reda Vizgaudienė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) UAB „GelvoraSergel“, J. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, mažoji bendrija (toliau – MB) „Mokuma“, UAB „Legal Balance“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, UAB „4finance“, UAB „Intrum Lietuva“, J. P., Z. G., R. Z., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius, A. Š., OÜ Aktiva Finants, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB „Mogo LT“, E. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo teismo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti E. G., laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 1 769,00 Eur sumai, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti.

Nurodė, kad 1990 m. įkūrė R. B. antrinių žaliavų įmonę. Vėliau vadovavo kitoms įmonėms. Tačiau 2007-09-09 mirė pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas tapo našliu bei liko atsakingas už tuo metu buvusius tris nepilnamečius jų vaikus. 2008-2009 m. prasidėjus ekonominei krizei, pareiškėjo įmonėje sumažėjo darbo apimtys, kas sąlygojo ir ženklų pajamų susitraukimą. Pareiškėjas siekdamas atsiskaityti su kreditoriais, užsidirbti pinigų, ėmėsi bet kokių laikino pobūdžio darbų. 2009 m. buvo išvykęs į Angliją, kur dirbo neoficialiai. Po metų grįžo atgal į Lietuvą. Lietuvoje stengėsi vykdyti ūkinę-komercinę veiklą: buvo įmonių vadovas, akcininkas ir savininkas, tačiau šie bandymai nebuvo sėkmingi bei finansiškai naudingi, todėl turimus juridinius asmenis likvidavo. Vėliau pareiškėjas įgijo profesionalaus vairuotojo kvalifikaciją bei pradėjo dirbti pagal savo naująją specialybę: nuo 2017-01-01 pareiškėjas įsidarbino (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki 2018-02-01; nuo 2018-07-30 iki 2020-07-01 dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2020-03-26 iki 2020-09-03 dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2020-09-14 iki 2020-10-29 dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2021-01-04 iki 2021-03-10 pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2021-08-20 pareiškėjas įsidarbino (duomenys neskelbtini), laikinai darbo sutarčiai 2021-12-13 pasibaigus nuo 2021-12-31 įsidarbino (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki 2022-01-17; nuo 2022 -04-23 iki 2022-05-31 dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2022-08-11 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) dėl palankesnių darbo sąlygų, kur ir dirba iki šios dienos. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirba vairuotoju-ekspeditoriumi. Jo gaunamų pajamų (su dienpinigiais) vidurkis atskaičius mokesčius ir antstolių išskaitas sudarė 1 797,51 Eur. Pažymėčiau, jog mėnesinis atlyginimas įmonėje sudaro apie 700,00 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat pareiškėjas gauna dienpinigius komandiruotėmis, kurių dydis nepastovus ir siekia apie 1000,00 – 1400,00 Eur. Dienpinigiai išleidžiami pragyvenimui komandiruotėse Vokietijoje. Pareiškėjo vidutinės bendros gaunamos pajamos (iki antstolio nuskaitymo) iš darbovietės sudaro apie 2 000,00 Eur atskaičius mokesčius. Išieškojimą vykdantys antstoliai kas mėnesį iš gaunamo atlyginimo nuskaito apie 200,00 Eur. Tai pareiškėjo vidutinės gaunamos pajamos po visų išskaitymų apie 1800,00 Eur. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, registruotą kilnojamąjį turtą sudaro transporto priemonė „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė siekia 1 373,00 Eur. Pareiškėjas taip pat neturi akcijų ar vertybinių popierių, jo pajamos atsiskaitomosiose sąskaitose neviršija 1 minimalios mėnesinės algos dydžio. Tuo tarpu bendra pareiškėjo skola kreditoriams, įskaitant antstolių vykdymo išlaidas, sudaro 86 842,41 Eur. Pažymi, kad pareiškėjas pagal gaunamas pajamas nėra pajėgus per protingą terminą įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Šiuo atveju egzistuoja visos privalomos sąlygos pareiškėjo bankroto bylos iškėlimui: skola viršija 25 minimalias mėnesines algas, pareiškėjas nėra sudaręs sandorių, galinčių ar galėjusių lemti ne atsiskaitymą su kreditoriais, pareiškėjas per pastaruosius trejus metus nėra sudaręs sandorių, galėjusių pažeisti kreditorių teises ir lėmusių ne atsiskaitymą, pareiškėjas neturi žalingų įpročių. Nors pareiškėjas anksčiau teistas, tačiau tai neturėjo jokios įtakos skolos susidarymui. Nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra pareiškėjas, bankroto byla. Pareiškėjo atžvilgiu nėra iškelta civilinių, darbo ar baudžiamųjų bylų. Pareiškėjo būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga kas mėnesį 1 769,00 Eur suma: maistui gėrimams 140,00 Eur, drabužiams ir avalynei 50,00 Eur, sveikatos priežiūrai 30,00 Eur, higienos priemonėms 20,00 Eur, įmokai UAB „mogo LT“ pagal 2020-07-07 transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 129,00 Eur, būsto išlaidoms 100,00 Eur, išlaidos transporto priemonei 100,00 Eur, bendros išlaidos gyvenant Vokietijoje 1 200,00 Eur (40,00 Eur per dieną).

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu prašo atmesti pareiškimą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jo pastangas atsiskaityti su kreditoriais ar tokios galimybės nebuvimo. Pareiškėjas pareiškime taip pat nenurodė, kokių konkrečių priemonių ėmėsi ir/ar imsis, siekdamas gauti daugiau pajamų.

Suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepimu neprieštarauja pareiškėjo bankroto bylos iškėlimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimu pareikštus reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą, kuriuo pareikštus reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra.

Kiti suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad dėl visų pareiškėjo skolų vykdomieji dokumentai yra perduoti vykdymui antstoliams. Pareiškėjas dėl besikaupiančių palūkanų bei antstolių vykdomųjų išlaidų neturi galimybės per protingą laiką atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas jau ne vienerius metus dirba, rodo pastangas grąžinti susidariusias skolas. Pareiškėjo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos neturėjo įtakos pareiškėjo mokumui.

Suinteresuotas asmuo R. Z. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko. Papildomai paaiškino, kad jos sutuoktinis skolino pinigus pareiškėjui. Sutuoktinis neatgavęs pinigų kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo. Mirus sutuoktiniui ji paveldėjo reikalavimą į pareiškėją.

Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie vykusią teismo posėdį jiems buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali per protingą terminą įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Nuo 2023 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta 840,00 Eur MMA (neatskaičius mokesčių), taigi 25 MMA sudaro 21 000,00 Eur.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų suma nutarties priėmimo dienai ženkliai viršija 25 minimalias mėnesines algas, tai yra sudaro 86 842,42 Eur: UAB „GelvoraSergel“ – 8 425,76 Eur, MB „Mokuma“ – 1 621,85 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ – 22 914,42 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 25 807,03 Eur, Z. G. – 6 080,13 Eur, OÜ Aktiva Finants – 2 173,91 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius – 258,77 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – 57,00 Eur, J. P. – 1 954,76 Eur, UAB „Legal balance“ – 2 726,43 Eur, A. Š. – 1 976,22 Eur, J. Š. – 462,04 Eur, R. Z. – 5 321,80 Eur, Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras – 486,15 Eur, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius – 23,17 Eur, antstolė Reda Vizgaudienė – 246,20 Eur, antstolis Jonas Petrikas – 133,71 Eur, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė – 76,76 Eur, antstolė Brigita Tamkevičienė – 463,56 Eur, antstolė Viktorija Vėliuvienė – 34,15 Eur, antstolis Aleksandras Selezniovas – 1 707,76 Eur, antstolė Lina Pužienė – 1 892,65 Eur, antstolė Vida Daugirdienė – 1 529,10 Eur.

Vertinant pareiškėjo turtinę padėtį nustatyta, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo, registruotą kilnojamąjį turtą sudaro transporto priemonė „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, jo darbo užmokestis siekia apie 700,00 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, darbdavys pareiškėjui taip pat kas mėnesį išmoka vidutiniškai 1 200,00 Eur dienpinigių. Pareiškėjo vardu atidarytoje atsiskaitomojoje sąskaitoje esantis pinigų likutis neviršija 1 minimalios mėnesinės algos. Teismui nėra žinoma apie kitus pareiškėjo pajamų šaltinius.

Atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį, pareiškėjo gaunamas pajamas, spręstina, kad, skiriant netgi ir visą šiuo metu pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį (700,00 Eur) skolų vykdymui, nutarties priėmimo dienai apskaičiuotos skolos visiškam padengimui prireiktų 10 metų ir 4 mėnesių. Akivaizdu, kad dėl besikaupiančių palūkanų, antstolių vykdymo išlaidų šis terminas išsitęstų. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį per protingą terminą negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas yra nemokus.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita Įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

Šiuo atveju nenustatyta pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą. Pareiškėjas pateikė į bylą visus reikiamus dokumentus, pareiškime bei teismo posėdyje išsamiai išdėstė jo nemokumą sukėlusias aplinkybes. Taip pat pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nemokumą galėjo lemti jo žalingi įpročiai. Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis pareiškėjas per 5 metų laikotarpį nesikreipė konsultavimui ar (ir) gydymui. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis pareiškėjas anksčiau teistas. Tačiau pabrėžtina, kad pareiškėjas nebuvo teistas už nusikaltimus ar nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo nemokumą galėjo lemti per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjo sudaryti jo kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai. Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų. Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėjas, bankroto byla. Taigi nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių, apibrėžtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, bankroto bylos iškėlimui.

Teismas suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro atsiliepime į pareiškimą nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad dėl visų aukščiau paminėtų įsiskolinimų pareiškėjo atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis pareiškėjas nuo 2019 m. spalio mėnesio iš esmės nepertraukiamai dirba, antstoliai nuo jo darbo užmokesčio periodiškai atlieka priverstines išskaitas skolų dengimui. Pareiškėjo įsiskolinimai, kiek tai leidžia pareiškėjo finansinės galimybės, iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo dengiami. Iš ko spręstina, kad šiuo atveju kreditinių įsipareigojimų neįvykdymą nulemia jų dydis, o ne pareiškėjo pasyvi elgsena. Taip pat matyti, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra pagerėjusi lyginant su ankstesniais metais. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis pareiškėjo draudžiamosios pajamos 2020 m. siekė 4 732,91 Eur, 2021 m. – 7 242,76 Eur, 7 225,95 Eur. Todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjas nededa pastangų savo finansinei padėčiai pagerinti.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditoriaus pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir objektyviai nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai.

Teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių bei patvirtinti bankroto procedūroms reikalingą pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratore prašo skirti E. G. ir patvirtinti 500,00 Eur sumą bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Įstatymo 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti E. G. pareiškėjo bankroto administratoriumi, nenustatyta. Į bylą pateiktas bankroto administratorės sutikimas, numatytas Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, teismui pagal Įstatymo 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas. Atsižvelgęs į administratorės nurodytą sumą, reikalingą bankroto procedūroms, įvertinęs tai, jog daugiau bankroto administratorių kandidatūrų teismui nepateikta, teismas pareiškėjo bankroto administratore skiria E. G., kuri sutinka atlikti bankroto procedūras. Taip pat patvirtintina 500,00 Eur suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas prašo patvirtinti 1 769,00 Eur sumą, reikalingą jo būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį. Pagal pareiškėją šios išlaidos susideda iš: maistas, gėrimai – 140,00 Eur, drabužiai ir avalynė – 50,00 Eur, sveikatos priežiūra – 30,00 Eur, higienos priemonės – 20,00 Eur, įmoka UAB „Mogo LT“ pagal 2020-07-07 transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 129,00 Eur, būsto išlaidos – 100,00 Eur, išlaidos transporto priemonei – 100,00 Eur, bendros išlaidos gyvenant Vokietijoje 1 200,00 Eur (40,00 Eur per dieną). Pareiškėjo pajamos sudaro apie 1 900,00 Eur (atlyginimas + dienpinigiai).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, įvertinęs pareiškėjo vidutiniškai per mėnesį gaunamas pajamas, bankroto bylos iškėlimo metu esamą minimaliosios mėnesinės algos dydį, pareiškėjo pateiktų išlaidų pagrįstumą, prašomą nustatyti mėnesiui pinigų sumą būtiniesiems pareiškėjo poreikiams patenkinti mažina iki 1 000,00 Eur. Pastebėtina, kad pareiškėjas būtinas išlaidas pragyvenimui skaido į dvi dalis: išlaidas, patiriamas darbo reikalais išvykoje Vokietijoje, ir išlaidas, būtinas pragyvenimui Lietuvoje. Pagal pareiškėją išlaidos Vokietijoje sudaro 1 200,00 Eur, o Lietuvoje – 569,00 Eur (140,00 Eur + 50,00 Eur + 30,00 Eur + 20,00 Eur + 129,00 Eur + 100,00 Eur + 100,00 Eur = 569,00 Eur). Pareiškėjo skaičiavimu pragyvenimui Vokietijoje jam reikia 40,00 Eur vienai darbo dienai. Pareiškime nurodoma, kad pagal įprastinį darbo grafiką pareiškėjas 2 savaites poilsiauja Lietuvoje ir 4 savaites dirba Vokietijoje arba 3 savaites poilsiauja Lietuvoje ir 6 savaites dirba Vokietijoje. Tai rodo, jog pareiškėjo vidutinis praleidžiamas laikas Lietuvoje sudaro apie 1/3 mėnesio, o Vokietijoje – 2/3 mėnesio. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas skaičiuoja dienpinigius, kaip būtinas išlaidas pragyvenimui Vokietijoje, už kiekvieną mėnesio dieną nepriklausomai nuo to jis yra išvykęs į užsienį ar ne. Iš ko spręstina, kad pareiškėjo pragyvenimui užsienyje darbo metu reikalinga dienpinigių suma sudaro ne daugiau kaip 2/3 nuo pareiškėjo paskaičiuotos dienpinigių sumos, tai yra 800,00 Eur (1 200,00 Eur / 3 x 2 = 800,00 Eur). Tuo tarpu dėl pareiškėjo patiriamų išlaidų Lietuvoje matyti, kad jų dydis yra artimas minimaliai mėnesinei algai po mokesčių, nors pareiškėjas praleidžia Lietuvoje vidutiniškai tik trečdalį mėnesio. Todėl yra pagrindas pareiškėjo būtinųjų minimalių poreikių patenkinimui Lietuvoje paskaičiuotą išlaidų sumą mažinti dviem trečdaliais (569,00 Eur / 3 = 189,67 Eur).

Atsižvelgiat į išdėstytą, patvirtintina 1 000,00 Eur dydžio suma reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti pareiškėjui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti R. B. bankroto administratore E. G., adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 500,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė E. G. turi teisę naudoti R. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 1 000,00 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo R. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims bei paskirtai bankroto administratorei E. G..

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.