- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2-18174-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- I. A.
- Trečiasis asmuo
- akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Servico“
- Advokatai
- Tadas Ugintas
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei teisininkei M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams I. A. (I. A.) ir I. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Servico“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka už 2018 m. liepos 8 d. įvykio metu atsiradusią žalą.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (kuri teises ir pareigas perėmė iš užsienio bendrovės Seesam Insurance AS, veikusios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti solidariai iš atsakovų I. A. (I. A.) ir I. A. 7 076,89 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad su draudėju sudarė turto draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Teigia, kad ginčo butas 2018 m. liepos 8 d. buvo užlietas ir jam padaryta žala. Ieškovė, pripažinusi šį įvykį draudžiamuoju ir įvertinusi žalos dydį, dėl šio apliejimo nukentėjusio buto savininkui (draudėjui) išmokėjo 9 062,59 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pažymi, kad išmokėjusi draudimo išmoką, kreipėsi į atsakovus su pretenzija, tačiau pastarieji informavo, jog pretenzija turėtų būti adresuota atsakovų draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“. Anot ieškovės, ADB „Gjensidige“ informavo, kad dėl 2018 m. liepos 8 d. įvykusio apliejimo nukentėjusiems asmenims jau buvo išmokėta maksimali išmoka. Taigi, ieškovės vertinimu, atsakovų draudimo bendrovė, išmokėdama draudimo išmoką nukentėjusių butų savininkams, pripažino, jog būtent atsakovai yra atsakingi dėl 2018 m. liepos 8 d. įvykusio apliejimo.
4. Ieškovė aiškina, kad draudimo žalos administravimo metu papildomai kreipėsi į (duomenys neskelbtini), pastato administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Servico“, kuri informavo, jog bendrieji inžineriniai tinklai, kuriuos prižiūri, įtakos įvykusiai avarijai neturėjo.
5. Ieškovė ieškinį reiškia atsakovams remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio nuostatomis, nes už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, yra atsakingas šių objektų savininkas (valdytojas).
Šalies argumentai
6. Ieškovė, nesutikdama su atsakovų atsikirtimų argumentais, nurodo, kad atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog 2018 m. liepos 8 d. įvykis nepagrįstai buvo pripažintas draudžiamuoju ir remiasi tik prielaidomis. Ieškovė laikosi pozicijos, kad dėl kilusios žalos yra atsakingi atsakovai ir, jos manymu, tai patvirtina objektyvūs įrodymai: 2018 m. rugpjūčio 2 d. bei 2019 m. birželio 18 d. UAB „Servico“ atsakymai, kuriuose nurodoma, jog bendrieji inžineriniai tinklai įtakos įvykusiai avarijai neturėjo; ADB „Gjensidige“ atsakymas, kuriame pažymėta, jog atsakomybė dėl įvykusio įvykio kyla atsakovams, bei tai, jog ADB „Gjensidige“ jau yra įvykdžiusi visus įsipareigojimus, kylančius iš draudimo sutarties, sudarytos su atsakovais; 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovų ieškovei siųstas elektroninis laiškas, kuriuo atsakovai informavo ieškovę apie reikalavimo nukreipimą į ADB „Gjensidige“, kas patvirtina, jog patys atsakovai pripažįsta savo atsakomybę dėl įvykusio apliejimo.
7. Ieškovės atstovės teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad nors nukentėjusiajam asmeniui už įvykio metu sukeltą žalą iš viso atlyginta 9 062,59 Eur suma, tačiau ieškovė, įvertinusi nusidėvėjimą (kurio netaikė pradiniame ieškinyje), prašo priteisti solidariai iš atsakovų 7 076,89 Eur sumą. Pažymėjo, kad šiuo atveju avarija įvyko trūkus karšto vandens ventiliui, kuris yra po skaitiklio, todėl tai jau yra ginčo buto savininko nuosavybė ir atsakomybė (o ne bendroji dalinė namo savininkų nuosavybė). Anot ieškovės atstovių, atsakovai neįrodė aplinkybės, jog namo administratorė UAB „Servico“ būtų prisiėmusi atsakomybę už trūkusį ventilį (t. y. kad būtų padidinusi savo atsakomybės ribas). Paaiškino, kad namo administratorius atsakingas tik už bendrą stovą, o nuo skaitiklio yra konkretaus buto savininko atsakomybė, nes tokia atšaka tenkina tik vieno buto poreikius. Papildomai nurodė, kad iš esmės visais avarijos atvejais uždaromas vandens tiekimas visam namui, siekiant apsaugoti visų turtą, kol nustatinėjama įvykio priežastis. Teigė, kad šiuo atveju nustatytos visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė netinkamu valdymu, žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad šiuo atveju žalos dydis (kuris paskaičiuotas be PVM) laikytinas įrodytu, paskaičiuotas ieškovės eksperto ir nėra nuginčytas. Nurodė, jog atsakovų pasitelktas ekspertas nebuvo net nuvykęs į ginčo butą ir savo išvadas padarė tik iš pateiktų nuotraukų, formaliai ir neobjektyviai paskaičiavęs galimą žalos dydį.
Atsiliepimas
8. Atsakovai I. A. ir I. A. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
9. Atsakovai iš esmės pripažįsta, kad žala atsirado 2018 m. liepos 8 d. trūkus karšto vandens ventiliui, esančiam daugiabučio namo laiptinėje, 7 aukšte, įrengtoje kolektorinėje spintoje, esančiam po skaitiklio. Kita vertus, nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog atsakovai laikytini atsakingais dėl atsiradusios žalos, t. y. kad žalos šaltinis yra atsakovų teisinės atsakomybės ribose.
10. Atsakovai pažymi, kad kreipėsi į teismo ekspertą T. M. dėl žalos dydžio nustatymo, kuriam buvo pateikti dokumentai, kuriais šioje civilinėje byloje ieškovė grindžia nuostolių dėl apdrausto buto užliejimo dydį. Aiškina, kad minėtas teismo ekspertas tuo pagrindu parengė žalos atstatymo skaičiavimo ataskaitas Nr. 200615 bei Nr. 200615-1. Nurodo, kad žalos atstatymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. 200615 ekspertas pateikė išvadą, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini), padaryta žala dėl vandens užpylimo, vadovaujantis pateiktais draudimo įmonės sudarytais dokumentais, darbų atlikimą vertinant su nusidėvėjimu, sudaro 2 320,88 Eur; žalos atstatymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. 200615-1 ekspertas pateikė išvadą, kad ginčo bute esantiems virtuvės baldams ir klijuojamam stiklui padaryta žala dėl vandens užpylimo, vadovaujantis pateiktais draudimo įmonės sudarytais dokumentais, darbų atlikimą vertinant su nusidėvėjimu, sudaro 860 Eur. Taigi, anot atsakovų, ieškovės prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma nėra teisiškai pagrįsta. Be to, byloje nėra duomenų, kad sugadinto turto remontas būtų buvęs realiai atliktas, todėl PVM suma taip pat nelaikytina realiu nuostoliu (byloje nėra faktinių duomenų, kad PVM yra realiai sumokėtas už įsigytas prekes ar paslaugas).
Atsiliepimas
11. Atsakovai taip pat nurodo, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą, priežiūrą ir eksploatavimą vykdo UAB „Servico“ (pagal 2011 m. lapkričio 3 d. Namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį).
Šalies argumentai
12. Atsakovų atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad, visų pirma, šiuo atveju UAB „Servico“, kaip namo administratorė, pagal 2011 m. lapkričio 3 d. Namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį prižiūri ir karšto vandens sistemą; anot atstovo, administratorės atsakomybė yra iki uždaromosios armatūros (šiuo atveju ventilio) ir ją įskaitant (minėtos sutarties Priedo Nr. 3 2, 11 punktai; Priedo Nr. 4 3.1.1 ir 3.1.4 punktai; Priedo Nr. 5 8 eilutė), t. y. nagrinėjamu atveju ginčo buto savininkų – atsakovų, atsakomybės ribos prasideda tik po trūkusio ventilio. Pažymėjo, kad nors namo priežiūros sutartyje ir jos prieduose dėl karšto vandens sistemos priežiūros ir atsakomybės ribų tiesiogiai nepasisakyta, tačiau sutartyje (ir jos prieduose) susitarta dėl šalto vandens sistemos, todėl toks susitarimas pagal analogiją taikomas ir karšto vandens sistemai. Be to, pažymėjo, kad, remiantis atsakovų žiniomis, būtent UAB „Servico“ anksčiau keitė ventilį, kuris įvykio metu trūko (labiausiai tikėtina dėl perveržimo); be to, po įvykio UAB „Grinda“ sąskaitą už įvykio likvidavimą pateikė būtent UAB „Servico“. Papildomai aiškino, kad UAB „Grinda“ nutraukė vandens tiekimą visam namui, todėl tai patvirtina, jog trūkęs ventilis buvo uždaromoji armatūra. Atsakovų atstovas taip pat nesutiko su ieškovės prašomos priteisti žalos dydžiu ir pažymėjo, kad jis paskaičiuotas neteisingai, dalis išlaidų ieškovės sąmatose persidengia, išlaidos paskaičiuotos iš esmės tik pagal nukentėjusiosios pageidavimus. Teigė, kad vien tai, jog atsakovai sutiko atlyginti dėl ginčo įvykio patirtą žalą UAB „Servico“, savaime nepagrindžia, jog jie pripažino savo atsakomybę dėl minėto įvykio (tuo metu dar nebuvo kreipęsi teisinės pagalbos).
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo UAB „Servico“ atsiliepime į ieškinį prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
14. Nurodo, kad 2018 m. liepos 7 d. buvo gautas pranešimas, jog objekte adresu (duomenys neskelbtini), dėl kolektorinėje spintoje trūkusio (duomenys neskelbtini) butui priklausančio karšto vandens ventilio vandeniu buvo užlieti 5, 6, 7 aukštų bendro naudojimo patalpos, lifto šachta, liftas, požeminio parkingo 1 aukštas, taip pat savininkams nuosavybės teise priklausantys butai ir patalpos. Aiškina, kad po pranešimo apie pastebėtą vandens nutekėjimą, apie 4.20 val. atvykę UAB „Grinda“ atstovai likvidavo avariją bei pateikė trečiajam asmeniui avarijos padalinių likvidavimo įrodymus bei atliktų darbų sąmatą, kurią trečiasis asmuo apmokėjo. Trečiasis asmuo pažymi, kad apie šį įvykį el. paštu informavo ir K. A.-R., kurios el. paštas buvo nurodytas kaip kontaktinis minėto objekto (duomenys neskelbtini) butui (trečiojo asmens žiniomis, K. A.-R. yra atsakovų (duomenys neskelbtini)).
15. Anot trečiojo asmens, dėl nurodyto įvykio trečiojo asmens administruojamiems (duomenys neskelbtini), esantiems bendrojo naudojimo objektams padarytą žalą iš dalies atlygino ADB „Gjensidige“, sumokėdama 3 000 Eur dydžio pagal atsakovų civilinės atsakomybės draudimo sutartį maksimalią mokėtiną draudimo išmoką, o dėl likusios trečiojo asmens administruojamiems bendrojo naudojimo objektams padarytos žalos atlyginimo buvo susitarta su atsakovais žodžiu, leidžiant pastariesiems padarytą žalą atlyginti dalimis, įtraukiant nuostolių kompensavimą į kas mėnesį atsakovams teikiamas sąskaitas už (duomenys neskelbtini) butui priklausančias apmokėti paslaugas dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), teikia namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas pagal sudarytą sutartį; tuo pagrindu buvo sudarytas bendrojo naudojimo objektų, už kurių priežiūrą atsakingas trečiasis asmuo, aprašas, pagal kurį trečiasis asmuo vandentiekio sistemoje turi prižiūrėti geriamojo vandens vamzdynus ir uždaromąją armatūrą pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.). Trečiojo asmens teigimu, šiuo atveju byloje pateikti aktai, fotonuotraukos ir kiti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad avarijos priežastimi buvo už (duomenys neskelbtini) butui priklausančio vandens apskaitos skaitiklio trūkęs ir tam pačiam butui priklausantis ventilis, kuris tiek pagal ieškinyje nurodytas CK normas, tiek pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą namo administravimo priežiūros sutartį bei bendrojo naudojimo objektų aprašą yra laikytinas patalpų savininko(-ų) asmenine nuosavybe, o ne pastato bendrojo naudojimo objektu.
17. Taigi, trečiojo asmens vertinimu, ieškinys šiuo atveju pagrįstai pateiktas remiantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis atsakovams, nes trečiasis asmuo nėra (duomenys neskelbtini) butui nuosavybės teise priklausančių įrenginių (šiuo atveju – ventilio) savininkas ar valdytojas. Taip pat mano, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, atleidžiančių patalpų savininkus nuo atsakomybės, kaip tai numato CK 6.270 straipsnio 1 dalis.
18. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė; prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
19. Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba žalų ekspertu. Paaiškino, kad į ginčo butą vyko du kartus – 2018 m. liepos ir lapkričio mėn. Pažymėjo, kad minėtų apsilankymų metu buvo užfiksuota žala, padaryta ginčo butui jį apliejus – virtuvės ir svetainės zonos buvo užlietos, apgadintos lubos, sienos, grindys ir baldai; taip pat nustatyti apgadinimai ir koridoriuje, vonioje. Anot liudytojo, skilimus ant sienų/lubų galėjo įtakoti vandens užliejimas ir/arba namo sėdimas, tačiau ginčo buto savininkė nurodė, jog iki užpylimo skilimų nebuvo (todėl sprendė, jog skilimai įvyko dėl užliejimo). Nurodė, kad ginčo butas yra naujos statybos name, jis buvo prabangiai įrengtas – sudėtos vienos iš brangiausių grindų, geri baldai, sienos nudažytos brangiais dažais ir pan. Paaiškino, kad įprastai darant nuotraukas nedaro įrašų kur tos nuotraukos darytos. Pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju buvo apgadintos/pažeistos ne visos sienos/lubos, tačiau faktiškai jas reikia perdažyti visas, siekiant atstatyti į pradinę padėtį; taip pat pakeisti ir nušlifuoti visas grindis, kad suvienodinti atspalvius. Teigė, kad ginčo bute buvo daug baldų, todėl išnešti visko nepavyktų, dėl to skaičiavo išlaidas jų apdengimui; be to, dėl šios priežasties skaičiavo ir padidintą koeficientą jų stumdymui (nes darbo būtų daug); skaičiavo ir grindjuosčių dažymą, nes ginčo buto savininkė sakė, jog jos buvo dažomos (o ne pirktos nudažytos); taip pat skaičiavo padidintas valymo išlaidas, nes po remonto darbų tokie darbai būtų reikalingi. Papildomai paaiškino, kad apskaičiuojant apgadintų baldų ir stiklo keitimo išlaidas rėmėsi ginčo buto savininkės pateiktais gamintojų paskaičiavimais. Pažymėjo, kad jo sudarytose sąmatose galimai tam tikri darbai/išlaidos galėjo ir dubliuotis, tačiau buvo žiūrima į bendrą gaunamą sumą, siekiant, jog ginčo buto savininkai turėtų realią galimybę atstatyti ginčo buto būklę į pradinę (buvusią iki užpylimo). Anot liudytojo, siekiant apskaičiuoti smulkių darbų išlaidas Sistelos programa yra nelabai tinkama.
20. Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba žalų ekspertu. Paaiškino, kad į jį kreipėsi atsakovai ir prašė apskaičiuoti ginčo butui padarytą žalą. Teigė, kad nebuvo nuvykęs į minėtą butą, rėmėsi jam pateiktais dokumentais – be kita ko, nuotraukomis ir ieškovės sąmatose pateiktais skaičiavimais; žalą skaičiavo remdamasis Sistelos programa. Anot liudytojo, skaičiuojant patirtą žalą, atrinko kas dubliavosi ieškovės sąmatose ir besidubliuojančias pozicijas pašalino, taip pat jeigu nematė kažkokių pažeidimų nuotraukose, taip pat neskaičiavo išlaidų tokiems pažeidimams – pavyzdžiui, jeigu nuotraukose nematė ant sienos užpylimo požymių, vertino, jog sienose esantys įtrūkimai atsirado dėl namo sėdimo; taip pat nevertino, jog užlietas gipso kartono plokštes reikėtų keisti; grindjuosčių dažymo išlaidų neskaičiavo, nes prekyboje parduodamos jau dažytos. Pažymėjo, kad dėl stiklo keitimo išlaidų kreipėsi į bendroves, teikiančias tokias paslaugas, ir gavęs pasiūlymus, apskaičiavo tokių darbų rinkos vertę.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
21. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso (ir aktualiu laikotarpiu priklausė) atsakovams I. A. ir I. A.. Nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ ir I. A. buvo sudarę gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. GJELT 2702420 nurodytam butui apdrausti; draudimo laikotarpis – nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. birželio 17 d.; turto savininko civilinė atsakomybė apdrausta maksimaliai 3 000 Eur sumai.
22. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso (ir ginčui aktualiu laikotarpiu priklausė) I. G. (50/159 dalys buto) ir P. G. (109/159 dalys buto) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis; užsienio bendrovė Seesam Insurance AS, veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (kurios teises ir pareigas, po susijungimo, perėmė ieškovė), ir I. G. 2016 m. lapkričio 8 d. sudarė Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą Nr. 220 0074041/2016 nurodytam butui apdrausti; draudimo laikotarpis – nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d.
23. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2018 m. liepos 8 d. (naktį iš 2018 m. liepos 7 d. į liepos 8 d.) trūko karšto vandens ventilis, esantis (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, 7 aukšte, įrengtoje kolektorinėje spintoje už (duomenys neskelbtini) buto karšto vandens skaitiklio; šią aplinkybę patvirtina tiek UAB „Servico“ 2018 m. liepos 9 d. defektinis aktas Nr. V18-004312, tiek UAB „Grinda“ pranešimas apie avariją; tiek ir šalių paaiškinimai.
24. UAB „Servico“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. birželio 18 d. raštuose nurodyta, kad dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrieji inžineriniai tinklai, kuriuos prižiūri pastato administratorius, įtakos įvykusiai avarijai neturėjo.
25. Nustatyta, kad ieškovės atstovas – žalų ekspertas, 2018 m. liepos 10 d. techninės apžiūros protokole ir 2018 m. lapkričio mėn. papildomame techninės apžiūros protokole užfiksavo ginčo butui padarytą žalą ir sudarė lokalines sąmatas, sudarytas pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas, kuriose atstatymas po užpylimo (patalpos) buvo įvertintas 9 722,19 Eur (kartu su visais mokesčiais), neskaičiuojant mokesčių – 6 059,70 Eur (nuostolių dydis, įvertinus nusidėvėjimą, sudaro 5 292,67 Eur); atstatymas po užpylimo (baldai) buvo įvertintas 3 089,89 Eur (nuostolių dydis, įvertinus nusidėvėjimą, sudaro 1 784,22 Eur)).
26. Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė 2019 m. birželio 27 d. pervedė I. G. draudimo išmokas – 6 059,70 Eur ir 3 002,89 Eur (iš 3 089,89 Eur minusuota 87 Eur draudimo sutartyje nurodyta išskaita), viso 9 062,59 Eur sumą.
27. Nustatyta, kad ieškovė, atlyginusi nurodytą žalą, 2019 m. liepos 23 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštais kreipėsi į atsakovus su regresiniu reikalavimu atlyginti nurodytą žalą, tačiau atsakovai nurodė, jog ieškovė turėtų kreiptis į jų butą apdraudusią ADB „Gjensidige“.
28. 2020 m. vasario 28 d. ieškovė kreipėsi į atsakovų nurodytą draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“ su pretenzija dėl 9 062,59 Eur žalos atlyginimo, tačiau pastaroji 2020 m. kovo 2 d. pranešime nurodė, kad pagal I. A. gyventojų turto draudimo sutarties GJELT Nr. 2702420 sąlygas turto savininko civilinės atsakomybės draudimo suma yra ribota, ir dėl 2018 m. liepos 8 d. įvykio, už kurį atsakomybė kyla draudėjui, ADB „Gjensidige“ jau yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus – atlyginusi nuostolius nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokant visą turto savininko civilinės atsakomybės draudimo sumą. Byloje pateiktas sąskaitos išrašas, ADB „Gjensidige“ užvestų draudimo bylų medžiaga ir trečiojo asmens UAB „Servico“ pateikti paaiškinimai patvirtina, kad ADB „Gjensidige“ pagal minėtą draudimo sutartį 2018 m. rugpjūčio 23 d. išmokėjo UAB „Servico“ 3 000 Eur žalai atlyginti (už 2018 m. liepos 8 d. įvykį), o dėl likusios žalos atlyginimo atsakovai ir UAB „Servico“ susitarė žodžiu, likusią žalos sumą išdėstant kartu su mėnesiniais mokėjimais už suteiktas paslaugas (šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Servico“ pateiktos sąskaitos, išrašytos atsakovams).
29. Į bylą pateiktoje eksperto T. M. (į kurį bylos nagrinėjimo metu kreipėsi atsakovai) žalos atstatymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. 200615 pateikta išvada, kad butui, adresu (duomenys neskelbtini), padaryta žala dėl vandens užpylimo, vadovaujantis pateiktais draudimo įmonės sudarytais dokumentais, darbų atlikimą vertinant su nusidėvėjimu, sudaro 2 320,88 Eur (ataskaitoje nurodoma, jog ši suma paskaičiuota su PVM, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, jog šios sumos apskaičiuotos be PVM); žalos atstatymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. 200615-1 ekspertas pateikė išvadą, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), esantiems virtuvės baldams ir klijuojamam stiklui padaryta žala dėl vandens užpylimo, vadovaujantis pateiktais draudimo įmonės sudarytais dokumentais, darbų atlikimą vertinant su nusidėvėjimu, sudaro 860 Eur.
30. Nustatyta, kad tarp UAB „Veikmė“ ir UAB „Servico“ 2011 m. lapkričio 3 d. buvo sudaryta Namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB „Servico“ įsipareigojo teikti (ir, pagal bylos duomenis, iki šiol teikia) namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir šio asmens nustatymo
31. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
32. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės, buvo apgadintas dėl 2018 m. liepos 8 d. įvykusio įvykio; ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, apskaičiavo 9 062,59 Eur draudimo išmoką už sugadintą butą ir šią sumą išmokėjo nukentėjusiam asmeniui. Taigi, spręstina, kad ieškovė, atlyginusi minėto buto savininkams žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, konstatuota, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017). Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), buto užpylimo židinys buvo trūkęs karšto vandens ventilis, esantis (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, 7 aukšte, įrengtoje kolektorinėje spintoje už (duomenys neskelbtini) buto karšto vandens skaitiklio, o ne kiti šaltiniai, todėl teismas dėl šios aplinkybės plačiau taip pat nepasisako.
34. Pažymėtina, kad žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovai, be kita ko, nurodė, kad minėtas ventilis trūko galimai dėl per didelio jo užveržimo, kurį atliko ginčo namo administratorė UAB „Servico“, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (net nepateikė įrodymų, jog šis ventilis minėto asmens buvo keičiamas), todėl šios atsakovų nurodytos aplinkybės vertintinos kaip neįrodytos (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
35. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar minėta avarija įvyko bendro naudojimo inžinerinėse sistemose, ar atsakovams priklausančioje inžinerinėje sistemoje, bei kas turi atsakyti už padarytos avarijos padarinius.
36. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
37. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
38. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) nurodo, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pateikia vartotojo inžinerinės sistemos sąvoką. Pagal šio reglamento (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.) 6.9 punkto nuostatą vartotojo inžinerinė sistema suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje karšto vandens sistema apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami karšto vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo pastato sienos arba šilumokaičio, įrengto pastate iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Pažymėtina, kad identiškos nuostatos nurodytos ir UAB „Servico“ 2015 m. gegužės 16 d. sudarytame ginčo namo bendrojo naudojimo objektų apraše.
40. Atsakovai, be kita ko, nurodo, kad šiuo atveju jų atsakomybės riba prasideda tik po trūkusio ventilio, todėl žala kilo ne jų atsakomybės ribose, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovų pozicija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai atitinkamoje sistemoje yra įrengtas ir skaitiklis ir įtaisas, galintis nutraukti vandens pratekėjimą (uždaromasis įtaisas), tai būtent pastarasis laikomas nustatantis ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Tokio įrenginio (šiuo atveju ventilio) funkcija nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Karšto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti karšto vandens padavimą į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos, todėl darytina išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1237-450/2014). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju trūkęs ventilis priskirtinas prie vartotojo inžinerinės sistemos, t. y. prie atsakovams priklausančios inžinerinės sistemos ir atitinkamai yra jų atsakomybės ribose, nes minėtas įtrūkęs ventilis buvo/yra skirtas tik atsakovams priklausančių patalpų vandens tiekimo sistemai aptarnauti, t. y. jis niekaip nepriklauso bendrai karšto vandens inžinerinei sistemai, iš kurios vanduo tiekiamas viso namo patalpoms, jis gali uždaryti vandens tiekimą išimtinai į atsakovams priklausančias patalpas.
41. Vien ta aplinkybė, kad, anot UAB „Grinda“ pateiktos informacijos, atvykus šalinti įvykusios avarijos, buvo nutrauktas vandens tiekimas visam namui (o ne tik atsakovų butui), nesudaro pagrindo spręsti dėl priešingo atsakomybės ribų aiškinimo, nes, kaip teisingai pažymėjo ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, iš esmės visada (arba bent jau daugelyje atvejų) įvykus tam tikrai avarijai, susijusiai su vandens išsiliejimu, iš karto nutraukiamas vandens tiekimas visam objektui, kol nebus nustatyta tiksli avarijos priežastis (t. y. avarijos atvykę šalinti asmenys negali žinoti tikslios avarijos kilimo priežasties, todėl siekdami užkirsti didesnės žalos kilimui, nutraukia vandens tiekimą visam objektui ir tik tada aiškinasi jos priežastis).
42. Atsakovai, be kita ko, teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo susitarta dėl kitokios bendrųjų ir vartotojo inžinerinių sistemų bei atitinkamai atsakomybės ribos; teigė, jog UAB „Servico“, kaip namo administratorė, pagal 2011 m. lapkričio 3 d. Namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį prižiūri ir karšto vandens sistemą, jos atsakomybė yra iki uždaromosios armatūros (šiuo atveju ventilio) ir ją įskaitant (minėtos sutarties Priedo Nr. 3 2, 11 punktai; Priedo Nr. 4 3.1.1 ir 3.1.4 punktai; Priedo Nr. 5 8 eilutė). Kita vertus, teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovų pozicija.
43. Kaip nurodė ir patys atsakovai, nurodytoje sutartyje (2011 m. lapkričio 3 d.) ir jos prieduose dėl karšto vandens sistemos priežiūros ir atsakomybės ribų tiesiogiai nepasisakyta – atsakovų nurodomame sutarties Priedo Nr. 3 11 punkte nustatyta, jog į namo administratorės teikiamas paslaugas, be kita ko, patenka ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra; Priedo Nr. 4 3.1.1 ir 3.1.4 punktuose nurodyta, jog į bendrąją inžinerinę įrangą patenka šalto vandens tinklai – profilaktinė vamzdynų, uždaromosios armatūros ir įvadų hermetizacijos apžiūra nustatytais terminais, bei vamzdynų uždaromosios armatūros smulkių defektų šalinimas ar keitimas; Priedo Nr. 5 8 eilutėje nurodyta, jog namo administratorius atsakingas už pastato šilumos punktų – šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, priežiūrą ir kontrolės užtikrinimą, bei periodinį šių darbų tikrinimą. Taigi, ginčo namo butų savininkams ir administratoriui nesusitarus dėl kitokių bendrųjų ir vartotojo inžinerinių sistemų – šiuo atveju dėl karšto vandens sistemos bei atitinkamai atsakomybės ribų, taikytinos šio sprendimo 38-40 punktuose nurodytos bendros atsakomybės ribos. Teismas taip pat neturi pagrindo pritarti atsakovų argumentams, kad kadangi nurodytoje sutartyje (ir jos prieduose) susitarta dėl šalto vandens sistemos ribų išplėtimo, todėl toks susitarimas pagal analogiją turėtų būti taikomas ir karšto vandens sistemai, nes toks plečiamasis aiškinimas, teismo vertinimu, šiuo atveju negali būti taikomas.
44. Taigi, nagrinėjamu atveju trūkęs ventilis už (duomenys neskelbtini) buto karšto vandens skaitiklio ir pagal 2011 m. lapkričio 3 d. Namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties nuostatas yra priskiriamas buto savininko eksploatuojamam objektui, dėl ko už šio objekto gedimo metu sukeltą apliejimą atsakomybė kyla būtent atsakovams, atitinkamai jiems kyla ir civilinė atsakomybė bei pareiga atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims (dėl kurios dydžio bus pasisakoma toliau šiame sprendime). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovai iš pradžių neginčijo, jog atsakomybė dėl minėto įvykio kilo būtent jiems – siūlė kreiptis į jų butą apdraudusią bendrovę, taip pat sutiko atlyginti (ir atlygino) namo administratorei patirtą žalą dėl šios įvykio, bei tik vėliau pakeitė poziciją ir pradėjo reikšti abejones dėl atsakomybės ribų.
Dėl žalos dydžio
45. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovės paskaičiuotu ir prašomu priteisti žalos dydžiu bei nurodo, kad jis paskaičiuotas neteisingai, dalis išlaidų ieškovės sąmatose persidengia, išlaidos paskaičiuotos iš esmės tik pagal nukentėjusiosios pageidavimus; be to, atsakovų pasamdytas ekspertas įvertino patirtą žalą gerokai mažesne suma.
46. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.
47. Vertinant žalos padarymo faktą ir dydį, pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšius su sugadinimais. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui įrodinėti. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-166/2009).
48. Taip pat konstatuota, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
50. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad iš esmės didžioji dalis ieškovės eksperto sąmatoje (dėl patalpų atstatymo po užpylimo) nurodytų darbų yra susiję su žalos šalinimu, ir/ar yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti. Tai patvirtina ieškovės turto sunaikinimo, sugadinimo aktuose nurodytų sugadinimų pobūdis, esančios nuotraukos apie buto būklę po užliejimo; taip pat įvertinamas ir avarijos pobūdis (užliejimas buvo itin smarkus, kurio metu buvo užlieti 5, 6, 7 aukštų bendro naudojimo patalpos, lifto šachta, liftas, požeminio parkingo 1 aukštas, taip pat savininkams nuosavybės teise priklausantys butai ir patalpos). Teismo vertinimu, ieškovės pateikta sąmata (dėl patalpų) yra pakankamai išsami, apimanti ne tik atstatymo kaštų apskaičiavimus, bet ir vaizdo fiksacijas (fotonuotraukas), buto apžiūrą ir t. t.
51. Teismas kritiškai vertina atsakovų poziciją, grindžiamą eksperto T. M. sudaryta nauja sąmata (dėl patalpų), kad nagrinėjamu atveju nevertinami šie pažeidimai ir atitinkamai išlaidos jų pašalinimui: dėl koridoriaus lubų, vonios lubų, grindų dangos perlakavimo, grindjuosčių dažymo. Pažymėtina, kad, visų pirma, minėtas ekspertas T. M. nebuvo nuvykęs į ginčo butą ir sąmatą sudarinėjo tik remiantis jam pateiktomis nuotraukomis bei ieškovės sąmatomis (ginčo dėl šios aplinkybės nekilo), tuo tarpu ieškovės pasitelktas ekspertas R. J. du kartus buvo faktiškai nuvykęs į ginčo butą. Be to, iš minėtos žalos atstatymo skaičiavimo ataskaitos Nr. 200615 matyti, kad ekspertui T. M. net nebuvo pateiktos visos ginčo buto nuotraukos, darytos ieškovės eksperto (arba ekspertas jomis nesirėmė), nes ieškovės ginčo buto draudimo byloje akivaizdžiai matosi daugiau padarytų nuotraukų, negu vertino ekspertas T. M.. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės eksperto nustatytais pažeidimais tiek koridoriaus, tiek vonios lubose; tuo labiau esant tokiam smarkiam užpylimui ir net atsakovams neginčijant, jog koridoriaus ir vonios sienos buvo pažeistos (mažai tikėtina, kad šiuo atveju sienos buvo pažeistos, o lubos ne, nors užpylimas vyko iš viršaus). Taip pat teismas neturi pagrindo atmesti išlaidų dėl grindjuosčių dažymo, nes, kaip nurodė ekspertas R. J., ginčo savininkai teigė, jog grindjuostės buvo dažytos faktiškai, o ne nupirkus jas jau nudažytas; atsakovai šių aplinkybių nenuginčijo. Teismas neturi pagrindo pritarti ir atsakovų pozicijai dėl mažesnio ploto grindų dangos perlakavimo, nes pakeitus dalį užlietos grindų dangos, siekiant suvienodinti visos dangos atspalvį ir pan., būtina perlakuoti visą dangą, neapsiribojant vien pakeista dalimi.
52. Toliau pasisakoma apie kiekvieną ieškovės patalpų sąmatos pozicijos pagrįstumą:
– kritiškai vertintinos atsakovų abejonės dėl patalpų uždengimo polietilenine plėvele poreikio, nes buto apgadinimams esant pakankamai dideliame plote, ir įvertinus darbų mastą, visų baldų, įrangos nebūtų galimybės išnešti, todėl pagrįstai paskaičiuotos išlaidos jų apdengimui (sąmatos 1 pozicija);
– teismas iš dalies pritaria atsakovų pozicijai, kad baldų iš skydų išardymui, įrengimui, stumdymui nepagrįstai paskaičiuotas 1,5 koeficientas, nes ieškovė neįrodė tokio darbo sudėtingumo, todėl sąmatos 2 pozicijos išlaidos mažintinos iki 214,97 Eur (atsakovų perskaičiuotos išlaidos šioje dalyje);
– dėl sąmatos 3-9 pozicijų ginčo nekilo, todėl teismas šioje dalyje plačiau nepasisako;
– teismas taip pat sutinka su atsakovų pozicija, kad ieškovės sąmatos 10, 11, 13, 16 ir 18 pozicijose nurodyti darbai nepagrįstai išskirti atskirai iš 14 pozicijos – masyvo parketlenčių danga, jas klijuojant, į kurią iš esmės, kaip nurodė ekspertas T. M., faktiškai patenka ir ieškovės sąmatos 10, 11, 13, 16 ir 18 pozicijose nurodyti darbai, todėl teismas minėtose pozicijose nurodytas išlaidas vertina kaip nepagrįstas;
– dėl sąmatos 12 pozicijos ginčo nekilo, todėl teismas šioje dalyje plačiau nepasisako;
– sąmatos 14 pozicijoje nurodytus darbus ir išlaidas teismas vertina kaip pagrįstus; tuo labiau jų iš esmės neginčijo ir atsakovai, paskaičiavę iš esmės panašią sumą (atsižvelgiant į nusidėvėjimą);
– sąmatos 15 poziciją – dėl grindų šlifavimo ir lakavimo, teismas vertina taip pat kaip pagrįstą, nes, kaip minėta, siekiant suvienodinti visos dangos atspalvį, būtina perlakuoti visą dangą, neapsiribojant vien pakeista dalimi;
– sąmatos 17 pozicijoje nurodytas išlaidas (203,94 Eur) už darbus – grindjuosčių pakeitimas, teismas mažina iki 50 Eur (tik kaip už senų grindjuosčių demontavimą), nes grindjuosčių (naujų) įrengimas jau buvo/turėjo būti įtrauktas į sąmatos 14 pozicijoje nurodytus darbus; teismas kritiškai vertina atsakovų eksperto paskaičiuotas 5,13 Eur išlaidas 29 m senų grindjuosčių demontavimui, nes jos akivaizdžiai yra per mažos;
– sąmatos 19 pozicija vertintina kaip pagrįsta, nes, kaip minėta, ekspertas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo savininkai teigė, jog grindjuostės buvo dažytos faktiškai, o ne nupirktos jau nudažytos; atsakovai šių aplinkybių nenuginčijo;
– sąmatos 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 pozicijas teismas vertina kaip pagrįstas, nes užliejus ginčo butą, atitinkamai buvo užlietos ir gipso kartono plokštės (ant sienų/lubų), kurios yra neatsparios drėgmei, todėl būtina jas keisti (o ne jas tik išdžiovinti); atitinkamai pagrįstai paskaičiuotos išlaidos jų keitimui ir glaistymui/šlifavimui/dažymui bei pan.; taip pat teismas vertina, kad pažeidimai dėl įtrūkusių sienų/lubų pagrįstai įvertinti kaip atsiradę dėl užliejimo, o ne namo sėdimo, nes atsakovai nepagrindė tokios savo pozicijos; dar kartą pažymėtina, jog ieškovės ekspertas buvo faktiškai ginčo bute du kartus ir abejoti jo padarytomis išvadomis šioje dalyje teismas neturi. Teismas atitinkamai neturi pagrindo pritarti atsakovų pasitelkto eksperto šioje dalyje pateiktais skaičiavimais (gerokai mažesniais), kurie nėra pagrįsti rinkos vertėmis ir pan. (kelia abejonių vien tai, kad, pavyzdžiui, 10 kv. m lubų ir 41,5 kv. m sienų dažymas (kartu su dažais ir darbu) galėtų kainuoti tik atitinkamai 43,05 Eur bei 156,51 Eur);
– teismas taip pat laiko pagrįsta 29 sąmatos poziciją dėl patalpų valymo po remonto išlaidų, nes, teismo vertinimu, tokios išlaidos – 133,72 Eur, yra protingos, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų remonto darbų poreikį ir atitinkamai nešvarumų po tokių darbų atlikimo atsiradimą; vien tai, jog ieškovės ekspertas, apskaičiavęs tokias išlaidas, nurodė galimai netinkamą įkainio kodą – mazutuotų-tepaluotų paviršių valymas, nesudaro pagrindo jų vertinti kaip nereikalingų ar per didelių išlaidų; atsakovų eksperto paskaičiuotos valymo išlaidos – 50,35 Eur, yra akivaizdžiai per mažos (94 kv. m ploto nuvalymui po remonto);
– dėl sąmatos 30 pozicijos ginčo nekilo, todėl teismas šioje dalyje plačiau nepasisako.
53. Taigi, įvertinus teismo perskaičiuotus darbus ir atitinkamai jų išlaidas (darbo užmokestis – 1 861,52 Eur; medžiagos – 2 414,05 Eur; mechanizmai – 139,06 Eur), pridėjus papildomų medžiagų vertę (3 proc.), papildomų mechanizmų vertę (3 proc.), papildomą darbo užmokestį (8 proc.), statybvietės išlaidas (9 proc.; šios išlaidos pridedamos po medžiagų nusidėvėjimo apskaičiavimo), įvertinus nusidėvėjimą (medžiagų 25 proc.), darytina išvada, kad realios išlaidos patalpų atstatymui po nurodyto ginčo buto užliejimo sudaro 4 380,19 Eur. Pažymėtina, kad į nurodytą sumą PVM nėra įskaitomas.
54. Atsakovai teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ginčo buto savininkai būtų turėję realių išlaidų, t. y. būtų faktiškai remontavę ginčo butą. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina sugadintą turtą atkurti. Vien ta aplinkybė, kad, atsakovų manymu, ginčo buto savininkai galėjo kokių nors išlaidų nepatirti, negalima apriboti žalą patyrusio asmens teisės į teisingą žalos atlyginimą. Kaip minėta, tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas nustatant prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais.
55. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme: toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovų pasitelktų ekspertų išvados vertintinos kaip rašytiniai įrodymai, o ne eksperto išvados.
56. Teismas iš dalies kritiškai vertina atsakovų poziciją, grindžiamą eksperto T. M. sudaryta nauja sąmata (dėl baldų apgadinimo), kurioje minėtas ekspertas gerokai sumažino baldų permontavimo medžiagų išlaidas, šios savo pozicijos niekaip nepagrindus.
57. Toliau pasisakoma apie kiekvieną ieškovės baldų sąmatos pozicijos pagrįstumą:
– sąmatos 1 pozicijoje teismas nurodytas 1 370,38 Eur išlaidas medžiagoms vertina kaip pagrįstas (atsakovams jų nenuginčijus); kita vertus, teismas pritaria atsakovų pozicijai, jog šiuo atveju nepagrįstai buvo paskaičiuotas padidintas minėtų darbų koeficientas (2); teismas sutinka su atsakovų (atsakovų pasitelkto eksperto) pozicija, kad jis mažintinas iki 1,5 (įvertinus tai, jog baldų demontavimas yra pakankamai nesudėtingas darbas), atitinkamai išlaidos darbo užmokesčiui šioje dalyje sudaro 287,11 Eur;
– sąmatos 2 pozicijoje nurodytas išlaidas teismas vertina kaip nepagrįstas, nes atsakovų pasitelktas ekspertas, faktiškai kreipęsis į bendroves, atliekančias dekoratyvinių stiklų ant sienų perklijavimo darbus, bei gavęs atsakymus dėl tokių darbų vertės, apskaičiavo jų rinkos vertę, kuria teismas neturi pagrindo abejoti (ieškovė jų taip pat byloje nenuginčijo; aplinkybė, jog ieškovės ekspertui tokią sumą nurodė ginčo buto savininkė, net nepateikus jokių tai pagrindžiančių įrodymų į bylą, vertinama kritiškai); taigi, teismas vertina, jog dekoratyvinio stiklo ant sienų perklijavimo/keitimo išlaidos sudaro 241,66 Eur (107,93 Eur darbo užmokestis ir 133,73 Eur medžiagos);
– teismas neturi pagrindo abejoti sąmatos 3 pozicijoje nurodytų šiukšlių išvežimo išlaidų pagrįstumu; nors atsakovų pasitelktas ekspertas apskaičiavo gerokai mažesnes išlaidas šioje dalyje, tačiau jų skaičiavimo net nepaaiškino, todėl teismas ieškovės nurodytas išlaidas šioje dalyje vertina kaip pagrįstas.
58. Taigi, įvertinus teismo perskaičiuotus darbus ir atitinkamai jų išlaidas (darbo užmokestis – 424,03 Eur; medžiagos – 1 504,11 Eur; mechanizmai – 73,99 Eur), pridėjus papildomų medžiagų vertę (3 proc.), papildomų mechanizmų vertę (3 proc.), papildomą darbo užmokestį (8 proc.), statybvietės išlaidas (9 proc.; šios išlaidos pridedamos po baldų nusidėvėjimo apskaičiavimo), įvertinus nusidėvėjimą (baldų 50 proc.), darytina išvada, kad realios išlaidos baldų atstatymui po nurodyto ginčo buto užliejimo sudaro 1 426,57 Eur; į nurodytą sumą PVM taip pat nėra įskaitomas.
59. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (kaltė šiuo atveju preziumuojama), todėl bendra ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina suma už ginčo buto apgadinimus sudaro 5 806,76 Eur (4 380,19 Eur + 1 426,57 Eur) (CK 6.249, 6.266 straipsniai); kitoje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
60. Tenkinant ieškovės prašymą, solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 5 806,76 Eur (4 380,19 Eur + 1 426,57 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
61. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
62. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
63. Atsakovai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 410 Eur išlaidas už pasitelkto eksperto paslaugas, bendrai – 2 235 Eur.
64. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 204 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimų – sumažino savo reikalavimus iki 7 076,89 Eur sumos, todėl jai grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalies nuo atsisakytų reikalavimų, t. y. šiuo atveju 33,75 Eur ((204 Eur - 159 Eur) x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis); vertintina, kad ieškovė patyrė 159 Eur dydžio išlaidas žyminiam mokesčiui.
65. Teismo vertinimu, atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos – 1 815 Eur, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
66. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 82,05 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 7 076,89 Eur sumą, priteista – 5 806,76 Eur), todėl ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 130,46 Eur (159 Eur x 82,05 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
67. Atitinkamai atsakovams iš ieškovės priteistina 401,18 Eur (2 235 Eur x 17,95 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovams iš ieškovės priteistina 270,72 Eur (401,18 Eur - 130,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
68. Trečiasis asmuo UAB „Servico“, teikiant atsiliepimą į ieškinį, prašė priteisti jo patirtas 363 Eur dydžio bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidas, pateikė PVM sąskaitą faktūrą minėtai sumai, tačiau nei su atsiliepimu į ieškinį, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų dėl faktiškai patirtų šių išlaidų, t. y. nepateikė įrodymų, jog minėta sąskaita buvo apmokėta. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo įrodymus apie minėtos sąskaitos apmokėjimą pateikė tik 2020 m. spalio 20 d. 15:43:12 val. (nors, kaip matyti, mokėjimas atliktas dar 2020 m. spalio 12 d.), jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos – 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdis, kuriame baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, pasibaigė 14:57:42 val. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiajam asmeniui jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
69. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai iš šalių, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams I. A. (I. A.) ir I. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Servico“, tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. A. (I. A.), gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 5 806,76 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus 76 ct) nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 806,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, atsakovams I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. A. (I. A.), gim. (duomenys neskelbtini), 270,72 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.