- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- AN2-95-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00012-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Š.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria netenkintas R. Š. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Tauragės apskrities VPK KPS, Institucija) 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-3712-2019, kuriuo R. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 500 Eur baudą ir atimant specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities VPK KPS 2019-12-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3757-2018 R. Š. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019-11-15 22.57 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusius automobilius, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, per pėsčiųjų perėją ir sankryžoje, specialiai spausdamas akceleratorių tam, kad automobilis pradėtų slysti šonu, dėl to galiniai varomieji ratai praslydo, nesuvaldė automobilio, jis apsisuko važiuojamojoje kelio dalyje, dėl to aplenkto automobilio vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti, kad išvengtų eismo įvykio. Tokiais savo veiksmais R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3, 5, 8, 9, 140.1 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2019-12-23 nutarimu R. Š. pateikė skundą Tauragės apylinkės teismui, prašydamas jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį ir, taikant jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo 2020-02-14 nutartimi R. Š. skundas dėl Institucijos 2019-12-23 nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, jog R. Š. kaltė dėl chuliganiško vairavimo yra įrodyta ir abejonių nekelia. Pažeidėjo versija, jog jis skubėjo namo pas močiutę ir pagalvojo, kad priekyje prie sankryžos buvęs pirmas automobilis sugedo, nusprendė priešais jį buvusius du automobilius aplenkti ir atsidurti jų priekyje, paneigia vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog kad tarpai tarp mašinų nebuvo tokie, kad būtų bent menkiausia galimybė, aplenkus automobilius, įvažiuoti į tarpą tarp jų, juolab, kad pareiškėjas net nepristabdė vairuojamo automobilio, o priekyje jo važiavę automobiliai visą laiką judėjo link sankryžos gana tolygiu greičiu, prieš įvažiuodami į sankryžą sulėtino greitį ir tik įsitikinę, kad į pagrindinį kelią įvažiuoti saugu, užbaigė sukimo į kairę manevrą, kaip to reikalauja E. D. pareiškėjo versijos, kad buvo prastas matomumas ir jam pasirodė, jog automobilis priekyje yra sugedęs ir yra įjungęs avarinį šviesos signalą, teismas pažymėjo, kad iš vaizdo įrašo nustatyta, jog pirmas automobilis (policijos nežymėtas tarnybinis automobilis) buvo pristojęs prie sankryžos vos dvi sekundes, kad praleistų pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, todėl pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Taip pat teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad policijos pareigūnai, važiavę pirmame automobilyje prie sankryžos nežymėtu policijos automobiliu, elgėsi provokuojamai, tai yra tyčia judėjo lėtai, pažymėdamas, jog, kaip matyti iš vaizdo įrašo, eismas pagrindinėje gatvėje buvo pakankamai intensyvus, pagrindiniu keliu pravažiavo du automobiliai, vieną jų pareigūnai praleido ir tik tada suko į kairę, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareigūnai elgėsi provokuojamai, juolab, kad pareiškėjas važiavo ne už pareigūnų automobilio, o už dar dviejų automobilių. Dėl pareiškėjo versijos, kad jis lenkė, nes skubėjo nuvežti močiutei vaistus, teismas pažymėjo, kad pateikti medicininiai duomenys apie močiutės sveikatą nepatvirtina jo nurodytos versijos. Be to, iš pareiškėjo paaiškinimų teisme darytina išvada, jog po protokolo surašymo jis parvežė draugą ir tik tada grįžo namo, o ne skubėjo pas močiutę, todėl jo nurodyta skubėjimo priežastis vertintina kritiškai. Pasisakydamas dėl to, kad, pasak pareiškėjo, jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų veiksmų, nebuvo realaus pavojaus, nebuvo priežastinio ryšio, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kelių eismo dalyvių saugumui grėsmė buvo keliama lenkiant kitus automobilius ir slystant sankryžoje, dėl to pareiškėjas nesuvaldė savo automobilio ir tik dėl atsitiktinumo išvengė sunkių pasekmių. Be to, buvo tamsus paros metas, kelio danga šlapia, iš vaizdo įrašų matyti, kad eismas vyko pakankamai intensyviai. Pareiškėjas kelyje elgėsi ne tik neatsargiai ar nerūpestingai, bet ir kėlė pavojų kartu su juo važiavusiam draugui, policijos pareigūnų vairuojamam automobiliui ir kitiems dviem automobiliams, sukusiems iš šalutinio į pagrindinį kelią. Tokiu būdu jis rodė savo išskirtinumą, pranašumą kelyje, tai patvirtina jo tiesioginę tyčią – norą priešpriešinti save kitiems eismo dalyviams. Be to, teisme apklausti policijos pareigūnai A. G. ir S. Z. parodė, kad vaizdo įraše užfiksuoti trys automobiliai buvo tarpusavyje susiję, kadangi jiems patruliuojant nežymėtu policijos automobiliu pareiškėjo vairuojamas automobilis su tais pačiais dviem automobiliais, kuriuos pareiškėjas lenkė, visą vakarą iki įvykio važinėjosi (duomenys neskelbtini), apylinkėse. Liudytojas A. G. parodė, kad po įvykio pareiškėjas ir minėti automobiliai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštę (duomenys neskelbtini) ir, matyt, aptarinėjo įvykusį įvykį. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susijęs su minėtais automobiliais ir Institucijos atstovas remiasi tik galima prielaida apie tai, kad pareiškėjas bandė pasirodyti prieš draugus juos aplenkdamas, tačiau, teismo nuomone, pats faktas, kad po įvykio pareiškėjo ir minėti du automobiliai, kuriuos jis lenkė, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštę (duomenys neskelbtini) ir ten stovėjo, nesudaro jokio pagrindo tikėti pareiškėju, kad jis nusižengimą padarė dėl to, kad labai skubėjo. Nors pareiškėjas teigė, kad jo automobilis yra varomas galiniais ratais ir yra jam neįprastas, tačiau iš vaizdo įrašų ir kaip liudytojų apklaustų pareigūnų parodymų, S. Z. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareiškėjas net nebandė stabdyti, dėl to, neturint pakankamai patirties, automobilis tapo nevaldomas. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad pareigūnai nebuvo priversti staigiai stabdyti, teismas pažymėjo, kad tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš pareigūnų parodymų nustatyta, kad pareigūnų automobilis greitėjo ir vienu momentu buvo pasiekęs 32 km/val. greitį, pareiškėjo nesuvaldytas automobilis apsisuko, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir užblokavo pareigūnų vairuojamam automobiliui kelią. Vaizdo įraše matyti, kad reaguodamas į tai pareigūnas vairuojamą automobilį pasuka į kairę ir stabdo, taigi pareigūnas turėjo greitai sureaguoti ir tik dėl nedidelio automobilio greičio jam pavyko sustoti greitai ir išvengti susidūrimo su pareiškėjo vairuojamu automobiliu. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo padaryti KET pažeidimai kėlė pavojų eismo saugumui, iš esmės sudarė realias kliūtis vykti saugiam eismui. Tai, kad, pasak pareiškėjo, jo padaryti pažeidimai nesukėlė realių neigiamų padarinių, kiti automobiliai nebuvo dėl to priversti keisti judėjimo krypties, nekilo grėsmė kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, nepaneigia jam inkriminuoto nusižengimo. Pasisakydamas dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas padarė pavojingą KET pažeidimą, būdamas anksčiau du kartus baustas už KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo bei įvažiavo į zoną, kurioje motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas), paskirtos nuobaudos, kurios, priešingai pareiškėjo tvirtinimui, galioja, nesudrausmino ir nesulaikė nuo naujų KET pažeidimų darymo. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau pareigūnas šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tačiau jis savo kaltės dėl šio jam inkriminuoto nusižengimo nepripažino, todėl pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pagrįstai šios aplinkybės nepripažino aplinkybe, lengvinančia kaltininko padėtį. Be to, visą laiką pareiškėjas kėlė versijas, jog skubėjo, turėjo nuvežti vaistų močiutei, kad priekyje važiavęs automobilis galbūt buvo sugedęs ir įsijungęs avarinį signalą, o tai nelaikytina padėjimu išaiškinti administracinio nusižengimo bylą ar nuoširdžiu gailėjimusi dėl padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK. Šiuo atveju pareiškėjo teisinės padėties nešvelnina tokios aplinkybės, kad dėl jo neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo, kad teisė vairuoti jam reikalinga rūpinantis močiute, nuvažiuoti į mokslus, darbą ir darbe, o šios specialiosios teisės netekimas jam turėtų neigiamos įtakos jo darbinei veiklai, mokslams. Teismas pažymėjo, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Įvertinęs visa tai, teismas padarė išvadą, kad R. Š. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lėmusias aplinkybes ir ANK 22 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl nėra pagrindo jas keisti. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba sumažinti jam paskirtos nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės trukmę, skiriant jam sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimaliam terminui atimant specialiąją teisę.
4.1. R. Š. nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi ir Institucijos nutarimu, teigia, kad jie yra neteisėti, neteisingi ir nepagrįsti, byloje nesurinkti visi galimi įrodymai, neapklausti visi liudytojai, neteisingai įvertinti surinkti įrodymai, faktai neatitinka byloje nustatytų įvykio aplinkybių, pareigūnų parodymai iškraipė įvykio metu buvusią realią situaciją, ignoruoti jo parodymai ir byloje pateikti dokumentai. Apelianto nuomone, skundžiama teismo nutartis priimta šališkai, neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai įvertinta byloje esanti įrodymų visuma ir vadovautasi tik prielaidomis ir neobjektyviais vertinimais, asmenine (subjektyvia) nuomone, kitais teisiškai nepagrįstais argumentais ir motyvais.
4.2. Apelianto teigimu, jis nepadarė teisės pažeidimo, koks yra nurodytas skundžiamuose teismo ir Institucijos procesiniuose sprendimuose, nesielgė taip, kaip juose nurodyta, todėl buvo neteisingai ir nepelnytai nubaustas sunkia ir nesąžininga nuobauda, todėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo jis negali pripažinti. Apelianto nuomone, jo veika turi būti perkvalifikuota iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, todėl skundžiama teismo nutartis, kaip ir policijos nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje turi būti pakeisti dėl toliau nurodomų motyvų ir argumentų.
4.3. Teismas nutartyje sutiko su jo teiginiu, kad teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1- 942/2018,2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Tačiau teismas atmetė jo argumentus, kad policijos automobilis važiavo lėtai ir provokuojamai, kritiškai vertino tai, kad jis paskutiniu momentu priėmė svarbų sprendimą lenkti pagrindinėje gatvėje esantį automobilį, kad pirmiausia jis vežė draugą namo, o tik paskui važiavo namo ir vežė vaistų močiutei. Teismas, vadovaudamasis niekuo nepatvirtintais policijos pareigūnų teiginiais ir prielaidomis, kad jis lenkė priekyje judėjusius du jam pažįstamus automobilius, nusprendė, kad jo veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, nors sutiko, kad pareigūnas važiavo nedideliu greičiu.
4.4. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, įvertindamas, kad jis per pusę metų buvo padaręs du KET pažeidimus, tačiau jie nėra sunkūs ir pavojingi, teismas konstatavo, kad jis yra nesąžiningas, nes kėlė versiją, kad skubėjo, nors taip ir buvo, taip pat teismas nurodė, kad jis nepateikė dokumentų, kad vienas rūpinasi savo močiute, galiausiai pasisakė, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, atitinka jų dydį ir trukmę. Teismas ieškojo ir rado pagrindą atmesti visus jo argumentus ir motyvus, parodydamas, kad jis visapusiškai kaltas dėl jam inkriminuotų KET pažeidimų (nors jis nėra baustas už sunkius KET pažeidimus), teigdamas, kad jis yra nepataisomas ir nesąžiningas, iki smulkmenų neįrodė savo teiginių ir dėl močiutės priežiūros, kad neįmanoma surasti, nustatyti išskirtinių, lengvinančių aplinkybių, kurios leistų sušvelninti (sumažinti) paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nors atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nenustatyta.
4.5. R. Š. nurodo, kad jis nuoširdžiai prisipažįsta, jog padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, kadangi lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, važiavo per pėsčiųjų perėją, tačiau jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų veiksmų, nebuvo realaus pavojaus, nebuvo priežastinio ryšio.
4.6. Jis nuo pat šios bylos pradžios prisipažino, kad jo tikslas buvo aplenkti du priekyje stovėjusius ar lėtai judėjusius automobilius, jis matė, kad prieš sankryžą tarp pirmojo automobilio, kuris irgi vos judėjo, yra tarpas, ir tikėjosi aplenkęs du automobilius atsidurti tarp pirmojo ir aplenktųjų automobilių. Jis norėjo aplenkti du priekyje važiavusius automobilius ir jokiu būdu neįsivaizdavo tokio lenkimo kaip nematant pagrindinės gatvės prieigų išvažiuoti į sankryžą ir ten aplenkti trečią automobilį. Tai yra nerealu, jis tokio manevro neplanavo, nesitikėjo ir akivaizdu, kad tai yra nelogiška, beprotiška įvažiuoti į pagrindinę gatvę, neįsitikinus, kad tai yra saugu. Tačiau pradėjęs lenkti du automobilius jis pamatė, kad tarp jų ir pirmojo automobilio, kuris jau lėtai įvažiavo į pagrindinę gatvę (sankryžą), nėra pakankamai vietos, kad tilptų jo automobilis, tada priėmė momentinį sprendimą lenkti ir trečią automobilį, sukti į kairę, dėl to teko staiga įvažiuoti į sankryžą ir jo automobilį ant šlapios dangos sumetė ir apsuko.
4.7. Nutarime nurodyta, jog jis specialiai spaudė akceleratorių tam, kad automobilis pradėtų slysti šonu, tačiau, apelianto teigimu, tai yra nelogiška ir neteisinga. R. Š. pažymi, kad jis neturi tiek patirties, kad sugebėtų tokioje situacijoje suvaldyti automobilį, taip jis nemoka daryti ir tokio tikslo neturėjo. Toks jo veiksmų įvertinimas yra perteklinis, neturintis jokio teisinio ir moralinio pagrindo, nes jis to tyčia nedarė ir nesugebėtų taip specialiai padaryti. Čia nebuvo tyčios ir negalima kalbėti apie kažkokį specialų, tyčinį jo veiksmą, jis net pasąmonėje neturėjo tokios minties, kad sankryžoje tamsiu paros metu, esant tiek automobilių, lenkdamas specialiai verstų savo automobilį slysti šonu, nes to daryti nemoka ir nesugeba ir tai yra nerealu.
4.8. R. Š. teigimu, jo automobilio akceleratorius buvo spaudžiamas tik tiek, kad iškilus situacijai spėtų aplenkti, tai nebuvo jo sąmoningi ir tyčiniai veiksmai, siekiant pasirodyti, kažkam sukelti pavojų, rankinis stabdys nebuvo traukiamas, specialiai siekiant, kad automobilis slystų. Tokie jo parodymai, apelianto teigimu, visiškai atitinka vaizdo įrašus, nuo pat pradžių yra nuoseklūs ir vienodi, todėl teiginys, kad taip jis padarė tyčia, nėra teisingas ir logiškas. Akivaizdu, jog supratęs, kad jo automobilis nebetilps tarp kitų automobilių, jis intuityviai staigiau paspaudė akceleratorių, kad išvengtų susidūrimo su kitais automobiliais. Jis tai privalėjo daryti, kadangi lįsdamas tarp automobilių būtų juos kliudęs, dėl to netyčia staigiau paspaudė akceleratorių ir įvyko šis įvykis. Kelio danga buvo slidi, jis to neįvertino, o ir nebeturėjo iš ko rinktis, automobilis staiga apsisuko jam to nenorint ir specialiai to nesiekiant, jis tokio veiksmo nebuvo numatęs ir jo tyčia nesiekė.
4.9. Nuo pat pradžių jis nuoširdžiai pripažino patį faktą, tačiau jo veiksmai buvo netyčiniai, atlikti ne dėl chuliganiškų paskatų, priešpriešinant save prieš kitus asmenis, ar buvo tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Tai įvyko dėl to, kad jam teko staiga priimti kitokį sprendimą, nei galvojo, siekiant išvengti galbūt sunkesnių pasekmių, jeigu būtų tekę lįsti tarp automobilių, kaip galvojo iš pradžių, todėl akceleratorių, kad spėtų aplenkti ir pirmąjį automobilį, teko paspausti, tačiau jis neįvertino situacijos, dėl to automobilis pradėjo slysti, tačiau tai įvyko dėl šlapios ir slidžios kelio dangos ir jo nesugebėjimo tinkamai įvertinti automobilio ir savo galimybes ir esančias aplinkybes.
4.10. Jis nuo pat pradžių prisipažino, kad lenkė du automobilius, tikėdamasis juos aplenkti ir įlįsti tarp jų ir pirmojo automobilio, kad skubėjo, nurodė, kad neturėjo blogų ketinimų, pasakė, jog padarė pažeidimą, dėl savo veiksmų gailėjosi, nors pareigūnas to neįvertino kaip lengvinančios aplinkybės.
4.11. Apeliantas akcentuoja, kad įvykio vietos įrašuose nematyti jokių slydimo, padangų pėdsakų žymių, to niekur nėra užfiksuota. Paprastai, tyčia stipriai spaudžiant akceleratorių, važiuojant chuliganiškai, padangų žymės pasilieka, šiuo atveju jų užfiksuota nėra, o tai patvirtina, kad kelio danga buvo šlapia ir slidi, o jo veiksmai buvo priverstiniai, atlikti siekiant išvengti susidūrimo, netyčiniai, nechuliganiški. Be to, šioje byloje nėra surinkta jokių faktų, kam konkrečiai buvo sukelta grėsmė, neigiamos pasekmės, kaip nukentėjo eismo saugumas, kam padaryta žala.
4.12. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ne ANK 420 straipsnio 2 dalį, tuo labiau kad protokole ir nutarime nėra nurodyta, kad jo vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kad tai buvo KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, kaip to reikalauja ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicija.
4.13. Iš įvykio vaizdo įrašo, kuris užfiksuotas kameromis 2019-11-15 23 val., aiškiai matyti, kad šalutiniame kelyje stovi trys automobiliai, privažiuoja ketvirtasis, stabteli, parodo kairiojo posūkio signalą, tada lenkia du automobilius, paskui staiga pagreitėja, įvažiuoja į pagrindinį kelią, lenkia trečiąjį automobilį, jau esantį sankryžoje, čia automobilį sumėto, apsuka, šis išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, apsisuka 180 laipsnių kampu ir sustoja, prie jo privažiuoja pareigūnų automobilis. Tuo tarpu vaizdo įraše iš policijos automobilio matyti, kaip pirmasis nežymėtas policijos automobilis lėtai, iki 7 km/val. greičiu, suka į kairę, įvažiuoja į pagrindinį kelią, išlygina savo trajektoriją, tada pasirodo BMW automobilis, kuris slysta, apsisuka, sustoja, jau po to prie šio automobilio privažiuoja ir jį prispaudžia policijos automobilis.
4.14. Apelianto nuomone, aprašyti jo veiksmai atitinka būtent ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius: transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
4.15. Liudytojų policijos pareigūnų S. Z. ir A. G. parodymai neatitinka tikrovės. Pateikti duomenys apie tai, kad jis tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą, kad jiems teko staiga stabdyti tarnybiniu automobiliu judant daugiausiai 30 km/val. greičiu, kad jis pažinojo kitų dviejų automobilių vairuotojus, R. Š. teigimu, yra tik jų asmeninė nuomonė, prielaidos, kuriomis, deja, teismas patikėjo. Šių liudytojų išsakyta subjektyvi nuomonė, pateisinant savo veiksmus, niekaip nepatvirtinta kitais argumentuotais įrodymais, kad jis tai padarė tyčia.
4.16. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
4.17. Apeliacinės instancijos teismai yra pažymėję, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaip teisės pažeidimo sudėtis suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
4.18. ANK 5 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo nubaustas Institucijos nutarimu, numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šiam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą, ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų net tik vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (LAT nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).
4.19. Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą ir atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui ir asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017 ir pan.).
4.20. Pagal ANK, administracinis teisės nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, negalima konstatuoti, kad veika padaryta iš chuliganiškų paskatų.
4.21. Nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius, t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Chuliganiškas vairavimas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti KET pažeidimai pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Štai chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akceleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiškai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016); chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas keturis KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako ir perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią, matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
4.22. Nesaugus manevravimas, taip pat ir naudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste. R. Š. teigia, kad nebuvo jokių tyčinių veiksmų dėl akceleratoriaus paspaudimo ir automobilio slydimo, nebuvo ir priežastinio ryšio, kadangi pati situacija įvyko staiga, dėl įvykio jis pats išsigando. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų teigęs kitaip arba kad kas, išskyrus pareigūnus, tai patvirtintų.
Šalies argumentai
4.23. Be to, nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad jis savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pareigūnai, surašydami protokolą, abstrakčiai nurodė, kad jis iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių ir eismo dalyvių akivaizdoje staigiai akceleruodamas važiavo automobiliu taip, kad jis slystų į vieną pusę, dėl to automobilis tapo nevaldomas. Administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuota, kad jis savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Kaip matyti iš įvykio vaizdo įrašo, kelio danga buvo šlapia ir slidi, todėl darytina prielaida, kad netyčia staiga paspaudus akceleratorių automobilis ant tokios kelio dangos galėjo apsisukti.
4.24. Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apelianto teigimu, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas jo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik transporto priemonės vairavimas, atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu ar apsisuka, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.), savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpriešinti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – šioje byloje nenustatytas.
4.25. Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-12-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, apelianto teigimu, darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad jo veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui.
4.26. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju tai yra vieno pareigūno nuomonė, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis, R. Š., pažeidė KET reikalavimus, tai padarė iš chuliganiškų paskatų ir sukėlė atitinkamas pasekmes), nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
4.27. Be to, administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, akivaizdu, kad įrodymus privalo rinkti ir asmens kaltę įrodyti institucija (pareigūnas), o ne pats asmuo teikti įrodymus ir įrodinėti, kad jis nekaltas.
4.28. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti neabejotiną išvadą, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpriešinant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. R. Š. pažymi, kad siekdamas išvengti nenumatyto ir jo neįvertinto galimo susidūrimo, jis nevalingai paspaudė akceleratoriaus pedalą, dėl to įvyko šis įvykis. Apelianto teigimu, tai buvo netyčinis ir priverstinis jo elgesys ir veiksmas, jis pats labai išsigando, tyčia rankinis stabdys nebuvo užtrauktas, nesiekė elgtis chuliganiškai.
4.29. Be to, apeliantas pažymi ir tai, kad galiniais ratais varomu automobiliu jis važinėjo neseniai, tai jam neįprastas automobilis, todėl nebuvo įgudęs, kaip vairuoti ir elgtis esant tokiai situacijai. Kad spustelėjo akceleratoriaus pedalą, jis neginčija, tačiau tai nebuvo padaryta tyčia ir sąmoningai, siekiant sukelti kažkam pavojų, niekam pavojus ir negrėsė, niekam konkrečiai nebuvo sukelta grėsmė, eismo saugumas nenukentėjo, žala niekam nepadaryta.
4.30. Akcentuotina, kad nuo pat įvykio pradžios jis neginčijo šio fakto, prisipažino, išgyveno ir gailėjosi dėl šio pažeidimo padarymo ir bendradarbiavo atskleidžiant jį. Jo padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių neigiamų padarinių, nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, nenukentėjo žmonės, o transporto priemonę vairavo blaivus. Vairuodamas automobilį jis nepadarė jokio kito KET pažeidimo, greičio neviršijo, niekam jokių sugadinimų ir sužalojimų nepadarė, kiti eismo dalyviai nenukentėjo, aplinkai jokia žala nepadaryta, vairuodamas transporto priemonę nei sau, nei kitiems eismo dalyviams ir visam eismo saugumui jis nesukėlė jokio pavojaus.
4.31. ANK 420 straipsnio 2 dalis nurodo, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 560 Eur. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Tačiau, apelianto teigimu, pareigūnas be jokio teisinio pagrindo paskyrė jam administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą ir taikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 18 mėnesių, t. y. taikė vidurkius, nors nutarime aiškiai parašyta, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pakartotinumo nėra.
4.32. Apelianto R. Š. nuomone, toks neproporcingos nuobaudos skyrimas administracinėje teisėje yra teisiškai neįvertintas, nepagrįstas, neteisingas, neproporcingas, neįvertinta reali situacija, nesilaikyta nuoseklumo, teisinių nuostatų, teismų praktikos.
4.33. Apelianto vertinimu, būtina konstatuoti, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti neabejotiną išvadą, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpriešinant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui.
4.34. R. Š. nurodo, kad jam yra 18 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriuje (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje, tenka važinėti į (duomenys neskelbtini), tokį KET pažeidimą jis padarė pirmą kartą, prisipažino padaręs šį pažeidimą, įvykio metu buvo blaivus, tuo metu labai skubėjo, todėl ir pasielgė neatsakingai, lengvabūdiškai, dėl tokio savo poelgio labai gailisi, iš karto prisipažino, padėjo išaiškinti šį pažeidimą, netrukdė tyrimui, vykdė pareigūnų reikalavimus. Jis charakterizuojamas gerai, nėra piktybinis KET pažeidėjas, neteistas. Automobilis jam gyvybiškai reikalingas baigti mokslus, be to, laisvu laiku jis dirba kartu su tėvu statybose, nuvykti į darbo vietą ir dirbant (atsivežti statybinius įrankius ir medžiagas) jam taip pat reikalingas automobilis. Be to, jis vienintelis prižiūri savo močiutę Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenančią kartu su juo, kuriai nustatyti nuolatiniai dideli specialieji poreikiai, reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, ruošiami dokumentai pripažinti jį oficialiu globėju, nors teismas pažėrė prielaidų dėl šios situacijos.
4.35. Apelianto nuomone, policijos nutarime nurodyta prielaida, jog jis praeityje baustas už tyčinius viešosios tvarkos pažeidimus, o tai rodo jo polinkį daryti tyčinius teisės pažeidimus, yra neteisinga, ji turėtų būti vertinama kritiškai, tai nesusiję su šiuo įvykiu.
4.36. R. Š. įsitikinimu, yra visos prielaidos taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. Š. kategoriškai nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, teigia, jog jis lenkė, tikėdamasis iki sankryžos aplenkti du automobilius ir įlįsti tarp jų ir pirmojo automobilio, tačiau supratęs, kad jo automobilis nebetilps tarp lenkiamų dviejų ir pirmojo automobilių, intuityviai staigiau paspaudė akceleratorių, kad spėtų aplenkti ir pirmąjį automobilį. Jis tai privalėjo daryti, kadangi lįsdamas tarp automobilių būtų juos kliudęs, dėl to netyčia staigiau paspaudė akceleratorių. Kadangi kelio danga buvo šlapia ir slidi ir jis to neįvertino, o ir nebeturėjo iš ko rinktis, automobilis pradėjo slysti ir staiga apsisuko. Tačiau tai įvyko jam to nenorint ir specialiai to nesiekiant, jam tiesiog teko staiga priimti kitokį sprendimą, nei galvojo, siekiant išvengti galbūt sunkesnių pasekmių, jeigu būtų tekę lįsti tarp automobilių, kaip galvojo iš pradžių, todėl akceleratorių teko paspausti. Tačiau jo veiksmai nebuvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, jis tiesiog neįvertino situacijos, dėl to automobilis pradėjo slysti, tačiau tai įvyko dėl šlapios ir slidžios kelio dangos ir jo nesugebėjimo tinkamai įvertinti automobilio ir savo galimybes ir esančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, tokie jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (pavojingas vairavimas), o ne pagal to paties straipsnio 2 dalį, kaip chuliganiškas vairavimas.
7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad R. Š. vairavo automobilį chuliganiškai, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą ir byloje esančius įrodymus. Apelianto ginčijamoje teismo nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl pažeidėjo R. Š. ginčijamo fakto vairavus automobilį chuliganiškai įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
10. Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys R. Š. padaryti KET 5, 8, 9, 140.1 punktų pažeidimai. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis; KET 8 punkte nurodyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu; KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 140.1. punkte nurodyta, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š., vairuodamas automobilį, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusius automobilius, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, per pėsčiųjų perėją ir sankryžoje. Šių faktinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š. neneigia, teisinasi, jog lenkė, nes skubėjo, tačiau teigia, kad norėjo iki sankryžos aplenkti du automobilius, tikėdamasis juos aplenkti ir įlįsti tarp jų ir pirmojo automobilio, tačiau pradėjęs lenkti du automobilius ir pamatęs, kad tarp jų ir pirmojo automobilio, kuris jau lėtai įvažiavo į pagrindinę gatvę (sankryžą), nėra pakankamai vietos, kad tilptų jo automobilis, priėmė momentinį sprendimą lenkti ir šį automobilį, sukti į kairę, dėl to teko paspausti akceleratorių ir staiga įvažiuoti į sankryžą ir jo automobilį ant šlapios ir slidžios kelio dangos sumetė ir apsuko. Apelianto teigimu, taip atsitiko dėl to, kad jis tiesiog neįvertino situacijos, o ne dėl to, kad jis tyčia važiavo chuliganiškai. Sutikti su šiais apelianto teiginiais apygardos teismas neturi pagrindo.
12. Byloje yra pateikti informatyvūs miesto sankryžos vaizdo kamera ir policijos pareigūnų, važiavusių nežymėtu policijos automobiliu, vaizdo registratoriumi užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose objektyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota eismo situacija, buvusi R. Š. padaryto nusižengimo metu. Iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad link sankryžos tolygiu greičiu vienas paskui kitą važiuoja trys automobiliai, paskui juos, kaip pats pripažįsta, važiuoja R. Š.. Visi trys priešais R. Š. vairuojamą automobilį važiavę automobiliai priešais sankryžą sulėtina greitį, rodo posūkio į kairę signalą ir stabteli tam, kad praleistų pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Automobiliai vienas paskui kitą sustoja, laikydamiesi saugaus atstumo, tačiau tarpai tarp sustojusių automobilių nėra tokie dideli, kad tarp jų galėtų tilpti dar vienas automobilis. Todėl apelianto R. Š. versija, kad jis iki sankryžos tikėjosi aplenkti du priešais jį važiavusius automobilius ir dar iki sankryžos įlįsti tarp jų ir pirmojo prie sankryžos sustojusio automobilio, tėra pastojo gynybos versija, kurią paneigia objektyvūs įrodymai byloje – vaizdo įrašai. Iš miesto sankryžos vaizdo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo (vaizdo įrašas: (duomenys neskelbtini)) aiškiai matyti, kad pirmasis, t. y. policijos nežymėtas automobilis į sankryžą įvažiuoja prieš tai stabtelėjęs vos keletą sekundžių tam, kad praleistų pagrindiniu keliu iš dešinės Tauragės kryptimi ir iš kairės Kryžkalnio kryptimi važiuojančius automobilius ir šiam jau įvažiavus į sankryžą ir paskui jį važiuojant kitiems dviem automobiliams, paskui juos ketvirtas važiavęs R. Š. pradeda lenkti ir su policijos nežymėtu automobiliu prasilenkia jau sankryžoje, pastarajam išvažiavus į pėsčiųjų perėją. Todėl pastarojo teiginiai, kad dar iki sankryžos jis tikėjosi aplenkti du priešais jį važiavusius automobilius, tikėdamasis įlįsti į tarpą tarp jų ir pirmojo automobilio (nors, kaip minėta, tarpai tarp automobilių nebuvo tokie, kad R. Š. vairuojamas automobilis būtų turėjęs bent menkiausią galimybę, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, įlįsti tarp jų), kuris, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jau buvo įvažiavęs į sankryžą, yra nelogiška ir akivaizdžiai pažeidėjo pasirinkta gynybos versija, kurią paneigia vaizdo įrašai byloje. Apklausiamas apylinkės teisme R. Š. nurodė, kad jis yra vietinis gyventojas, (duomenys neskelbtini) jam gerai pažįstama, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad eismo ypatumai kelio ruože jam neabejotinai buvo žinomi. Todėl pastarojo sprendimas lenkti priešais jį stovėjusius tris automobilius, jau priartėjusius prie pat sankryžos, rodo ne ką kitą, o pažeidėjo chuliganišką elgesį, šiurkščiai pažeidžiant ne tik KET nustatytas bendro pobūdžio pareigas eismo dalyviams laikytis kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai reikalavimų, bet ir KET 140.1. punkte numatytą imperatyvų reikalavimą – draudimą lenkti sankryžose. Akivaizdu, kad būdamas vietinis gyventojas ir gerai žinodamas sankryžą, į kurią įvažiavo, R. Š., lenkdamas priešais jį važiavusius automobilius, kurie, priartėję prie sankryžos, sustojo tam, kad praleistų pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, neturėjo jokio pagrindo tikėtis juos pralenkti dar iki sankryžos, juolab, įlįsti į tarpą tarp priešais jį važiavusių dviejų automobilių ir pirmojo prie sankryžos sustojusio automobilio, nes, kaip minėta, iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad tarpai tarp automobilių nebuvo tokie dideli, kad tarp jų būtų galėjęs tilpti dar vienas automobilis. Be to, iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad R. Š. lenkdamas automobilius net nebando pristabdyti vairuojamo automobilio, todėl pastarojo teiginys, kad jis tikėjosi aplenkti priekyje buvusius du automobilius ir grįžti į savo juostą dar iki sankryžos, įlįsdamas į tarpą tarp lenkiamų ir pirmojo prie sankryžos sustojusio automobilio, yra akivaizdžiai pažeidėjo pasirinkta gynybos versija. Be to, iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad priartėję prie sankryžos priešais R. Š. vairuojamą automobilį važiavę trys automobiliai, kurie važiuodami iki sankryžos lėtino greitį ir atstumai tarp jų palaipsniui mažėjo, prieš įvažiuodami į sankryžą, sustoja prie jos vos keletą sekundžių, todėl R. Š. pateiktas pasiaiškinimas, kad neva jis pagalvojo, jog priekyje prie sankryžos buvęs pirmas automobilis sugedo, todėl nusprendė priešais jį buvusius du automobilius aplenkti ir atsidurti tarpe tarp jų ir priekyje važiavusio automobilio (policijos nežymėto tarnybinio automobilio), yra akivaizdžiai melagingas. Tokiu naiviu pasiteisinimu jis siekia sušvelninti savo atsakomybę, kadangi iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad priešais R. Š. vairuojamą automobilį važiavę visi trys automobiliai važiuoja vienas paskui kitą ir tolygiai prieš sankryžą sulėtiną greitį bei sustoja, todėl pastarajam manyti, kad galbūt priekyje važiavęs automobilis sugedo, kai šis, kaip ir paskui jį neatsilikdami važiavę du automobiliai, kaip minėta, prie sankryžos sustojo vos keletui sekundžių tam, kad galėtų praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, nebuvo jokio pagrindo. Be to, pats pažeidėjas pripažįsta, jog tik pradėjęs lenkti jis pamatė, kad iki sankryžos nespės prasilenkti su priešais jį važiavusiais dviem automobiliais, todėl nusprendė lenkti ir pirmąjį automobilį, kuris tuo metu jau buvo įvažiavęs į sankryžą. Esant tokiai situacijai R. Š. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad prie sankryžos priartėjęs pirmasis automobilis sustojo galbūt dėl to, kad sugedo, juolab, kad šis automobilis (kaip ir kiti du priešais R. Š. važiavę automobiliai) buvo įjungęs posūkio į kairę signalą, o ne įjungęs avarinį signalą, kuris paprastai rodo, kad tokiu atveju automobilis priverstinai (esant gedimui ar pan.) sustojo neleistinoje vietoje. Tai, kad artėdami prie sankryžos automobiliai važiavo lėčiau nei įpratai, palaipsniui lėtindami važiavimo greitį, ir priešais šviesoforu nereguliuojamą sankryžą sustojo, kad galėtų įsitikinti, jog įvažiuoti iš šalutinio į pagrindinį kelią yra saugu, savaime neduoda pagrindo manyti, kad priešais sankryžą sustojęs (-ę) automobilis (-iai) galbūt sugedo.
13. Matydamas prie sankryžos sustojusius priešais jį važiavusius tris automobilius, R. Š. neabejotinai suvokė, jog lenkimas jau draudžiamas, tačiau to nepaisė ir lenkdamas prie sankryžos priartėjusias transporto priemones, kai pirmoji jų jau buvo įvažiavusi į sankryžą, turėjo objektyvią galimybę matyti, kokį nusižengimą daro, tačiau to nepaisė.
14. R. Š. elgesys kelyje, kai šis nusprendė lenkti priešais jį važiavusius net keletą automobilių, sustojusių prie sankryžos tam, kad galėtų praleistų pagrindiniu keliu važiavusius automobilius, rodo, kad taip elgdamasis R. Š. akivaizdžiai nesilaikė anksčiau minėtų KET punktų reikalavimų, negerbė kitų eismo dalyvių, buvo neatsargus, nepaisė draudimo lenkti sankryžoje. Nors apeliantas teigia, kad lenkdamas automobilius ir įvažiuodamas į sankryžą, kai, pasak apelianto, matydamas, kad nespės prasilenkti su dviem automobiliais ir įlįsti į tarpą tarp jų ir priešais juos važiavusio pirmojo automobilio, intuityviai priėmė sprendimą pralenkti sankryžoje ir šį automobilį, dėl to staiga paspaudė akceleratorių ir jo automobilį dėl šlapios ir slidžios kelio dangos sumėtė ir apsuko, tačiau jis nesukėlė realių neigiamų padarinių, kiti automobiliai nebuvo dėl to priversti keisti judėjimo krypties, nekilo grėsmė kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, tačiau tokie argumentai nepaneigia inkriminuoto nusižengimo. Nagrinėjamu atveju padaryti KET pažeidimai neabejotinai kėlė realų pavojų eismo saugumui ir tik dėl atsitiktinumo nebuvo išvengta skaudžių pasekmių. Iš vaizdo įrašų matyti, jog, nepaisant to, kad buvo vėlyvas paros metas (nusižengimas fiksuotas 22.57 val.), automobilių srautas kelyje buvo nemažas, vien priešais R. Š. važiavo trys automobiliai, kuriems priartėjus prie sankryžos, pagrindiniu keliu priešpriešiais pravažiavo du automobiliai.
15. Savo skunduose tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apygardos teismui, pasiaiškindamas dėl padarytų KET pažeidimų R. Š. nurodė, kad jis nevairavo chuliganiškai, lenkė, nes skubėjo nuvežti močiutei vaistų. Taigi, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, jis nusižengimą padarė be jokios svarios dingsties. Neabejotina, kad R. Š., priartėdamas prie sankryžos, važiuodamas paskui priešais jį važiavusius automobilius, turėjo galimybę aiškiai matyti ir matė eismo situaciją, tačiau nusprendė nepaisyti KET reikalavimų ir esamos eismo situacijos, lenkdamas prie sankryžos privažiavusias ir jau sustojusias transporto priemones, kai pirmasis iš trijų priešais jį važiavusių automobilių jau buvo įvažiavęs į sankryžą, tokiu savo elgesiu sąmoningai pabrėžė, jog nesilaiko Kelių eismo taisyklių, eismo saugumo reikalavimų, atsargumo, negerbia kitų eismo dalyvių, tiek jau sustojusių prie sankryžos, tiek pagrindiniu keliu važiuojančių. R. Š. pralenkė ne pavienes transporto priemones (toks veiksmas, nepažeidžiant KET, visiškai nekeltų pavojaus eismo saugumui), o, kaip pats pripažįsta, lenkė net keletą priešais jį važiavusių automobilių, tikslingai sustojusių prie sankryžos, kaip to reikalauja KET, tam, kad išvažiuodami iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, įsitikintų, jog tai daryti saugu ir praleistų juo važiuojančias transporto priemones. Kaip minėta, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad R. Š. pradeda lenkti priešais sankryžą stovėjusius tris automobilius, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kai pirmasis iš jų jau buvo įvažiavęs į sankryžą, ir su juo prasilenkia, pravažiuodamas pakankamai dideliu greičiu, šiam jau įvažiavus į pagrindinį kelią ir važiuojant sankryžoje per perėją, kai netrukus R. Š. vairuojamas automobilis jau pagrindiniame kelyje staiga apsisuka 180 laipsnių kampu ir sustoja priešais tik ką iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiavusio policijos pareigūnų, važiavusių nežymėtu policijos automobiliu, kurį ir dar paskui jį važiavusius du automobilius R. Š. pradėjo lenkti dar prieš sankryžą, todėl dėl tokio vairavimo buvo visiškai reali rizika įvykti eismo įvykiui ar kilti avarinei situacijai. Akivaizdu, kad toks kitų transporto priemonių apvažiavimas, kokį atliko R. Š., yra nesuderinamas su KET reikalavimais ir neabejotinai buvo labai netikėtas bei pavojingas kitų priešais jį važiavusių trijų transporto priemonių vairuotojams. Akivaizdu, jog R. Š. tokiais savo iššaukiančiais veiksmais – lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiavusius tris automobilius, sustojusios prie sankryžos ir jau šiems pradėjus važiuoti į ją, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, per pėsčiųjų perėją ir sankryžoje, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas, ir toks R. Š. vairavimas vertintinas ne tik kaip paprastas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir kaip chuliganiškas vairavimas, kurį neabejotinai patvirtina ir kartu pažeidėjo versiją paneigia vaizdo įrašuose užfiksuotos įvykio aplinkybės.
16. R. Š. neneigia, kad po įvykio jo ir priešais jį važiavę du automobiliai, kuriuos jis lenkė ir kurie, pasak policijos pareigūnų A. G. ir S. Z., važiavusių priekyje jų nežymėtu policijos tarnybiniu automobiliu, visą vakarą iki įvykio važinėjosi (duomenys neskelbtini) apylinkėse nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštę (duomenys neskelbtini) ir ten stovėjo (tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog, kaip nurodė policijos pareigūnai, vaizdo įraše užfiksuoti trys automobiliai buvo tarpusavyje susiję), taip pat pripažįsta, jog po įvykio visų pirma parvežė kartu su juo važiavusį draugą ir tik po to važiavo pas močiutę, kas visiškai paneigia pažeidėjo versiją, kad jis iš tiesų tą vakarą skubėjo nuvežti močiutei vaistų.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. Š., vairuodamas automobilį, lenkdamas priešais sankryžą stovėjusius ir posūkį į kairę rodžiusius tris automobilius, kai pirmasis iš jų jau buvo įvažiavęs į sankryžą, kėlė realų pavojų tiek savo, tiek priešais jį bei kitų eismo dalyvių saugumui. Tokie R. Š. veiksmai padaryti tyčia, sąmoningai siekiant parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų eismo dalyvių saugumui, priešingai, nei nurodo apeliantas, pagrįstai įvertinti kaip chuliganiški, ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad R. Š., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta ir abejonių nekelia.
18. Apeliantas, nesutikdamas su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir prašydamas jo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti pagal to paties straipsnio 1 dalį kaip pavojingą vairavimą, skunde nurodo analogiškus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde argumentus, dėl kurių išsamiai ir motyvuotai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. chuliganiškos paskatos nustatytos tinkamai, faktinė aplinkybė, kad jis vairavo transporto priemonę chuliganiškai ir toks vairavimas kėlė realų pavojų ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams, įrodyta ne tik byloje pateiktu vaizdo įrašu, bet ir paties apelianto neginčijama aplinkybe, kad jis lenkė priešais sankryžą sustojusius tris automobilius, kaip matyti iš vaizdo įrašo, net nepristabdydamas priešais sankryžą, tai pagrindžia R. Š. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį teisingumą.
19. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad R. Š. taip pat nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone. Kadangi šį klausimą jau išsamiai buvo aptaręs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apygardos teismas, nekartodamas skundžiamoje nutartyje išdėstytų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių, tik pažymi, jog pažeidėjui R. Š. paskirta administracinė nuobauda – tiek bauda, tiek specialiosios teisės atėmimas, lygios sankcijų vidurkiui, įvertinus tiek padaryto nusižengimo pavojingumą, tiek apelianto asmenybę (nusižengimą padarė turėdamas dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo bei įvažiavo į zoną, kurioje motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas), yra proporcinga. Nors apeliantas pažymi, kad jis prisipažino padaręs KET pažeidimus, tačiau pažymėtina, kad tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir nutarimo priėmimo metu bei nagrinėjant pažeidėjo R. Š. skundą apylinkės teisme, pastarasis ginčijo vairavęs chuliganiškai, pateikdamas akivaizdžiai nelogiškas ir vaizdo įrašuose užfiksuotai eismo įvykio situacijai prieštaraujančias versijas, todėl tiek Institucija, tiek teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjo nurodomos pažeidimo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad R. Š. prisipažino padaręs nusižengimą. Nors jis neginčija padaręs jam inkriminuotus KET pažeidimus, tačiau neigia vairavimo chuliganiškai faktą. Tokiomis aplinkybėmis pripažinti pažeidėjo R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti – nebuvo pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms ir nenustačius išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti R. Š. paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, pagrindo jas keisti nėra.
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nors R. Š. nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga rūpinantis močiute, kuriai nustatyti nuolatiniai specialieji poreikiai ir reikalinga nuolatinė priežiūra, taip pat nuvažiuoti į mokslus (nors, kaip nurodyta 2019-12-11 Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos R. Š. charakteristikoje, jis mokos (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos nuotolinio mokymosi klasėje) ir darbe, o šios specialiosios teisės netekimas jam turėtų neigiamos įtakos jo darbinei veiklai, mokslams, tačiau pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek dėl darbo turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu R. Š., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (kaip pats nurodo – tiek asmeniniams, tiek šeimos narių poreikiams tenkinti, taip pat darbe), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 5 dalyje, kuri už šio straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.
21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti Tauragės apylinkės teismo 2020-02-14 nutartį ir Institucijos 2019-12-23 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.