Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-03-18 · Civilinė byla Nr. e2S-343-618/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-18
Bylos Nr.
e2S-343-618/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Ieškovas
V. G., A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-343-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00310-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimu už akių, patikslintu 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, tenkintas ieškovų V. G. ir A. G. ieškinys ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškovams priteista 1 723,27 Eur su darbo teisiniais santykiais susijusi K. G. neišmokėta suma (atskaičius mokesčius), 6 256,21 Eur netesybos ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos.

2. Teisme buvo gautas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašymas grindžiamas tuo, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovai nesąžiningai pareiškė reikalavimus, žinodami, jog atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) jie patys yra skolingi 6 961,12 Eur sumą 2019 m. gegužės 17 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Minėtą skolą atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) ieškovai paveldėjo, mirus dukrai K. G., kaip jos turėtą turtinę prievolę. Nurodė, kad šalių ginčas buvo nagrinėtas ikiteisminėje darbo ginčų nagrinėjimo institucijoje – Darbo ginčų komisijoje dėl bylos ginčo esmės. Atsakovė mano, kad ji turėjo teisę sustabdyti su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą tuo pagrindu, kad darbo sutarties pabaigos dieną nebuvo aišku, kas yra paveldėtojas, o paaiškėjus, kad K. G. turto paveldėtojai yra jos tėvai, kurie patys pagal paveldėjimo teisės liudijimą yra skolingi atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) atsakovė, kaip turinti didesnį priešpriešinį reikalavimą, turėjo teisę sustabdyti jiems savo piniginių prievolių vykdymą. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino aplinkybės, kad K. G. darbo santykiai pasibaigė ypatingu būdu – jai mirus, todėl netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, susijusias su netesybų dydžiu. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai priteisė netesybas už laikotarpį po K. G. mirties. Atsakovės vertinimu, nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl prašo panaikinti 2020 m. liepos 27 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju net negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes ieškovai ieškinyje nebuvo pareiškę nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors ieškinyje ieškovai ir nebuvo pareiškę nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, tačiau 2020 m. liepos 7 d. ieškovų atstovas į bylą pateikė prašymą priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimti sprendimą už akių buvo ne tik teismo teisė, tačiau ir procesinė pareiga.

5. Teismas, išanalizavęs prašyme nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės pateikti įrodymai apie tai, kad jos iniciatyva ieškovams buvo iškelta kita byla, niekaip negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė, turėdama reikalavimo teisę į ieškovus, tiesiog pasinaudojo teise į teisminę gynybą ir pareiškė reikalavimus bendra tvarka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės iniciatyva pradėtas teisminis procesas buvo baigtas, teismui nepriėmus galutinio sprendimo dėl ginčo esmės, nes dėl atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) procesinio pasyvumo jos ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-1290-1112/2020 buvo paliktas nenagrinėtas. Taip pat teismas pažymėjo, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2020 m. liepos 27 d., o atsakovės ieškinys ieškovams paliktas nenagrinėtas Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi, todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino šią aplinkybę. Be to, teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino Darbo ginčų komisijos pateiktus į bylą duomenis.

Šalies argumentai

6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ji turi didesnį priešpriešinį reikalavimą ir turėjo teisę sustabdyti ieškovams savo piniginių prievolių vykdymą. Šios aplinkybės teismui buvo žinomos, priimant sprendimą už akių, nes ieškovai jas buvo nurodę ieškinyje, todėl negali būti vertinamos kaip galinčios turėti įtakos procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju darbo santykiai baigėsi ypatingai – darbuotojai K. G. mirus. Savo mirties dieną K. G. turėjo teisę reikalauti iš atsakovės su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo, taip pat turėjo teisę reikalauti ir netesybų. Šiuo atveju ieškovai, paveldėję palikėjos K. G. turtines reikalavimo teises, paveldėjo ir teisę reikalauti netesybų, ši teisė kyla iš turtinės teisės į su darbo santykiais susijusias išmokas ir yra iš to kylanti papildoma teisė.

8. Teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir įvertinęs jame nurodytas aplinkybes, pridėtus įrodymus, padarė išvadą, kad jame nėra nurodyta aplinkybių ar pateikta įrodymų, kurių teismas nežinojo priimdamas sprendimą už akių ir kurioms paaiškėjus kiltų abejonių dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad su K. G. neatsiskaitė, tai yra neginčija neatsiskaitymo fakto, taip pat nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kad priteistos sumos yra nepagrįstos ar neteisingai apskaičiuotos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis (toliau – CPK) 410 straipsnyje nustatyta, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame Kodekse nustatytus ginčų atvejus. To paties skyriaus CPK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje. CPK 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju parengiamasis teismo posėdis net nebuvo paskirtas, taigi, apeliantės vertinimu, šioje byloje neegzistavo įstatymo nustatytos sąlygos priimti sprendimą už akių, kadangi pasirengimas paruošiamųjų dokumentų būdu taip pat nebuvo paskirtas.

Atsiliepimas

9.2. Atsakovė nurodo, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes ieškovai ieškinyje nebuvo pareiškę nuomonės dėl sprendimo už akių, kaip tai numato CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

9.3. Apeliantė pažymėjo, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai į teikti, o ieškovai elgėsi nesąžiningai, kadangi tuo pat metu bylinėjosi su atsakove ir jos vadovu dviejose kitose bylose ir nuslėpė nuo teismo galimybes tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Teigiama, kad teismas neišnaudojo protingų įteikimo galimybių, pavyzdžiui, įteikti dokumentus atsakovės vadovui.

9.4. Atsakovė nurodė, kad pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, t. y. 2019 m. gegužės 14 d. apyrašo papildymas, kuriame nustatytas paveldimas K. G. turtas / prievolės, tarp jų – UAB (duomenys neskelbtini) 6 961,12 Eur reikalavimas, taip pat 2019 m. gegužės 17 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kurio 1 punktas patvirtina, kad šią skolą V. G. ir A. G. paveldėjo iš fizinio asmens, patvirtina, kad dar iki 2020 m. gegužės 21 d. šioje byloje pareikšto ieškinio patys ieškovai buvo skolingi UAB (duomenys neskelbtini)

9.5. Apeliantė pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę sustabdyti su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą ir tuo pagrindu, kad darbo sutarties pabaigos dieną nebuvo aišku, kas turi teisę pinigus priimti (t. y. paveldėtojas). Paaiškėjus, kad K. G. turto paveldėtojai yra jos tėvai, kurie patys pagal paveldėjimo liudijimą yra skolingi atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) atsakovė, kaip turinti didesnį priešpriešinį reikalavimą, turėjo teisę sustabdyti jiems savo piniginių prievolių vykdymą.

9.6. Atsakovė nurodo, kad savo mirties dieną K. G. neturėjo teisės iš darbdavio reikalauti netesybų už laikotarpį po jos mirties, o ieškovai tokios K. G. mirties dieną neegzistuojančios teisės negalėjo paveldėti. Apeliantės vertinimu, teismas sprendime už akių pažeidė materialinės teisės normas, nepagrįstai vadovaudamasis Darbo kodekso nuostatomis (DK 146, 147 straipsniai) ieškovams iš atsakovų priteisė 6 256,21 Eur netesybas už šešių mėnesių laikotarpį po K. G. mirties.

10. Ieškovai V. G. ir A. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašė atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:

10.1. Ieškovai pažymi, kad ieškovai 2020 m. gegužės 21 d. ieškinyje nebuvo pareiškę nuomonės dėl sprendimo už akių, tačiau 2020 m. liepos 7 d. ieškovai atskiru dokumentu pateikė teismui prašymą priimti sprendimą už akių.

Šalies argumentai

10.2. Ieškovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei procesiniai dokumentai teismo buvo siųsti ieškinyje nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), du kartus siųsti valstybės įmonės Registrų centro nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), dar išsiųsti atsakovės direktoriui I. A. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškinio atsakovei įteikti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai laikė, kad atsakovei dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu.

10.3. Ieškovai nurodė, kad pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo pateikiama jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui tuo aspektu, kuriuo sprendime konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoja faktas ir dydis.

10.4. Ieškovai pažymėjo, kad ieškinyje ieškovai tiesiogiai ir atvirai teismui nurodė, kad, nagrinėjant šį ginčą Darbo ginčų komisijoje, atsakovė savo teisę neatsiskaityti su darbuotoja grindė savo turima 6 961,12 Eur reikalavimo teise. Tai reiškia, kad, priimant sprendimą už akių, šią aplinkybę teismas jau vertino ir jos nelaikė turinčia įtakos ieškovų reikalavimo pagrįstumui. Ieškovų vertinimu, šio argumento pateikimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra aplinkybė, kurią pateikus sprendimo už akių pagrįstumas ir teisėtumas gali pasikeisti. Tai, kad darbdavys turi priešpriešinių reikalavimų darbuotojui, niekaip nekeičia teismo teisės ir pareigos apginti darbuotojo teises, priteisiant darbuotojui neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas ir netesybas.

10.5. Ieškovai nurodė, kad atsakovė klaidingai DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją traktuoja kaip terminą, už kurį darbuotojas turi teisę reikšti reikalavimus. Pažymima, kad dėl trejų metų ieškinio senaties termino taikymo darbo santykiams neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad pati darbuotoja, būdama gyva, nereiškė pretenzijų darbdaviui dėl neatsiskaitymo su ja. Tokioms pretenzijoms pareikšti darbuotoja turėjo trejus metus nuo jos teisių pažeidimo ar sužinojimo apie tai dienos. Todėl iki darbuotojos mirties šis ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimus dėl neatsiskaitymo nebuvo suėjęs.

10.6. Ieškovų vertinimu, nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ji turėjo teisę sustabdyti su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą, nes darbo sutarties pabaigos dieną nebuvo aišku, kas turi teisę pinigus priimti (t. y. paveldėtojas). Jeigu ši aplinkybė būtų tiesa, tada ieškovams nesuprantama, kodėl atsakovė neatsiskaitė su darbuotojos įpėdiniais, kai jie tapo žinomi atsakovei, – atsakovė teigia, kad apie ieškovus, kaip apie K. G. teisių ir prievolių perėmėjus, sužinojo tik ieškovams kitoje civilinėje byloje su 2020 m. vasario 27 d. atsiliepimu pateikus apyrašo papildymą ir paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau iš minėto atsakovės ieškovams teikto 2019 m. gegužės 30 d. pranešimo matyti, kad ji jau tada žinojo apie paveldėjimo faktą ir netgi kreipėsi į ieškovus dėl skolos sumokėjimo. Taigi, atsakovė klaidinga teismą, nes greitai jau bus dveji metai, kaip išnyko ši aplinkybė, kuri neva buvo pagrindas sustabdyti atsiskaitymą su darbuotoja, tačiau atsakovė su ieškovais iki šiol neatsiskaitė.

10.7. Ieškovai nurodo, kad nors atsakovė teigė, jog paaiškėjus, kad K. G. turto paveldėtojai yra jos tėvai, kurie patys pagal paveldėjimo liudijimą yra skolingi atsakovei, atsakovė, kaip turinti didesnį priešpriešinį reikalavimą, turėjo teisę sustabdyti jiems savo piniginių prievolių vykdymą, tačiau, atsižvelgiant į tai, iš sprendimo už akių priėmimo metu byloje jau buvusių dokumentų buvo puikiai matyti, kad atsakovė neturėjo teisės remtis prievolės sustabdymu. Apie tai jau buvo pasisakyta ieškinyje, todėl šios aplinkybės pakartotinis nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti laikomas galinčiu turėti įtakos jo pagrįstumui ar teisėtumui.

10.8. Ieškovų vertinimu, nors atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė netesybas už laikotarpį po K. G. mirties, pažymima, jog reikalavimas dėl netesybų nelaikytinas savarankiška turtine teise, o kyla iš turtinės teisės į su darbu susijusias išmokas. Todėl, ieškovams paveldėjus teisę reikalauti neišmokėtų darbo išmokų, kartu ieškovai įgijo teisę ir įgyvendinti iš jos tiesiogiai kylančias papildomas teises.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

15. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvavusiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.

16. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

17. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikdama pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi pareigą nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

18. Pasisakydamas dėl pirmosios aplinkybių grupės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei procesiniai dokumentai teismo buvo siųsti: ieškinyje nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas ir atsakovės pateiktame prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; du kartus siųsti valstybės įmonės Registrų centro nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini); taip pat išsiųsti atsakovės direktoriui I. A. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškinio atsakovei įteikti nepavyko, ant visų vokų buvo pažymėta, kad atsakovė jų neatsiėmė pašte. Apie elektroniniu paštu siųstų dokumentų įteikimą žinių taip pat teismas negavo. Teikdama atskirąjį skundą, apeliantė taip pat nepateikė priešingų įrodymų ir neginčijo aplinkybių, kad procesiniai dokumentai atsakovei minėtais būdais buvo išsiųsti.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nepavyko įteikti procesinių dokumentų visais minėtais adresais ir būdais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei siųstus dokumentus laikė įteiktais CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu – praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis (2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nėra kliūtis priimti sprendimą už akių, tačiau toks įteikimas gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokia teisė atsakovei buvo užtikrinta, jos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo priimtas, nepaisant to, kad terminas pateikti pareiškimą buvo praleistas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir dėl to, kad ieškinyje nebuvo nurodyta ieškovų nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Teismas tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai, pažymėdamas, jog ieškovai 2020 m. liepos 7 d., atsižvelgdami į tai, kad ne kartą nepavyko įteikti procesinių dokumentų atsakovei, pateikė teismui prašymą priimti sprendimą už akių atskiru dokumentu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu yra aktyviosios proceso šalies pačios valios išreiškimas dėl sprendimo už akių priėmimo, o ne kokia forma (kokiame procesiniame dokumente) ir kada ji išdėstyta. Nesuteikiant galimybės aktyviajai šaliai išreikšti valią dėl sprendimo už akių priėmimo, pateikiant teismui prašymą atskiru dokumentu, būtų paneigta sprendimo už akių paskirtis, ginama pasyvioji proceso šalis ir sudaroma galimybė jai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, kadangi atsakovė nustatytu terminu nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Tačiau teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra svarbi ir kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią apeliantė turėjo įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-396/2012).

24. Apeliantė teigė, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovė turi 6 961,12 Eur reikalavimo teisę į ieškovus, kaip jų dukros K. G. paveldėtojus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai ieškinyje buvo nurodę, kad, nagrinėjant šį ginčą Darbo ginčų komisijoje, atsakovė savo teisę neatsiskaityti su darbuotoja grindė turima 6 961,12 Eur reikalavimo teise. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad, priimant sprendimą už akių, ši aplinkybė teismo buvo įvertinta, nes, kaip nurodo pats pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, jam buvo žinoma apie atsakovės reikalavimo teisę į atsakovus, todėl tai negali būti vertinama kaip nauja aplinkybė, galinti turėti įtakos procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimas nenustato kitaip. Ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymų, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011).

26. Nors prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė prideda UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį su priedais civilinėje byloje Nr. e2-1290-1112/2020, atsakovų atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-1290-1112/2020, 2019 m. gegužės 14 d. palikimo apyrašo papildymą, 2019 m. gegužės 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą, Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1290-1112/2020, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovės pateikti įrodymai apie tai, kad jos iniciatyva ieškovams buvo iškelta kita byla, niekaip negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju atsakovė, turėdama reikalavimo teisę į ieškovus, tiesiog pasinaudojo teise į teisminę gynybą ir pareiškė reikalavimus bendra tvarka.

27. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai vienas kitam yra vykdomi atskirai, ir tai, kad darbdavys turi priešpriešinių reikalavimų darbuotojui, niekaip nekeičia teismo teisės ir pareigos apginti darbuotojo teises, priteisiant darbuotojui neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas ir netesybas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentams, jog aplinkybė, kad darbdavys turi priešpriešinių reikalavimų darbuotojui, ne tik kad nepateisina darbdavio neatsiskaitymo, bet ir neatima ir neriboja darbuotojo teisės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir teismo teisės apginti darbuotojo teises įstatymuose numatyta tvarka.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į apeliantės teiginius, kad ji turėjo teisę sustabdyti su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą tuo pagrindu, kad darbo sutarties pabaigos dieną nebuvo aišku, kas turi teisę pinigus priimti (t. y., paveldėtojas). Tačiau pažymėtina yra tai, kad šis atsakovės atsisakymo atsiskaityti motyvas teismui buvo nurodytas ir ieškovų ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė teismui buvo žinoma ir įvertinta priimant sprendimą už akių, darytina išvada, kad šio motyvo nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti laikomas galinčiu turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

29. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino aplinkybės, kad K. G. darbo santykiai pasibaigė ypatingu būdu – jai mirus, todėl netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, susijusias su netesybų dydžiu. Pasak atsakovės, savo mirties dieną K. G. neturėjo teisės iš darbdavio reikalauti netesybų už laikotarpį po jos mirties, o ieškovai tokios K. G. mirties dieną neegzistuojančios teisės negalėjo paveldėti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-304-686/2017). Tiek CK įtvirtintas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad ieškovai, priėmę palikimą, paveldėjo ir palikėjos turtines teises, konkrečiu atveju – palikėjos teisę reikalauti sumokėti palikėjai priklausiusias su darbo santykiais susijusias išmokas (neišmokėtą darbo užmokestį, netesybas).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 147 straipsnio 2 dalį (anksčiau galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalį), nurodė, kad šių netesybų paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Kasacinis teismas kartu pažymi, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-443/2014). Pažymėtina, kad reikalavimas dėl netesybų nelaikytinas savarankiška turtine teise, o kyla iš turtinės teisės į su darbu susijusias išmokas. Todėl, ieškovams paveldėjus teisę reikalauti neišmokėtų darbo išmokų, kartu ieškovai įgijo teisę ir įgyvendinti iš jos tiesiogiai kylančias papildomas teises.

31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nurodytoms išvadoms, jog sprendimu už akių pagrįstai ieškovams priteistos iš atsakovės 6 256,21 Eur dydžio netesybos už šešis mėnesius. Atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų dėl galimos darbuotojos K. G. kaltės dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku, todėl netesybos yra priteistos pagrįstai, o atsakovės pateikti argumentai dėl netesybų nepagrįstumo negali būti laikomi turinčiais įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovei neginčijant paties neatsiskaitymo su darbuotoja fakto ir dydžio, neįrodinėjant darbuotojos kaltės ir neatsiskaitymą siekiant pateisinti neva turimais priešpriešiniais reikalavimais ieškovams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esminės aplinkybės, kurios buvo būtinos, siekiant įvertinti ieškovų reikalavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai įvertintos, priimant sprendimą už akių. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie nebuvo žinomi teismui priimant sprendimą už akių ir kurių paaiškėjimas galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

33. Aplinkybė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, negali būti pagrindas panaikinti sprendimą už akių, jei šalis nepateikia įrodymų, kurie leistų abejoti skundžiamo teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė byloje nepateikė duomenų, naujų įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieškinio reikalavimas iš atsakovės priteisti 1 723,27 Eur su darbo teisiniais santykiais susijusią K. G. neišmokėtą sumą (atskaičius mokesčius), 6 256,21 Eur netesybas ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantės nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai yra deklaratyvūs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių kitų (be byloje jau esančių) įrodymų, kurie sąlygotų sprendimo už panaikinimą. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kuo skundžiama nutartis yra neteisėta, o tik nurodė analogiškus argumentus, kuriais buvo grindžiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atlyginti atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas (300 Eur). Ieškovai kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė sąskaitą už teisinę pagalbą ir mokėjimo nurodymą.

38. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įstatymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės priteisiamos ieškovams V. G. ir A. G. 300 Eur bylinėjimosi išlaidos (lygiomis dalimis po 150 Eur kiekvienam).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) ieškovams V. G. ir A. G..

Teisėja Larisa Šimanskienė