- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-326-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13729-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Avima“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- S. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1383-528/2021, pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“, trečiajam asmeniui S. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas, draudikų biuras) teismui pateiktu ieškiniu prašė regreso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Avima“ ( toliau – atsakovė, bendrovė) 4 379,42 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir dokumentų vertimo išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 7 d. Nyderlanduose dėl transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė) vairuotojo S. T. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Atsakovės transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras atlygino kitos transporto priemonės valdytojui eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą ir raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas lėšas, tačiau bendrovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teisė susigrąžinti draudikų biuro išmokėtas sumas iš neapdraustos transporto priemonės valdytojo tik esant nustatytai šios transporto priemonės valdytojo (vairuotojo) kaltei dėl eismo įvykio. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės (jos vairuotojo) veiksmų neteisėtumą, dėl kurių ir kilo eismo įvykis. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis užfiksuotas stovėjimo aikštelėje. Atsakovės transporto priemonė stovėjo ir įvykio metu nebuvo pajudėjusi. Kita įvykyje dalyvavusi lengvoji transporto priemonė parkuodamasi įvažiavo tiesiai į vilkiką. Nagrinėjamu atveju užpildyta eismo įvykio deklaracija atsakovės vairuotojo neteisėtų veiksmų dėl eismo įvykio nepatvirtina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės UAB „Avima“ 4 379,42 Eur nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 379,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 527,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybei iš atsakovės 27,84 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė yra transporto priemonės (MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotoja, o savininkė yra UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Vertindamas 2019 m. gegužės mėn. eismo įvykio vietos deklaraciją, teismas nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai – atsakovės valdyta transporto priemonė (vilkikas) ir lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis PEUGEOT). Eismo įvykis įvyko 2019 m. gegužės 7 d. 10.00 val. „Shell“ stovėjimo aikštelėje, A12 gatvėje, Nyderlanduose, atsakovės darbuotojui – vairuotojui S. T.: stovint-/sustabdžius; išvažiuojant iš stovėjimo vietos, privataus sklypo, šalikelės (deklaracijoje pažymėtas 1 ir 4 punktai), o lengvojo automobilio PEUGEOT vairuotojui F. N.: stabdant; įvažiuojant į stovėjimo vietą, privatų sklypą, šalikelę (deklaracijoje pažymėtas 3 ir 5 punktai).
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija, jog jos transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau nesutinka, kad transporto priemonę vairavęs jos vairuotojas trečiasis asmuo S. T. yra kaltas dėl eismo įvykio ir dėl to bendrovė privalo atlyginti Lietuvos draudikų biurui 4 379,42 Eur žalą, kurią ji atlygino (sumokėjo) Nyderlandų draudikui biurui.
7. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Todėl ieškovas, regreso tvarka reikalaudamas iš atsakovės eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
8. Anot teismo, nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad Nyderlanduose dėl minėto eismo įvykio būtų vykęs teismo procesas. Iš ieškovo pateikto 2019 m. spalio 9 d. laiško teismas sprendė, kad atsakovė buvo informuota apie 2019 m. gegužės 7 d. eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir žalos administravimą, todėl atsakovės prieštaravimus teismas vertino šioje byloje.
9. Vidurio Nyderlandų policijos padalinio papildomame pranešime apie įvykio vietą V1.12 (eismo įvykis, kurio metu padaryta tik turtinė žala, 2019 m. gegužės 7 d.) nurodyta įvykio eiga sekančiai: automobilio PEUGEOT vairuotojas norėjo pastatyti automobilį stovėjimo vietoje priešais vilkiką; tuo pat metu vilkiko vairuotojas bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos; greičiausiai automobilis PEUGEOT atsidūrė vilkiko vairuotojui nematomoje zonoje. Pateiktoje įvykio deklaracijoje atsakovės vairuotojo pažymėti 1 ir 4 punktai – stovint / sustabdžius, išvažiuojant iš stovėjimo vietos, automobilio PEUGEOT vairuotojo – stabdant, įvažiuojant į stovėjimo vietą. Eismo įvykio deklaracijos schemoje, kurioje atspindėtas eismo įvykio mechanizmas, abi transporto priemonės pažymėtos rodyklėmis, rodančiomis judėjimo kryptį. Teismas pažymėjo, kad šių įrodymų atsakovė neginčijo.
10. Vertindamas atsakovės atstovo ir liudytojo V. S. paaiškinimus, kurie tvirtino, kad dėl įvykusio eismo įvykio trečiojo asmens S. T. kaltės nėra, teismas nurodė, kad kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių šių asmenų nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Iš atsakovės pateiktų GPS duomenų teismas nustatė, kad įvykio metu atsakovės transporto priemonė (vilkikas) nebuvo užvedusi variklio, tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad šie duomenys yra patikimi, kadangi nebuvo pateikti vilkiko įrengtos GPS techniniai duomenys, sertifikatas, įrenginio pastatymo data, jo galiojimo laikas, duomenų gavimo galimybės, veikimo principai, paklaidos ir pan. Todėl, teismo vertinimu, liko nepaneigta aplinkybė, kad šios sistemos duomenys galėjo būti koreguojami. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad eismo įvykio deklaracija galėjo būti užpildyta klaidingai, nes ją užpildė Nyderlandų policija. Pažymėjo, kad tokią deklaraciją pildo ir pasirašo eismo įvykio dalyviai, o eismo įvykio deklaracijos forma yra standartinė ir naudojama visose žaliosios kortelės sistemos šalyse, ji yra analogiška visoms žaliosios kortelės sistemos šalių kalboms, todėl pažymėtos deklaracijoje aplinkybės atsakovės vairuotojui turėjo būti suprantamos ir žinomos.
11. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas padarė daugiau tikėtiną išvadą, kad eismo įvykis įvyko, kai atsakovės vairuotojas pajudėjo iš savo stovėjimo vietos. Į bylą pateiktose nuotraukose fiksuota vėlesnė situacija, kai transporto priemonės jau buvo atitrauktos.
12. Pagal Nyderlandų kelių įstatymo 54 straipsnio nuostatas vairuotojai, ketinantys atlikti tam tikrus manevrus, pavyzdžiui, pradėti judėti, važiuoti atbuline eiga, įvažiuoti į kelią iš šalutinio kelio, išvažiuoti iš pagrindinio kelio į šalutinį, daryti apsisukimą, persirikiuoti iš greitėjimo juostos į pagrindinę eismo juostą, persirikiuoti iš pagrindinės eismo juostos į lėtėjimo juostą arba persirikiuoti į kitą eismo juostą, privalo visada duoti pirmenybę kitoms transporto priemonėms.
13. Kadangi atsakovės vairuotojas trečiasis asmuo S. T. pradėjo manevrą – pajudėjo iš vietos, jis privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad automobilis PEUGEOT buvo statomas skersai, kadangi akivaizdu, jog buvo ketinama pastatyti šią transporto priemonę į stovėjimo vietą būtent prieš stovėjusią atsakovės transporto priemonę. Automobilio PEUGEOT sužalojimo vieta – vairuotojo (kairės) pusės galinės durelės rodo, jog automobilio PEUGEOT vairuotojas jau buvo daugiau nei įpusėjęs savo automobilio pastatymo manevrą, kai atsakovės vairuotojas staiga pajudėjo, todėl būtent atsakovės vairuotojas turėjo leisti pabaigti manevrą ir nepradėti savojo. Teismas nurodė, kad nėra jokių abejonių, jog automobilio PEUGEOT apgadinimai buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu, nes jie atitinka eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių galimo kontakto vietas. Tai, kad atsakovės vairuotojas S. T. nematė automobilio PEUGEOT, nes šis buvo jo „aklojoje zonoje“, neeliminuoja atsakovės darbuotojo kaltės bei atsakovės atsakomybės už šį eismo įvykį.
14. Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir, remdamasis Nyderlandų teisės aktų nuostatomis, pagrindė, jog eismo įvykio kaltininku trečiasis asmuo pripažintas pagrįstai, kadangi jis pažeidė Nyderlandų kelių įstatymo 54 straipsnio nuostatas (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).
15. Teismo vertinimu, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad draudimo išmoka nukentėjusiajam buvo išmokėta pagal Nyderlandų teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui 4 379,42 Eur sumą ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės (TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Avima“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad transporto priemonė MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu stovėjo. Atsakovės liudytojas šiuos faktus paliudijo, be kita ko, nurodydamas, kad vairuotojas S. T. taip pat patvirtino, jog transporto priemonė įvykio metu stovėjo ir nejudėjo, tačiau teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino.
16.2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės transporto priemonėje įrengtos GPS sekimo sistemos duomenis. Ieškovas šių rašytinių įrodymų ir jų patikimumo neginčijo. Ieškovas taip pat nereiškė byloje prašymų išreikalauti iš atsakovo papildomus duomenis, kurie pagrįstų atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų teisingumą.
16.3. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2017 m. balandžio 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija MSC Nr. 033472; 2017 m. gegužės 7 dienos (00:00 – 23:59 val.) GPS sekimo programinės įrangos duomenys yra išsamūs ir patikimi. Priešingai nei nurodė teismas, pirmajame priede yra nurodyta GPS įrangos pastatymo data (2017 m balandžio 20 d.). Taigi, teismas išsamiai net nesusipažino su atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o byloje apklaustas liudytojas V. S. atsakė į visus teismo klausimus dėl šios sistemos veikimo principo ir GPS įrenginio fiksuojamų duomenų.
16.4. Nyderlandų kalba eismo įvykio deklaraciją užpildė policijos pareigūnai, be kita ko, surašę ir papildomą pranešimą, kuriame nurodyta ir spėjama įvykio eiga: „automobilio PEUGEOT vairuotojas norėjo pastatyti automobilį stovėjimo vietoje priešais vilkiką; tuo pat metu vilkiko vairuotojas bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos; greičiausiai automobilis PEUGEOT atsidūrė vilkiko vairuotojui nematomoje zonoje“. Svetima kalba surašytos deklaracijos užpildyti nesugebėtų joks kitakalbis asmuo, juolab negalėtų patikrinti ir deklaracijoje surašytų bei sužymėtų duomenų teisingumo, nesuprasdamas jame esančių įrašų ir užrašų.
16.5. Atsakovės reikalavimu į bylą buvo išreikalautos ieškovo turėtos eismo įvykio nuotraukos (DOK-127516). Pateiktose nuotraukose yra aiškiai matyti tokios įvykio aplinkybės: 1) priešais atsakovės transporto priemonę yra virš 20 metrų laisvos automobilių stovėjimo vietos; 2) automobilis PEUGEOT stovi įstrižai ir labiau statmenai automobilių stovėjimo juostos atžvilgiu; 3) už atsakovo transporto priemonės stovi kita sunkiasvorė transporto priemonė. 4) eismo įvykio vieta yra sunkiasvorės transporto priemonės stovėjimo vieta – atsakovo transporto priemonė ir automobilis PEUGEOT abu randasi vienoje pažymėtoje sunkiasvorės transporto priemonės stovėjimo vietoje (stovėjimo vietos pradžia yra matoma pagal pažymėtą liniją pirmojoje nuotraukoje, t. y. apie 1-1,5 m už atsakovo vilkiko). Apeliantės nuomone, teismas įvertino nuotraukas neteisingai.
16.6. Vilkikas niekada nepajuda iš vietos staiga, juolab po to, kai PEUGEOT vairuotojas jau buvo atlikęs didesnę dalį automobilio pastatymo manevro. Be to, įprasto vilkiko akloji zona priekyje siekia net 3 metrus, todėl net ir įvažiavusi prieš pat vilkiką transporto priemonė negalėtų būti matoma. Išjudinti sunkiasvorę transporto priemonę iš vietos reikia laiko ir tai neįmanoma padaryti staiga. Už atsakovo vilkiko stovintis kitas vilkikas rodo, kad atsakovo vilkikas net nebūtų spėjęs įsibėgėti pradėdamas važiuoti, o pradėjus važiuoti automobilio PEUGEOT vairuotojas būtų privalėjęs jam duoti pirmenybę, kaip tą numato Nyderlandų kelių įstatymo 54 straipsnis. Liudytojas V. S. teisme patvirtino, kad vilkiko vairuotojas jam sakė, jog jo automobilis stovėjo, o PEUGEOT automobilis įvažiavo į stovintį vilkiką.
16.7. Apeliantės nuomone, PEUGEOT automobilis nesaugiai kirto važiuojamosios ir automobilių stovėjimo juostas ir savo veiksmais sukėlė eismo įvykį. Tuo tarpu atsakovės vilkiko vairuotojas laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, tačiau neturėjo objektyvios galimybės išvengti eismo įvykio dėl PEUGEOT vairuotojo pavojingų veiksmų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į nurodomi šie argumentai:
17.1. Atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą neapdrausta transporto priemone pranešti draudikų biurui. Apeliantei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2019 m. gegužės 7 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Nyderlanduose, procese, tačiau dėl savo pasyvumo ir nerūpestingumo šiame procese jis nedalyvavo.
17.2. Ieškovas pateikė teismui visus turimus įrodymus, kuriuos teismas įvertino ir padarė pagrįstas išvadas. Visi iš apeliantės gauti įrodymai (GPS ir nuotraukos) bylos administravimo metu buvo perduoti Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui. Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras 2019 m. gruodžio 10 d. rašte išdėstė poziciją dėl atsakomybės. Atsakovės vairuotojo kaltę įrodo policijos pažymoje nurodytos aplinkybės. PEUGEOT vairuotojui įvažinėjant į stovėjimo aikštelę, atsakovo vairuotojo vairuojamas vilkikas MAN pradėjo manevrą, bandydamas išvažiuoti iš aikštelės ir susidūrė su nukentėjusio trečiojo asmens automobiliu PEUGEOT, kuris greičiausiai atsidūrė vilkiko vairuotojo „aklojoje zonoje“.
17.3. Ieškovas pažymi, kad pats atsakovės vairuotojas, dalyvis „A“, eismo įvykio deklaracijoje taip pat pažymėjo aplinkybę Nr. 4 „išvažiuojant iš stovėjimo vietos“, o deklaracijoje nubraižytoje įvykio schemoje abu dalyviai nubraižė rodykles. Vadinasi, abi transporto priemonės judėjo. Deklaraciją abu dalyviai pasirašė ir su joje nurodyta informacija sutiko.
17.4. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovė UAB „Avima“ taip pat kreipėsi dėl šio eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo dėl vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi eismo įvykio dalyvio transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovė CHUBB neturi paskyrusi atstovo pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje, žalos byla buvo administruota draudikų biuro, bylos Nr. 1906173932. Bylos administravimo metu atsakomybės klausimas buvo nagrinėjamas su Nyderlandų žalų atlyginimo institucija ir draudimo bendrove CHUBB, kurių pozicija tokia, kad atsakinga už eismo įvykį yra UAB „Avima“ vairuotojo vairuojama transporto priemonė MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išvažinėdama iš stovėjimo vietos turėjo duoti kelią įvažiuojančiai į stovėjimo vietą olando transporto priemonei (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši byla buvo užbaigta be draudimo išmokos, kadangi nebuvo įrodyta PEUGEOT vairuotojo atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra transporto priemonės vilkiko MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja/valdytoja, o savininkė yra UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Iš 2019 m. gegužės mėn. eismo įvykio vietos deklaracijos matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai – atsakovės transporto priemonė (vilkikas) ir lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis PEUGEOT). Eismo įvykis įvyko Nyderlandų Karalystėje 2019 m. gegužės 7 d., 10.00 val., „Shell“ degalinės stovėjimo aikštelėje. Vilkikas įvykio metu nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
20. Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu 2003/564/EB patvirtintais Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais (toliau – ir Bendradarbiavimo nuostatai), sureguliavęs žalą, išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą ir pateikė transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui 4 379,42 Eur reikalavimą. Ieškovas šią sumą Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo.
21. Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio kaltininko.
22. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. birželio 15 d. prejudiciniame sprendime pažymėjo, kad nors ES draudikų biurai sutiko laikytis Vidaus nuostatų, ir tai buvo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo direktyvų įsigaliojimo sąlyga, šie nuostatai laikytini ne ES teisės šaltiniu, o žaliosios kortelės sistemos dalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog egzistuoja dvi tarpvalstybinį elementą turinčios sistemos, reguliuojančios kai kuriuos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo aspektus, todėl nacionalinis teismas kiekvienoje konkrečioje byloje turi įvertinti, pagal kurią iš sistemų yra reiškiamas (atgręžtinis) reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir kurių teisės aktų – ES motorinių transporto priemonių direktyvas įgyvendinančios nacionalinės teisės ar žaliosios kortelės sistemos – nuostatos yra aktualios byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 25 punktas).
23. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą nacionalinis draudikų biuras išmoką išmoka dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
24. Atitinkamai TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
25. Visais atvejais, siekiant įgyvendinti regresinį reikalavimą, privalo būti įrodyta, kad asmuo padarė žalą ir dėl to jam kyla civilinė atsakomybė (privalo būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką (2014 m. vasario 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; ir kt.), yra išaiškinęs, kad vien tik Lietuvos nacionalinio draudikų biuro išmoka kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui neįrodo, jog Lietuvos nacionalinis draudikų biuras turi atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad žalos atlyginimo išmokėjimo faktas nėra pakankamas visoms civilinės atsakomybės sąlygoms nustatyti, reiškiant atgręžtinį reikalavimą turi būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-687/2017).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijo savo prievolę ieškovui nepripažindama savo (savo vairuotojo) kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, nurodydama, atsakovės vairuotojo valdomas vilkikas stovėjo vietoje ir nejudėjo, todėl jis negalėjo padarytą žalos olando vairuojamai transporto priemonei.
27. Eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis).
28. Bylos duomenys patvirtina, kad Nyderlanduose teisminis procesas dėl 2019 m. gegužės 7 d. eismo įvykio tyrimo nevyko, tačiau iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovės vairuotojo kaltė nustatyta pagal Nyderlandų draudimo bendrovės žalos tyrimo medžiagą, kurioje įvertinus eismo įvykio deklaraciją ir policijos pažymą draudimo bendrovė padarė išvadą, jog dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovės vairuotojas.
29. Anot apeliantės, eismo įvykio deklaraciją užpildė Nyderlandų policijos pareigūnai, atsakovės vairuotojas jos (deklaracijos) nesuprato, todėl tokiu įrodymu remtis negalima. Nors eismo įvykio deklaracija yra užpildyta olandų kalba, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, deklaracijos forma yra standartinė ir naudojama visose žaliosios kortelės sistemos šalyse, atsakovės vairuotojas ją pasirašė ir nepadarė joje jokių įrašų ar pastabų, kurie leistų vadovautis atsakovės išsakytomis prielaidomis ir atmesti šį vieną iš pagrindinių įrodymų, kuriame atsispindi abiejų vairuotojų nuomonės dėl eismo įvykio, kaip nepatikimą (CPK 185 straipsnis).
30. Kaip matyti iš eismo įvykio deklaracijos, atsakovės valdoma transporto priemonė pažymėta raide A, PEUGEOT automobilis pažymėtas raide B. Deklaracijoje yra pažymėti langeliai, šalia kurių nurodytos eismo įvykio aplinkybės: automobiliui A pažymėtas 1 langelis „stovint/sustabdžius“ ir 4 langelis „išvažiuojant iš stovėjimo vietos, privataus sklypo, šalikelės“. Automobiliui B pažymėtas 3 laukelis „stabdant“ ir 5 laukelis „įvažiuojant į stovėjimo vietą, privatų sklypą, šalikelę“. Abiejų automobilių A ir B judėjimo kryptys schemoje nurodytos pirmyn.
31. Vidurio Nyderlandų policijos padalinio papildomame pranešime yra aprašyta tokia 2019 m. gegužės 7 d. 9:55 val. įvykusio eismo įvykio eiga: „Peugeot“ vairuotojas norėjo pastatyti automobilį stovėjimo vietoje priešais vilkiką. Tuo pat metu vilkiko vairuotojas bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Greičiausiai „Peugeot“ atsidūrė vilkiko vairuotojui nematomoje zonoje. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, kad jos vilkikas stovėjo vietoje su išjungtu varikliu, Nyderlandų policijos pažymoje nurodyta, kad vilkiko vairuotojas bandė išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos.
32. Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, kad iš teismui pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad vilkikas eismo įvykio metu stovėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių nuotraukų nevertino.
33. Pažymėtina, kad į bylą yra pateiktos keturios nuotraukas. Vienoje nuotraukoje matyti, kad vilkiko dešinės pusės kabinos priekinio kampo apatinė dalis yra sužalota (sumušta, bet nenubraukta), už maždaug 1 – 1,5 metro skersai priešais vilkiką stovi PEUGEOT automobilis, kurio kairės pusės durelėse matyti įlenkimai, ant kelio yra pabirę tamsios spalvos PEUGEOT automobilio dalių elementai. Kitoje nuotraukoje iš arčiau nufotografuotas PEUGEOT automobilis. Šioje nuotraukoje matyti kairės pusės galinių durelių įlenkimas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimų lokalizacija ir įvykio mechanizmas, šių aplinkybių atsakovei nepaneigus kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., nepriklausomų specialistų, ekspertų išvadomis) (CPK 178 straipsnis), leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad prieš transporto priemonių susidūrimą, kai PEUGEOT automobilis buvo daugiau kaip pusę korpuso įvažiavęs į vilkiko judėjimo kryptį, vilkikas pradėjo savo manevrą (važiavimą). Tai reiškia, kad aptartos transporto priemonių nuotraukos patvirtina Vidurio Nyderlandų policijos padalinio papildomame pranešime nurodytą eismo įvykio eigą.
34. Trečios nuotraukos vaizdas padarytas yra iš vilkiko galo. Iš šios nuotraukos matyti, kad priešais vilkiką skersai stovi PEUGEOT automobilis, todėl jokių išvadų iš jos negalima daryti. Ketvirtoje nuotraukoje matyti, kad PEUGEOT automobilis po įvykio sustojo iki kelkraščio likus apie 1 metrą. Taip pat matyti, kad už atsakovės vilkiko yra sustoję kiti vilkikai. Todėl ir šios nuotraukos spręsti apie autoįvykio mechanizmą negalima.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptartų nuotraukų daryti atsakovei palankią išvadą, kad bendrovės vilkikas eismo įvykio metu stovėjo, nėra pagrindo.
36. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė GPS sistemos duomenis nepatikimais.
37. Iš 2017 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Serija MSC Nr. 033472 matyti, kad atsakovės valdomam vilkikui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakeista GPS sistema. Iš sumontuotos transporto priemonėje GPS sistemos duomenų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. 00:00 val. iki 23:59 val. matyti, kad duomenys pradėti fiksuoti nuo 11 val. 59 min. 31 s Lietuvos laiku, t. y. apie 11 val. Nyderlandų laiku.
38. GPS (angl. Global Positioning System) – Globali padėties nustatymo sistema leidžia nustatyti objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje visomis oro sąlygomis, GPS sistema su papildoma įranga pritaikoma navigacijoje – apskaičiuojamas maršrutas tarp pasirinktų taškų, rodomas objekto judėjimas detaliame žemėlapyje, grafinio kelvedžio nurodymai kaip įveikti artėjančias kryžkeles, sankryžas ar posūkius, o nukrypus – kaip vėl sugrįžti į maršrutą. Paklaida gali siekti iki kelių metrų (https://lt.wikipedia.org/wiki/GPS). Tai reiškia, kad GPS sistema taip pat turi atitinkamas paklaidas ir nežymus (kelių metrų) transporto priemonės pajudėjimas joje gali ir neatsispindėti. Kita vertus, į bylą yra pateikta tik nuotraukos ištrauka iš GPS sistemos, prasidedant nuo 57 pozicijos, tačiau neaišku, kokie rodmenys buvo iki minėtos pozicijos. Todėl teismas turėjo pagrindą suabejoti šio įrodymo absoliučia įrodomąja galia ir vertinti šį įrodymą visų byloje įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis).
39. Nyderlandų draudikų biuras pateikė ieškovui Nyderlandų kelių eismo taisykles, kurių 54 straipsnyje nurodyta, kad vairuotojai, ketinantys atlikti tam tikrus manevrus, pavyzdžiui, pradėti judėti, važiuoti atbuline eiga, įvažiuoti į kelią iš šalutinio kelio, išvažiuoti iš pagrindinio kelio į šalutinį, daryti apsisukimą, persirikiuoti iš greitėjimo juostos į pagrindinę eismo juostą, persirikiuoti iš pagrindinės eismo juostos į lėtėjimo juostą arba persirikiuoti į kitą eismo juostą, privalo visada duoti pirmenybę kitoms transporto priemonėms.
40. Taigi, vadovaujantis minėtos šalies kelių eismo taisyklėmis ir byloje surinktų įrodymų visetu, darytina išvada, jog dėl 2019 m. gegužės 7 d. kilusio eismo įvykio yra kaltas atsakovės vairuotojas, nes pradėdamas judėti iš savo stovėjimo vietos jis neįsitikino, kad nėra jokių kliūčių, trukdančių pradėrti važiavimą.
41. Kadangi eismo įvykyje dalyvavusi atsakovės vairuotojo valdoma transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl Nyderlandų draudikų biuras, paskaičiavęs žalos dydį ir nustatęs atsakovės vairuotojo kaltę, kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl padarytos žalos automobilio „PEUGEOT“ vairuotojui atlyginimo. Pastarajam atlyginus nurodytą žalą, Biuras pagrįstai regreso tvarka kreipėsi į eismo įvykio kaltininką dėl nuostolių atlyginimo.
42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes galutiniam teismo sprendimui įtakos jie neturi. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.