- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- I1-539-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02205-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), jam priteisti 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 1) nurodė, jog jis 2019-02-13 atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose drausmės grupėje padarė nusižengimą, už kurį jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas 6 mėn. į kamerų tipo patalpas. 2019-02-21 buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą tolesniam nuobaudos atlikimui. Nurodė, kad keičiantis Bausmių vykdymo kodeksui jam nuobauda buvo panaikinta ir jis 2019-06-19 grąžintas į Marijampolės PN Kybartų sektoriaus drausmės grupę. Pažymėjo, kad jis nepagrįstai buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir iki 2019-08-02 jam buvo neišduodama patalynė (čiužinys, pagalvė ir t.t.) dienos metu. Pažymėjo, kad nuo 2019-06-19 iki 2019-10-07 bausmę atliko kameroje Nr. 115, kurioje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino patalpose esantys baldai, sanitariniai mazgai. Pareiškėjas teigė, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų jis patyrė didelę emocinę, psichologinę bei moralinę žalą, depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 7000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu (b. l. 18-21) su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019-02-13 Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 5/48-111 pareiškėjui buvo skirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. Nuobauda buvo pradėta vykdyti 2019-02-21. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu buvo nutarta pareiškėją perkelti į Lukiškių TI-K atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę. Vėliau šis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimas buvo atšauktas ir pareiškėjas grąžintas į Kybartus, kadangi pagal 2019-02-13 Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimą Nr. 5/48-111 nuobaudos atlikimo laikas buvo nepasibaigęs, pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas toliau atlikinėti paskirtą nuobaudą. 2019-08-02 Marijampolės PN direktoriaus sprendimu pareiškėjui buvo nutrauktas nuobaudos vykdymas - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. Nuo 2019-06-19 iki 2019-10-07 pareiškėjas nuobaudą atliko drausmės grupėje 115 kameroje. Pareiškėjui Marijampolės PN Kybartų sektoriuje skundžiamu laikotarpiu gyvenamųjų patalpų plotas kamerų tipo patalpose nebuvo per mažas, pareiškėjui tenkantis plotas buvo nuo 3,89 iki 5,18 kv.m. Akcentuoja, jog pareiškėjas privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes siekdamas žalos atlyginimo. Mano, jog pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Pažymi, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtą žalą, nėra ir priežastinio ryšio, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje kamerų tipo patalpose sąlygų atlyginimo priteisimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje kamerų tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Pareiškėjas skunde teigia, jog paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. buvo vykdoma neteisėtai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-02-13 Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 5/48-111 pareiškėjui buvo skirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. Nuobauda buvo pradėta vykdyti 2019-02-21 (b. l. 26-27).
Atsakovės atstovas nurodė, kad 2019-02-21 Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu buvo nutarta pareiškėją perkelti į Lukiškių TI-K atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę. Vėliau šis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimas buvo atšauktas ir pareiškėjas grąžintas į Kybartus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2019-06-19 iki 2019-08-02 buvo nepagrįstai laikomas Kybartų sektoriuje kamerų tipo patalpose, nes Kalėjimų departamento direktorius nuobaudą panaikino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad 2019-02-13 Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 5/48-111 pareiškėjui buvo skirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. Nuobauda buvo pradėta vykdyti 2019-02-21 (b. l. 26-27). Kadangi pagal 2019-02-13 Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimą Nr. 5/48-111 nuobaudos atlikimo laikas buvo nepasibaigęs, atsakovas pagrįstai pareiškėją patalpino į kamerų tipo patalpas toliau atlikinėti paskirtą nuobaudą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui paskirta nuobauda būtų panaikinta anksčiau laiko. 2019-08-02 Marijampolės PN direktoriaus sprendimu pareiškėjui buvo nutrauktas nuobaudos vykdymas - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2019-08-02 (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigūnai elgėsi teisėtai perkeldami pareiškėją į kamerų tipo patalpas.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo sąlygų Marijampolės PN Kybartų sektoriuje kamerų tipo patalpose, kai nuo 2019-06-19 iki 2019-08-02 pareigūnai dienos metu paimdavo čiužinį, anklodę, patalynę, ir juos atiduodavo tik miego laikui.
Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. į sakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, bylai aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.). Pagal Aprašo 3 punktą suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Pagal Aprašo 1 priedą, numatantį laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinys (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankšluostis (2 vnt. 1 metams).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.
Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas nustato, kad paskyrus nuteistąjį atlikti bausmę, jis su savimi gali pasiimti tik Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatytus daiktus, o patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (2 dalis), nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (3 dalis). Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriamos nuobaudos. Nuobaudų skyrimo tvarką atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems reglamentuoja minėto kodekso 143 straipsnis. Šio straipsnio 3 ir 8 dalyse nurodyta, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių (BVK 142 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktai).
LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-02-13 Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 5/48-111 pareiškėjui buvo skirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. Nuobauda buvo pradėta vykdyti 2019-02-21. Iš kamerų tipo patalpų išleistas 2019-08-02 (b. l. 26-27).
Spręstina, ar atsakovės atstovas išduodamas patalynę pareiškėjui tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs Taisyklių 220 punktą ir Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sprendžia, jog atsakovės atstovo veiksmai, kai nuteistiesiems perkeltiems į kamerų tipo patalpas tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui yra išduodama patalynė, negali būti traktuojami kaip neteisėti. Taisyklių 220 punktas nenumato išimčių, susijusių su patalynės į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išdavimu dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
Pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, paimant iš jo patalynę (čiužinį) yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos. Pats pareiškėjas nei teismui, nei atsakovės atstovui neteikė gydytojo išrašo, patvirtinančio, kad dėl sveikatos būklės, jam būtina sudaryti galimybę turėti patalynę ne tik poilsio laikui. Byloje nėra jokių įrodymų, jog patalynė ir čiužinys yra neišduodami dienotvarkėje nustatytam miego metui.
Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70; 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01)). Tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019-06-19 iki 2019-10-07 bausmę atliko kameroje Nr. 115, kurioje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino patalpose esantys baldai, sanitariniai mazgai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-06-19 iki 2019-10-07 pareiškėjas bausmę atliko kameroje Nr. 115, kurios plotas 15,55 kv. m, kurioje atsakovės atstovo pateiktais duomenimis buvo laikomi iš viso 3 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 5,01 kv. m gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 115 kameroje buvo apgyvendinta nuo 3-4 asmenų. Įvertinus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog kameroje galėjo būti apgyvenndinti 4 asmenys ir atlikus paskaičiavimus, nustatyta, kad pareiškėjui teko 3,88 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo į bylą pateiktomis oficialiomis pažymomis, todėl jomis remiasi ir konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą laikotarpiu nuo 2019-06-19 iki 2019-10-07 nebuvo pažeista.
Nacionaliniai teisės aktai (Vidaus tvarkos taisyklės) nenumato, jog į minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pagal LVAT formuojamą praktiką, tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016). Nagrinėjamu atveju teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto pažeidimas nenustatytas, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tekusią gyvenamojo ploto normą, patalpoje esančių baldų užimamas plotas nevertinamas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad Marijampolės PN vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).
Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.