Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal H. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei H., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. B., dėl skolos ir kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo, delspinigių panaikinimo ir vykdomųjų įrašų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme gautas A. P. ir A. P. (toliau kartu – ieškovai) elektroninių ryšių priemonėmis ieškinys uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) H. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė pripažinti, kad A. P. negrąžinta paskolos dalis pagal 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį Nr. LT0000676 yra 17 709,31 Eur; pripažinti, kad A. P. nėra skolingas atsakovei 4 932,36 Eur delspinigių ir 140 Eur administracinio mokesčio už praleistą piniginę prievolę (kaip nurodyta 2024 m. spalio 15 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės R. B. atstovo G. F. išduotame vykdomajame įraše, kurio notarinio registro Nr. 14-7003); pripažinti, kad A. P. nėra skolinga atsakovei 360,82 Eur delspinigių ir 175 Eur administracinio mokesčio už praleistą piniginę prievolę (kaip nurodyta 2024 m. spalio 15 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės R. B. atstovo G. F. išduotame vykdomajame įraše, kurio notarinio registro Nr. 14-7007); sumažinti kompensuojamųjų palūkanų dydį, numatytą 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutartyje Nr. LT0000676 nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. dydžio; pakeisti 2024 m. spalio 15 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės R. B. atstovo G. F. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 14-7003); sumažinti kompensuojamųjų palūkanų dydį, numatytą 2023 m. spalio 19 d. paskolos sutartyje Nr. LT0001690, nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. dydžio; ir pakeisti 2024 m. spalio 15 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės R. B. atstovo G. F. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 14-7007).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės

16. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių; taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

17. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 29 punktas). Toks pasyviosios šalies procesinių teisių ribojimas yra pateisinamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priima atlikdamas formalų atvykusios (procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, visapusiškai netiria bylos aplinkybių ir neatlieka išsamaus surinktų įrodymų vertinimo. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktas).

18. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

19. CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023, 19 punktas).

21. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 288 straipsnio 4 dalies pagrindu, teigdamas, jog sprendimas už akių šiuo atveju negalėjo būti priimtas, taip pat pareiškime nurodė argumentus dėl sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs teiktą pareiškimą, padarė išvadą, kad atsakovas nepagrindė nė vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių galėtų būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas. Be kita ko, teismas nurodė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

22. Atsakovas atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl to, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ir dėl to, jog pareiškime nurodyti argumentai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

23. Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, kad teisinę reikšmę turi ne tai, kada teisme buvo gautas ieškinys, ne kada buvo priimta 2025-03-19 Šiaulių apygardos teismo nutartis, o kada atsakovas gavo 2025-04-10 pranešimą su išaiškinta pareiga pateikti civilinėje byloje atsiliepimą į ieškinį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tuo metu apelianto darbuotoja J. M. buvo hospitalizuota jai buvo atlikta planinė operacija, suteiktas ilgalaikis nedarbingumas, ir būtent šios aplinkybės turėjo būti vertinamos nagrinėjant pareiškimą, o ne dirbtinai kuriami argumentai, kai civilinėje byloje Nr. e2-7673-996/2025 pateiktas ieškovų ieškinys net nebuvo priimtas nagrinėjimui.

24. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.

25. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).

26. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 7.2 papunktį paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl Taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti per EPP ir yra laikomi įteiktais 2025 m. balandžio 11 d. Suėjus terminui atsiliepimui pateikti, teismas 2025 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą už akių. Atsakovas prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui padavė 2025 m. gegužės 19 d..

28. Bylos duomenimis, atsakovas yra EPP vartotojas, jo paskyra iki šiol yra aktyvi. Taigi atsakovas autentifikavosi Taisyklių nustatyta tvarka ir toks autentifikavimasis yra laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-467/2025). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovo EPP paskyra yra aktyvi ir atsakovas yra sutikusi gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje, pagrįstai procesinius dokumentus atsakovui įteikė per EPP paskyrą ir toks dokumentų įteikimo būdas yra laikomas tinkamu (CPK 1751 straipsnio 9 dalis).

29. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek prašyme atnaujinti praleistą terminą, tiek ir atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad siųstų procesinių dokumentų nepastebėjo dėl to, kad tuo metu atsakovo darbuotoja, atsakinga už civilinės bylos administravimą, turėjo nedarbingumą. Tokie apelianto nurodyti motyvai ne tik nepateisina apelianto pasyvaus elgesio, bet ir paneigia apelianto argumentą apie dokumentų įteikimo per EPP būdo fikciją, nes dokumentai apeliantui buvo įteikiami ir anksčiau šioje byloje tuo pačiu būdu. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui buvo žinoma apie vykstantį teisminį procesą, nes byloje ieškinys buvo pateiktas dar 2025 m. sausio 27 d. Teisme 2025 m. sausio 29 d. pateiktas atskirasis skundas dėl 2025 m. sausio 29 d. nutarties ir 2025 m. sausio 30 d. atsakovui pateiktas pranešimas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, kuris buvo išsiųstas atsakovui per EPP. Atsakovui pirmą kartą apie pareikštą ieškinį sužinojo dar 2025 m. sausio 30 d. 2025 m. kovo 19 d. Šiaulių apygardos teismas ieškovų atskirąjį skundą tenkino ir teismo nutartis atsakovui per EPP buvo išsiųsta 2025 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismas atsakovui pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išsiuntė 2025 m. balandžio 10 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui buvo nuolat siunčiamos teismų nutartys ir pranešimai, jis buvo informuotas apie vykstantį teisminį procesą, todėl turėjo stebėti vykstantį procesą ir domėtis bylos eiga. Kaip teisiškai nepagrįstas, atmestinas ir atsakovo argumentas, kad teisinę reikšmę turi ne kada teisme buvo gautas ieškinys, ne kada buvo priimta 2025-03-19 Šiaulių apygardos teismo nutartis, o kada atsakovas gavo 2025-04-10 pranešimą su išaiškinta pareiga pateikti civilinėje byloje atsiliepimą į ieškinį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad apie tos pačios civilinės bylos nagrinėjimą atsakovui žinoma nuo 2025 m. sausio 30 d., todėl atsakovas turėjo būti suinteresuotas tinkamai administruoti teismo gautus dokumentus civilinėje byloje, sekti proceso eigą, o žinant apie atsakingo darbuotojo nedarbingumą, pavesti jo funkcijas atlikti kitam darbuotojui. Šiuo atveju apeliantas, žinodamas apie ieškovų atskirojo skundo išnagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme rezultatus, turėjo numatyti, kad ieškovai toliau įgyvendins savo teisę pareikšti ieškinį.

30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kritiškai skundžiamos nutarties argumentų, kad atsakovas elgėsi pasyviai, lengvabūdiškai, žinodamas apie jo atsakingos darbuotojos (teisininkės) planuotą operaciją bei suteiktą nedarbingumą, neperdavęs darbų ir funkcijų kitiems darbuotojams. Be to matyti, kad nei po procesinių dokumentų įteikimo, nei po sprendimo už akių įteikimo, atsakovas nepranešė teismui, nepatvirtino ir nepagrindė, kad šioje konkrečioje byloje ginčo administravimas buvo išimtinai deleguotas šiai teisininkei.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovo vadovas ar kiti darbuotojai nepamatė teismo siųstų procesinių dokumentų, nes atsakingas darbuotojas turėjo nedarbingumą, nesuponuoja išvados, kad buvo pažeista atsakovo teisė į teisingą teismą ar, kad atsakovas procesinį terminą dėl atsiliepimo pateikimo į ieškovų ieškinį praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovas, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, šiame ir kituose teisminiuose procesuose, būdamas verslo subjektu, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, privalėjo turinčios nedarbingumą teisininkės darbo funkcijas pavesti kitam darbuotojui, operatyviai kreiptis į teismą su prašymu dėl praleisto termino pateikti atsiliepimą į ieškinį atnaujinimo, ir jam kaip turinčiam teisminės patirties turėjo būti žinomos procesinio termino praleidimo pasekmės (CPK 185 straipsnis).

32. Apeliantas iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais dėl ieškovų teiginių, kad 2024-09-05 pranešime nurodytai paskolos skolai buvus nurodytai 17 709,31 Eur, 2024-10-15 Vilniaus 14-asis notarų biuro išduotame vykdomajame įraše, notarinio registro Nr. 17-003, nurodyta išieškotina paskolos suma - 35 610,48 Eur – esą yra neteisinga. Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo bent kiek detaliau susipažinti su apelianto pareiškimu ir bent su 1 pareiškimo priedu – sudarant 2022-05-06 Paskolos sutartį LT0000676 prie jos sudarytu paskolos grąžinimo grafiku – teismui turėjo būti aišku, kad už suteiktą paskolą, mokant palūkanas, ieškovui A. P. suteikta 53 130 Eur paskolos suma turėjo būti grąžinta dalimis pagal paskolos grąžinimo grafike nustatytus terminus.

33. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. pranešime dėl 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutarties nutraukimo nurodoma, kad paskolos gavėjo A. P. negrąžinta paskolos dalis yra 17 709,31 Eur. Tuo tarpu į notaro vykdomąjį įrašą įrašyta didesnė suma ir nurodyta, kad negrąžintas kreditas yra 35 610,48 Eur. Tai 17 901,17 Eur didesnė suma nei buvo nurodyta 2024 m. rugsėjo 5 d. pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tik vienos ginčo šalies – ieškovų – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė, nepagrindė tokio sprendimo, sprendė, kad ieškovų reikalavimas yra pagrįstas.

34. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžiamo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti duomenys, kad 2022 m. gegužės 6 d. A. P. (paskolos gavėjas) ir paskolos davėjų vardu veikiantis sutelktinio finansavimo platformos (duomenys neskelbtini) operatorius UAB „H.“ sudarė paskolos sutartį Nr. LT0000676 (toliau – 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutartis). 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutarties 2 punkte nurodyta, kad paskolos metinė fiksuota palūkanų norma yra 13,67 proc. Kompensacinių palūkanų dydis – 0,2 proc. nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Prievolės užtikrinimui pagal 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį buvo įkeistas ieškovams priklausantis turtas. 2024 m. rugsėjo 5 d. pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo nurodoma, kad paskolos gavėjo A. P. skola sudaro 23 586,47 Eur (iš jų 17 709,31 Eur negrąžintos paskolos, 4 515,91 Eur kompensacinės palūkanos ir kt.).

35. Minėtame pranešime taip pat nurodoma, kad nesumokėjus skolos, Paskolos sutartis nutraukiama nuo 2024 m. rugsėjo mėn. 13 d. Tuo tarpu apeliantas, 2024 m. rugsėjo 19 d. prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo, notarui nurodė, kad ieškovai (skolininkas A. P. bei subsidiariai įkeistu savo turtu atsakingas asmuo A. P.) skolingi 42 031,47 Eur skolos, iš jų: 35 610,48 Eur negrąžintas kreditas, 1 348,63 Eur nesumokėtos palūkanos, 4 932,36 Eur nesumokėti delspinigiai, 140 Eur administracinio mokesčio už praleistą piniginę prievolę pagal Sutartį. Atskiruoju skundu apeliantas ginčija skundžiamą nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovų skola apelianto atžvilgiu pagal antstolio apskaičiavimus yra 31 277,14 Eur, kas nurodyta 2025-05-13 mokėjimo suvestinėje, todėl 2025-05-13 dienai likusi negrąžinta ir neišieškota paskolos suma pagal 2022-05-06 paskolos sutartį LT0000676 yra 31 277,14 Eur. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių atliktus mokėjimus, ieškinio reikalavimui pripažinti paskolos gavėjo A. P. negrąžintą paskolos dalį - 17 709,31 Eur.

36. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą teisės normą, yra nurodęs, kad atsižvelgiant į sprendimo už akių prigimtį, įrodymų vertinimo specifiką priimant sprendimą už akių, abejonių dėl sprendimo už akių pakankamumu laikytinas pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu iškėlimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Būtent toks minėtos proceso teisės normos aiškinimas ir taikymas yra vyraujantis kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025).

37. Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių mokėjimus pagal paskolos sutartis patvirtinančių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pagal 2022-05-06 paskolos sutartį Nr. LT0000676 negrąžinta paskolos suma, išduodant vykdomąjį raštą, sudarė 17 709,31 Eur, tuo tarpu visą kitą paskolos dalį ieškovas A. P. pagal paskolos sutartį yra grąžinęs. Visus šiuos dokumentus apeliantas pateikė teismui kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat papildomai pridėjo mokėjimų pagal paskolos sutartis suvestines 2025-05-13 ir 2025-05-15 datai, skolos lenteles bei 2025-04-02 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (priedai Nr. 16-20), kurie patvirtina, kad dalis skolos buvo padengta tik 2025 metais vykdymo procese priverstine tvarka realizavus vieną iš įkeisto turto objektų.

38. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017).

39. Nagrinėjamu atveju iš sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovai nevykdę įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, nepateikė prie ieškinio dėl skolos ir kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo, delspinigių panaikinimo ir vykdomųjų įrašų pakeitimo, įrodymų, iš kurių būtų galimybė patikrinti, ar apelianto 2024 m. rugsėjo 5 d. pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo paskolos gavėjo A. P. visos skolos likutis sudaro 23 586,47 Eur. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai ieškinyje tik formaliai nurodė, kad pagal Paskolos sutartį likęs neapmokėtas skolos likutis turi būti pripažintinas 17 709,31 Eur dydžiu (ieškinio 9 punktas). Ieškovai nepateikė argumentų, kodėl jų atžvilgiu apeliantas neteisingai nurodė skolos dydį 2024 m. rugsėjo 19 d. prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo, o atsižvelgęs į tai, kad nėra pateiktas atsakovo atsiliepimas, pirmosios instancijos teismas formaliai nusprendė, kad ieškovų ieškinio reikalavimai dėl skolos dydžio nustatymo yra pagrįsti, dėl ko juos tenkino.

40. Minėta, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė pagrindžiančius duomenis, jog dalis skolos buvo padengta tik 2025 metais vykdymo procese priverstine tvarka realizavus vieną iš įkeisto turto objektų, papildomai pridėjo mokėjimų pagal paskolos sutartis suvestines 2025-05-13 ir 2025-05-15 datai, skolos lenteles bei 2025-04-02 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (priedai Nr. 16-20). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai pažymėjo apeliantas, skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo ir prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nesutapus skolos likučio dydžiui, turėjo atsižvelgti į šiuos esminius prieštaravimus ir juos vertinti su kitais teikiamais įrodymais. Būtent tokio pobūdžio ginčuose ieškovui kaip paskolų gavėjui tenka pareiga įrodyti suteiktos paskolos (ar jos dalies) grąžinimą, t.y. pateikti įrodymus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą paskolos gavėjui.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodyti argumentai sudaro pagrindą pritarti apelianto teiginiams, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai, pagrįstai leidžia abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, o būtent dėl ieškovų pagrindinio reikalavimo tenkinimo ir negrąžintos paskolos dydžio (17 709,31 Eur ) nustatymo bei su ja susijusių kitų priteistinų sumų (palūkanų, administravimo mokesčio) pagrįstumo.

42. Konstatavus, kad atsakovo (apelianto) pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nustačius, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

43. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia kad šiuo atveju nustatytas pagrindas naikinti apskųstą teismo nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas,

nutaria:

Tenkinti apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės H. atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti pirmos instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.