Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su A. K. nušalinimo pareiškimu Kupiškio rajono apylinkės teismui ir Panevėžio apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nušalinimo pareiškimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas ilgą laiko dirbo advokatu ir atstovavo klientus ne tik Rokiškio, bet ir Kupiškio rajono apylinkės teisme, todėl teisėjams yra gerai žinomas. Rokiškio rajono apylinkės teismas nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, todėl esant tapačioms aplinkybėms bylos negali nagrinėti ir Kupiškio rajono apylinkės teismas. Mažuose teismuose esant nedideliam teisėjų kolektyvui ir artimam ryšiui, pastarieji negali priimti objektyvaus ir nešališko sprendimo. Neigiamą visų Panevėžio apygardos teismo ir jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų požiūrį į pareiškėją suformavo pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1T-5/2010 baudžiamoji byla Nr. 01-2-111-09 iš Panevėžio apygardos teismo buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-185/2010 nusišalino nuo minėtos bylos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, jog kaltinamasis A. K. kaip advokatas ar proceso dalyvių atstovas nuolatos dalyvaudavo Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant įvairias bylas, todėl yra pažįstamas su teisėjais, mokėsi viename kurse su Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1T-5/2010 baudžiamosios bylos Nr. 1-38-185/2010 nagrinėjamą iš Panevėžio apygardos teismo perdavė Klaipėdos apygardos teismui.

Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo nutarties turinio, apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo vadovaudamiesi subjektyviaisiais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir jos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, nesančiam Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti visų Panevėžio apygardos teismo ir jo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų teisėjų nešališkumu subjektyviąja prasme. Vien faktas, kad pareiškėjas A. K. nuo 1984 m. gruodžio 17 d. iki 2008 m. birželio 19 d. buvo įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą ir atstovavo šalių interesus Rokiškio rajono apylinkės teisme, Kupiškio rajono apylinkės teisme, Panevėžio apygardos teisme, kituose šio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiuose apylinkės teismuose, nesudaro teisinio pagrindo nuo civilinės bylos Nr. e2-26-649/2016 nagrinėjimo nušalinti visų Panevėžio apygardos teismo ir jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų. Lietuvos Respublikos įstatymai neriboja advokatų veiklos teritorijos, teisines paslaugas jie turi teisę teikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiuose teismuose. Negalima teisinė situacija, kuriai esant teismas būtų nušalinamas nuo civilinės bylos nagrinėjimo vien tik tuo pagrindu, jog bylos šalis (ieškovas, atsakovas) kitose šiame teisme nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose buvo šalies atstovu (advokatu). Be to, šalies ir jos atstovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi nėra tapatus (advokatas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi).

Tai, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas pareiškėjo nurodomu pagrindu buvo nušalintas nuo bylos, kurioje atsakovu patrauktas buvęs advokatas, nagrinėjimo, neleidžia manyti, jog tokiu pagrindu turėtų nusišalinti ir Panevėžio apygardos teismas bei jo veiklos teritorijoje esantys apylinkių teismai, kadangi teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

A. K. nušalinimo pareiškimo Kupiškio rajono apylinkės teismui ir Panevėžio apygardos teismui Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-26-649/2016 ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apylinkės teismui netenkinti.