- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- eA2-12988-783/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-01095-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Atsakovo A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys byloje: J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas. Teismas nutraukė santuoką dėl atsakovo A. K. kaltės bei padalino santuokoje įgytą turtą. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi sprendimą iš dalies pakeitė.
Panevėžio 2018 m. lapkričio 14 d. gautas atsakovo A. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas A. K., atnaujinus procesą, prašo visus Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėtus ieškovės G. K. ieškinio ir atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimus nagrinėti iš naujo. Atsakovas A. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog tiek Kupiškio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, tiek Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, neapsvarstė, ar visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašuose. Nurodė, jog šiam nekilnojamam turtui pasistatyti jis, atsakovas A. K., 1997 m. liepos 21 d. iš fizinio asmens nusipirko 0,1356 ha ploto sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame iki 2000 m. birželio 27 d. pastatė advokato kontorą su gyvenamosiomis patalpomis. Šias patalpas atsakovas įgijo advokato veiklai ir naudojo iki 2008 m. Ieškovė G. K. advokato veikla niekada pati nesivertė ir prie jo vykdomos veiklos niekaip neprisidėdavo - ji dirbo gydytoja (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Nors kontora su gyvenamomis patalpomis priimta naudotis 2000 m. liepos 4 d., t. y. dar galiojant 1964 m. CK, tačiau tas neturi įtakos šio turto teisiniam statusui - pastato dalis, apimanti kontoros patalpas, buvo ir yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl negalėjo būti įtraukta į dalinamo turto sąrašą. Prašyme atnaujinti procesą atsakovas teigia, jog 2007 m. birželio 12 d. notarine forma įgaliojo ieškovę G. K. valdyti, tvarkyti ir disponuoti jam priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, sudaryti visus įstatymo leidžiamus sandorius; parduoti jo pagamintą žemės ūkio produkciją ir kt.; imti ir grąžinti kreditus iš bankų ir kt.; atstovauti jį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir kt. valstybės institucijose; pirkti jo vardu dyzelinius degalus ir t.t. Šio įgaliojimo pagrindu G. K., 2008 m. liepos 16 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą-sutikimą, kad visas nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje (žemės sklypas su jame esančia kontora su gyvenamosiomis patalpomis bei kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); butas su garažu, esantis (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, veršidė, mėšlidė, kiemo statiniai, vandens bokštas, artezinis gręžinys, esantys (duomenys neskelbtini) kaime; du sklypai (duomenys neskelbtini) kaime, ir vienas sklypas (duomenys neskelbtini)), nors ir esantis asmenine atsakovo nuosavybe, nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savininkais nurodant A. K. ir G. K.. Panaši situacija susidarė ir dėl sodybos (duomenys neskelbtini) kaime. 1987 m. gruodžio 15 d. iš fizinio asmens už 8000,00 rublių atsakovas nusipirko pastatus, susidedančius iš medinio gyvenamojo namo, turinčio 96 kv. m bendro ir 80 kv. m gyvenamo ploto, ir ūkinių pastatų: pirties, tvarto, daržinės, rūsio ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini) kaime. Pinigus, kad galėtų įsigyti sodybą kaime, atsakovui padovanojo jo motina J. K.. Tuo metu galiojusio santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 22 straipsnio 1 dalis numatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Todėl atsakovas A. K. mano, jog ir visas šis turtas yra vieno jo asmeninė nuosavybė, jis, nutraukiant santuoką, negalėjo būti dalinamas. Teigia, jog santuokos nutraukimo bylos eigoje ieškovė G. K. elgėsi nesąžiningai, pateikė ne visus įrodymus, susijusius su dalinamu turtu, bet tik tuos, kurie jai buvo naudingi (pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai pateikti be istorijos). Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog dokumentų, susijusių su Atsakovui priklausiusio nekilnojamojo turto nuosavybe savo žinioje neturėjo, nes juos visus, išeidama gyventi atskirai, savavališkai buvo užvaldžiusi ieškovė. Aiškina, jog civilinę bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, kas yra tikrasis viso, ieškovės pateikto kaip bendrasantuokinio, turto savininkas. Dėl nesąžiningo ieškovės G. K. elgesio jam, atsakovui, civilinio proceso metu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis negalėjo pats kreiptis į VĮ Registrų centrą ir gauti reikalingus Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus su istorija. Be to, santuokos nutraukimo bylos eigoje laiku sužinoti apie santuokos metu įgyto jo paties asmeninio turto tikrąjį teisinį statusą jam objektyviai trukdė ir tokios aplinkybės kaip rūpestis ūkininkavimu, sveikatos būklė ir užimtumas kitose bylose. Atsakovas nurodo, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą, yra tai, kad paaiškėjo, kad dalis santuokos nutraukimo proceso metu padalinto nekilnojamojo turto, neturėjo būti dalinama, nes šis turtas yra jo vieno asmeninė nuosavybė. Jeigu ši aplinkybė būtų buvusi jam žinoma (jis būtų turėjęs tai patvirtinančius dokumentus), būtų ginčijęs ir šio turto perregistravimo teisėtumą. Tvirtina, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo tik 2018 m. spalio 3 d, kai VĮ „Registrų centre” susipažino su nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentais.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, nurodė, jog jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu proceso atnaujinimas ir viso turto padalijimo iš naujo peržiūrėjimas negali nulemti kreditoriaus - Valstybės galimybės gauti realų prievolės įvykdymą. Pažymėjo, kad 2017-11-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) solidarioji sutuoktinių prievolė valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo padalinta ir modifikuota, buvę sutuoktiniai liko bendraskoliais, t. y. solidarios prievolės subjektais, prievolės valstybei pripažintos solidariomis G. K. ir A. K. prievolėmis. Nacionalinės žemės tarnybos byloje dalyvavusios trečiuoju asmeniu tokia pozicija ir buvo pareikšta procesiniuose dokumentuose bei bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgdama į tai, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja , kad pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą teismas spręstų įstatymų nustatyta tvarka ir sprendimą priimtų savo nuožiūra.
Trečiasis asmuo A. D. pateiktame atsiliepime nurodė, jog sutinka, kad procesas civilinėje byloje būtų atnaujintas, nustatytas visas šalių turtas, asmeninis turtas ir sudarytas šalių turto balansas, kad būtų galima realiai išieškoti iš šalių skolas ir patenkinti kreditorių reikalavimus.
Trečiasis asmuo J. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad teismo posėdžio metu ji nebuvo tinkamai išklausyta, teismas nekreipė dėmesio į jos prašymus, todėl prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kad būtų nustatytas visas šalių turtas, asmeninis turtas ir sudarytas šalių turto balansas, teisingai, vadovaujantis įstatymu, nešališkai padalintas šalių turtas, kad būtų galima realiai išieškoti iš šalių skolas ir patenkinti visų kreditorių reikalavimus.
Ieškovė G. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su atsakovo A. K. prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, mano, kad šis pareiškimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, jog atsakovas A. K. savo pareiškimą atnaujinti teismo procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu - dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas A. K. nurodo, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, jog didelė dalis byloje padalinto turto buvo ne bendroji jungtinė, o jo asmeninė nuosavybė, ir ši aplinkybė jam nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. G. K. teigia, kad atsakovui negalėjo būti nežinoma, ar turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ar jo asmeninė nuosavybė bylos nagrinėjimo metu, juo labiau įvertinant faktą, jog atsakovas yra teisininkas, buvęs ilgametis advokatas, tad nežinoti ar neskirti turto nuosavybės teisės jis niekaip negalėjo. Be to, teikdama ieškinį, ieškovė aiškiai nurodė, jog visą santuokoje įgytą turtą laiko bendrąja jungtine nuosavybe ir prašė jį dalinti lygiomis dalimis. Tad atsakovas, laikydamas, jog dalis turto yra jo asmeninė nuosavybė, turėjo atitinkamus reikalavimus kelti savo priešieškinyje. Tuo tarpu atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu, įskaitant ir apeliacinį procesą, neginčijo aplinkybės, kad įtrauktas į dalintino turto sąrašą turtas yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, neįrodinėjo ir net neteigė, kad dalis turto yra jo asmeninė nuosavybė. Taigi, visos aplinkybės apie turto buvimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvo neišvengiamai žinomos atsakovui ir jo neginčijamos. Bylos nagrinėjimo metu ir pats atsakovas traukė visą šį turtą į dalintino turto masę savo priešieškinyje kaip bendrąją jungtinę nuosavybę ir siūlė savo padalijimo būdą. Bylą nagrinėję teismai, šalims vieningai pripažįstant visą santuokoje įgytą turtą, įskaitant ir esantį (duomenys neskelbtini), esant bendrąja jungtine nuosavybe ir prašant jį dalinti, nesutariant tik dėl padalijimo būdo, neteikiant atsakovui priešieškinyje reikalavimo pripažinti dalį turto jo asmenine nuosavybe, neturėjo jokio pagrindo svarstyti ir/ar vertinti, kad dalis turto turi būti pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe. Teismai neprivalo būti aktyvūs, spręsdami sutuoktinių turto padalijimo klausimus, ir veikti vienos kurios nors šalies naudai, šalys privalo pačios įrodinėti (įrodyti) joms svarbias aplinkybes ir suformuluoti reikalavimus teismui. Teismai nesprendžia dėl nepareikštų byloje reikalavimų. Santuokos nutraukimo byloje atsakovas nereiškė reikalavimo dalį turto pripažinti jo asmenine nuosavybe. Pasikeitusi atsakovo pozicija dalintino turto atžvilgiu nereiškia naujų aplinkybių atsiradimo. Be to, G. K. neabejoja, jog atsakovas yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, numatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo teiginys, jog apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo tik 2018-10-03, VĮ „Registrų centras“ susipažinęs su turto dokumentais, tiesiog neatitinka jokių protingumo kriterijų. Kitaip tariant, atsakovas nurodo, jog viso bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo žinomas dalinamo turto teisinis statusas, maža to, jam apskritai nebuvo žinoma, kad tas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovė nurodžiusi, kad atsakovas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, neprašo teismo taikyti senaties terminą ir tuo pagrindu pareiškimą atmesti. G. K. prašo priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei G. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje - išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į jo pareiškimą. Prieš civilinės bylos nagrinėjimą ieškovė G. K., susipažinusi su trečiųjų asmenų J. K., A. D. atsiliepimais, atkreipė dėmesį, jog abu atsiliepimai yra parašyti vieno ir to paties asmens, klaidos (pavyzdžiui, neteisingas bylos numeris ar gramatinės klaidos) abiejuose atsiliepimuose yra tos pačios ir patvirtina atsakovo A. K. aktyvų siekimą paveikti šiuos trečiuosius asmenis pateikti teismui jam palankius atsiliepimus.
Prašymas atnaujinti civilinį procesą netenkinamas. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalyje, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje yra numatyti civilinio proceso atnaujinimo pagrindai, vienas iš jų – naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Atsakovas A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžia tuo pagrindu, jog jam nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nebuvo žinomos aplinkybės, kad dalis turto (žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir sodyba (duomenys neskelbtini)), kuri buvo įtraukta į dalintiną turto balansą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, yra asmeninė jo, atsakovo A. K. nuosavybė, ir negalėjo būti dalinamas, tai yra atsakovas A. K. prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Atsakovas A. K. nurodo, jog aplinkybę dėl minėto turto įregistravimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise sužinojo 2018 m. spalio 3 d., VĮ Registrų centre susipažinęs su nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentais. Kaip įrodymus, pagrindžiančius jo aplinkybes, atsakovas A. K. pateikė prašymą dėl leidimo susipažinti su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentais, teismo posėdžių bylose, kuriuose atsakovas dalyvavo nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. birželio 20 d., sąrašą, 2017 m. birželio 2 d. išrašą iš medicininių dokumentų apie jam, atsakovui, diagnozuotą širdies ritmo sutrikimą, darbingumo lygio pažymą apie jam nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 14 d. nustatytą netekto darbingumo lygį (55 %), įrodymus apie atsakovo 1984 m. gruodžio 17 d. priėmimą į Lietuvos advokatūrą, įrodymus apie 1997 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimą, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą 1997 m. liepos 21 d., leidimą vykdyti statybos darbus šiame žemės sklype, Panevėžio apskrities 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymą dėl komisijos sudarymo pastato (kontoros su gyvenamosiomis patalpomis) priėmimo, 2000 m. birželio 27 d. aktą dėl pastato priėmimo, atsakovo A. K. pajamų deklaraciją už 1999 m. ir 2000 m.,2007 m. birželio 12 d. atsakovo A. K. įgaliojimą ieškovei G. K. dėl atsakovui A. K. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymo, tvarkymo ir disponavimo, 2008 m. liepos 16 d. G. K. ir A. K., atstovaujamo G. K., prašymą –sutikimą įregistruoti turtą, tarp jų ir žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau šie visi pateikti įrodymai nepatvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo, tai yra esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, visi pateikti įrodymai, susiję su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sodybos (duomenys neskelbtini), įsigijimu, žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdytomis statybomis, patvirtina, jog sandoriuose dėl šio turto įsigijimo, atliekant statybos darbus, dalyvavo pats atsakovas A. K., todėl nežinoti, kad šį turtą jis įsigyja ir koks šio turto teisinis režimas, atsakovas A. K. negalėjo, tuo labiau, jog jis sandorių sudarymo metu vertėsi advokato praktika ir teisiniai sandorių sudarymo, civilinių santykių tarp sutuoktinių aspektai jam buvo žinomi. Be to, ir šiuos visus su prašymu atnaujinti procesą pateiktus įrodymus dėl turto įsigijimo, statybos procedūromis, įrodymus dėl pačių statybų atsakovas galėjo pateikti ir civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo metu. Todėl tai, kad jis, atsakovas A. K., laiko turtą asmenine nuosavybe, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, nėra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą proceso atnaujinimui, ši aplinkybė galėjo ir turėjo būti įrodinėjama civilinio proceso dėl santuokos nutraukimo metu. Be to, iš esmės atsakovas A. K. šią, pasak jo, naujai paaiškėjusią aplinkybę, grindžia ir įstatymų nuostatomis dėl turto teisinio režimo nustatymo ar atribojimo (atsakovas A. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkto, SŠK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios kaip ir patvirtina jo teiginius dėl turto režimo). Įvertinus atsakovo A. K. teiginius dėl šių įstatymų, reglamentuojančių (reglamentavusių) santuokos metu įgyto turto teisinį režimą, tame kontekste, kuriame jie yra pateikti, atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo pripažįsta, jog jam civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos šios įstatymų nuostatos, kurios, pasak atsakovo, galėjo įtakoti neteisingą sprendimo priėmimą santuokos nutraukimo byloje dalinant santuokos metu įgytą turtą. Tačiau teismų praktikoje yra pripažinta, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai, šių įstatymų nežinojimas taip pat negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-183/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2005). Todėl ir atsakovo A. K. teiginiai dėl įstatymų aiškinimo negali būti pagrindu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Kita vertus, teismui neįtikinami yra atsakovo A. K. teiginiai, jog apie tai, kad turtas įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sužinojo tik 2018 m. spalio 3 d. VĮ Registrų centre susipažinęs su nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylomis, nes tai, kad turtas įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo aišku nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. rugsėjo 30 d., atsakovui ši aplinkybė tapo žinoma/turėjo būti žinoma nuo 2015 m. spalio 6 d., kuomet atsakovas A. K. gavo ieškovės G. K. procesinius dokumentus (ieškinį su priedais). Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, tarp atsakovui A. K. su ieškiniu pateiktų priedų yra ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), teisinį režimą, pagrindą, kuriuo šis turtas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovo A. K. argumentai, jog dėl civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl įrodymų išreikalavimų, nelabai suprantami ir dėl jų plačiau nepasisakoma, nes atsakovui nebuvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, draudusi jam dėl įrodymų išreikalavimo kreiptis į VĮ Registrų centrą ar į teismą, jeigu tokių įrodymų negali pateikti pats (CPK 199 straipsnio 5 dalies pagrindai), įrodymų, kad buvo atmestas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, atsakovas A. K. nepateikė. Todėl atsakovo A. K. teiginiai, jog jam nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos šios aplinkybės dėl dalintino turto teisinio režimo, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas pažymi, jog atsakovo A. K. nurodoma aplinkybė dėl sužinojimo datos 2018 m. spalio 3 d. tik patvirtina, jog tą dieną atsakovas A. K. pateikė prašymą VĮ Registrų centrui susipažinti su nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentais, bet ne dieną, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti jo paties prašyme nurodomą aplinkybę dėl proceso atnaujinimo. Tikėtina, jog šia data atsakovas A. K. nori pagrįsti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pačiam prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tačiau tai nereiškia, kad tik šią dieną jis sužinojo, jog turtas buvo registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas A. K. kartu su prašymu atnaujinti civilinį procesą pateikė ir įrodymus, jog jis civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo buvo užimtas kitose nagrinėjamose bylose, jam buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, nustatytas nedarbingumo lygis ar jis vykdė ūkinę veiklą, tačiau tai nepatvirtina to, kad atsakovas nežinojo apie turto, kurį atsakovas laiko asmenine nuosavybe, teisinį režimą. Priešingai, pateikti įrodymai dėl dalyvavimo kitose bylose, taip pat ir tas įrodymas, jog A. K. nuo 1984 m. gruodžio 17 d. vertėsi advokato praktika, patvirtina aplinkybę, jog A. K. turėjo pakankamai teisinių žinių civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo įvertinti tiek ieškovės pateiktus įrodymus, tiek ir civilinėje byloje sprendžiamus santuokos nutraukimo pasekmių ypatumus bei ginti savo teises ir teisėtus interesus, susijusius su dalintino turto balanso nustatymu. Be to, kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio atsakovo A. K. 2016 m. balandžio 8 d. surašyto priešieškinio, pats atsakovas tiek žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį, pasak atsakovo, yra įgijęs už jam dovanotas lėšas, yra įtraukęs į dalintino santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto sąrašą. Tai, kad tuo laikotarpiu, kada buvo nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, atsakovui A. K. buvo diagnozuojami sveikatos sutrikimai, nustatytas nedarbingumo lygis, netrukdė atsakovui dalyvauti paties nurodytuose teisminiuose procesuose ar vertinti kitaip santuokos metu įgyto turto teisinį režimą. Tuo labiau, jog atsakovą A. K. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atstovavo ir advokatai K. Paspirgėlis bei I. Tumas, šie asmenys teikė teisinę pagalbą atsakovui A. K. ir galėjo atsakovą konsultuoti dėl aplinkybių, kurias jis nurodo prašydamas atnaujinti procesą ir kurių jis negalėjo nežinoti tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Todėl atsakovo A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog reikšdamas reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo atsakovas A. K. prašo civilinėje byloje nagrinėtus ieškovės G. K. ieškinio ir atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimus nagrinėti iš naujo, nors, kaip matyti iš ieškovės G. K. su atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pateiktų įrodymų, savo turto dalį, kuri buvo priteista nutraukus santuoką, atsakovas A. K. 2018 m. gegužės 10 d. padovanojo savo byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusiai savo motinai J. K.. Iš to galima daryti išvadą, jog net jeigu ir būtų atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl turto pasidalinimo pagal atsakovo A. K. pareiškimą, iš naujo būtų svarstomas klausimas tik dėl ieškovei G. K. atitekusio turto padalinimo, o ne viso santuokoje įgyto turto, kurio dalies atsakovas A. K. jau nebeturi. Teismas nepasisako dėl ieškovės G. K. atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, jog trečiųjų asmenų A. D. ir J. K. atsiliepimai, atsižvelgus į juose esančias technines ir gramatines klaidas, yra rašyti vieno ir to paties asmens, tikėtina, atsakovo A. K., kadangi iš esmės atsiliepimuose nurodomos šių trečiųjų asmenų pozicijos neįrodo pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, bet atspindi tik dalyvaujančio asmens poziciją dėl civilinės bylos proceso nagrinėjant bylą bei sprendimo ydingumo (trečiojo asmens J. K.) ar pritarimą atsakovo pareiškimui be jokių argumentų (trečiojo asmens A. D.).
Pareiškimą dėl civilinio proceso atnaujinimo atmetus, ieškovei G. K. iš atsakovo A. K. priteisiami 380 Eur už teisinę pagalbą paruošiant atsiliepimą į atsakovo A. K. prašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 5,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2018-12-07 pažyma). Kadangi atsakovas A. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. spalio 23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, tarp jų – ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės patirtos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, 291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017.
Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės G. K. naudai 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.